Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

1) 2012-12-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų;

2) 2013-04-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2013-08-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams;

4) 2013-10-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 metams;

5) 2013-11-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) 2018-07-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą terminuotu laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) 2020-05-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. - terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie 2018 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2 metų 5 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo) pridėta visa šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė (6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių 10 dienų, bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

3) 2008-11-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimu.

5) 2012-07-18 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. a. papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2011-11-03 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2012-06-21 nutartimi) paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 10 mėn. laisvės atėmimo.

6) 2016-06-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. galutine bausme - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimu.

7) 2016-06-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (taikant BK 64¹ str.) 8 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2016-07-11 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 2 d. (taikant BK 64¹ str.) 1 m. laisvės atėmimu. 2017-01-26 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nutartimi E. U. bausmės pagal 2016-06-21 ir 2016-07-11 nuosprendžius subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo.

9) 2017-11-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. (taikant BK 64¹ str.) 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie 2017-01-26 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2017-11-21 dienai) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo.

10) 2019-07-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 64¹ straipsniu - 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

11) 2019-08-26 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 str. 3 d., BK 64¹ str. 1 d. - 30 parų arešto bausme. 2020-01-08 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., 2019-07-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-08-26 baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 20 dienų. Bausmės pradžią E. U. skaičiuoti nuo 2019-07-22 d. Į atliktą bausmę jam įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme/suėmime nuo 2019-04-28 d. iki 2019-07-22. Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

2020-02-23 Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto G. A. 2020-02-22 tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad 2020-02-22 apie 20.50 val. pataisos įstaigos Antrojo sektoriaus 6-2 brigados nuteistojo K. Ž., gim. 1996-07-30, kaktos srityje pastebėta hematoma. Siekiant įsitikinti, ar ant nuteistojo kūno nėra daugiau sužalojimų, pastarasis pristatytas į Sveikatos priežiūros skyrių medicininei apžiūrai. Po medicininės apžiūros buvo priimtas sprendimas konvojuoti nuteistąjį gydytojo konsultacijai į Kauno klinikas. Apie 22.15 val. nuteistasis neplaniniu konvojumi konvojuotas į Kauno klinikas, o apie 02.15 val. parvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir paliktas tolimesniam gydymui (1 tomas, b. l. 14).

2020-02-22 Laisvės atėmimo vietų ligoninės sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. 75 (PPN-AK II) 32, nurodyta, kad 2020-02-22 21.15 val. K. Ž. nustatyti patinimas kaktos kairėje pusėje, hematoma, nubrozdinimai. Matomi nubrozdinimai kairės rankos plaštakos srityje, patinusi kairė ausis (1 tomas, b. l. 15).

