Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui M. Š., tretiesiems asmenims B. D., A. Š., dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, turto padalinimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- santuoką tarp ieškovės L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo M. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono CMS (akto įrašo Nr. 129), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo M. Š. kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – Š.;

- padalinti santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

priteisti ieškovei L. Š. butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 47 873 Lt;

priteisti atsakovui M. Š. garažą (boksą), unikalus (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 12 777 Lt; transporto priemones: automobilį „Toyota Celica“ ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės; automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; automobilį „Opel Corsa“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės; automobilį „VW Golf” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės; automobilį „Opel Ascona“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės; automobilį „Volvo 343“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, automobilį „Fiat Croma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės ir IĮ „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.,; įpareigojant ieškovę L. Š., išmokėti atsakovui 14 198 Lt kompensaciją per du metus už jai tenkančią didesnę turto dalį;

priteisti ieškovei L. Š. iš atsakovo M. Š. 14 845,02 Lt regreso tvarka ieškovės sumokėtą už atsakovą skolos kompensaciją;

ieškovės L. Š. asmenines prievoles AB bankui „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) ir UAB „General Financing“ kaip nedalintinas, nutraukus santuoką palikti ieškovei, o atsakovo M. Š. asmenines prievoles A. Š., R. U., V. I. bei valstybei ir Vilniaus apskrities VPK KP valdybai kaip nedalintinas palikti atsakovui;

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoka tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo M. Š. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono CMS (akto įrašo Nr. 129). Nepilnamečių vaikų santuokoje nėra. Su atsakovu kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio jau 1,5 metų. Dėl santuokos nutraukimo išimtinai kaltas atsakovas, kadangi jis ėmė girtauti, neskirti pinigų šeimai išlaikyti, nemokėjo už butą, prisidarė skolų, kurias ji buvo priversta mokėti, išėjo iš namų, buvo neištikimas. Ieškovės žiniomis jis kažkokiai moteriai nupirko automobilį. Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti Š. pavardę. Išlaikymo sau iš atsakovo ji nereikalauja.

Santuokos metu buvo įgytas sekantis turtas: butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 47 873 Lt; garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 12 777 Lt; transporto priemonės: automobilis „Toyota Celica“ ( valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės; automobilis „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; automobilis „Opel Corsa“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės; automobilis „VW Golf” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės; automobilis „Opel Ascona“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės; automobilis „Volvo 343“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, automobilis „Fiat Croma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės ir IĮ „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurios vertė 500 Lt (vertė nustatyta pagal vienintelį įmonės turimą turtą- automobilį). Taigi, viso santuokoje bendrai įgyto turto vertė yra viso 67 350 Lt, kiekvienai iš šalių tenka turto už 33 675 Lt. Nutraukiant santuoką ir padalijant bendrą santuokinį turtą, prašo butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 47 873 Lt, palikti ieškovei, o atsakovui priteisti visą kitą dalį dalintino turto – garažą (kuris nėra įregistruotas VĮ „Registrų Centre“), transporto priemones bei IĮ „S.“, iš ieškovės priteisiant atsakovui 14 198 Lt kompensaciją.

Ieškovė su AB „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) yra sudariusi 2010-06-17 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Lt kredito suteikimo būsto remontui, kurio terminas baigiasi 2011-08-12 bei su UAB „General Financing“ yra sudariusi 2010-11-05 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14 845, 02 Lt paskolos suteikimo, kuria ji (ieškovė) padengė atsakovo asmeninį įsiskolinimą M. M., nes grėsė buto (priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise) varžytinės. Todėl, ši ieškovės apmokėta suma CK 6.51 str. 1 d. pagrindu, priteistina ieškovei iš atsakovo. Mano, kad ieškovės prisiimti prievoliniai įsipareigojimai bankams yra ieškovės asmeninės prievolės, kurias turi įvykdyti ieškovė. Atsakovo prisiimti skoliniai įsipareigojimai, o būtent: A. Š. – 33 465 Lt bei vykdymo išlaidos – 4 981,62 Lt; R. U. – 31 000 Lt; V. I. – 11 107 Lt, valstybei – 202,95 Lt ir 200 Lt Vilniaus apskrities VPK KP valdybai, yra asmeninės atsakovo prievolės, todėl nedalintinos ir paliktinos atsakovui. Kadangi apie jokias atsakovo pasiskolintas lėšas ieškovė nieko nežinojo, atsakovas naudojo šias lėšas be jos žinios ir sutikimo, apie šias atsakovo skolas ieškovė sužinojusi iškėlus bylą teisme.

