Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriumi dėl juridinio fakto dėl darbo stažo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. Z. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus pareikimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius. Pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog laikotarpiu nuo 1991-02-04 iki 1992-12-22 jis dirbo (duomenys neskelbtini) šaltkalviu remontininku. Kaip matyti iš pareiškėjo nurodyto pareiškimo faktinio pagrindo, šio fakto nustatymo tikslas – siekis, jog suinteresuotas asmuo perskaičiuotų jo pensiją ir įrodinėjamą stažą įskaitytų į valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos stažą. Pareiškėjas nurodo iš esmės nesutinkantis su suinteresuoto asmens vertinimu, jog pagal išlikusius pensijos bylos dokumentus negalima įskaičiuoti į jo darbo stažą pensijai apskaičiuoti jo nurodyto laikotarpio. Pareiškėjas tvirtina, jog pateiktos jo darbo knygelės įrašai patvirtina, jog jis faktiškai dirbo laikotarpiu nuo 1991-02-04 iki 1992-12-22 (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, jog buvo prasidėjęs kombinato privatizavimo procesas, jis nerašė pareiškimo pervesti jį dirbti į kombinato pagrindu įsteigtą akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Tai, kad Alytaus apskrities archyvui darbovietė nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentų, kad dokumentai apie jo darbą kombinate laiką nebuvo perduoti saugoti į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyrių ar Lietuvos ypatingąjį archyvą, tai, kad jų nėra išlikę AB „(duomenys neskelbtini)“ ar tai, kad jo darbo knygelėje esančius įrašus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba laiko nepakankamus, neturėtų būti pagrindu neįskaityti į socialinio draudimo stažą beveik dvejus realiai dirbtus metus, nes dokumentų saugojimo netvarka atsirado ne dėl jo kaltės. Kadangi dokumentuose nepakanka duomenų apie jo išdirbtą laikotarpį, pareiškėjas laiko, jog jo išdirbtas laikotarpis turi būti patvirtintas teismo, nes jis įrodomas liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius 2017-02-15 sprendimu Nr. PE-SP8-361 nusprendė neįskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir draudžiamąsias pajamas pareiškėjo A. Z. darbo laikotarpio nuo 1991-02-04 iki 1992-12-22 (duomenys neskelbtini), vėliau reorganizuotame į AB „(duomenys neskelbtini)“, nes įvertino, kad nebuvo gauti tokį stažą įrodantys dokumentai. Sprendime nurodyta, kad jis gali būti per 6 mėnesius skundžiamas VSDFV. Pareiškėjas 2017-06-15 nustatyta tvarka sprendimą apskundė VSDFV, pastaroji jo skundą po terminų pratęsimo galutinai išnagrinėjo 2017-12-19 (Nr. (6.5.) I-826) ir nustatė, kad neturi teisinio pagrindo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių perskaičiuoti pensijos dydį, įskaitant į stažą 1991-02-04 - 1992-12-22 laikotarpius. Išnagrinėjus skundą pareiškėjas A. Z. taip pat buvo informuotas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2017-12-04 sprendimą Nr. PE-SP8-2191 ir VSDFV sprendimą, kuriuo išnagrinėtas skundas, jis turi tiesę per 1 mėnesį skųsti administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas siūloma sprendimų apskundimo tvarka nepasinaudojo, bet kreipėsi į bendros kompetencijos teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl jo darbo stažo.

Pareiškėjas prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu siekia, kad suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius perskaičiuotų jo netekto darbingumo pensiją ir įrodinėjamą stažą įskaitytų į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą .

