Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-07 · Civilinė byla Nr. e2A-535-425/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
e2A-535-425/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14001-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Atsakovas
G. I.
Civilinė byla Nr. e2A-535-425/2020.Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14001-2019-7.Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-708-465/2020 pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui G. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1231,21 Eur skolą už nuomą, 89,92 Eur delspinigių, 315,56 Eur patirtų nuostolių bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje sumokėjo 300 Eur skolą, ieškovė 2019-12-10 pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė iš atsakovo priteisti 931,21 Eur skolos už būsto nuomą, 89,92 Eur delspinigių bei 315,56 Eur nuostolių, iš viso 1336,69 Eur.

2. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kurios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perduotos ieškovei valdyti patikėjimo teise. 2007-06-15 atsakovui G. I. buvo išnuomotas butas nurodytu adresu pagal Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Suėjus nuomos termino pabaigai ieškovė 2016-05-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjo atsakovą, kad šis geranoriškai per 30 d. atlaisvintų užimamas gyvenamąsias patalpas, perduotų butą pagal perdavimo-priėmimo aktą bei grąžintų raktus, arba ne vėliau kaip iki 2016-06-17 pateiktų ieškovei reikalingus dokumentus sutarties pratęsimui, tačiau atsakovas minėtų veiksmų neatliko.

3. 2016-12-08 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-31953-845/2016 atsakovą iš gyvenamųjų patalpų iškeldino su jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-06 išduotą vykdomąjį raštą 2018-09-28 antstolis G. B. atliko priverstinį atsakovo iškeldinimą. Dėl priverstinio atsakovo iškeldinimo ieškovė patyrė 44,52 Eur išlaidų už buto spynos keitimą, 271,04 Eur buto išvalymą bei šiukšlių išvežimą. Taip pat nurodo, jog už laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2018-09-28 susidarė 1231,21 Eur įsiskolinimas už buto nuomą bei 89,92 Eur delspinigių, kurie skaičiuojami pagal sutarties 36 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1021,13 Eur skolos už nuomą ir delspinigių, 315,56 Eur nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1336,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 38,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami spręsti, jog atsakovo atlikti mokėjimai, išskyrus paskutinius 300 Eur sumai, kuria ieškinio reikalavimai buvo sumažinti, pagrįstai buvo užskaityti netesyboms ir seniausioms skoloms, susidariusioms dar iki 2017-08-01 padengti. Aplinkybė, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės mokėti nuomos mokestį pagrindžia ieškovės veiksmų dėl Nuomos sutartyje numatytų delspinigių skaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, dėl ko yra pagrindas iš atsakovo priteisti 0,05 proc. netesybas, kas sudaro 89,92 Eur delspinigių.

6. Skundžiamame sprendime teismas taip pat nurodė, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai, įskaitant ir durų užrakto keitimą, yra pagrįsti, kadangi atsakovas iš buto buvo iškeldintas priverstinai, neišsivežė savo asmeninių daiktų bei negrąžino ieškovei raktų, kaip tas buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje, dėl ko butas buvo valomas, o atsakovo daiktai, pasinaudojant kraustymo paslaugomis, išvežti į sąvartyną.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad yra pagrindas priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei iš atsakovo į valstybės pajamas priteisti žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas G. I. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patvirtinti 851,49 Eur skolos sumą už būsto nuomą, 75,69 Eur delspinigių sumą, įpareigoti grąžinti ieškovę 152, 54 Eur apelianto sumokėtų piniginių lėšų, o taip pat priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteistomis sumomis. Nurodo, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog už ieškovės nurodomą nuomos laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2018-09-28 atsakovas yra atlikęs mokėjimus, dėl ko skolos dydis yra 851,49 Eur.

8.2. Pažymi, kad teismas savo sprendime išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, kadangi nurodė jog atsakovo atlikti mokėjimai buvo pagrįstai užskaityti netesyboms ir seniausioms skoloms, susidariusioms dar iki 2017-08-01 padengti, nors ieškovės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad skolos iki 2017-08-01 nebuvo.

8.3. Tvirtina, kad byloje yra pateiktas atsakovo mokėjimų už būsto nuomą išrašas iš kurio matyti, kad atsakovas ieškovei sumokėjo 379,72 Eur laikotarpiu nuo 2018-05-01 iki 2018-08-30, dėl ko delspinigių suma turi būti sumažinta iki 75,69 Eur.

