Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-11 · Civilinė byla Nr. 2A-2424-392/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-11
Bylos Nr.
2A-2424-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04846-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius (pran.)
Ieškovas
R. A. Ž., N. S.
Atsakovas
R. B.
Trečiasis asmuo
J. Č., J. G.
Kategorijos
  • 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2424-392/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04846-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.10.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. A. Ž. ir N. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. A. Ž. ir N. S. ieškinį atsakovams R. B., 676-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl pastarosios protokolų pripažinimo negaliojančiais ir jų panaikinimo; tretieji asmenys: J. Č., J. G..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai R. A. Ž. ir N. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad 1999-11-19, 2000-02-11, 2000-11-30 676-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – IGNSB Nr. 676) susirinkimai bei jų metu priimti sprendimai ir protokolai, kuriuose šie sprendimai užfiksuoti, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Galutiniame patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad 1999-09-24 jie, atsakovas R. B. ir trečiasis asmuo J. Č. įsteigė IGNSB Nr. 676, buvo patvirtinti ir įregistruoti bendrijos įstatai, numatyta, kad individualių gyvenamųjų namų statyba bus vykdoma iš narių lėšų. 2002 m. ieškovai iš bendrijos išstojo, tačiau 2009 m. ieškovams nepažįstamas asmuo P. V. pateikė jiems ieškinį ir iš jų, buvusių bendrijos narių, bendrijos pirmininko J. Č. ir bendrijos nario R. B. pareikalavo solidarios atsakomybės. Iš 2010-04-16 nutarties ieškovai sužinojo, kad 1999-11-19 IGNSB Nr. 676 narių susirinkime bendrijos buhalteriu buvo paskirtas R. B., kuriam ir pirmininkui J. Č. buvo pavesta ieškoti kreditavimo šaltinių, ir kad 2000-02-11 bendrijos narių susirinkime R. B. buvo suteikti visi įgaliojimai atstovauti bendrijai, tartis dėl kreditų ir gauti juos tolimesnei bendrijos narių statybai finansuoti. Ieškovai, susipažinę su nutartimi, sužinojo, kad, pažeidžiant visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką, t. y. ieškovams susirinkime nedalyvaujant, į susirinkimą jų nepakvietus, 2000-11-30 protokolu bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolas buvo papildytas nuostata: „individualių gyvenamųjų namų statybą vykdyti iš narių lėšų ir gaunamų kreditų“. Nurodyta, kad susirinkimuose dalyvavo visi keturi IGNSB Nr. 676 steigėjai (J. Č., R. B., N. S. ir R. A. Ž.). Tačiau ieškovai 1999-11-19 ir 2000-02-11 susirinkimuose nedalyvavo, į juos nebuvo pakviesti, todėl nurodytų klausimų nesvarstė ir sprendimų nepriėmė. Taigi, nebuvo laikytasi įstatų 23 ir 24 punktuose numatytos visuotinių bendrijos narių susirinkimų sukvietimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Ieškovų žiniomis, ginčijamus protokolus į baudžiamosios bylos Nr. 10-1-01403-03 medžiagą pateikė bendrijos buhalteris R. B., kuriam šioje byloje buvo pareikšti įtarimai, todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje R. B. įtrauktas atsakovu. Ieškovai nebuvo šios baudžiamosios bylos proceso dalyviai, todėl jie nebuvo apklausti, protokolai apžiūrai jiems nebuvo pateikti. 2000-02-11 IGNSB Nr. 676 protokolas pripažintinas negaliojančiu taip pat ir dėl to, kad jame nurodyta, jog susirinkime dalyvavo pirmininkas J. Č., sekretorius R. B., N. S. (įgaliotas atstovas J. G.) ir R. A. Ž. (įgaliotas atstovas D. J.), kai D. J. nebuvo ir nėra ieškovo įgaliotas atstovas bendrijoje, o patys ieškovai ar N. S. įgaliotas atstovas J. G. susirinkime nedalyvavo. Taigi, nariai vienbalsiai balsuoti „už“ R. B. visų įgaliojimų atstovauti bendrijai suteikimą negalėjo. Tokiu būdu 2000-02-11 IGNSB Nr. 676 protokolas buvo suklastotas, R. B. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ieškovai remiasi įstatų 13.4 p., kuriame numatyta, kad bendrijos narys turi teisę perduoti savo statybos pajų (įstatų 13.2 p.) sutuoktiniui ar kitam asmeniui notariškai patvirtinta sutartimi. Tokias sutartis, ieškovų manymu, pasirašyti turėjo teisę tik bendrovės pirmininkas arba kitas asmuo, turintis notariškai patvirtintą įgaliojimą. Kadangi ginčijami sprendimai ir dokumentai yra susiję su nekilnojamojo turto ar teisės į jį įgijimu, jie sudaryti nesilaikant privalomos notarinės formos. Ne notariškai patvirtinti dokumentai dėl teisės į nekilnojamąjį turtą – statybos pajaus įgijimą - prieštarauja visuomenės interesams (1964 m. CK 48 str.) ir daro sandorį negaliojančiu (1964 m. CK 68 str., 255 str.). Ieškovai nurodė, jog žalos klausimo dėl atsakovo R. B. veiksmų nekelia. Apie šias aplinkybes ieškinyje nurodyta, siekiant teismui atskleisti faktines susirinkimų ir protokolų surašymo aplinkybes. Atsakovas R. B., neteisėtų susirinkimų metu priimdamas sprendimus, užfiksuojant juos ginčijamuose suklastotuose protokoluose, pažeidė ieškovų, kaip bendrijos narių, teises, bendrijos įstatų ir įstatymų reikalavimus. Jis, pasinaudodamas ginčijamais protokolais, be ieškovų žinios ir sutikimo, sudarė sutartis dėl nekilnojamojo turto ir priėmė pinigus iš ieškovams nepažįstamų asmenų, kurie nebuvo įnešti į bendrijos sąskaitą ir apskaityti buhalterinės apskaitos registre bei kasos knygoje. Kaip ieškovams tapo žinoma iš R. A. Ž. advokatės S. N., 1999-11-19 IGNSB Nr.676 protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvavo pirmininkas J. Č., sekretorius R. B., R. A. Ž. atstovas D. J., N. S. įgaliotas atstovas J. G.. Tokie protokolo duomenys taip pat rodo neteisėtus R. B. veiksmus, nes, kaip jau buvo minėta, D. J. niekada nebuvo R. A. Ž. įgaliotu atstovu bendrijoje, o J. G. N. S. įgaliotu atstovu tapo 2000-01-07.

