Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 6 dalį 5792 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) bauda su 400 vienetų cigarečių „Fest“ konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 16 d. jau būdamas baustas pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį, 2015 m. balandžio 9 d., apie 7 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., automobiliu „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. N., gabeno nepaženklintus LR Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais (banderolėmis) 400 vienetų cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 48,2 euro, t. y. 1,26 MGL. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – V. J., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas neginčija, kad iš jo ir A. N. buvo paimta po 10 pakelių nepaženklintų LR Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais (banderolėmis) cigarečių „Fest“, tačiau teigia, kad jam priklausė tik 10 pakelių cigarečių, o kiti 10 cigarečių pakelių – A. N.. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai būtent apeliantą pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje remiantis įrodymais yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1, 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįsigilino į bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Raseinių rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padarytomis išvadomis. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Šios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad V. J. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 6 dalyje. Daryti kitokias išvadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Ir nors apelianto skundu bandoma įtikinti, kad jo ir liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto asmens – A. N. pirminiai paaiškinimai neatitinka tikrovės, kadangi jis pareigūno užrašytų paaiškinimų neskaitė, o liudytojas A. N. pareigūnų psichologiškai paveiktas jį apkalbėjo, tačiau, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo su tuo sutikti. Šiame kontekste pažymima, kad teisės pažeidimą užfiksavusių pareigūnų, liudytojų M. K. ir S. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai (80, 81–82 b. l.), kai jie parodė, kad A. N. iškart paaiškino, kad jis neša V. J. priklausančias cigaretes, o rašant paaiškinimus, abu asmenys, t. y. tiek A. N., tiek V. J. nurodė, kad cigaretės priklauso V. J., o A. N. tiktai nešė 10 pakelių cigarečių, nes to paprašė V. J., atitinka tiek M. K. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (3 b. l.), tiek ir paties apelianto ir A. N. pirminius paaiškinimus (4, 5 b. l.), kuriuos, be kita ko, pasirašė ir V. J., ir A. N.. Be kita ko, tai, kad paaiškinimai buvo surašyti iš apelianto ir A. N. žodžių, po ko jie buvo perskaityti ir tik tada apelianto ir A. N. pasirašyti, apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas – S. D. (81–82 b. l.). Būtent dėl tokių aplinkybių daroma išvada, kad V. J. ir A. N. pirminiai paaiškinimai, kurie atitinka ir liudytojų M. K. ir S. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus, tarnybinį pranešimą, ir yra tie objektyvūs duomenys, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrindžia, kad šioje byloje ginčo dalyku tapusios cigaretės priklauso būtent V. J.. Dėl tokių aplinkybių daroma išvada, kad liudytojų M. K. ir S. D. parodymai, o šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, objektyvūs, ir jais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai. Taip pat pažymima ir tai, kad byloje jokių duomenų apie tai, kad liudytojai M. K. ir S. D. galėjo būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekė apeliantą melagingai apkalbėti, nėra. Tokių duomenų nenurodė ir pats V. J.. Taigi jiems be jokios priežasties apkaltinti V. J. tariamai nesamų veiksmų padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo, juo labiau, kad esminės šių liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa su kitais anksčiau išdėstytais ir išanalizuotais duomenimis.

Ir priešingai yra vertinami apelianto ir jo draugo – liudytojo A. N. parodymai, kadangi, be to, jog aptariamus asmenis sieja draugystė, šių asmenų parodymai prieštarauja visiems anksčiau išdėstytiems ir vienas kitą patvirtinantiems duomenims. Dėl to apelianto ir šio liudytojo parodymai laikytini nepagrįstais, ir jais priimant sprendimą nesiremta teisėtai ir pagrįstai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas V. J. padaryto pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, iš kurio matyti, kad visų V. J. gabentų 20 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 48,2 euro (1,26 MGL), t. y. neviršijanti 2 MGL ribos, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 163² straipsnio 1 dalyje, ir kurios sankcija yra esmingai švelnesnė, nei ATPK 163² straipsnio 6 dalies sankcija, tai, kad aptariamą pažeidimą padarė asmuo, būdamas 67 m. amžiaus (52 b. l.), neįgalus (nustatytas vidutinis specialių poreikių lygis), ir tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), o jo atsakomybe sunkiančių aplinkybių nėra, tai, kad pažeidėjas praeityje nors ir baustas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau už nedidelius kiekius, sprendžia, jog V. J. pirmosios instancijos teismo skirta 5792 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) bauda yra per griežta ir neproporcinga apelianto padarytam teisės pažeidimui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-11/2014 ir kt.).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai asmuo praeityje buvo baustas už tai, kad jo neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija du, bet neviršija dešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL), (kaip kad nagrinėjamu atveju) – tiek ir tais atvejais, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 163² straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui skirta nuobauda pagal ATPK 163² straipsnio 6 dalį – 5792 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Teismų praktika įtvirtina, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą pakeisti:

pripažinti V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad teisės pažeidimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų, ir kuriam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.).

V. J., už pažeidimo, numatyto ATPK 163² straipsnio 6 dalyje, padarymą, skirtą baudą sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.