Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arūnui Petroniui, atsakovo Valstybinės miškų tarnybos atstovui Ramūnui Šeškui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas ginčija Tarnybos 2015-12-07 sprendimą Nr. S-1512-2, kuriuo nuspręsta pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro grafinius ir atributinius duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis 2014-06-27 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 834 (toliau – ir Aktas), praėjus daugiau nei 17 mėnesių ir vadovaujantis nauju Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų surašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V. Akcentavo, kad akte neteisingai nurodyta, jog miško žemei priskirta teritorija, kuri nuo statinių pastatymo laikotarpio (1893–1985 m.) buvo naudojama sodybos reikmėms. Minėtoje teritorijoje niekada miško nebuvo. Neigė kirtęs mišką. Pabrėžė, kad pastatytas daržovių sandėlis ir pradėtas statyti grūdų sandėlis priskiriami nesudėtingiems statiniams. Į statybas investavo daug lėšų. Prie akto pridėto nuotraukos neatitinka tikrosios situacijos.

Pareiškėjas nuo 2003 m. aktyviai siekė pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį į žemės ūkio. Teigė, kad dėl teisinio neišprusimo, atkuriant nuosavybės teises į motinai priklausiusią žemę, nesuprato galimų pasekmių dėl dokumentuose neteisingai nustatytos pagrindinės naudojimo paskirties – miškų ūkio ir naudojimo būdo (ūkinių miškų sklypai). Be to, kadastro duomenyse sklypo plotas nebuvo išdėstytas pagal naudmenas. Pareiškėjas prie paveldėtos sodybos įsigijo daugiau žemės ir pradėjo kurti ūkininko ūkį. Jam trūko pastatų, todėl pradėjo statyti naują sandėlį. Teigė, kad turėjo būti nustatyta žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, kadangi žemės sklypo yra tik (duomenys neskelbtini) miško masyvėlis, kuris sudaro tik 16 procentų nuo bendro sklypo. Netinkamas žemės ūkio paskirties nustatymas jam trukdo efektyviai ūkininkauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Pareiškėjui Utenos apskrities viršininko 2003-07-21 sprendimu Nr. 13-4966 atkurtos nuosavybės teisės, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. ((duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis miškų ūkio, plotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

Tarnybos specialistai 2014-06-27 atliko Lietuvos Res­publikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, teritorijoje, patenkančioje į že­mės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei su šiuo žemės sklypu besiribojančiuose Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose. Tarnyba, atlikusi patik­rinimą, surašė Aktą. Akto išvadose nurodė: „1. 0,003 ha žemės plotas, patenkantis į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo priskirtas miško žemei, tačiau 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei nepriskirtas (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta - A), atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui keliamus reikalavimus - miško naudmena medynai. Šį 0,003 ha žemės plotą, sudarantį miško taksacinio sklypo tęsinį, siūloma prijungti prie Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo; 2. 0,153 ha žemės plotas, patenkantis į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo priskirta miško žemei – medynams (šio akto prieduose Nr. 2–6 pažymėta – B), 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei nepriskirtas nepagrįstai. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, miško žeme laikoma apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos – kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Šioje ploto dalyje augę medžiai yra sunaikinti (iškirsti ar kitu būdu pašalinti). Nepaisant to, kad šiuo metu šiame plote yra pastatyti ūkiniai statiniai, teritorijos dalis (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta B) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus, miško žemės naudmena – miško aikštė (miško žemė, verčiama ne miško žeme); 3. 0,089 ha žemės plotas, kurio dalis patenka į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo priskirtas miško žemei - medynams, 2009 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos meto miško žemei nepriskirtas pagrįstai (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta - C). Nustatyta, kad 1999 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu miško žemei klaidingai priskirta 1953 m. statytų ūkinių pastatų, kiemo ir pavienių medžių užimama teritorija; 4. Dalyje Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų ploto (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta 44–1 ir 46–1) vykdoma galimai neteisėta veika, prieštaraujanti Miškų įstatymo normoms. Šiame plote augę medžiai yra sunaikinti (iškirsti ar kitu būdu pašalinti), likę keli pavieniai medžiai, sandėliuojamos įvairios statybinės medžiagos, talpos, dalyje ploto pakeistas reljefas, matyti žemių stumdymo darbų požymiai. 5. Siūloma tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagal šio akto priedus Nr. 2-6, prijungiant prie Utenos miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo 0,003 ha plotą (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta–A), pakeičiant Utenos miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalies ploto (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta 44-1 ir 46-1) aprašomuosius duomenis į miško aikštę (miško žemė verčiama ne miško žeme) bei įrašant į miško žemę 0,153 ha žemės plotą (šio akto prieduose Nr. 2-6 pažymėta – B), kaip atitinkantį Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus – miško žemės naudmena – miško aikštė. Aktą 2014-07-07 patvirtino Tarnybos direktorius R. Prūsaitis (t. 1, b. l. 39–42).

Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas, valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pareiškėjui A. S. 2014-08-04 surašė privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-1, kuriame, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 punktu, pareiškėjui nurodė, kad pagal Aktą jo privačios nuosavybės teise valdomame sklype neteisėtai iškirstas 0,156 ha miškas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnio 4 punktu, turi būti atkurta ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Pareiškėjas šiuos reikalavimus turėjo įvykdyti iki 2015-06-27 (b. l. 1–16).

Tarnybos Utenos poskyris 2014-08-05 pareiškėjui surašė pretenziją siūlydamas iki 2014-09-05 gera valia atlyginti gamtai padarytą žalą – 2 774, 37 Eur (b. l. 1–16).

2014-08-14 pareiškėjas Valstybinei miškų tarnybai pateikė skundą dėl Utenos teritorinio poskyrio 2014-08-04 privalomojo nurodymo Nr. P-7K-1 ir 2014-08-05 pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60 panaikinimo.

Tarnyba 2014-09-24 sprendime Nr. R2-2803, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014-08-14 privalomojo nurodymo Nr. P-7K-1 ir 2014-08-05 pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60 panaikinimo, informavo jį, kad kol Aktu Nr. 834 patvirtinti Miškų kadastro duomenų pokyčiai įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, 2014-08-04 privalomasis nurodymas Nr. P-7K-1 dėl iškirsto miško atkūrimo, 2014-08-05 pretenzija Nr. S-7K-60 dėl padarytos žalos aplinkai yra teisėti ir pagrįsti (b. l. 1–16).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-11-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8310-463/2015 panaikino 2014-06-27 Valstybinės miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadų pagrindu pakeistus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (b. l. 25).

Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-11-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8310-463/2015, Valstybinė miškų tarnyba 2015-12-04 sprendimu Nr. S-1512-01 atstatė 2014-07-13 galiojusius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose (b. l. 26).

Valstybinė miškų tarnyba 2015-12-07 sprendimu Nr. S-1512-2 nusprendė pakeisti Lietuvos Respublikos kadastro grafinius ir atributinius duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos 2014-06-27 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 834 (b. l. 21).

Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės miškų tarnybos sprendimo pakeisti Lietuvos Respublikos kadastro grafinius ir atributinius duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos miško sklypuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu, teisėtumo bei pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Valstybinė miškų tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, atlieka šias pagrindines funkcijas: 1) tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą“. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų surašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punkte įtvirtinta, kad „kadastro duomenys keičiami <...> Kadastro tvarkytojo sprendimu“. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad „gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Jei patikrinimas atliekamas miesto teritorijoje, į tokį patikrinimą papildomai kviečiami dalyvauti atitinkamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas)“. Aprašo 10.3 punkte nurodyta, jog „kadastro duomenys taisomi Kadastro tvarkytojo sprendimu per 5 darbo dienas Kadastro tvarkytojui nustačius, kad į Kadastro duomenų bazę įrašyti klaidingi duomenų teikėjų pateikti duomenys“, o 12 punkte, kad „Sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo / keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo“.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Valstybinės miškų tarnybos specialistai 2014-06-27 atliko Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimą, surašė kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. 834. Akto išvadose nustatyta, kad kadastro duomenys yra tikslintini, prijungiant prie Utenos miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo 0,003 ha plotą, pakeičiant Utenos miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalies ploto aprašomuosius duomenis į miško aikštę bei įrašant į miško žemę 0,153 ha žemės plotą, kaip atitinkantį Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 17 d. nustato, kad miško žemė – tai apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkte nurodyta, kad kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, taip pat dėl nežinomos priežasties, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė, nurodant labiausiai atitinkančią miško žemės naudmeną pagal 5 priedą, augavietę ir buvusią naudmeną pagal praeitos inventorizacijos duomenis ir faktinę naudmeną (pastatai, sodyba, kelias, pieva ir pan., įrašoma 50 makete). Kadangi 2014-06-27 atliktame patikrinimo akte Nr. 834 nustatyta, kad dalis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų ploto, kuriame augę medžiai yra sunaikinti, atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus, duomenys tikslintini esant nustatytam teisiniam pagrindui. Patikrinimo akte nustatytos aplinkybės laikomos teisingomis ir pagrįstomis, patikrinimo akte nustatyti duomenys nėra nuginčyti.

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad siekiant patikslinti kadastro duomenis turėjo būti priimtas Aprašo 12 punkte nurodyta tvarka įformintas, pasirašytas ir patvirtintas sprendimas dėl kadastro duomenų taisymo. Tarnyba 2015-12-07 priėmė sprendimą Nr. S-1512-2 dėl kadastro duomenų taisymo, kurį pareiškėjas ir ginčija. Teismas pažymi, kad sprendimas įformintas Aprašo 6 priede nustatytos formos sprendimu, ginčijamą sprendimą parengė Miškų kadastro skyriaus vyr. specialistas, sprendimas patikrintas Miškų kadastro skyriaus vedėjo, o priimtas ir pasirašytas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus, todėl sprendimo priėmimo procedūra bei jo forma taip pat atitinka Apraše nurodytą sprendimo dėl kadastro duomenų keitimo priėmimo tvarką.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Vertinant ginčijamą Tarnybos 2015-12-07 sprendimą Nr. S-1512-2 teisėtumo ir pagrįstumo požiūriu, priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nurodytus reikalavimus, nurodomas sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, sprendimas suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, nurodoma priimto sprendimo apskundimo tvarka, jis tinkamai pasirašytas ir įformintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad sprendimo priėmimo tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, sprendimo turinys bei forma neprieštarauja nustatytai tvarkai, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo 2015-12-07 sprendimo Nr. S-1512-2.

VAĮ 22 str. nustatyta, kad administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21 straipsnyje nurodytų dokumentų (asmens skundo, valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimo, kito asmens pranešimo) gavimo dienos. VAĮ 31 str. nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu (kai skundas gautas elektroniniu paštu) ir nurodomos pratęsimo priežastys. Vadovaujantis VAĮ 34 straipsnio 1 dalimi, administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinė procedūra dėl pareiškėjo skundo dėl Tarnybos Utenos teritorinio poskyrio 2014-08-14 privalomojo nurodymo Nr. P-7K-1 ir 2014-08-05 pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai Nr. S-7K-60 panaikinimo užbaigta Tarnybos 2014-09-24 sprendimu Nr. R2-2803. Aplinkybė, jog Vilniaus administracinis teismas 2015-11-16 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-8310-463/2015 panaikino 2014-06-27 Valstybinės miškų tarnybos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 834 išvadų pagrindu pakeistus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, todėl, vadovaujantis Aprašo 10.3 punktu kilo pareiga ištaisyti kadastro duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad administracinė procedūra buvo vykdoma neteisėtai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas daro išvadą, kad Tarybos 2015-12-07 sprendimas Nr. S-1512-2, kuriuo nuspręsta pakeisti Lietuvos Respublikos kadastro grafinius ir atributinius duomenis Utenos miškų urėdijos Vyžuonų girininkijos 236 miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniuose sklypuose vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos 2014-06-27 Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 834, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pagal ABTĮ 40 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas, tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132–133 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.