Atsiliepimas

Atsakovas IGNSB Nr. 676 atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Kadangi 1999-11-19 ir 2000-02-11 ginčo protokolai yra be parašų ir bendrijos antspaudų, todėl jie suklastoti, o 2000-11-30 protokolas yra negaliojantis dėl to, kad buvo pažeista bendrijos visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Nurodė, kad ginčo protokoluose nurodytomis datomis bendrijos nariai į susirinkimus kviečiami nebuvo. Ieškovai „už“ protokoluose nurodytus sprendimus nebalsavo, nes susirinkimuose nedalyvavo. Tokie sprendimai negalėjo būti priimti, nes balsuoti „už“ turėjo daugiau nei pusė bendrijos narių. Bendrijos susirinkimuose nebuvo priimti sprendimai, nustatantys statybos pajų formavimo pinigų sumos dydžio ir jų mokėjimo tvarką, kaip to reikalauja įstatų 15.2 p. Bendrijos pirmininkas neva įvykusio 2000-11-30 susirinkimo protokolą pasirašė per neatidumą, nes patikėjo R. B. žodžiais, kad bendrijos pirmininko atostogų metu, 2000 m. rugpjūčio mėn., su rangovu UAB „Judara“, kuri jau iki to laiko finansavo kotedžų statybas, buvo apsvarstytas tolimesnio finansavimo klausimas.

Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. Č. atsiliepime nurodė, jog su ieškovų ieškiniu sutinka. Nurodė, kad, kaip bendrijos pirmininkas, iniciatyvos organizuoti 1999-11-19, 2000-02-11 bei 2000-11-30 visuotinius bendrijos narių susirinkimus nerodė. Pažymėjo, kad buvo neatidus, pasirašydamas neva įvykusio 2000-11-30 susirinkimo protokolą, nes jį suklaidino D. J. statybos pajaus formavimui priimtų pinigų kasos pajamų orderių kvitai. Kiti atsiliepimo argumentai iš esmės tokie patys, kaip ir atsakovo IGNSB Nr. 676 atsiliepimo argumentai.

Trečiasis asmuo J. G. atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Pažymėjo, kad jo, kaip N. S. įgalioto atstovo, pavardė neteisėtai įrašyta į 1999-11-19 susirinkimo protokolą Nr. 99-11/19, nes jis įgaliotu atstovu tapo tik 2000-01-07. 2000-02-11 susirinkimo protokole Nr. 5 tarp susirinkime dalyvavusių asmenų taip pat neteisėtai įrašyta trečiojo asmens J. G. pavardė. Jis į šį susirinkimą nebuvo pakviestas, jame nedalyvavo ir už sprendimą nebalsavo. Nurodė, kad nei su juo, nei su statybos bendrijos steigėja N. S. 2000 m. ar vėliau joks sprendimas, susijęs su statybos pajų formavimu ir nuosavybės teisės įgijimu į individualių namų gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir 2000-11-30 protokole nurodytą sprendimą, nebuvo aptartas ir suderintas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-02-20 sprendimu ieškovų R. A. Ž. ir N. S. ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad 1999-11-19 ir 2000-02-11 protokolai nepasirašyti nei pirmininkaujančio, nei sekretoriaujančio, nei bendrijos narių ar jų įgaliotų atstovų. 1999-11-19 net nenurodyti susirinkime dalyvavusių asmenų balsavimo rezultatai. Kadangi minėti protokolai neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų, darytina išvada, jog jie ieškovams nesukelia jokių teisinių pasekmių, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovų prašoma ginti teisė nėra pažeista. Dėl 2000-11-30 protokolo, nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad bendrijos nariai svarstė kotedžų statybos finansavimo iš gautų kreditų klausimą, o ieškovų kreipimasis į teismą (po dešimties metų) dėl 2000 m. priimto sprendimo tikėtina yra sąlygotas jiems pareikštų civilinių ieškinių ir jų atžvilgiu priimtų nepalankių sprendimų.

Šalies argumentai

Ieškovas R. A. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog 1999-11-19 ir 2000-02-11 protokolai neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų, tačiau, apelianto manymu, teismas turėjo pasisakyti dėl ieškovų reikalavimų pripažinti protokoluose užfiksuotus sprendimus negaliojančiais, nes nurodyti sprendimai ieškovams sukėlė neigiamas pasekmes ir gali sukelti ateityje. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo pasisakyti dėl susirinkimų teisėtumo, kvorumo. Grįsdamas sprendimą ne bylos medžiaga, o kitų teismų sprendimų fragmentais, teismas padarė teisės klaidą ir neišnagrinėjo bylos pagal pateiktą ieškinį. Bylos Nr. 2-1234-51/2007 pagal V. D. ieškinį dėl skolos išieškojimo atsakovams IGNSB Nr. 676, J. Č., R. B., R. A. Ž. bei N. S. dalykas ir pagrindas buvo visiškai kitokie, byla tarp kitų šalių ir šios bylos nagrinėjimo metu ieškovams nebuvo žinomos esminės aplinkybės, susijusios su ginčijamais protokolais ir sprendimais. 2000-11-30 protokolas pasirašytas J. Č. ir R. B.. Šis susirinkimas nevyko, kvorumo nebuvo, todėl teismas turėjo pasisakyti dėl ieškovų argumentų, o ne vadovautis tikimybe. Ieškovams apie ginčijamus protokolus ir priimtus sprendimus tapo žinoma praktiškai iki šio ieškinio pateikimo. Tai sužinoję, ieškovai kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas P. V. ieškinį, tapatų V. D. ieškiniui, c. b. Nr. 2-134-178/2011 2011-04-29 sprendimu R. A. Ž. ir N. S. atžvilgiu atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl R. B. veiksmų, nors ieškovų reikalavimai buvo nukreipti ir į jį.