8.4. Tvirtina, kad durų užrakto keitimo, buto išvalymo bei daiktų išvežimo išlaidos priteistos nepagrįstai, kadangi: apeliantas savo veiksmais nesukūrė situacijos, jog ieškovė negalėtų patekti į jai priklausantį būstą; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad geranoriškas neišsikėlimas iš buto yra pagrindas priteisti užrakto keitimo išlaidas; byloje nėra duomenų apie šiukšlių išvežimą ir jų pridavimą į sąvartyną; byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog atsakovas nebuvo palikęs šiukšlių; pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad už paliktus daiktus (jų saugojimą) atsakovas privalo sumokėti ieškovei 271, 04 Eur, nes atsakovas nepažeidė jokios sutarties su ieškove, o aptariamas butas iki šiol nėra apgyvendintas.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9.1. Nurodo, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9.2. Pažymi, kad į bylą yra pateikta Nuomininkų atsiskaitymo ataskaita, kuri patvirtina, jog apeliantas nuompinigius mokėjo netinkamai, nereguliariai, dėl ko iš jo visiškai pagrįstai yra priteista skola ir delspinigiai. Be to, ieškovė privalėjo pakeisti durų užraktą, nes bute apeliantas paliko savo daiktus, baldus, kurie surašyti antstolio protokolo apraše, patalpų pats neatlaisvino, paliko nuomotojui. Taigi durų užraktų keitimas savivaldybės turtą patikėjimo teise valdančiam subjektui perimant turtą savo žinion po priverstinio nuomininko iškeldinimo yra akivaizdus ir būtinas..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog atsakovui 2007-06-15 Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise buvo perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-08 sprendimu atsakovą iš buto iškeldino (civilinė byla Nr. e2-31953-845/16), o pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-06 išduotą vykdomąjį raštą antstolis G. B. 2018-09-28 įvykdė priverstinį atsakovo iškeldinimą, tačiau ginčo bute liko atsakovo daiktai, kurie nurodyti Iškeldinamojo asmens turto apraše.

12. Ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir sprendė, kad ieškovės reikalavimai dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo yra pagrįsti. Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos skolos ir delspinigių dydžiu, o taip pat vertina, kad nuostoliai yra priteisti nepagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog remiantis į bylą pateikta Nuomininkų atsiskaitymo ataskaita yra pagrindas spręsti, jog atsakovas nuompinigius mokėjo nereguliariai ir nesistemingai, dėl ko susidarė ieškovės nurodyta 931,21 Eur skola (įskaičius atsakovo bylos nagrinėjimo metu teisme atliktą 300 Eur sumokėjimą, kuriuo ieškovė sumažino prašomos priteisti skolos dydį). Atsakovo į bylą pateikti įrodymai dėl piniginių lėšų mokėjimo laikotarpiu nuo 2018-05-28 iki 2019-02-27, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti nurodant, jog atsakovo atlikti mokėjimai yra įtraukti į Nuomininkų atsiskaitymo ataskaitą. Šioje ataskaitoje nurodytų duomenų, jog nuomos mokestis nebuvo mokamas sistemingai ir reguliariai, o taip pat kad nėra duomenų apie nuomos mokesčio sumokėjimą nuo 2017-07-30 iki 2018-05-28, atsakovas nepaneigė, kadangi jo nurodomi nuomos mokesčio mokėjimai, kaip jau minėta, yra atlikti tik laikotarpiu nuo 2018-05-28 iki 2019-02-27 ir ne už kiekvieną mėnesį. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovo atlikti mokėjimai, išskyrus paskutinius 300 Eur sumai, kuria ieškinio reikalavimai buvo sumažinti, pagrįstai buvo užskaityti netesyboms ir seniausioms skoloms padengti. Toks teismo vertinimas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu, kadangi tokią išvadą leidžia daryti į bylą pateikta ir atsakovo nenuginčyta Nuomininkų atsiskaitymo ataskaita bei joje nurodyti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo reguliariai dar nuo 2012 metų. Tai, kad teismas įvardijo susidariusias skolas nuo 2017-08-01, nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė buvo nurodžiusi iki šio termino skolos nebuvo susidariusios, automatiškai nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių bei fakto, kad skola yra skaičiuojama nuo 2017-08-01, o atsakovas pateikė įrodymus dėl nereguliaraus skolos mokėjimo nuo 2018-05-28. Kita vertus, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad jai aptariami mokėjimai yra žinomi ir jie buvo įskaityti į atsakovui apskaičiuotos nuomos dydį (įskaičius anksčiausiai susidariusių skolų ir delspinigių sumą). Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo skolos sumą bei ją nepagrįstai priteisė iš atsakovo.

14. Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat tvirtina, kad jam nepagrįstai priteisti nustatyto dydžio delspinigiai. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad delspinigiai atsakovui yra paskaičiuoti už 6 mėnesius pagal Sutartyje numatytą netesybų dydį (0,05 proc.). Atsakovas, ginčydamas priteistų delspinigių dydį, jokio konkretaus paskaičiavimo nepateikė bei neįrodė, kad ieškovės sudarytoje Delspinigių paskaičiavimo lentelėje nurodyta delspinigių apskaičiavimo tvarka ar duomenys yra netinkami/ neteisingi. Kita vertus, atsakovas 300 Eur skolos dalį sumokėjo ieškovei jau pareiškus ieškinį, dėl ko nėra pagrindo vertinti, jog ieškovės reikalautos skolos dydis yra nepagrįstas ir priteistų delspinigių suma turi būti mažinama, juo labiau kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas nenurodė, kad dengia būtent susikaupusios skolos ar delspinigių dalį, o ieškovė atsakovo sumokėtas pinigines lėšas įskaitė į reikalaujamos skolos sumą ir ją atitinkamai sumažino. Taigi byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas pažeidė šalių sudarytą nuomos sutartį laiku nemokėdamas nuomos mokesčio, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai priteisė nustatyto dydžio (89,92 Eur) delspinigius, kurių mokėjimą įtvirtino šalių sudarytos sutarties nuostatos.

15. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos taip pat sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti jos prašomus nuostolius dėl užrakto keitimo bei patalpų valymo/ atliekų išvežimo. Skundžiamame sprendime teismas išsamiai išdėstė priimamo procesinio sprendimo motyvus bei aptarė, kokiais įrodymais remiantis yra daro išvada dėl nuostolių iš atsakovo priteisimo. Nurodė, kad atsakovas geranoriškai iš buto neišsikėlė, daiktų neišsivežė ir raktų sutartyje numatyta tvarka ieškovui neperdavė. Be to, po atsakovo priverstinio iškeldinimo iš buto, bute liko jo daiktai, dėl ko durų užrakto keitimas buvo būtinas, nepaisant to, kad buto raktas ieškovo atstovei, kaip tvirtino atsakovo atstovas, buvo grąžintas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu bei papildomai pažymi, jog durų užrakto keitimo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas paslaugos įvardinimas kaip „avarinis atrakinimas“ savaime neleidžia spręsti, jog ši paslauga buvo suteikta dėl ieškovės negalėjimo patekti į butą, juo labiau kad ieškovė paaiškino, jog aptariamoje PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuoti darbai buvo atlikti dėl užrakto pakeitimo. Kartu pažymėtina, jog atsakovui bute palikus savo daiktus, jie, nesant šalių sudarytos buto nuomos sutarties, visiškai pagrįstai buvo šalinimai. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad susiklosčiusi situacija leidžia vertinti, kad aptariamo proceso įvardijimas valymo/ atliekų išvežimo darbais, kurių atlikimą patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros bei UAB „Utenos deratizacija“ atliktų darbų aktai, nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo atliekamos kitokio pobūdžio paslaugos ar ieškovės nurodytos paslaugos nebuvo atliktos (1 t., 28 – 30 b. l.).

16. Atsakovui pateiktame apeliaciniame skunde nenurodžius iš esmės jokių kitų argumentų, nei buvo išdėstyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bei dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė priimdamas skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau analizuoti ir vertinti apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių.

17. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

18. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai ir jais remiantis teismo nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, dėl ko pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikštą ieškinį, teisingai išsprendė šalių ginčą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Laimantas Misiūnas