- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-1197-254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Neringa Venckienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- N. G.
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Aistei Raginytei viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1053-530/2011 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ieškinį atsakovei N. G. dėl elektroninių atsiskaitymų
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc (AB), veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių 2010 m. liepos 8 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės N. G. 8 925,12 Lt skolą, 24 proc. dydžio sutartyje nustatytų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo panaudoto ir negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-4). Nurodė, kad tarp šalių 2008-07-21 buvo sudaryta sutartis dėl mokėjimo kortelės su 8 000 Lt kredito limitu išdavimo. Bendrųjų kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygų 4.4. punktas numato, kad tuo atveju, jeigu lėšų banko sąskaitoje nepakanka ar atsiranda neleistinas banko sąskaitos kreditas, už kiekvieną uždelstą dieną nuo nustatytos mokėjimo dienos iki pakankamo lėšų kiekio sukaupimo sąskaitoje ar neleistino banko sąskaitos kredito padengimo dienos yra skaičiuojamos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurių dydis nurodytas banko paslaugų įkainiuose, t. y. 24 proc. Tiek Bendrąsias kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygas, tiek banko paslaugų įkainius, kuriuose nurodytas palūkanų dydis, atsakovė gavo sutarties pasirašymo metu, su įkainių dydžiu sutiko. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų ir viršijus suteikto kredito limitą, palūkanos paskaičiuotos ir reikalaujamos priteisti pagrįstai remiantis sutarties sąlygomis. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovei sumokėjus dalį skolos, t. y. 7 960,78 Lt kredito ir 649,36 Lt palūkanų, iš viso – 8 610,14 Lt, ieškovas šioje reikalavimų dalyje ieškinio atsisakė, prašė priteisti iš atsakovės 314,98 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir 24 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 108).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu (b. l. 140-143) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės N. G. ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai 314,98 Lt įsipareigojimų nevykdymo palūkanų ir 1 574 Lt bylinėjimosi išlaidų, bylą ieškinio reikalavimų dalyje dėl 8 610,14 Lt skolos priteisimo iš atsakovės nutraukė ieškovui atsisakius nuo ieškinio, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui Nordea Bank Finland Plc (AB), atstovaujamai Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus mokėjimo pavedimu Nr. 14852 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje 2010-07-01 sumokėto žyminio mokesčio dalį – 194 Lt bei priteisė iš atsakovės N. G. valstybei 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė atlygino ieškovui iš viso 8 610,14 Lt, ir ieškovas ieškinio reikalavimų šioje dalyje atsisakė, teismas konstatavo, kad ieškovo atsisakymas dalies ieškinio reikalavimų (8 610,14 Lt), nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl atsisakymą priėmė, civilinę bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 4 p.; 294 str.). Dėl byloje likusio ginčo dėl palūkanų skaičiavimo ir jų dydžio teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog abiejų ginčo šalių pasirašytoje sutartyje nenumatytas palūkanų skaičiavimas. Teismas rėmėsi CK 6.189 str. 1 dalimi, pagal kurią teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kaip matyti iš Sutarties specialiosios dalies nuostatų, atsakovė, pasirašiusi sutartį, patvirtino, kad ji susipažino, suprato ir gavo Bendrąsias kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygas privatiems asmenims, taip pat patvirtino, kad susipažino su banko paslaugų įkainiais (b. l. 7, lapo antra pusė). Pastaruosiuose dokumentuose, kurie remiantis Bendrųjų kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygų 2.10 punktu, yra neatskiriama sutarties dalis, reglamentuotas palūkanų skaičiavimo mechanizmas viršijus kredito limitą ir pats palūkanų dydis (b. l. 11, 16). Pasirašydama sutartį dėl didelės sumos