Ieškovė N. S. pareiškimu dėl prisidėjimo prie 2012-03-20 apeliacinio skundo prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismo išvada, jog turinio ir formos reikalavimų neatitinkantys protokolai nesukelia ieškovams jokių teisinių pasekmių, nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Į ginčo protokolus įrašyti duomenys atsakovo R. B. buvo panaudoti, renkant pinigus iš V. D., K. N., P. V., A. B., L. Š. ir kitų trečiųjų asmenų. Kaip matyti iš 2000-02-11 protokolo, R. B. neteisėtai siekė perimti bendrijos valdymą. Dėl neteisėto R. B. atstovavimo ieškovams buvo dirbtinai primesta pareiga už jo paimtus pinigus atsiskaityti savo į bendrijos balansą dar neįneštu turtu, nes pats R. B. savo per bendriją statomą namą Nr. 53 buvo įkeitęs prieš pat įsteigiant statybos bendriją. Dėl tokių protokolų R. B. išvengė baudžiamosios atsakomybės, o ieškovei ir kitiems bendrijos nariams kartu su R. B. atiteko pareiga solidariai grąžinti fiziniams asmenims R. B. bendrijos vardu paimtus pinigus. Tai rodo, kad ginčo protokolai sukėlė ieškovams dideles neigiamas materialines pasekmes. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2000-11-30 protokolas 2000-12-04 buvo įregistruotas Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Rejestro tarnyboje, nes R. B. neturėjo įgaliojimų pasirašyti prašymą dėl steigiamojo susirinkimo protokolo papildymo. Pateiktas prašymas nebuvo patvirtintas notariškai, be to, atbuline data 2009-09-27 įregistruotų statybos bendrijos steigiamųjų dokumentų papildyti negalima. Teismo išvada, kad ieškovų kreipimasis į teismą (po dešimties metų) dėl 2000 m. priimto sprendimo tikėtina yra sąlygotas jiems pareikštų civilinių ieškinių ir jų atžvilgiu priimtų nepalankių sprendimų, prieštarauja kitai teismo išvadai, jog 1999-11-19 ir 2000-02-11 protokolai ieškovams nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes neatitinka turinio ir formos reikalavimų. 2000-11-30 susirinkimo protokolu R. B. slaptai nuo ieškovų siekė įteisinti iš 7 fizinių asmenų, kaip kreditavimo šaltinių, surinktų R. B. kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o ne visų statybos bendrijos steigėjų statybai, faktiškai panaudotų pinigų gavimą bei tokiu būdu primesti kitiems statybos bendrijos steigėjams pareigą būti solidariai atsakingais už iš fizinių asmenų gautus kreditus.

Atsiliepimas

Atsakovas IGNSB Nr. 676 atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą su skundu sutiko, jį palaikė ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodė, kad protokolams, kurie turi esminių formos ir turinio trūkumų, turi būti taikomos sandorių pripažinimo negaliojančiais taisyklės. Faktas, kad 2000-11-30 protokolas yra negaliojantis nuo jo surašymo momento, leis ginti apeliantų ir bendrijos teises ir teisėtus interesus. Kadangi Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo kitokio pobūdžio ginčą, teismo argumentai, susiję su 2000-11-30 protokolu, negali būti laikomi turinčiais prejudicinę galią šioje byloje.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis - laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama, nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1999-09-24 steigiamajame susirinkime buvo įsteigta 676-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija, kurios pirmininku išrinktas J. Č. (I t. b. l. 88-89; 124). Steigiamojo susirinkimo metu priimti ir patvirtinti bendrijos įstatai bei patvirtintas narių sąrašas (I t. b. l. 124-125). Bendrijos nariais nurodyti J. Č., R. B., N. S. ir R. A. Ž.. Iš įstatų turinio matyti, kad bendrija įsteigta fizinių asmenų iniciatyva, o jos tikslas – aprūpinti narius individualiais gyvenamaisiais namais arba butais. Bendrijos valdymo organai yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas (I t. b. l. 117-120). Ieškovai R. A. Ž. ir N. S. kreipėsi į teismą, ginčydami 1999-11-19, 2000-02-11 ir 2000-11-30 visuotinius bendrijos susirinkimų protokolus, nes juose užfiksuoti sprendimai jų manymu buvo priimti pažeidžiant susirinkimų organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, numatytą įstatų 23 ir 24 punktuose.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas R. A. Ž. pateikė teismui apeliacinį skundą, prie kurio ieškovė N. S. prisidėjo. Ieškovai nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir jį ginčija.