Netekto darbingumo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156. Skiriamų pensijų dydis priklauso nuo asmens stažo trukmės bei asmens turėtų draudžiamųjų pajamų, pagal kurias skaičiuojami draudžiamųjų pajamų koeficientai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui A. Z. nuo 2010-01-12 iki 2017-02-28 buvo mokama netekto darbingumo pensija, į kurios skaičiavimą buvo įtrauktas jo darbo stažas, įrašytas jo darbo knygelėje pagal įrašą, kad asmuo nuo 1991-02-04 iki 1992-12-22 dirbo Alytaus miesto buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Pareiškėjas 2016-12-27 kreipėsi prašymu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių dėl netekto darbingumo pensijos peržiūrėjimo iš naujo nuo 2016-04-01, tačiau skyrius, peržiūrėjęs asmens byloje esančius dokumentus, suabejojo minėto įrašo pagrįstumu. Skyrius kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyrių dėl papildomų duomenų apie asmens stažą minimu laikotarpiu Alytaus buitinių gyventojų aptarnavimo kombinate ir nustatė, kad įsakymo apie A. Z. priėmimo į darbą 1991 metais (duomenys neskelbtini) 1991 metų įsakymų personalo klausimais nėra, o 1992 metų kombinato dokumentai į Alytaus miesto savivaldybės archyvą saugoti neperduoti. Kaip matyti iš VSDFV 2017-12-19 rašto A. Z., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus tarnautoja nuvyko į Alytaus miesto savivaldybės Vidaus administravimo skyrių patikrinti archyve saugomų Alytaus miesto buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato dokumentų ir patikrinimo metu nustatė, kad įsakymas, kurio Nr. 68 (toks įsakymo numeris nurodytas pareiškėjo darbo knygelėje kaip jo priėmimo į darbą įsakymo numeris), yra sausio mėnesio ir juo į darbą buvo priimtas ne A. Z., bet kitas asmuo, o 1992-02-01 įsakymo nėra, taip pat nėra dokumentų, įrodančių, kad Alytaus miesto buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas 1992 metais vykdė veiklą. VSDFV šių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad įrašas A. Z. darbo knygelėje apie jo darbą Alytaus miesto buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate 1991-02-04 - 1992-12-22 yra fiktyvus.

Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro materialinės ir proceso teisės normų taikymas civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.

Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nenustato juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriems nustatyti įstatymai nustato kitokią tvarką ir sąlygas.

Analogišką šios bylos teisinei situacijai išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008, kurioje 2008-02-04 nutartimi konstatavo, kad tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Po tokių faktų konstatavimo, sprendžiama dėl apskųsto institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Asmuo, pasirinkdamas savo teisių gynimo būdą, privalo laikytis įstatymų reikalavimų.

Remiantis tokia kasacinio teismo suformuota teismine praktika, daromos išvados, kad viena vertus, pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnyje numatytų sąlygų, reikalingų juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, kadangi šiuo atveju yra išlikę A. Z. darbo 1991-92 metais dokumentai, tik jie tarpusavyje prieštaringi. Kita vertus, tiek darbo periodo vertinimas, tiek valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai negali būti nustatyti teisme, nes tai yra valstybinio socialinio draudimo organų kompetencija. Pagal LR pensijų įstatymo nuostatas, sprendimą dėl pensijos skyrimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, manydamas, kad buvo netinkami įvertinti duomenys dėl pareiškėjo darbo pobūdžio, turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas siekė savo teisių gynimo pateikdamas prašymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui, o vėliau siekė jo peržiūrėjimo VSDFV, ir Fondo valdybai priėmus jam nepalankų sprendimą toliau tokio sprendimo neskundė administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka, bendros kompetencijos teismas iš esmės neturi teisinio pagrindo nagrinėti pateikto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes tai prieštarautų CPK 44 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatoms.

Remiantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos duomenis konstatuojama, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme nenagrinėtinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) nurodant, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju turi būti ginamos įrodinėjant teisiškai reikšmingus faktus administraciniame teisme, jei tokiai gynybai būtų atnaujinti procesiniai kreipimosi į teismą terminai.

A. Z. 2019-07-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-3115-11067 teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokama iš valstybės lėšų 100 procentų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

nutraukti civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.