kredito limito, atsakovė turėjo rūpestingai ir atidžiai išanalizuoti sutarties sąlygas, ir reikalauti dokumentų, kurie pagal sutartį jai turi būti pateikti, todėl to nepadariusi, ginčydama palūkanas, negali remtis ta aplinkybe, kad ji negavo Bendrųjų kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygų, nes sutartyje nurodyta priešingai (b. l. 7). Apie tai, kad atsakovės atžvilgiu už sutarties netinkamą vykdymą skaičiuojamos palūkanos patvirtina ir atsakovei sutarties galiojimo metu adresuoti pranešimai sumokėti įsiskolinimą (b. l. 19, 32, 58, 60, 75). Atsakovė, nagrinėjant bylą teisme, neneigė ir pripažino, kad sutartį ji pažeidė, viršijusi kredito limitą, todėl įvertinus visas pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas laikė, kad palūkanos atsakovei skaičiuotos pagrįstai remiantis sutarties ir jos priedų pagrindu, ieškovo pateiktais paskaičiavimais. Nustačius aplinkybę, kad atsakovei galėjo ir turėjo būti žinoma, jog už įsipareigojimų nevykdymą skaičiuojamos 24 proc. dydžio palūkanos, laikyti teisiškai nereikšmingais atsakovės argumentai apie palūkanų dydžio kitimą, jų neaiškų paskaičiavimą, atmesti atsakovės argumentai ir dėl nepagrįsto sutartinių palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, kadangi CK 6.221 str. 2 d. ir 6.874 str. 1 d. bei šalių pasirašytos sutarties pagrindu, atsakovei neįvykdžius sutarties, pastarosios nutraukimas palūkanų skaičiavimui įtakos neturi. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl nepagrįsto palūkanų skaičiavimo dėl to, kad ieškovui pateikus mokėjimų grafiką ir vykdant mokėjimus, jis jokių prieštaravimų nepareiškė, iš bylos duomenų nustačius, kad atsakovės minimas faktinis pagrindas, kuriuo ginčijamas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų dydžio pagrįstumo – 2010-01-11 įsipareigojimų grafikas – yra sudarytas išimtinai atsakovės, nėra patvirtintas nei ieškovo parašu, nei antspaudu (b. l. 33). Teismas nurodė, kad ginčo šalių tarpusavio santykius reguliuojančių Bendrųjų kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygų 8.5 punktas numato, kad visi kortelės turėtojo, t. y. atsakovės, inicijuoti pakeitimai bankui pateikiami raštu, ir pakeitimai įsigalioja tik bankui juos patvirtinus (b. l. 14, lapo antra pusė). Duomenų apie sutarties pakeitimų ar papildymų, kurie būtų inicijuoti abiejų sutarties šalių bei jų pasirašyti, byloje nėra, todėl nustatytos aplinkybės, kad minimą įsipareigojimą atsakovė nusiuntė ieškovui faksu ir raštu, vertintos kaip teisiškai nereikšmingos sprendžiant dėl palūkanų skaičiavimo pagrįstumo, nes toks atsakovės vienašališkas pasiūlymas nelaikytinas sutarties pakeitimu ir nėra sąlygotas abiejų šalių valios.
Šalies argumentai
Teismas atmetė kitus atsakovės nurodytus motyvai, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl siekio susidoroti su ja kaip su advokate atstovaujančia ieškovo darbuotoją dėl neteisėto atleidimo iš darbo kitoje byloje, arba atsikirtimai, kad ieškovas nebendradarbiavo su ja, nors sutartyje buvo numatytas taikus ginčų sprendimų būdas, kaip neturinčius esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Dėl aplinkybių, kad atsakovė paskutinio posėdžio metu pateikė išrašą iš savo sąskaitos ir nurodė, kad ten nurodytos palūkanos 6,6 proc., o ne 24 proc., teismas sutiko su ieškovo atstovo pozicija, jog nurodyta suma yra palūkanos už esantį sąskaitoje likutį, o ne įsipareigojimų nevykdymo palūkanos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 24 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsižvelgus į ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad pastarąsias palūkanas ieškovas skaičiuoja nuo panaudoto ir negrąžinto kredito sumos, negali būti tenkinamas, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas patvirtino, kad atsakovė kreditą visiškai padengė ir toje dalyje atsisakė nuo ieškinio, o teismas tokį atsisakymą priėmė ir bylą dalyje nutraukė (CPK 140 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę, palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, šalių sutartyje išimčių dėl palūkanų už priskaičiuotas palūkanas nenumatyta, todėl toks ieškovo reikalavimas dėl paminėtų motyvų atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.; CK 6.37 str. 4 d.).