Vienas pagrindinių pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškinį atmesti motyvų yra tas, kad 1999-11-19 ir 2000-02-11 protokolai neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų, todėl jie ieškovams nesukelia jokių teisinių pasekmių, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovų prašoma ginti teisė nėra pažeista. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1999-11-19 susirinkimo protokolas Nr. 99/11/19 (II t. b. l. 10) ir 2000-02-11 susirinkimo protokolas Nr. 5 (II t. b. l. 11) nėra pasirašyti nei susirinkimo pirmininko, nei sekretoriaus, nei kitų bendrijos narių ar jų įgaliotų atstovų. Kompiuteriu surinktas ir atspausdintas tekstas nelaikytinas dokumentu, todėl jis negali būti ginčo objektu. CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad nepasirašyti ir niekieno nepatvirtinti popieriaus lapai su tekstu, galimai 1999-11-19 ir 2000-02-11 susirinkimo protokolų juodraščiai ar ruošiniai negali niekam sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl nėra jokio pažeisto intereso, kurį būtų galima ginti teisme.

1999-09-24 steigiamojo susirinkimo protokolo 5 punkte buvo numatyta, kad individualių namų statybos bus vykdomos iš narių lėšų (I t. b. l. 124). 2000-11-30 susirinkimo protokolu šis steigiamojo susirinkimo protokolo punktas buvo pakeistas į „individualiųjų gyvenamųjų namų statybą vykdyti iš narių lėšų ir gaunamų kreditų“ (I t. b. l. 148). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 676-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos įstatų 7.3 p. yra įtvirtinta bendrijos teisė gauti kreditus (I t. b. l. 117), todėl steigiamojo susirinkimo protokolo 5 punkto papildymas neprieštarauja bendrijos įstatams, priešingai, detalizuoja 1999-09-24 bendrijos narių priimtą ir patvirtintą įstatų 7.3 p. nuostatą.

Ieškovai ginčija 2000-11-30 susirinkimo protokolą ir jame užfiksuotą sprendimą, motyvuodami tuo, kad šis „susirinkimas nebuvo šaukiamas, nevyko, jame nebuvo kvorumo“. Sutikdami su ieškiniu, tokį patį motyvą nurodo ir atsakovas IGNSB Nr. 676 bei trečiasis asmuo J. Č.. Šiuo motyvu tuo pačiu metu bandoma įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad 2000-11-30 susirinkimo apskritai nebuvo ir 2) kad susirinkime nebuvo kvorumo, nes ieškovai, du iš keturių bendrijos narių, jame nedalyvavo. Tačiau šios nurodomos aplinkybės viena kitai prieštarauja ir tai sudaro pagrindą tokią ieškovų poziciją vertinti kritiškai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 1999-09-24 IGNSB Nr. 676 steigiamojo susirinkimo protokolą pasirašė susirinkimo pirmininkas J. Č. ir sekretorius R. B.. Taip šie asmenys patvirtino protokole nurodytų duomenų tikrumą, taip pat ir tai, kad susirinkime dalyvavo J. Č., R. B., N. S. ir R. A. Ž. (I t. b. l. 124). Ginčijamame 2000-11-30 susirinkimo protokole esančių duomenų tikrumas patvirtintas tų pačių asmenų, taip pat bendrijos antspaudu. Šiame protokole taipogi nurodyta, kad susirinkime dalyvavo J. Č., R. B., N. S. ir R. A. Ž. (I t. b. l. 148). Ieškovai 1999-09-24 steigiamojo susirinkimo protokolo ir jame esančių duomenų tikrumo neginčija, o ginčija tik 2000-11-30 susirinkimo protokolą, nors dėl jų abiejų tikrumo ir pagrįstumo galimi analogiški argumentai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje įrodymų, patvirtinančių 2000-11-30 susirinkimo protokolo suklastojimą, nėra, todėl jis laikytinas tikru ir galiojančiu. Įrodymais nepagrįsti ieškovų teiginiai apie tai, kad protokole nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nesudaro pagrindo pripažinti minėtą protokolą negaliojančiu.