Nukentėjusysis K. Ž., papildomai apklaustas 2020-03-12 pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė kad dabar yra Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ten yra atrodo nuo vasario 23 dienos. Iki vasario 23 dienos, atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN 2-jame sektoriuje. U. ir B. pažįsta tiek, kiek teko būti kameroje. Jie irgi bausmę atlieka antrose Parvieniškėse. Buvo 21 būryje 4 kameroje. Tą dieną buvo keturiese. Dar buvo R. A.. Buvo ketvirtoje kameroje, o U. su tuo kitu kaltinamuoju pradėjo jį mušti. Pirmas pradėjo U. mušti, daužė rankomis, į galvos sritį, į šonus, spardė. Vėliau įsijungė kitas kaltinamasis, kurio varo ir pavardės nelabai žino. Jam buvo suduota viso iki 50 smūgių. Vien U. buvo tiek smūgių suduota. Ranka į veido sritį daug smūgių suduota, į šonus irgi daug. Į kojas tik kelis smūgius sudavė. Į galvos sritį mušė su kumščiu, pataikė į kairę pusę galvos, ausį, akį. Į kairį šoną su kumščiu suduota, į kairę koją buvo suduota. Nežino kodėl U. taip pasielgė, jis visiškai nekonfliktavo su juo. Su B. nėra konfliktavęs. Tuo metu kai jį, mušė prisijungė ir kitas kaltinamasis. Kai prisijungė kitas, U. jau buvo jam sudavęs ir į galvą, ir į šonus. B. irgi smūgiavo į galvos sritį, į šoną. Pastarasis jam sudavė kumščiu į kairės pusės šoną, kumščiu sudavė į galvos sritį, į kairės pusės galvos sritį. B. sudavė 10-15 smūgių, jis į visur jam sudavė. Kai U. nuėjo metalinį strypą pasiimti, prisijungė ir L. jį mušti. Jie jo neatsiprašė. Suduodami smūgius, jam jie sakė, kad iš vis užmuš, už ką - nežino, jų reikėtų klausti, jis jų beveik nepažįsta. Vėliau atėjo budintis pareigūnas, kuriam jis pasakė, kad neis į kamerą, tada pareigūnas pranešė budinčiam, budintis pasakė, kad nėra, kur jo dėti ir, kad vestų atgal į kamerą. Tada jį parvedė atgal į kamerą. Vėliau atėjo budintis, išvedė pas gydytojus, nusprendė vežti į Kauno klinikas, o iš Kauno klinikų į LAVL. Kokie nustatyti sužalojimai nežino, yra surašyta medikų. Išoriniai sužalojimai buvo tokie: visa kairė pusė sutinusi, darė operaciją ausies, išleidinėjo kraują, šonai buvo mėlyni, vieną operaciją darė. Kameroje jie visi keturiese gyveno parą, gal dvi, konfliktų nebuvo. Jis sėdėjo ant lovos, tada U. užsidėjo pirštines juodas su kailiu, priėjo prie jo ir pradėjo mušti. Jam atrodo, kad jis buvo apsirengęs kelnes, megztinį ir su batais. Mušė jį apsirengusį. Visi smūgiai buvo per drabužius. Prie lango priėjo U., išsiėmė strypą ir bandė pataikyti per rankas, per kelius. Pataikė per kelius kokius du-tris kartus. Kitur nepataikė, jis su čiužiniu prisidengė. Kai jį mušė, jis visą laiką gulėjo ant lovos. Prieš mušimą buvo skambutis, jie su kažkuo susiskambino. Jie abu nuėjo į tualetą, nežino, ar jiems, ar jie skambino, bet matė, kad naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Jie nuėjo į tualetą pasitarė, kaip jis mano, ir jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. R. A. tuo metu buvo toje pačioje kameroje, pastarasis nieko nedarė ir nesakė. Įtariamieji irgi nieko nesakė, kodėl muša. Lyg ir buvo kraujo, neprisimena. Jis atsimena, kad buvo apsiprausti, gal ir buvo kraujo. Atėjo pareigūnas vedžioti skambinti iš taksofono, išvedė juos abu paskambinti. Tada, kai grįžo pareigūnas, jis pasakė, kad neis atgal. Jį gražino atgal į kamerą. Pasakė, kad sėdėtų ir būtų, nes patikrinimas turėjo būti. Per patikrinimą atėjo pareigūnas ir pamatė, kad sutinęs. Jis pats pasakė, kad neis į kamerą, pareigūnas praneša budinčiam, o budintis pasakė, kad neturi kur jo dėti ir jį gražino į kamerą. Pamainos viršininkas atėjo per patikrinimą ir pamatė, kad jis sutinęs, pasakė, kad eina užfiksuoti ir nuvedė į med. dalį. Pareigūnui jis sakė, kad sumušė jį. Pareigūno pavardės nežino ir gydytojai pasakė, kad sumušė, parodė viską ir gydytoja nusprendė vežti jį į Kauno klinikas. Telefoną į viršų buvo padavę, o kur strypas, nežino. Prieš tai jis atlikinėjo bausmę 3 sektoriuje. Jis išėjo iš trečio sektoriaus ir pasakė, kad neis atgal į būrį. Tada jį sulaikė 24 valandom. Tai sakė budinčiam pareigūnui. Ta kamera buvo kaip baudos izoliatorius. Anksčiau nepažinojo nei U., nei B., konfliktų nebuvo. Ši situacija nebuvo dėl to, kad ji norėtų važiuoti į kitą zoną. R. A. buvo patalpoje ir viską matė. Pataisos namuose tokių dalykų kaip strypas labai paprasta rasti, kieme mėtosi tokie dalykai, buvo metalinis pilnaviduris strypas. Strypas maždaug 15-20 cm ilgio. Piršto storio kažkur. Jis jautė, kad 3 būryje bus sunku gyventi jam, dėl to išėjo ir iš to būrio ir paprašė, kad jį perkeltų į kitą būrį. Prašė, kad nuvestų pas KŽS darbuotoją, bet niekas nenuvedė, budinčio prašė (1 tomas, b. l. 53-55).