Kadangi atsakovė nesutiko su advokato atstovavimo išlaidų dydžiu, nurodydama, kad jos nepagrįstos, teismas vadovavosi tuo, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina, tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė įsiskolinimą padengė po to kai ieškovas kreipėsi į teismą, todėl esant ieškovo prašymui bylinėjimosi išlaidos priteistos ieškovo naudai (CPK 94 str.). Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovas galėjo sumažinti bylinėjimosi išlaidas reikšdamas ne ieškinį, o sumas išsiieškodamas supaprastinto ar dokumentinio proceso tvarka, pasisakė, jog teisenos – ginčo ar supaprastinto proceso tvarkos – pasirinkimas yra ieškovo teisė, todėl atmetė atsakovės argumentus dėl CPK 434 str. 4 d. taikymo. Be to, ginčas tarp šalių vyko iki byla buvo išnagrinėta, todėl neabejotina jog atsakovė būtų pasinaudojusi CPK 430 str. įtvirtintu prieštaravimų institutu. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, už ieškovo atstovo teisines paslaugas byloje ieškovas patyrė 3 775,20 Lt išlaidų (b. l. 64, 98, 123-126). Spręsdamas klausimą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų išlaidų dydžio pagrįstumo, teismas vadovavosi ne tik teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr.1R-85 nurodytais užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio koeficientais, bet ir kitais poįstatyminiame akte nurodytais kriterijais, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbo bei laiko sąnaudas ir pan., įvertino išlaidų advokato pagalbai realumą, pagrįstumą ir būtinumą. Šios bylos atveju teismas įvertintino aplinkybes, kad atsakovė ieškinio skolą pripažino ir sumokėjo, nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ieškovo atstovas – advokatas – iš šešių vykusių posėdžių dalyvavo penkiuose, kurie vidutiniškai truko valandą laiko, be to, įrodymus, susijusius su kredito ir palūkanų skaičiavimu, paruošė banko darbuotojai, vienas iš reikalavimų priteisti 24 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmestas, tokiu būdu atsižvelgiant į spręstų teisinių klausimų apimtį ir jų sudėtingumą, klausimų sprendimui būtinas laiko sąnaudas, ieškovo prašoma priteisti išlaidų už teisinę pagalbą suma sumažinta iki 1 500 Lt, kuri laikytina realia, pagrįsta ir būtina, likusioje dalyje ieškovo prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atmestas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 2 d.; teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Ieškovui atsisakius 8 610,14 Lt dydžio reikalavimų, jo prašymu grąžinta 75 proc. dalis žyminio mokesčio, paskaičiuoto nuo atsisakytos reikalavimų sumos (194 Lt), o iš atsakovės ieškovo naudai priteista likusi dalis ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (74 Lt) (CPK 87 str. 2 d., 93 str. 1.).
Apeliaciniu skundu atsakovė N. G. (b. l. 144-148) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 24 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už neleistiną banko sąskaitos kreditą priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, nes jis nepagrįstas, todėl dalyje dėl 24 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanų naikintinas dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1. Dėl priteistų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų bei jų dydžio. Atsakovei buvo išduotas kredito kortelės limitas 8 000 Lt sumai, kuris negali būti vertinamas kaip didelis, kita vertus, rūpestingumo ir atidumo kriterijai turi būti taikomi ir kitai sutarties šaliai - ieškovui, kuris