Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams V. Z., G. J., Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (toliau – Bankas), uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Būsto paskolų draudimas“, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 5-ojo notaro biuro notarei V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2008-07-03 M. B. pateikė Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, paraišką gauti 63 426,78 € (219 000 Lt) kreditą būsto pirkimui, o 2008-07-08 - UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą sudaryti draudimo sutartį (1 t., b. l. 78-82, 118-121). Nustatyta, kad 2008-07-16 ieškovas M. B. išdavė V. Z. įgaliojimą, kuriuo, užtikrinant G. J. prievolių įvykdymą Bankui, suteikė teisę jo vardu pasirašyti kredito sutartis, sudaryti ir pasirašyti hipotekos ir įkeitimo lakštus, savo nuožiūra keisti ir papildyti minėtų hipotekos ir įkeitimo lakštų sąlygas, atstovauti valstybės institucijose, gauti pinigus, jo vardu pasirašyti prašymus ir kt. (1 t., b. l. 8). Minėto įgaliojimo pagrindu V. Z. bei G. J. 2008-07-17 sudarė Būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią buvo suteiktas 63 426,78 € kreditas žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Klaipėdos g. 44, Panevėžio m., įsigijimui. Šio kredito grąžinimas buvo užtikrintas hipoteka, įkeičiant įgytą nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenys patvirtina, jog M. B. 2008-07-08 prašymu sudaryti draudimo sutartį pagrindu kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir draudimo liudijimą, pagal įgaliojimą, 2008-07-22 pasirašė V. Z.. Iš bylos duomenų matyti, jog kredito gavėjams savalaikiai nevykdant įsipareigojimų, 2009-10-15 Bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartį bei kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kurią išmokėjus, Nordea Bank Finland PLC ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010-12-06 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu Bankas perleido draudimo bendrovei reikalavimo teises, kylančias iš kredito sutarties ir hipotekos lakšto. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-06 nutartimi iš kredito gavėjų M. B. ir G. J. nutarta priverstinai išieškoti skolą bei iš varžytynių parduoti įkeistą turtą (1 t., b. l. 10-26, 67-76, 78-79, 83-128, civilinė byla Nr. 2-5602-488/2011, b. l. 109-110). Iš bylos duomenų matyti, jog pardavus įkeistą turtą iš varžytynių, likusios skolos išieškojimas nukreiptas į kredito gavėjų turtą (1 t., b. l. 67-68).

Ieškovas M. B. ginčija sudarytus sandorius - įgaliojimą, kreditavimo bei reikalavimo perleidimo sutartis, dalyse dėl jo, kaip skolininko ir nurodo, jog sandoriai buvo sudaryti jo atžvilgiu V. Z. naudojant psichologinį smurtą, grasinimus bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintini negaliojančiais (CK 1.80 str., 1.91 str. 4 d.).

Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sandorius ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Minėto kodekso 2.132 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius, t.y. įstatymas nustato, jog asmenys civilinėje apyvartoje gali veikti asmeniškai arba per kitus asmenis. Viena iš atstovavimo formų yra veiksnių asmenų sandoris ir dažniausia jo forma yra įgaliojimas - asmens (įgaliotojo) duodamas rašytinis dokumentas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Įgaliojimas kaip ir bet kuris kitas sandoris yra laisvos valios aktas, kuris yra sąmoningai nukreiptas tam tikram teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2008-07-16 M. B. išdavė V. Z. įgaliojimą, kurio pagrindu, bendrai su D. J., buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK08/07/11, pasirašytas hipotekos lakštas bei būsto paskolų draudimo liudijimas (1 t., b. l. 10-21, 26). Ieškovas M. B. teigia, jog įgaliojimas buvo išduotas V. Z. jo atžvilgiu naudojant psichologinį smurtą, grasinant, nes pažįstamam M. T. jį supažindinus su V. Z., šis ėmė siūlyti laiduoti už pažįstamos imamą banko paskolą būstui pirkti, siūlė atsilyginti bei minėjo, jog po trijų mėnesių visi jo įsipareigojimai bus perrašyti kitiems asmenims. Teismui M. B. nurodė, jog V. Z. nuolat jam skambindavo, reikalaudavo laiduoti už paskolą, kelis kartus per savaitę atvažiuodavo su draugu, o jam atsisakius laiduoti, sakydavo, jog važiuosim pasivažinėti ir niekas tau nepadės. Šiuos teiginius suprasdavęs, kaip grasinimą išvežti į mišką, sumušti ir nors V. Z. realiai jo atžvilgiu smurto nevartojo, tačiau jis jo bijojo, nes prieš keletą metų buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Be to, automobilio salono daiktų dėtuvėje matęs pistoletą. CK 1.91 straipsnio 4 dalis nustato, jog dėl realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, tačiau sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui. Siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu dėl realaus grasinimo šio grasinimo realumas turi būti realizuotas tam tikra veikimų sistema, tai yra grasinimai turi būti sistemingi nukentėjusios šalies atžvilgiu ir turi egzistuoti tai patvirtinantys įrodymai (CPK 178 str.). Vertinant, ar buvo realus grasinimas, taip kaip jis apibrėžtas CK 1.91 straipsnio 4 dalyje, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji sudarė sandorį, dėl to, kad jai buvo grasinta (nagrinėjamu atveju psichologiškai smurtauta), elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kadangi sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas M. B. 2008-07-03 asmeniškai Banke pasirašė paraišką kreditui gauti, o 2008-07-08 prašymą sudaryti draudimo sutartį, t. y., ieškovas savo veiksmais siekė sukurti kreditavimo teisinius santykius (1 t., b. l. 78-79, 118-121). Minėtuose dokumentuose buvo nurodyta, jog prašoma suteikti 63 426,78 € (219 000 Lt) kreditą būsto pirkimui, grąžinimo terminai, todėl neabejotina, jog M. B. buvo žinoma prašomo kredito suma, grąžinimo terminai bei aplinkybė, jog kreditas Bankui turės būti grąžintas. Liudytoja apklausta Banko darbuotoja J. V. nurodė, jog nei pasirašydamas paraišką kreditui gauti, nei po kelių dienų, teikiant prašymą sudaryti draudimo sutartį, M. B. nenurodė, jog gauti kredito nepageidauja, kad dokumentus pasirašo prieš savo valią. Nustatyta, jog ieškovas ir vėliau neatsisakė sudaryti sandorio bei teikė Bankui duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, pats nurodo, jog Banke lankėsi 3 kartus dar iki įgaliojimo išdavimo V. Z., apie kokią tai prievartą jo atžvilgiu, niekam nesakęs. Teismui ieškovas patvirtino, jog jis buvo supažindintas su G. J., su ja buvo Banke, vėliau matė ją prie notarės kontoros, todėl darytina išvada, jog ieškovas turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti G. J. galimybes grąžinti kreditą bei galimas neigiamas pasekmes jo paties atžvilgiu tiek banke, tiek ir kreipiantis į teisininkus. Kaip minėta, ginčijamą įgaliojimą 2008-07-16 V. Z. ieškovas