Iš akistatos protokolo matyti, kad 2020-05-07 akistatos tarp liudytojos J. V. ir nukentėjusiojo K. Ž. metu, prieštaravimų parodymuose pašalinti nepavyko. K. Ž. parodė, kad, ką pasakė bendrosios praktikos slaugytojai, jis neprisimena. Gerai neprisimena, ar sakė, kad buvo sužalotas. Prisimena, kad nurodė slaugytojai, kad su strypu buvo sumuštas per kojas. J. V. parodė, kad K. Ž. jai apžiūros metu pasakė, kad nukrito pats ir kitų aplinkybių nenurodė. Kad buvo sužalotas, jis jai nesakė (1 tomas, b. l. 115-118).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 775/2020 (02) nurodyta, kad K. Ž. nustatyta: nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnų ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip trijų trauminių poveikių: vienas, padarant nubrozdinimą kaktoje, kraujosruvą kairės akies vokuose; vienas - į kairę ausį, padarant kraujosruvą kaušelyje; vienas - į nugarą, padarant nubrozdinimą. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti vieno griuvimo metu (1 tomas, b. l. 180-181).

2020-03-02 pažymoje Nr. 42-3981 dėl atliktos kratos nurodyta, kad 2020-03-02 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus 21-o būrio 4-oje kameroje pagal 2020-03-02 tarnybinio pranešimo užklausą buvo atlikta neplaninė krata, siekiant rasti ir paimti užklausoje minėtus daiktus - juodos spalvos odines žiemines pirštines ir metalinį strypą. Atlikus neplaninę kratą buvo rasti ir paimti užklausoje minėti daiktai, kurie kaip daiktinis įrodymas baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00068-20 pateikti kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistams (1 tomas, b. l. 160, 158-159).

Atliktos neplaninės kratos uždaroje zonoje protokole nurodyta, kad 2020-03-02 neplaninės kratos metu 21-4 brigadoje buvo rasti ir paimti daiktai - 1 pora juodų žieminių odinių pirštinių, 2 metaliniai strypai, savadarbė yla, techniškai netvarkingi laidai, 3 techniškai netvarkingi radijai, savadarbės užuolaidos (1 tomas, b. l. 161).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtos 2020-03-02 kratos metu 21-4 kameroje rastos juodos odinės žieminės pirštinės ir du metaliniai strypai (1 t., b. l. 162-167).

2020-03-04 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad K. Ž. atpažino juodas odines žiemines pirštines, kaip pirštines, kurias dėvėjo jį mušęs asmuo. Atpažinimui pateiktų dviejų metalinių strypų K. Ž. neatpažino (1 tomas, b. l. 145-150, 139).

VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 133/2020(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant žieminių pirštinių (1, 2 mėg.) gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui (1 tomas, b. l. 193-196).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant žieminių pirštinių (1, 2 mėg.) genotipas įvestas į DNR duomenų registrą sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 199).

2020-03-02 E. U. skundas Pravieniškių PN-A direktoriui, dėl 2020-03-02 atliktos kratos jo gyvenamojoje vietoje, kurios metu buvo paimtos jo asmeninės odinės pirštinės (1 tomas, b. l. 173-176).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji L. B. ir E. U. veikdami bendrininkų grupėje padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. U. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, parodymų nedavė (2 tomas, b. l. 38, 48), apklaustas teisiamajame posėdyje E. U. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis vienas sumušė ir sužalojo Ž., nurodė, kad L. B. nemušė Ž.. E. U. parodymai nenuoseklūs ir nenuoširdūs.