išduodamas paskolą turi būti užtikrintas, kad sutarties sąlygos būtų aiškios ir tinkamai pateiktos. Kaip matyti pagal prašymą-sutartį išduoti mokėjimo kortelę, joje nėra nurodytos jokios kredito panaudojimo palūkanos bei jų dydis, tai nenurodyta ir Bendrosiose kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygose privatiems asmenims. Teigdamas, kad 24 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydis yra nustatytas pagal šią sutartį, ieškovas pateikė „Paslaugų kainas“ (galiojančias nuo 2008-07-01), iš kurių matyti, kad toks palūkanų dydis yra nustatytas banko sąskaitai, be to, šio dokumento pateiktas tik pirmas lapas, tokio nepilno dokumento teismas neturėjo iš viso vertinti ir juo remtis. Atsakovei nebuvo įteiktos „Bendrosios banko sąskaitų sąlygos“, tokio dokumento ieškovas nepateikė ir teismu. Kitoje prašymo-sutarties pusėje nurodoma, kad atsakovė su Banko paslaugų įkainiais susipažino, tačiau ir šis dokumentas nei atsakovei, nei teismui taip pat nebuvo pateiktas. Sutartyje ieškovui nenurodžius nei apie mokėtinas palūkanas, nei jų dydžio, atsakovė neturėjo pareigos domėtis palūkanų dydžiu, nes to pati sutartis nenumato. Atvirkščiai, sutartyje buvo nurodyta, kad „Kredito limitai yra nustatyti: MC Gold ir MC su beprocenčiu kreditu kortelėms - vienam mėnesiui, MC Kredito kortelei - dvejiems metams. Kaip matyti buvo išduotas Maestro kortelė ir MC Gold kortelė, pastarojoje ir buvo 8 000 Lt kredito limitas. Į bylą ieškovas pateikė „Paslaugų kainos Privatiems asmenims“, galiojančias nuo 2008-07-01 dienos. Šio dokumento pateiktas tik pirmas puslapis, kurio skiltyje „Sąskaitų tvarkymas“ yra nurodomos konkrečios sąskaitos: „banko sąskaita“ ir „taupomoji sąskaita“. Atsakovei kredito limitas buvo išduotas pagal MC Gold kortelės sąskaitą, kurioje ir buvo kredito limitas, t. y. šis kreditas buvo ne banko sąskaitoje, o kortelės sąskaitoje. Todėl ieškovas privalėjo pateikti duomenis apie kredito sąskaitos tvarkymą, tačiau to nepadarė sąmoningai, kadangi kaip matyti iš ieškovo internetinėje svetainėje nurodytų duomenų pagal „MASTERCARD Gold kortelė“ suteikto kredito palūkanos yra 0 proc. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus apie 2011-01-17 sąskaitos išraše nurodomą 6.66 proc. palūkanų normą, kadangi Paslaugų kainos, galiojančios nuo 2008-07-01 metines palūkanų normas už banko sąskaitos likutį nuo 10 000 litų nustato 0,25 proc. Be to, 2010-03-14 atsakovės sąskaitoje jau nurodoma palūkanų norma 0,00 proc., t. y. po teismo posėdžio sąskaitoje nurodyta palūkanų norma buvo pakeista, o ieškovo internetinėje svetainėje „MASTERCARD Gold kortelė“ nurodoma, kad pagal šią kortelę suteikto kredito palūkanos yra 0 proc. Esant prieštaringai ieškovo pateikiamai informacijai, teismas turėjo taikyti vartotojui palankiausią situaciją. Kad nutraukęs sutartį ieškovas palūkanų neskaičiavo, patvirtina byloje pateiktas sąskaitos išrašas, palūkanas sąskaitoje ieškovas parodė tik 2011-01-05, t. y. praėjus mėnesiui po viso kredito sumokėjimo. 2011-01-10 pažymoje ieškovas nurodė, kad „prisiskaičiavusios įsipareigojimų nevykdymo palūkanos nuo sutarties nutraukimo datos nebuvo nurašomos nuo einamosios banko sąskaitos, o skaičiuojamos ir kaupiamos atskirai banko sistemoje“. Šia pažyma bankas pripažino, kad jis palūkanas skaičiavo atskiroje sąskaitoje ir jų nenurašinėjo, todėl banko pateiktas palūkanų paskaičiavimas neteisingas, kadangi gauta įmoka pirmiau nuskaitytos palūkanos, ir tik likusia dalimi sumažintas kredias.