M. B. išdavė jau po to, kai jis pateikė Bankui 2008-07-03 paraišką bei 2008-07-08 prašymą dėl draudimo sutarties sudarymo, kas leidžia daryti išvadą, jog M. B. suprato kieno vardu, kokiu tikslu bei kokiai sumai bus sudaroma kredito sutartis (1 t., b. l. 8). Ikiteisminio tyrimo metu notarė V. J. nurodė, kad įgaliojimą 2008-07-16 pasirašė pats M. B. ir suprato, kokį dokumentą pasirašo, nes įgaliojime nėra specifinių terminų, kurių jis galėjo nesuprasti. Teigia, jog požymių, kad M. B. būtų įtakojamas sudaryti įgaliojimą, nepastebėjusi, abejonių dėl jo išreiškiamos valios, jai nekilo (baudžiamoji byla Nr. 50-9-0003-14, b. l. 55-56). Duotus parodymus tretysis asmuo V. J. tvirtina ir teikdama prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (2 t., b. l. 2). Teismas neturi pagrindo abejoti notarės kaip valstybės valdžios pareigūnės, kuriai keliami padidinti veiklos skaidrumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Z. nurodė, kad įgaliojimas buvo sudarytas dėl to, jog ieškovas dirbo ir dėl užimtumo darbe negalėjo pats asmeniškai sudaryti sandorių (baudžiamoji byla Nr. 50-9-0003-14, b. l. 25, 96-97). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas M. B. iš esmės neneigė minėtų teiginių, nors nurodė, kad pas notarę jį savo automobiliu iš namų atsivežė V. Z., tačiau, kad jo atžvilgiu minėtu metu būtų naudotas koks tai smurtas, realūs grasinimai, nenurodė. Iš M. B. paaiškinimų matyti, jog jam buvo suprantama, kad išduodamu įgaliojimu jis suteikia teisę V. Z. tvarkyti dokumentus Banke, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nesuprato išduodamo įgaliojimo pasekmių. Nors ieškovas teigia, kad jam nebuvo išaiškinta įgaliojimo esmė, pasekmės, tačiau, pasirašydamas įgaliojimą, M. B. turėjo pareigą, teisę ir galimybę perskaityti spausdintą tekstą, jį pasirašyti bei prašyti notarę paaiškinti jam nesuprantamus žodžius ar atsisakyti pasirašyti įgaliojimą. Ieškovo paaiškinimai, jog įgaliojimo, kitų pasirašomų dokumentų jis neskaitė, ką sakė notarė, nepamena, nėra pagrindas konstatuoti, jog jis, būdamas raštingas, nesuprato kokius dokumentus pasirašo. Be to, M. B. nenurodė, kas jam trukdė išsiaiškinti kokias pasekmes sukelia jo pasirašytas įgaliojimas ar kiti dokumentai. Įvertintina aplinkybė, jog ir tą pačią dieną M. B. turėjo teisę ir galėjo atvykti pas notarę ir panaikinti išduotą įgaliojimą V. Z., o dėl jam daromo psichologinio poveikio, V. Z. grasinimų vežti jį į mišką, ką jis supratęs, kaip galimą smurtą jo atžvilgiu, kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau tokiomis teisėmis nesinaudojo (CK 2.146 str.). 2011-08-05 teikdamas atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-07-21 nutarties M. B. nurodė, jog įgaliojimą V. Z. jis išdavė verčiamas tam tikrų aplinkybių, tačiau nenurodė, jog jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas, grasinimai ar kita (civilinė byla Nr. 2-5602-488/2011, b. l. 72-73). Be to, bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos R. K., E. N., M. B. nors ir patvirtino, jog nepažįstami asmenys yra ieškoję M. B., atskirais atvejais ieškovas prašydavo sakyti, jog jo nėra namuose, ar jis pats neatsiliepdavo į telefono skambučius, tačiau teismui patvirtino, jog apie tai, kad nepažįstami asmenys reikalauja išduoti įgaliojimą ar paimti paskolą, kad jo atžvilgiu naudojamas psichologinis smurtas, grasinama, ieškovas joms nesakė. Aplinkybę, jog V. Z. reikalavo laiduoti už išduodamą kreditą ir kad jam yra išdavęs įgaliojimą, liudytojos sužinojusios iš M. B. tik 2011 m., pradėjus gauti Banko pranešimus apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Neginčijamų duomenų, jog jo atžvilgiu buvo naudotas psichologinis smurtas, buvo realūs grasinimai, dėl ko buvo išduotas įgaliojimas, kitų įrodymų, išskyrus paties paaiškinimus, ieškovas teismui nepateikė, todėl konstatuoti, jog 2008-07-16 įgaliojimas buvo sudarytas prieš ieškovo M. B. valią ar įgaliojimas neatitiko jo turiniui keliamų reikalavimus, teismas neturi pakankamo pagrindo.