Kaltinamasis L. B. kaltės nepripažino, apklaustas teisme parodė, kad jis nukentėjusiojo nemušė. E. U. su K. Ž. apsižodžiavo, apsistumdė, Ž. nuo U. gavo kelis smūgius. U. sudavė ranka į veido sritį Ž.. Ž. strypu mušamas nebuvo. Tokie kaltinamojo L. B. parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Be to, vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Kaltinamųjų kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo K. Ž. parodymais, kuris nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, esminėse aplinkybėse jie nesikeitė. Nukentėjusysis Ž. nurodė, kad jį sužalojo abu kaltinamieji ir taip jie padarė dėl to, kad jis yra auka byloje dėl prekybos žmonėmis. Nukentėjusysis patvirtino, jog kaltinamieji E. U. kartu su L. B. jį mušė į įvairias kūno vietas, suduodant kumščiais, metaliniu strypu ir įspiriant. Teismas netikėti nukentėjusiojo parodymais neturi pagrindo, jo parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis nurodė, kad anksčiau vienas kito nepažinojo ir nukentėjusysis neturi jokių priežasčių apkalbėti kaltinamuosius. Liudytojas R. A. patvirtino, jog nukentėjusysis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo mušamas. Taip pat liudytojas nurodė, kad nukentėjusįjį sumušė vienas E. U.. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos šio liudytojo parodymai nėra tikslūs, o tik prisitaikantys prie kaltinamųjų pozicijos. Apklausiamas 2020 m. kovo 3 d. liudytojas R. A. parodė, kad kas įvyko tarp nuteistųjų kameroje nematė, nes buvo tualete, išėjęs iš jo matė nubrozdintą K. Ž. veidą (1 t., b. l. 71-72). Apklausiamas 2020 m. birželio 3 d. liudytojas R. A. parodė, kad K. Ž. mušė E. U., išsamiai papasakojo sužalojimo aplinkybes, būdą bei nurodė, jog yra įbaugintas, prigąsdintas nesakyti tiesos, jam grasino, net per kitus nuteistuosius ir dėl to, net buvo sužalotas (1 t., b. l. 75-76). Taigi, akivaizdu, jog liudytojas, kuris taip pat atlieka bausmę pataisos namuose, yra įbaugintas, prigąsdintas, todėl jo parodymai duodami pagal kaltinamųjų poziciją.

Taigi nukentėjusiojo nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes iš dalies patvirtino liudytojo R. A. parodymai. Nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. Ž. nustatyta: nubrozdinimas kaktoje, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnų ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip trijų trauminių poveikių. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, parinkta gydymo taktika ir rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (data, laikas - aplinkybių dalis). Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti vieno griuvimo metu (1 tomas, b. l. 180-181). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nukentėjusysis konflikto neprovokavo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Kaltinamieji tyčia smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, suprato, jog jų veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamųjų veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamųjų veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai, padarytas bendrininkų grupėje. Kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 100,00 Eur turtinės ir 3 000,00 neturtinės eurų žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniu išgyvenimu, skausmu, baime, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu. Teko gydytis ligoninėje, buvo operuota galva prie ausies, ilgą laiką buvo sunku matyti dėl padarytų kraujosruvų akyje. Po sužalojimo, dingo visi asmeniniai jo daiktai, neturėjo, net kuo apsirengti. Sutriko miegas, skaudėjo sumuštas kojas. iškyla prisiminimai apie prievartą, padidėjęs dirglumas, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savimi (3 t., b. l. 34-35). Kaltinamasis L. B. su civiliniu ieškiniu nesutiko. Kaltinamasis E. U. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Nesutinka dalyje dėl turtinės žalos, kadangi jokių nukentėjusiojo drabužių ir daiktų neėmė, dėl neturtinės žalos sutinka.

Nukentėjusysis K. Ž. apklaustas teisme parodė, kad pataisos namuose turėjo daiktų: dvi striukės po 50 Eur, trys Nike treningai (sportiniai kostiumai) po 100 Eur, du dideli rankšluosčiai po 15 Eur, dvi poros kedų, vieni adiddas po 100 Eur, kiti paprasti po 30 Eur, 6-7 maikutės po 20 Eur, dveji šortai po 30 Eur (Pumos ir paprasti), chalatas 100 Eur vertės, kojinių, triusikų 50 Eur vertės. Turėjo šampūnų, dušo želė, dantų pastą, pažastinukų (dezodorantų), rankų, veido kremų. Nežino, kas paėmė jo daiktus, bet kaltinamieji jį sumušė, todėl mano, kad ir jo daiktus paėmė. Sugadintų daiktų nebuvo. Byloje nėra duomenų, įrodymų patvirtinančių, jog K. Ž. turėjo su savimi aukščiau išvardintus daiktus, taipogi nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog minėtus daiktus paėmė kaltinamieji, todėl nukentėjusiojo K. Ž. civilinis ieškinys dalyje dėl 1 100,00 Eur turtinės žalos yra nepagrįstas ir atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamieji nedirba, atlieka bausmes pataisos namuose, turto neturi, tačiau yra sveiki ir darbingi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiajam patirti sužalojimai, dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusysis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, jam nustatytas padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam priteisia solidariai iš kaltinamųjų L. B. ir E. U. – 1 200 Eur, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bausmių skyrimo.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamieji L. B. ir E. U. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, nusikaltimas baigtas (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta žala, kuri neatlyginta.