3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, priteisdamas ieškovo naudai 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą netinkamai taikė procesines teises normas, o būtent CPK 434 straipsnio 4 dalį. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas jokių argumentų dėl to, kad nebuvo galima šio ginčo išspręsti supaprastinto proceso tvarka nepateikė, todėl ieškovas neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė reikalavimą ginčys. Atvirkščiai iki bylos iškėlimo teisme dienos, visi atsakovės veiksmai bylojo apie tai, kad ji skolą pripažįsta ir ją pagal pasiūlytą grafiką moka. Tai, kad šios skolos neginčija, ieškovui buvo žinoma, kadangi 2009-12-29 ieškovas atsiuntė pranešime, kuriuo informavo, kad per 12 kalendorinių dienų nuo šio laiško išsiuntimo, atsakovė turi padengti įsiskolinimą, jeigu jis nebus atidėtas arba ji jo pagrįstai neginčys. 2010-01-04 sąskaitoje buvo nurodyta skola 15 789,87 Lt, sumokėjus 1 700 Lt ši skola 2010-01-12 dienai buvo – 14 089,87 Lt. 2010-01-11 atsakovė, pripažindama 14 089,87 Lt skolą pateikė ieškovui įsipareigojimą padengti šį įsiskolinimą pagal pateiktą grafiką. Ši aplinkybė patvirtina teiginį, kad skola neginčijama. Ginčas tarp šalių vyko ne dėl skolos sumos, o dėl ieškovo skaičiuojamų palūkanų bei jų dydžio. Būtent CPK 434 str. 4 dalis neriboja ieškovo teisės pasirinkti teiseną, tačiau nustato, kad jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau to nepadarė, jam bylinėjimosi išlaidos, dėl kurių nėra ginčo, neatlyginamos. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai priteisė žyminį mokestį nuo kredito sumos – 7 960,78 Lt (2010-06-21 dienai). Žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 239 Lt (238,82 Lt). Nepriklausomai nuo to, kad ieškovas šioje dalyje ieškinio atsisakė, vadovaujantis CPK 434 str. 4 dalies nuostatomis, atsakovei neginčijus šios sumos, teismas nepagrįstai priteisė 25 proc. ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovė sutinka su teismo motyvu, kad tokio pobūdžio byla nėra sudėtinga, todėl protingos bylinėjimo išlaidos už atstovo paslaugas už šią bylą būtų – 1 500 Lt. Teismas nustatęs šį atstovavimo išlaidų dydį, privalėjo taikyti CPK 434 str. 4 d. nuostatas, ko pasėkoje pagal priimto pirmos instancijos teismo sprendimo apimtį, priteisti atstovavimo išlaidas tik dėl tos dalies, dėl kurios vyko ginčas - dėl 964,78 Lt priskaičiuotų palūkanų. Kaip matyti, ši suma sudaro 10,81 proc. nuo visos ieškinio sumos, todėl atitinkamai teismas turėjo tenkinti atstovavimo išlaidas - priteisti 104,29 Lt atstovavimo išlaidų (1 500 Lt x 10,81 proc. = 104,29 Lt). Kadangi teismas nepagrįstai priteisė palūkanas, šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos iš viso neturi būti priteistos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162-169) ieškovo Nordea Bank Finland Plc (AB) veikiančio per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių atstovas advokatas T. V. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos motyvus:
1. Dėl priteistų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų bei jų dydžio. Atsakovė, sudarydama sutartį, pasirašė, kad gavo ir susipažino tiek su Bendrosiomis sąlygomis, tiek su Įkainiais, kuriuose buvo nustatytos su palūkanomis susijusios sąlygos, tačiau teigdama, jog atsakovė neva nebuvo supažindinta su Bendrosiomis sąlygomis ir Įkainiais (nors atsakovė parašu patvirtino, kad šiuos dokumentus gavo, su jais susipažino ir su jais sutiko), nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, nors tokia atsakovės pareiga yra nustatyta CPK 178 str. Tuo tarpu visi byloje esantys įrodymai rodo, jog atsakovė žinojo tiek sutarties nuostatas, tiek tai, jog yra skolinga ieškovui ieškovo reikalautą sumą, t. y. atsakovė, kaip matyti iš prieš bylos nagrinėjimą buvusio ieškovo ir atsakovės susirašinėjimo, pripažino ir neneigė to, jog yra skolinga ieškovui tiek įsiskolinimą už negrąžintą kredito sumą, tiek palūkanas pagal sutartį. Ieškovo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovės argumentas dėl to, jog atsakovė neva nesusipažino su įkainiais ir Bendrosiomis sąlygomis, yra nepagrįstas, kadangi atsakovė nepagrindžia argumento įrodymais. Atsižvelgiant į tai kad atsakovė neįrodė to, jog nesusipažino su Bendrosiomis sąlygomis ir Įkainiais, o visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog atsakovė žinojo ar turėjo žinoti apie pareigą mokėti palūkanas pažeidus sutartį, atsakovė iki šiol turi pareigą grąžinti ieškovui nesumokėtas palūkanas, kadangi sutartis nuo jos pasirašymo įsigaliojo ir įgijo įstatymo galią tiek ieškovui, tiek atsakovei.