Ieškovas M. B. prašo pripažinti negaliojančiomis 2008-07-17 kreditavimo sutarties Nr. BK 08/07/1 l/P bei Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010-12-16 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RPS 10/12/40, dalis dėl jo kaip skolininko, tačiau tenkinti šiuos reikalavimus taip pat nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, jog 2008-07-03 paraišką gauti 63 426,78 € (219 000 Lt) kreditą būsto pirkimui bei 2008-07-08 prašymą sudaryti draudimo sutartį ieškovas M. B. pasirašė realių grasinimų, psichologinio smurto pasekoje, prieš savo valią, ar, kad šios aplinkybės buvo žinomos Bankui, draudimo bendrovei (ieškovas to neteigia), ar, kad jo pasirašyti dokumentai prieštaravo įstatymams ar poįstatyminiams aktams (1 t., b. l. 78-82, 118-121, CK 1.91 str. 6 d.). Be to, įvertintina, jog M. B. 2008-07-03 paraiškos gauti kreditą būsto pirkimui neginčija. Kaip minėta aukščiau, M. B. buvo žinoma, koks Bankas, kokiam tikslui suteiks kreditą, todėl tiek iki įgaliojimo išdavimo, tiek ir jį išdavus, iki kredito lėšų išmokėjimo, turėjo galimybę informuoti Banką, jog suklydo ar buvo priverstas pasirašyti dokumentus dėl kredito suteikimo, panaikinti V. Z. išduotą įgaliojimą bei atšaukti paraišką dėl kredito suteikimo, tačiau ieškovas, kaip protingas, atidus asmuo, į Banką nesikreipė, sustabdyti kredito išmokėjimo neprašė, į teismą dėl sandorių nuginčijimo nesikreipė beveik 7 metus. Pasirašius būsto kreditavimo sutartį, kredito gavėjams Bankas įsipareigojo išmokėti ir išmokėjo kreditą, o jį gavę asmenys turėjo pareigą grąžinti gautas lėšas, laikantis būsto kreditavimo sutarties sąlygų (CK 6.38 str., 6.256 str. 1-2 d.). Kredito gavėjams nevykdant įsipareigojimų, Bankas turėjo pagrindą nutraukti būsto kreditavimo sutartį, o kreditui esant apdraustam, kreiptis į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nustatyta, kad draudimo bendrovei išmokėjus draudimo išmoką, Bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2010-12-16 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu draudimo bendrovei buvo perleistos reikalavimo teisės, kylančios iš kreditavimo sutarties. Panevėžio apygardos teismas 2011-09-27 nutartimi, išnagrinėjęs M. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-07-21 nutarties, kuria buvo patenkintas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas areštuoti įkeistą turtą ir atlikti kitus veiksmus, konstatavo, jog bendrovė teisėtai ir pagrįstai perėmė reikalavimo teises iš Banko ir jos veiksmai, veikiant reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, yra teisėti (civilinė byla Nr. 2-5602-488/2011, b. l. 93-95). Ieškovas neįrodinėjo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo žinoma, jog kreditavimo sutartis ir kiti jo ginčijami sandoriai buvo sudaryti psichologinio smurto, grasinimų įtakoje, todėl konstatuotina, jog draudimo bendrovė yra sąžininga civilinio teisinio santykio dalyvė ir jai negali kilti neigiamų pasekmių.