Tretysis asmuo A. Š. pareiškė ieškinį (b.l.141-143, t.1), kuriuo prašė: 1) pripažinti 2010-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civ.byloje Nr. 2-1496-740/2010 priteistą 30 000 Lt skolą, 3240 Lt delspinigių, 225 Lt žyminio mokesčio bendrąja sutuoktinių – ieškovės ir atsakovo prievole; 2) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., priteisiant ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį bei iš ieškovės ir atsakovo priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. kovo mėn. į A. Š. kreipėsi atsakovas M. Š., kuris yra jo artimas giminaitis ir paprašė paskolinti 30 000 Lt. Atsakovas paaiškino, kad jo šeima susidūrė su finansinėm problemom ir todėl jiems reikalingi pinigai, pinigus įsipareigojo grąžinti per kelis mėnesius. 2008-03-19 su atsakovu sudarė paskolos sutartį, kuria A. Š. paskolino atsakovui 30 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2008-06-19. Kadangi atsakovas nurodytu laiku skolos negrąžino, dėl skolos priteisimo iš atsakovo buvo kreiptasi į teismą ir 2010-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu už akių iš atsakovo A. Š. priteisė 30 000 Lt skolos 3240 Lt delspinigių, 225 Lt žyminio mokesčio. kadangi ir po teismo sprendimo skola nebuvo grąžinta, A. Š. kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Mano, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo siekiant išvengti skolinių įsipareigojimų ir išsaugoti turimą nekilnojamąjį turtą – butą.

Tretysis asmuo A. Š., palaikydamas aukščiau nurodytas aplinkybes, papildomai parodė, kad skolino atsakovui pinigus, atsakovas pas jį buvo atvykęs dėl paskolos vienas, jis atsakovo žmonos nebuvo matęs, gal matęs vieną kartą ar du. Jis neklausė atsakovo kam jam reikalingi pinigai. Skola jam priteista iš atsakovo, ieškovė į bylą nebuvo įtraukta. Norėtų, kad jam būtų priteista skola iš abiejų ir atsakovo ir ieškovės, nes jis nežino jie pinigus išleido atskirai ar kartu.

VMI prie Finansų ministerijos (buv.Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) prašė padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją bei pagal byloje pateiktus įrodymus (b.l.118-119, t.1, b.l.84-94, t.2). Nurodė, kad ieškovė valstybės biudžetui neskolinga. Atsakovas valstybės biudžetui skolingas 402,95 Lt, iš jų: 202, 95 Lt - valstybei Lt bei 40 Lt – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai; 110 Lt - Vilniaus m. VK VP EPT; 50 Lt – Vilniaus apskrities VPK KP valdybai. Šalims paskirtos baudos yra jų asmeninė prievolė, todėl ,visų pirma, jos turi būti tenkinamos iš asmeninio jų turto bei iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai atitinkamai padalinus jų santuokinį turtą. Atsakovo skolos susidarė santuokos metu, todėl už jas atsako abu sutuoktiniai. Atsakovo IĮ „S.“ įregistruota šalių santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl įmonės nepriemoka 24193,36 Lt valstybei yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė.

R. U. raštu išdėstė savo nuomonę (b.l.111, t.2), nurodydamas, kad nesutinka su ieškovo ir atsakovo turto padalinimu, kadangi sutuoktiniams pasidalinus turtą nurodytu būdu, nepagrįstai sumažėjo jo kaip kreditoriaus galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą.