2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas priteisė iš atsakovės ne ieškovo faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai buvo pateikti, bet daugiau nei du kartus sumažintą bylinėjimosi išlaidų sumą. Vien ši aplinkybė rodo, jog teismas sprendimu priteisė mažiausias galimas iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos vadovaujantis CPK 434 str. 4 d., tačiau ši nuostata nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį vien dėl to, jog atsakovė laiku nemokėjo paimto kredito ir laiku negrąžino įsiskolinimo ieškovui, nes iš atsakovės elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė ginčys įsiskolinimą. Be to, ieškovas 2010 m. sausio 20 d. siuntė atsakovei pranešimą Nr. 756, kuriuo ragino atsakovę padengti skolą, o taip pat prieš kreipdamasis į teismą mėgino išieškoti skolą antstolio D. Š. pagalba - antstolis 2010 m. vasario 18 d. siuntė atsakovei raginimą Nr. T/10/10. Todėl ieškovas visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą ginčo, o ne ypatingosios teisenos tvarka ir dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo mažinti iš atsakovės priteistinų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu grąžino beveik visą įsiskolinimą ieškovui, negali būti laikoma pagrindu taikyti CPK 434 str. 4 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už neleistiną banko sąskaitos kreditą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. 1 d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. 2008-07-21 prašymas-sutartis patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl MarterCard kredito kortelės su 8000 Lt kredito kortelės limitu (b.l. 7). Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl 2008-07-21 prašymo-sutarties sąlygų apie tai, kad apeliantė susipažino su Banko Bendrųjų kortelių išleidimo ir naudojimo sąlygomis privatiems asmenims (galiojusiomis nuo 2008-06-01) ir Banko paslaugų įkainiais. Kortelių sąlygos ir Banko paslaugų įkainiai yra neatskiriama Prašymo-sutarties dalis (2.10 punktas). 2008-07-21 prašymo-sutarties pasirašymo metu galiojo 2008-07-01 Banko paslaugų kainos. Pastarosiose metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už neleistiną banko sąskaitos kreditą norma nurodyta 24 proc. Šalių sutartis yra būtent dėl banko sąskaitos, išduodant mokėjimo kortelę. Apeliantė savo parašu 2008-07-21 prašyme-sutartyje patvirtino, kad visa jai išdėstyta informacija teisinga ir tiksli, tuomet sutartį aiškinti taip, kad nebuvo nustatytos palūkanos už neleistiną banko sąskaitos kreditą reikštų nesąžiningumą vienos iš sutarties šalių atžvilgiu. Tokia išvada darytina dar ir todėl, kad apie sutarties sąlygų nevykdymą ir skaičiuojamas palūkanas atsakovė sutarties galiojimo metu buvo informuojama nuo 2009-12-29, tačiau pretenzijas dėl to pareiškė tik bylą nagrinėjant teisme (b. l. 19, 32, 36). Apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl duomenų internetinėje erdvėje, kai yra šalių pasirašyta sutartis nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti nepagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pagal CPK 434 straispnio 5 dalį, jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti šiame skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą matyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog ieškovas kreipėsi į teismą neišsiaiškinęs atsakovų pozicijos, yra nepagrįsti. Tokiais savo veiksmais – neveikimu, t. y. nereagavimu į ieškovo raginimą grąžinti skolą, atsakovė davė ieškovui rimtą pagrindą manyti, kad ji ginčys ir/arba neigs skolą, bandys išvengti prievolės vykdymo, vengs priimti siunčiamą korespondenciją. Kaip minėta, ji ne kartą buvo raginama sumokėti skolą. Be to, apie susidariusią skolą ir jos likvidavimo galimybes atsakovei buvo pranešta 2010-02-18 antstolio raštu Nr. T/10/10 (b.l. 37). Atsakovė atsiliepimų į ieškovo raginimus ir pranešimų kokios dalies skolos neginčys ji nepateikė. Atsakovė pagrindinę skolą dengė dalimis, kas savaime duoda pagrindą išvadai, kad jog byla nebūtų išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su juo nesutinka. Ginčijo ne tik palūkanas, bet ir skolos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiomis aplinkybėmis ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą ginčo teisenos tvarka ir pagal įstatymo reikalavimus atitinkamai turėjo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą nuo pareikšto ieškinio sumos, nes tik bylą iškėlus teisme, atsakovė dalį skolos sumokėjo. Kadangi bylinėjimosi išlaidų dalyje apeliantės argumentai yra tik dėl CPK 434 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, o nustatyta, jog ieškovas turėjo pagrindo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tik nuo 964,78 Lt priskaičiuotų palūkanų yra nepagrįsti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą