Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimo, kuriuo buvo nutarta G. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje (už pakartotinį vairavimą neblaiviam), ir skirti administracinę nuobaudą 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą. Be to, buvo nutarta skirti administracinio poveikio priemones: G. V. atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, ir turto konfiskavimą – konfiskuoti automobilį „BMW X5“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį R. Š., kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. V. nubaustas už tai, kad 2017 m. spalio 28 d. 10.28 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo automobilį „BMW X5“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,37 promilių girtumas, paklaida 1,7 proc.) ir neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti jam buvo atimta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį pažeidimą (laikotarpiui nuo 2013-02-18 iki 2015-02-17) ir nėra įvykdęs šios teisės susigrąžinimo sąlygų, bei ši paskirta administracinė nuobauda galiojanti, nėra įvykdyta, nesumokėta bauda.

2. 1. Apeliantė pabrėžia, kad neginčija fakto, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 427 straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagristai konfiskavo automobilį, priklausiusį R. Š.. Savo poziciją apeliantė grindžia tuo, kad automobilio savininkas R. Š. įvykio metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad G. V. vairavo jo automobilį neblaivus, nes tuo metu pats buvo gydomas ligoninėje, buvo kritinės sveikatos būklės, o automobilio raktelių pažeidėjui apskritai nebuvo perdavęs, o tik atsitiktinai pas jį palikęs.

2. 2. L. Š. pažymi, kad apklaustas teismo posėdyje G. V., nurodė, kad mašinos R. Š. jam nedavė, jis tik raktelius pas jį buvo palikęs. Mat, jos vyrui R. Š., būnant pas G. V., iškrito namų raktai, bei prie jų prisegtas automobilio raktas ir jie liko ten. Apeliantė buvo įsitikinusi, kad automobilio raktai yra pas vyrą ligoninėje, kur jis buvo paguldytas, todėl jų nebuvo pasigedusi. Todėl, jos nuomone, teismas, taikydamas automobilio konfiskavimą, nutartyje nenurodė, kokie duomenys, pagrindžia, kad automobilio savininkas R. Š. žinojo, kad šis turtas (automobilis) bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

2. 3. Apeliantė akcentuoja, kad įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojamas pažeidimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nagrinėjamu atveju, tokių duomenų apeliantės nuomone nėra.

2. 4. Skunde pažymima, kad automobilio savininkas R. Š. mirė 2017-11-04, jo turto įstatyminiais paveldėtojais yra vaikai nepilnametė dukra S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini)d., taip pat pati apeliantė, kaip sutuoktinė. Pirmosios instancijos teismas nepakankama apimtimi užtikrino savininko teisių gynybą, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ANK 577 str. 5 d.): konfiskuoto automobilio savininkas jau buvo miręs, byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta tik apeliantė, tačiau į šią administracinio nusižengimo bylą nebuvo įtrauktas pilnametis sūnus E. Š., kuris yra įstatyminis paveldėtojas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus. Nesuteikus E. Š. galimybės ginti galimai pažeistus teisėtus interesus į paveldimą turtą, bylą išnagrinėjus, nepranešant E. Š. apie teismo posėdžio laiką ir vietą, apeliantė mano, kad tuo nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas.

2. 5. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad L. Š. įvykio metu buvo stresinėje būsenoje, nes buvo informuota, kad sutuoktiniui R. Š. gulint ligoninėje, labai pablogėjo jo sveikata ir jis prašė greičiau atvykti. Tuo metu buvo atėję vyro draugai, kadangi ji pati stresavo, G. V. pasisiūlė nuvežti ir ji sutiko. Dėl patirto streso jis neatkreipė dėmesio į G. V. būklę ir nepastebėjo, kad jis buvo neblaivus, alkoholio kvapo nejuto. Apeliantė teigia, kad tikrai nemanė, kad G. V. važiuodamas automobiliu darys administracinį nusižengimą.

2. 6. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-3-697/2017). Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje nėra jokių duomenų, kad automobilį G. V. būtų perdavęs automobilio savininkas.

L. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Kaip minėta, apeliaciniame skunde neginčijamas pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnyje, padarymo faktas, skundžiamas pažeidimo padarymo įrankio – automobilio konfiskavimo pagrįstumas.

4. 1. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą, konfiskuotas gali būti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė, jei jį naudojant buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 427 straipsnyje, ir jei turto savininkas, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

4. 2. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „BMW X5", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pažeidimo padarymo metu vairavo G. V., buvo registruotas R. Š. vardu, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė R. Š. ir jo sutuoktinei L. Š.. Šio fakto neginčija ir pati apeliantė, skunde nurodydama, kad ji, kaip R. Š. sutuoktinė, yra tiesioginė turto paveldėtoja. Taigi, nors R. Š. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis bus panaudotas nusižengimui daryti, tačiau tai buvo žinoma jo sutuoktinei L. Š., kuri yra automobilio bendrasavininkė ir leido (perdavė) G. V. jį vairuoti.

4. 3. Bylos duomenimis buvo neginčijamai nustatyta, kad L. Š. buvo kartu su G. V. nusižengimo padarymo metu. Ji sutiko, kad neblaivus G. V. vairuotų minėtą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, kad ji dėl neva didelio streso, kurį sukėlė žinia apie jos vyro sunkią sveikatos būklę ligoninėje, nesuprato, jog G. V. buvo neblaivus. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. buvo nustatytas girtumas, artimas vidutiniam dydžiui (1,37 promilės), L. Š. su juo betarpiškai bendravo ir prieš pat nusižengimą, ir nusižengimo padarymo metu, todėl ji turėjo ir galėjo pastebėti, kad G. V. buvo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas L. Š. argumentą, kad ji dėl didelio streso negalėjo tinkamai įvertinti G. V. būklės, vertina kaip jos gynybinę versiją, siekiant apsaugoti savo turtinius interesus, ir ją atmeta, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ji, kaip automobilio bendrasavininkė, neatsakingai sudarė sąlygas ir leido automobiliu naudotis neblaiviam asmeniui.

4. 4. Be to, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą dėl E. Š., kaip suinteresuoto asmens, įtraukimo į procesą būtinumo bei jo teisių galimo pažeidimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu paveldėjimo teisių perėmimo procesas dar nebuvo pasibaigęs ir E. Š. jokių realių teisių į automobilį „BMW X5", valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įgijęs. Taigi, įtraukti į nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos procesą šio asmens nebuvo jokio teisinio pagrindo.

4. 5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.