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. U. teistas 11 kartų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, Pravieniškių pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 2, 4-24), Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas, duomenų nėra (2 t., b. l. 3), nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis L. B. teistas 7 kartus, bausmę neatlikęs, teistumas neišnykęs, Pravieniškių pataisos namų charakterizuojamas patenkinamai (2 t., b. l. 52, 55-81), Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruotas, duomenų nėra (2 t., b. l. 54), nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jų gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamieji teisiami ne pirmą kartą, tačiau išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkę nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jiems už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Teismas kaltinamiesiems bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į E. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, savo veiką įvertino kritiškai, jam už šio nusikaltimo padarymą tikslinga skirti mažesnę nei vidutinio dydžio bausmę. Atsižvelgiant į L. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai kad padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu neprisipažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam už šio nusikaltimo padarymą tikslinga skirti vidutinio dydžio bausmę. Bausmę kaltinamiesiems paskirti atlikti pataisos namuose.

Taikyti kaltinamiesiems BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kaltinamieji nusikaltimus daro sistemingai, jų įžūlus, chuliganiškas, priešingas teisei elgesys nėra koreguojamas. Jiems kilusias problemas, nepasitenkinimą sprendžia jiems vieniems priimtinais būdais, jų elgesys yra chuliganiškas, pavojingas visuomenei, todėl jie ir privalo atlikti laisvės atėmimo bausmę izoliuoti nuo jos. Taigi, kaltinamieji būdami pataisos namuose turės galimybę užsiimti prasminga veikla, dirbti, atlyginti nukentėjusiajam žalą.

Kaltinamasis L. B. šią nusikalstamą veiką padarė prieš priimant 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytina bausmė atlikta pagal 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.

Kaltinamasis E. U. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs paskirtų bausmių pagal 2019-08-26 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamąjį įsakymą ir 2019-07-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį, kurios 2020-01-08 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi buvo subendrintos, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2020-01-08 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi subendrinta bei neatlikta bausmės dalimi.

Kaltinamieji atlieka laisvės atėmimo bausmes, todėl jiems skirti kardomąsias priemones netikslinga.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: odines žiemines pirštines ir du metalinius strypus, paimtus 2020-03-02 atliktos neplaninės kratos metu, saugomus Kriminalinės žvalgybos skyriuje, tarnybinėse patalpose esančioje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemones ir sunaikinti (1 tomas, b. l. 200, 3 tomas, b. l. 53).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį L. B. yra 160,00 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Raimundas Gargasas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (3 t., b. l. 29). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį E. U. yra 160,00 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė Rima Šmigelskytė, paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (3 t., b. l. 30). Atsižvelgiant į kaltinamųjų materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog jie nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmes, be to gynėjai byloje dalyvavo ne jų pageidavimu, jiems gynėjai paskirti sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 51 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamųjų nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. B. faktinio sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2020 m. gegužės 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį su visais jame nurodytais įskaitymais.

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020-01-08 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi subendrinta (subendrintos 2019-08-26 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2019-07-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės) bei neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. lapkričio 10 d.

Kardomųjų priemonių L. B. ir E. U. neskirti.

Priteisti nukentėjusiajam K. Ž. solidariai iš L. B. ir E. U. 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: odines žiemines pirštines ir du metalinius strypus, paimtus 2020-03-02 atliktos neplaninės kratos metu, saugomus Kriminalinės žvalgybos skyriuje, tarnybinėse patalpose esančioje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemones ir sunaikinti.

Proceso išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.