- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-554-873/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08421-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduotas R. K. atsakomybėn pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. kovo 14 d., vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirtas automobilio „Nissan Almera Tino.”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2022 m. kovo 11 d., apie 19.05 val., Vilniuje, Loretos Asanavičiūtės gatvėje, ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,42 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio dalį bei paskirti uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Sutikdamas su teismo sprendimu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, S. K. nurodo, jog pagal teismų praktiką nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę.
2.1.1. Apeliantas nurodo, kad anksčiau nebuvo teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, giliai tai išgyvena. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
2. 1.2. Nurodo, kad šiuo metu nedirba, tačiau ruošiasi grįžti į darbo rinką, lanko Užimtumo tarnybos rengiamus kursus. Teigia, jog nėra piktybinis įstatymų pažeidinėtojas. Administracine tvarka buvo baustas vieną kartą už nežymų greičio pažeidimą, baudą sumokėjo. Apelianto nuomone, jis yra charakterizuojamas palyginti teigiamai.
2.1.3. Tvirtina, jog veika nebuvo suplanuota iš anksto. Apeliantas teigia, jog pats nesupranta, kodėl sėdo prie vairo. Atkreipia dėmesį, kad važiavo gatve, kurioje eismas nebuvo intensyvus, pėstieji gatve tuo metu nėjo. Apeliantas pažymi ir tai, kad vykdė jį pamačiusio vairuotojo nurodymus, niekur nebėgo ir atsakomybės nevengė.
2.2. Pabrėžia, jog teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Apelianto nuomone, šie principai gali būti taikomi ir jo atžvilgiu, tuo pačiu, yra galimybė sumažinti terminą, draudžiantį vairuoti transporto priemones.
2.3. Cituoja teismų praktiką, pagal kurią uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011 ir kt.). Tvirtina, jog teismai dvejų metų uždraudimo vairuoti transporto priemones terminą skiria asmenims, kurie nors ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet yra pavojingesni visuomenei, praeityje padarę ne vieną KET pažeidimą (byla Nr. 1A-82-282/2020).
2.4. Apeliantas nurodo, kad jo 82 metų amžiaus motina turi sveikatos problemų, gyvena Jonavoje. Nurodo, kad motiną lanko kas savaitgalį. Apelianto nuomone, ateityje motinai bus reikalinga didesnė priežiūra ar pagalba, be automobilio laiku reaguoti yra sudėtingiau, be to, yra apribotas traukinių eismo tvarkaraščiu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Audronė Šukienė (toliau – prokurorė) prašo S. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino S. K. teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias, taip pat ir veikos padarymo aplinkybes. Prokurorei akivaizdu, kad jau būdamas namuose S. K. turėjo tikslą perstatyti automobilį, nors žinojo, kad yra neblaivus. Pažymi, jog S. K. vairavo automobilį gyvenamajame miesto rajone, tamsiu paros metu, judrioje gatvėje, kur bet kada galėjo atsirasti žmonių, atsirėmė į akmenį, dėl tokių jo veiksmų sunerimo kitas eismo dalyvis, kuris apie įvykį pranešė policijai. Prokurorės nuomone, S. K. argumentai dėl senyvo amžiaus sergančios motinos priežiūros, riboto traukinių tvarkaraščio nėra išskirtiniai bei neduoda pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės ar trumpinti jos terminą, kai kiti bylos duomenys patvirtina skyrimo nustatytam terminui reikalingumą. Pažymi ir tai, kad apeliaciniu skundu nėra prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – trumpesniam terminui negu numatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos. S. K. gynėjas advokatas Vitalijus Jaroščenka pateikė teismui Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenis apie lėtines ligas, kuriomis serga I. K..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, S. K. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliantas nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, be kita ko, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Kaip numatyta BK 68 straipsnio 1 dalyje, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018 pažymėta, jog pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-693/2018). Taip pat šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
7. Skundžiamu nuosprendžiu S. K., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotam R. K. atsakomybėn pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad analizuojamu atveju S. K. savo kaltę pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, atsižvelgdamas į vidutinį girtumą, tai, kad vairavo tamsiu paros metu, pakankamai judrioje gatvėje, sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, darė išvadą, jog dvejų metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris yra mažesnis už įstatymo (BK 68 straipsnio 2 dalis) numatytą vidurkį, nustatytas teisingai, nėra neproporcingai ilgas.
8. Nagrinėjamu atveju S. K. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2,54 promilių, antruoju – 2,42 promilių neblaivumas, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (b. l. 28). Apeliantui nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – sukdamas į kiemą gatvėje, kurioje eismas yra judrus, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio, atsitrenkė į akmenį, dėl ko iš paskos važiavusiam vairuotojui sukėlė abejonių dėl gebėjimo vairuoti saugiai (b. l. 9, 35), rodo, kad padarytas KET pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam apeliantui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Skunde nurodoma aplinkybė, kad pėstieji gatve tuo metu nėjo, apelianto veiksmų pavojingumo nemažina, kadangi vairuodamas neblaivus, apeliantas rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kurių tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta. Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, kas patvirtina, jog vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, sukelia didelį pavojų aplinkiniams. Apeliantas tvirtina ir tai, kad veika nebuvo suplanuota iš anksto, vis tik, tokia jo pozicija nešalina išvados apie nusikalstamos veikos padarymą tiesiogine tyčia – S. K. atvykusiems policijos pareigūnams pripažino, kad vartojo alkoholį, išgėrė 400 ml degtinės, po to vairavo automobilį, sukdamas į kiemą kliudė akmenį (b. l. 32). Aplinkybė, jog apeliantas, vairavęs neblaivus ir sukėlęs eismo įvykį, nepasišalino, nėra išskirtinai teigiamai jį charakterizuojanti, be kita ko, kaip matyti iš liudytojo I. D. (I. D.) parodymų, jis, supratęs, kad neblaivus vairuotojas gali pasišalinti, paprašė šio išjungti automobilio variklį, po ko paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir buvo vietoje iki pareigūnų atvykimo (b. l. 35). Apelianto nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nusikalstamos veikos padarymas pirmą kartą, baustumas administracine tvarka vieną kartą pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta, į šias aplinkybes pakankamai atsižvelgta priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija, pakartotinai apsvarsčiusi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę, neturi pagrindo daryti išvados, kad apylinkės teismas būtų priėmęs nepagrįstą sprendimą ar nukrypęs nuo teismų praktikos. Baudžiamajame įstatyme nustatytas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki penkerių metų. Apeliantui uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam terminui nei įstatymo nustatytas vidurkis. Įvertinus baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra neproporcingai ilgas.
9. S. K. apeliaciniame skunde pabrėžia, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis senyvo amžiaus, sveikatos problemų turinčia motina. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantas ir jo šeimos nariai patirs nepatogumų ir suvaržymų. Vis tik, apelianto patiriami suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto jos taikymo termino. Apeliantas, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, padarė nusikalstamą veiką, atitinkamai, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nevertinamas kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios jam turėtų būti trumpinamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-698/2018, baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
10. Atsižvelgusi į visumą nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės bei neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 68 straipsnio taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinio skundo tenkinti jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. K. apeliacinį skundą.