Liudytojas V. G. parodė, kad ieškovė yra jo sesuo. Sesers santuoka iširo, nes atsakovas prisidarė skolų, apie kurias sesuo nieko nežinojo, su atsakovu ji nebegyvena jau metus. Atsakovas paskutiniu metu šeima nelabai rūpinosi, mokesčius mokėjo ieškovė. Dėl atsakovo neištikimybės jis nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys: ieškovės L. Š. ir atsakovo M. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l.6-7, t. 1), šalys santuokoje nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovės ir atsakovo santuokos metu atsakovo vardu 2006-05-04 įregistruota IĮ „S.“ (b.l.12, 179-181, t.1), VMI prie Finansų ministerijos duomenimis įmonė nėra PVM mokėtoja, nepateikė 2007-2010 metų metinių pelno mokesčio deklaracijų (b.l.1-26, t.2); IĮ „S.“ mokesčio mokėtojo 2012-04-30 balanso duomenimis turi 9501,07 Lt mokesčių nepriemoką, iš jų gyventojų pajamų mokesčio 3733 Lt nepriemoką ir 566,25 Lt delspinigių, pelno mokesčio 2274 Lt nepriemoką ir 519,61 Lt delspinigių, socialinio mokesčio 2149 Lt nepriemoką ir 259,21 Lt delspinigių; iš IĮ „S.“ išieškoma 38133,46 Lt, iš jų valstybė išieško 45,29 Lt ir VSDFV Vilniaus skyrius išieško 14165,44 Lt; 2012-04-30 balanso duomenimis L. Š. įsiskolinimo valstybės biudžetui neturi, M. Š. turi žemės mokesčio 75 Lt nepriemoką ir 3,61 Lt šio mokesčio delspinigių (b.l.84-94, t.2). Santuokos metu buvo įgytas sekantis turtas: butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 47 873 Lt, įregistruotas nuosavybės teise atsakovo vardu; garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 12 777 Lt bei kuris neįregistruotas VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teise nei ieškovės, nei atsakovo vardu (garažas 1999-06-08 pirkimo – pardavimo sutartimi (reg.Nr. 3-4506) įsigytas atsakovo iš B. D.); atsakovo vardu įregistruotos sekančios transporto priemonės: automobilis „Toyota Celica“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės; automobilis „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; automobilis „Opel Corsa“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės; automobilis „VW Golf” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės; automobilis „Opel Ascona“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės; automobilis „Volvo 343“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, automobilis „Fiat Croma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės ir IĮ „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurios vertė 500 Lt (b.l. 12, 13-20, 60-62, 70-80, 81, 85-86, 183-184, t.1, b.l.40-43, 52-54, t.2).

Atsakovo M. Š. nuosavybės teise ( 2007-06-13 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. II-2182 pagrindu nuo 2008-03-05) įregistruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato- ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis kitų statinių (inžineriniai)-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Anykščių r. sav.; ½ dalis 2.400 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. (b.l.110-115, t.1).

2008-03-19 A. Š. ir M. Š. sudarė paskolos sutartį (sutartis patvirtinta Klaipėdos m. 11-ojo notarų biuro notarės V. K., reg. Nr. 2897), pagal kurią A. Š. paskolino M. Š. 30 000 Lt, o pastarasis įsipareigojo grąžinti A. Š. skolą iki 2008-06-19 (b.l.45, t.1).

2007-03-23 paskolos rašteliu (b.l.54, t.1), M. Š. pasiskolino iš R. U. 11 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2007-03-23- 2007-04-23. 2008-11-14 paprastuoju vekseliu (b.l.53, t.1), M. Š. 2008-12-22 įsipareigojo sumokėti R. U. 20 000 Lt.

Ieškovė L. Š. padengė atsakovo M. Š. asmeninį įsiskolinimą 13 000 Lt sumai M. M. pagal paprastąjį vekselį Nr.4970 bei vykdymo išlaidas antstoliui (b.l.32-43, t.1).

2011-02-10 Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarė J. S. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4920 (b.l.82, t.1), dėl išieškojimo iš atsakovo M. Š. vekselio turėtojo V. I. naudai 11 000 Lt bei notaro turėtas išlaidas, viso 11 107,00 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų nuo vekselio apmokėjimo termino pasibaigimo dienos (2011-01-31) iki visiško prievolės įvykdymo.

2011-06-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu (civ.byla Nr.2-1093-855/2011), iš atsakovo M. Š. R. U. priteista 31 000 Lt skolos, 3621,60 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (34 621,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

L. Š. padengė atsakovo M. Š. asmeninį įsiskolinimą 13 000 Lt M. M. pagal paprastąjį vekselį Nr. 4970 ir vykdymo išlaidas antstoliui (b.l. 32-43, 124-125, t.1).

2010-11-05 UAB „General Financing“ ir L. Š. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nt. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu L. Š. buvo suteiktas 14 845, 02 Lt vartojimo kreditas, kreditą dengia L. Š.; kredito išmokėjimo terminas baigiasi 2013-07-25 (b.l. 27-31, 44-t.1; b.l.37-39, 78, 113, 121, t.2). 2010-06-17 AB „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) ir L. Š. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Lt kredito suteikimo būsto remontui, kurio terminas baigėsi 2011-08-12 (b.l.20-26, t.).