Atsakovo IGNSB Nr. 676 atstovas J. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, pasirašydamas neva įvykusio 2000-11-30 susirinkimo protokolą, buvo neatidus, nes patikėjo R. B. žodžiais, kad bendrijos pirmininko atostogų metu, 2000 m. rugpjūčio mėn., su rangovu UAB „Judara“, kuri jau iki to laiko finansavo kotedžų statybas, buvo apsvarstytas tolimesnio finansavimo klausimas (I t. b. l. 67-68). Tas pats asmuo, J. Č., kuris byloje taip pat dalyvauja trečiojo asmens teisėmis, savo atsiliepime į ieškinį nurodė papildomą aplinkybę, kitą pagrindinę protokolo pasirašymo priežastį - kad pasirašydamas neva įvykusio 2000-11-30 susirinkimo protokolą, buvo neatidus, nes jį suklaidino D. J. statybos pajaus formavimui priimtų pinigų kasos pajamų orderių kvitai (I t. b. l. 77). Teismo posėdžio, kuriame byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iš esmės, metu J. Č. nurodė: „atėjo R. B. ir pasakė, kad yra susitaręs su banku dėl kredito“ (II t. b. l. 90). Atsižvelgiant į skirtingus šio asmens parodymus, darytina išvada, jog bendrijos pirmininko pozicija dėl 2000-11-30 susirinkimo protokolo pasirašymo aplinkybių yra nenuosekli, todėl taip pat vertintina kritiškai.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamame sprendime išdėstytiems argumentams, kad iš Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-1234-51/2007 pagal V. D. ieškinį atsakovams J. Č., R. B., R. A. Ž., N. S. matyti, kad nė vienas iš atsakovų nepateikė jokių įrodymų, kad jie statybų darbus atliko savomis lėšomis, t. y. nė vienas iš jų savo lėšomis prie statybos darbų nė kiek neprisidėjo. Bendrijos formos priedanga steigėjai iš esmės siekė ne tiek arba ne tik aprūpinti narius gyvenamosiomis patalpomis, o gauti arba vien pelną, arba bent jau ženkliai kompensuoti savo galimas patirti statybų išlaidas (II t. b. l. 5-9). Minėtas teismo sprendimas, jį patikrinus tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, paliktas nepakeistas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-332/2008, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-10-06 nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-447/2008, CPK 179 str. 3 d.). Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2010-01-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3065-258/2009 atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1234-51/2007 (CPK 179 str. 3 d.). Remdamasis šiomis minėtame teismo sprendime nustatytomis aplinkybės, taip pat ieškovo R. A. Ž. parodymais baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01403-03 apie tai, jog iš pradžių kotedžų statybas turėjo vykdyti UAB „Judara“ iš savo lėšų, vėliau bendrija ketino gauti kreditą banke ir atsiskaityti su bendrove (II t. b. l. 59), taip pat R. B. parodymais, jog bendrija ketino gauti kreditą banke (II t. b. l. 56), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bendrijos nariai, taip pat ir ieškovai, svarstė galimybę individualių namų statybą finansuoti ir iš bendrijos gautų banko kreditų, o ieškovų kreipimasis į teismą (po dešimties metų) dėl 2000 m. priimto sprendimo yra sąlygotas jiems pareikštų civilinių ieškinių ir jų atžvilgiu priimtų nepalankių sprendimų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovų ieškinys yra neįrodytas, ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės teisės normas, taigi, priėmė teisingą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas; tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusTeisėjai Jadvyga MardosevičVilija Mikuckienė