Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai 2024 m. kovo 24 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. Z. sutuoktinis A. Z. (el. b. l. 12, 14). Iš Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro notarės išduoto liudijimo matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą (el. b. l. 15).

Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. Z. 1992 m. kovo 17 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. l .16–17, 18).

2025 m. vasario 12 d. pareiškėja kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ su prašymu įregistruoti jai nuosavybės teisę į statinius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir Statiniai), tačiau 2025 m. vasario 24 d. VĮ „Registrų centras“ atsakyme nurodė, kad nesant oficialių pareiškėjos nuosavybės teisę pagrindžiančių dokumentų, statinių savininko nėra galimybės įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (el. b. l. 32, 33–34).

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnijos 2025 m. vasario 10 d. pažymoje nurodyta, kad 1998 m. Namų ūkių knygoje Nr. 3 nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), gyvena A. Z. bei A. Z. (el. b. l. 31).

Iš Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus rašto matyti, kad patikrinus Kėdainių rajono savivaldybės archyve saugomus 1990–1995 metų vyr. architekto tarnybos dokumentus, informacijos apie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybą nerasta (el. b. l. 36). Kauno regioninis valstybės archyvas informacijos apie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybą taip pat neturi (el. b. l. 37).

Namų valdos techninės apskaitos byloje, kuri buvo parengta 1992 m. kovo 6 d., yra nurodyti visi namų valdai priklausantys statiniai, įskaitant ir ūkinį pastatą, garažą bei šulinį, yra nurodyti jų statybos metai ir prie kiekvieno yra žyma apie asmeninę nuosavybę (Namų valdos techninės apskaitos bylos 6 pusl., grafa „Pagalbiniai pastatai“, „Įvairūs statiniai“) (el. b. l. 20–26).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tai, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad pastatai, į kuriuos pareiškėja prašo pripažinti jos nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 54 punktas).

Byloje nustatyta, kad duomenų apie Statinius Kauno regioninis valstybės archyvas ir Kėdainių rajono savivaldybės archyvas neturi. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad ji neturi jokių duomenų, jog Statinių adresu ar pagal pareiškėjos asmeninius duomenis būtų registruota su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų. Taip pat Inspekcija neturi duomenų, jog dėl Statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti kokie nors administraciniai sprendimai, sudarantys pagrindą vertinti, kad Statiniai įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažinti savavališkos statybos objektu. Inspekcijos atsiliepime į pareiškimą taip pat pažymėta, kad pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatas, rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjos pareiškime nurodytų statinių (ūkinio pastato, garažo, kurie pagal požymius ir techninius parametrus priskirtini I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 priedo 1 lentelės 2.1 ir 2.4 eilutės), ir inžinerinio statinio (šulinio, kuris pagal požymius ir techninius parametrus priskirtinas I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijai (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 priedo 2 lentelės 3.13 eilutė), neprivaloma. Byloje suinteresuoti asmenys nėra pateikę jokių argumentų ir įrodymų apie tai, kad Statiniai turėtų būti laikomi kaip sukurti ne statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Išdėstytos aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad Statiniai, kurių statybos metai 1984 (ūkinis pastatas), 1987 (garažas) ir 1991 (šulinys), ir į kuriuos pareiškėja prašė pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, gali būti privačios nuosavybės teisės objektu.

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). Įgyjamosios senaties institutas būtent ir yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis nebuvo nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkai, bet yra sąžiningai įgiję (pastatę) minėtą nekilnojamąjį turtą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė daugiau kaip 30 metų. Šie nekilnojamieji daiktai nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jie nėra registruoti viešame registre ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėja su sutuoktiniu valdė minėtus Statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėja su sutuoktiniu pradėdami valdyti Statinius buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomus daiktus, be to, jie buvo sąžiningi daiktų valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjos pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką pareiškėja su sutuoktiniu minėtą nekilnojamąjį turtą valdė atvirai ir nesislapstydami. Pažymėtina, kad per visą Statinių buvimo laikotarpį, jų statybos teisėtumo klausimas nėra kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų ar draudimų šiuos Statinius naudoti. Byloje taip pat neįrodinėjama, kad Statiniai priklauso valstybei, kad suinteresuoti asmenys (Valstybės įmonė Turto bankas, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) būtų pradėję procedūras dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį turtą, priėmę sprendimus dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo, kreipėsi į teismą su ieškiniais ir pan. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų Statinių valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad A. Z. ir A. Z. įgyjamosios senaties būdu įgijo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CPK 185, 533 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (miręs (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.