2010-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civ. byloje Nr. 2-1496-740/2010 (b.l.146, t.1), iš atsakovo M. Š. A. Š. buvo priteista 30 000 Lt skolos, 3240 Lt delspinigių, 225 Lt žyminio mokesčio (b.l. 146, t.1).

IĮ „S.“ nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, neturi; IĮ „S.“ nuosavybės teise įregistruota viena transporto priemonė – automobilis „VW Golf“, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19, 62, t.1).

Dėl kaltės.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kas santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 2, 3 d.). Sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl šalių santuokos iširimo priežasčių ir dėl atsakovo kaltės, kadangi su ieškovės nurodytom aplinkybėm atsakovas visiškai sutiko ir jų neginčijo. Todėl ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl atsakovo M. Š. kaltės. Ginčo dėl to, kad po santuokos nutraukimo šalims liktų jų santuokinės pavardės nėra, todėl, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės –Š., Š.. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl vienam iš kito sutuoktinio išlaikymas nepriteistinas.

Dėl turto padalijimo.

Nustatant šalių santuokoje įgyto turto teisinį režimą taikytinos nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-08 įstatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.).Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str. str.). Turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas. Dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.).

Ieškovės ir atsakovo bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro: butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 47 873 Lt; garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 12 777 Lt; transporto priemonės: automobilis „Toyota Celica“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės; automobilis „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; automobilis „Opel Corsa“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės; automobilis „VW Golf” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės; automobilis „Opel Ascona“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės; automobilis „Volvo 343“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, automobilis „Fiat Croma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės ir IĮ „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurios vertė 500 Lt (vertė nustatyta pagal vienintelį įmonės turimą turtą- automobilį). Ginčo tarp ieškovės ar atsakovo ir/ar trečiųjų asmenų, jog tai yra visas jų dalintinas turtas, jog atsakovui priklausančios įmonės nevykdo veiklos ir dėl viso turto vertės nėra, todėl teismas vadovaujasi ieškovės pateiktu teismui šio turto įvertinimu.

Taigi, viso santuokoje bendrai įgyto turto vertė yra viso 67 350 Lt, todėl pagal bendrą prezumpciją, kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto po 33 675 Lt (CK 3.117 str.1d.).

Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau pagal CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1d., neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko (jei yra vaikai) interesus; kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-06-29 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-479/2009 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010).

Teismo nuomone, atsižvelgiant į šalių (ieškovės ir atsakovo) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, jog šalys kartu nebegyvena kaip sutuoktiniai daugiau kaip du metus, ieškovė viena gyvena bute (su rūsiu), (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), juo naudojasi, jį išlaiko, ginčo tarp šalių: ieškovės ir atsakovo dėl to nėra (nėra ginčo ir dėl buto vertės), tai yra vienintelis ieškovės gyvenamasis būstas, jog šalių santuoka nutrauktina išimtinai dėl atsakovo kaltės, jog atsakovas turi prisiėmęs visą eilę asmeninių prievolių kreditoriams apie kurias ieškovei nebuvo žinoma - visos nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei netaikyti CK 3.117 str.1d. nurodyto reglamentavimo ir minėtą butą 47 873 Lt vertės priteisti ieškovei. O atsakovui priteisti garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 12 777 Lt; transporto priemones: automobilį „Toyota Celica“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės; automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; automobilį „Opel Corsa“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės; automobilį „VW Golf” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės; automobilį „Opel Ascona“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės; automobilį „Volvo 343“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, automobilį „Fiat Croma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės ir IĮ „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurios vertė 500 Lt, iš ieškovės atsakovui priteisiant 14 198 Lt piniginę kompensaciją už didesnę jai tenkančio turto dalį.

Dėl ieškovės ir atsakovo prievolių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime civ.byloje Nr.3K-P-186/2010, išaiškinta, kad bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str.1-3d.d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.1d.). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.)

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010), prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.

Nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu 2010-11-05 UAB „General Financing“ ir L. Š. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu L. Š. buvo suteiktas 14 845, 02 Lt vartojimo kreditas (kreditą dengia tik L. Š.; kredito išmokėjimo terminas baigiasi 2013-07-25) yra asmeninė ieškovės prievolė, vienok, posėdžio metu ieškovė sutiko, atsižvelgiant į UAB „General Financing“ atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad ši prievolė laikytina solidariaja šalių prievole, ieškovė taip pat patvirtino, kad šią prievolę ji vykdė ir vykdys toliau. Kadangi, kaip jau nurodyta aukščiau, pagal 2010-06-17 AB „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) ir L. Š. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7000 Lt kredito suteikimo būsto remontui, kreditas yra padengtas ir jo padengimo terminas baigėsi 2011-08-12 (b.l.20-26, t.), tai apie šią įvykdytą prievolę plačiau nepasisakoma.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-10-19 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-410/2007; 2009-05-18 nutartis Nr.3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.109 str.1d.5 p., iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutikimo sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 str.3d.). Pagal CK 3.92 str.3d., preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010), prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei.

Kaip jau pasisakyta aukščiau atsakovas vekselių, paskolos sutarčių pagrindu yra įsiskolinęs visai eilei kreditorių, tame tarpe valstybei kaip fizinis asmuo bei kaip IĮ savininkas. Ieškovė nurodė, kad apie atsakovo skolas sužinojo tik ruošiant dokumentus bylai dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas neginčijo šių aplinkybių ir patvirtino, kad apie jo bei jam priklausančios IĮ skolas ieškovė nieko nežinojo, šios skolos yra jo asmeninės skolos. Todėl, esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, darytina išvada, kad atsakovo skoliniai įsipareigojimai R. U., V. I., B. D., A. Š., valstybei - už neapmokėtas baudas, skirtas atsakovui administracine tvarka, yra asmeninės atsakovo prievolės.

Esant aukščiau išdėstytom aplinkybėm, atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens A. Š. nurodyti argumentai apie jo nesutikimą dėl šalių turto padalijimo bei, kad jam priklausančią paskolą turi grąžinti abu sutuoktiniai. Atkreiptinas dėmesys, jog A. Š. 2010-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civ. byloje Nr. 2-1496-740/2010 teismo sprendimu priteista skola tik iš atsakovo M. Š., ieškovė net nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. A. Š. į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo nesikreipė, kita vertus, pats A. Š. patvirtino, kad pinigus skolino atsakovui, kam – nežino, nes atsakovo neklausė, ieškovę jis asmeniškai matęs gal kelis kartus. Tai, kad iš A. Š. pinigus skolinosi atsakovas asmeniškai, patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, jog pinigų jam reikėjo, nes jo IĮ buvo sunkioje finansinėje padėtyje. Taigi, jokių įrodymų, jog 2008-03-19 tarp atsakovo ir A. Š. sudaryta paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo šeimos interesais A. Š. nepateikė (CPK 178 str.).

Pagal 3.88 straipsnio 3-4 p. p., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas, nepriklausomai nuo to, kokia veikla ar verslu užsiėmė vienas ar abu sutuoktiniai. CK 3.88 straipsnio 2 d., įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog ji yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija sutuoktinių gali būti ginčijama.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokio juridinio asmens turtas priklauso jam nuosavybės teise, o turtą sudaro individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir įmonei perduotas turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari. Vykdymo procese išieškojimo iš individualios įmonės tvarką nustato CPK 673 straipsnis, pagal kurį jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-07-12 nutartis civ.byloje Nr.3K-7-273/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2011-07-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011, išaiškino, kad Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškino, jog išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Pažymėjusi, kad prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikšti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija išaiškino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Atsižvelgdama į šiuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime esančius išaiškinimus dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 593 straipsnyje įtvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinėjamų pareiškimų institutas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimą, bet negali būti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimą, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), ar vykdomąjį dokumentą (CPK 587 straipsnio 2–4 punktai). Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu.

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, atmestini kaip nepagrįsti VMI prie Finansų ministerijos nurodyti argumentai dėl ieškovės kaip solidariosios skolininkės pareigos atlyginti atsakovo skolas valstybei, jokių savarankiškų reikalavimų minėta institucija ieškovei nekėlė, dėl skolininko dalies bendrame šalių turte į teismą - nesikreipė.

Tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl to, kad ieškovė, pasinaudojusi jai suteiktu 14 845, 02 Lt kreditu pagal su UAB „General Financing“ sudaryta 2010-11-05 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos ieškovei suteikimo, padengė atsakovo asmeninį įsiskolinimą atsakovo kreditoriui M. M., ir kad 14 845, 02 Lt suma turi būti priteista iš atsakovo ieškovei neiškilo. Todėl CK 6. 51 str. pagrindu, iš atsakovo ieškovei priteistina 14 845, 02 Lt.

Dėl A. Š. ieškinio.

Tretysis asmuo A. Š. byloje pareiškė savarankišką ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2010-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-1496-740/2010 priteistą 30 000 Lt skolą, 3240 Lt delspinigių, 225 Lt žyminio mokesčio bendrąja sutuoktinių – ieškovės ir atsakovo prievole; 2) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., priteisiant ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį bei iš ieškovės ir atsakovo priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas. už ieškinio padavimą sumokėjo 60 Lt žyminio mokesčio. A. Š. pateiktas procesinis dokumentas nelaikytinas savarankišku ieškiniu, o laikytinas atsiliepimu į ieškinį, kadangi dar 2010-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civ. byloje Nr. 2-1496-740/2010 (b.l.146, t.1), iš atsakovo M. Š. A. Š. buvo priteista 30 000 Lt skolos, 3240 Lt delspinigių, 225 Lt žyminio mokesčio (b.l. 146, t.1) ir šiai dienai yra vykdomas A. Š. priteistų sumų išieškojimas. Todėl A. Š. yra grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 60 Lt (87 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88 str. str. kuriuo prašė: 1) pripažinti 2010-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civ.Byloje Nr. 2-1496-740/2010 priteistą 30 000 Lt skolą, 3240 Lt delspinigių, 225 Lt žyminio mokesčio bendrąja sutuoktinių – ieškovės ir atsakovo prievole; 2) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., priteisiant ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį bei iš ieškovės ir atsakovo priteisti solidariai bylinėjimosi išlaidas., 93 str., 96 str., „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 2.1; 2.2; 2.6; 8.2; 8.17 - 8.18, 9, 10 p. p..).

Ieškovė už ieškinio padavimą sumokėjo 337 Lt žyminio mokesčio (b.l.1, 95, t.1), nuo likusio žyminio mokesčio buvo atleista (b.l. 101, t.1). Ieškovė buvo atstovaujama advokato, advokato atstovavimo išlaidos sudaro 3000 Lt (b.l.52, t.1; b.l.32-35, t.2). Ieškovė taip pat turėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu – 46,11 Lt išlaidų už pranešimą kreditoriams apie bylos iškėlimą teisme (b.l. 8, 69, 170, t.1; b.l. 36, t.2); 136,02 Lt išlaidų už dokumentų išreikalavimą (b.l. 63-67, t. 1; b.l. 57-63, t.2). Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, viso – 3519,13 Lt, ieškovei L. Š. priteistinos iš atsakovo M. Š.. Taip pat valstybei iš atsakovo M. Š. priteistina 34,28 Lt pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.

nusprendė:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti, M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Anykščių rajono Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr.129) dėl atsakovo M. Š. kaltės, po santuokos nutraukimo paliekant santuokines pavardes –Š., Š..

Padalinti M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kitą turtą sekančiai:

priteisti L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise natūra butą (su rūsiu), esančius (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 47 873 Lt (keturiasdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt trijų litų) vertės;

priteisti M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise transporto priemones: garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurio vidutinė rinkos vertė 12 777 Lt; transporto priemones: automobilį „Toyota Celica“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės; automobilį „Renault Espace“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; automobilį „Opel Corsa“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1200 Lt vertės; automobilį „VW Golf” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt vertės; automobilį „Opel Ascona“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės; automobilį „Volvo 343“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Lt vertės, automobilį „Fiat Croma“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės ir IĮ „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., kurios vertė 500 Lt, viso turto už 19 477 Lt (devyniolika tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt septynių litų) vertės;

priteisti iš ieškovės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 14 198 Lt (keturiolika tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt aštuonis litus ) piniginę kompensaciją už didesnę jai tenkančio turto dalį;

priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), regreso teise 14 845,02 Lt (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus 2 ct.), už atsakovo M. Š. skolos M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) padengimą.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai UAB „General Financing“ pagal 2010-11-05 UAB „General Financing“ ir L. Š. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidarioji L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai A. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) R. U. (a.k. (duomenys neskelbtini)), V. I. (I.), a.k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, Vilniaus miesto VK EPT bei valstybei yra asmeninė atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 3519,13 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus devyniolika litų 13 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 34,28 Lt ( trisdešimt keturis litus 28 ct.) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Grąžinti A. Š., a.k(duomenys neskelbtini) 60 Lt (šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio, sumokėto 2011-10-11 AB Šiaulių bankas Klaipėdos filialas.

Sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo yra pagrindas VMI prie Finansų ministerijos grąžinti A. Š. žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.