Prašydamas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei įstatymų, nei norminių aktų, kuriuos būtų pažeidusios atsakovės, M. B. ieškinyje nenurodė, tačiau teigia, jog dėl nedidelio darbo užmokesčio Bankas jam neturėjo teisės suteikti paskolos, kad jis asmeniškai negavo piniginių lėšų, negavo priminimų dėl skolos gražinimo. Tačiau nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, jog sudarant kreditavimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos. Aplinkybė, jog iš Banko ieškovas negavo lėšų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kreditas nebuvo suteiktas, nes kreditavimo sutartyje, kurią pagal M. B. išduotą įgaliojimą pasirašė V. Z., buvo nurodyta sąskaita į kurią bus pervedamos lėšos, todėl Bankas pagrįstai lėšas pervedė į kredito gavėjų bendru sutarimu nurodytą sąskaitą (1 t., b. l. 17-21). Be to, žinodamas, jog yra suteikęs įgaliojimus V. Z. pasirašyti kredito sutartį ir negavęs lėšų, M. B. nesikreipė į Banką ir jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Kuris iš kredito gavėjų grąžins kreditą, yra kreditą gaunančių asmenų tarpusavio susitarimo reikalas, o nutraukus sutartį ir M. B. išmokėjus Bankui skolą, ieškovas turės teisę regreso tvarka reikalauti, jog dalį skolos jam grąžintų atsakovė G. J. (CK 6.9 str.). M. B. nurodytas teiginys, jog Bankas jam dėl gaunamo nedidelio darbo užmokesčio neturėjo teisės suteikti kredito, atmestini, nes kreditas buvo suteiktas ne tik jam, bet ir G. J., kurios finansinė padėtis, pagal bylos duomenis buvo ženkliai didesnė nei ieškovo (1 t., b. l. 122-125). Be to, tenkinti ar atmesti paraišką kreditui gauti yra banko, suteikiančio kreditą, teisė. Nors ieškovas teikia, kad Bankas nesiuntė jam priminimų apie mokėtiną skolą, o bylos duomenys rodo, kad priminimai apie skolą buvo siunčiame adresu Liepų al. 10-109, Panevėžio m., (civilinė byla Nr. 2-5602-488/2011), tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausto liudytojo M. T. duotų parodymų, darytina išvada, kad M. B. buvo žinoma, jog G. J. nevykdo įsipareigojimų Bankui, nes jis su ieškovu yra vykę pas G. J., kurios M. B. klausė kada ji mokės „kažkokius mokesčius“ (baudžiamoji byla, b. l. 61-63). Tačiau net ir įvertinus, jog Bankas nesiuntė ieškovui priminimų apie įsipareigojimų vykdymą, ar juos siuntė kitu nei paraiškoje nurodė M. B. adresu, kreditavimo sutartį, ieškovo reikalavimo dalyje, pripažinti negaliojančia nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad ieškovas, iki 2011 m. buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, nesidomėjo ar kreditas yra suteiktas, ar jis yra kredito gavėjas ar laiduotojas, ar kreditas yra grąžinamas ir įgaliojimo bei sudarytų sandorių neginčijo. Ieškovas tik 2013-10-10 kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2014-09-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir konstatuota, jog atlikus ikiteisminį tyrimą duomenų, kad ieškovo atžvilgiu buvo naudota prievarta, išduodant įgaliojimą, nenustatyta (baudžiamoji byla Nr. 50-9-0003-14, b. l. 131-133). Priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs ir galioja, todėl atsižvelgiant į CPK 182 straipsnio 1, 4 punktų nuostatomis įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad civiliniame procese įrodymai vertinami įrodymų pakankamumo taisykle, t.y. taisykle, jog būtina patvirtinti, kad viena aplinkybė daugiau buvo negu jos nebuvo, konstatuotina, jog labiau tikėtina, kad išduodamas įgaliojimą, kurio pagrindu ir M. B. vardu buvo sudaryta kreditavimo sutartis, ieškovas veikė laisvai ir savo valia negu prieš savo valią. Pakankamų ir neginčijamų įrodymų, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nenustatyta, todėl tenkinti ieškinį ir pripažinti sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus psichologinio smurto ar realių grasinimų įtakoje bei kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str.).

Dėl paminėtų motyvų M. B. ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog atsakovė Nordea Bank AB Lietuvos skyrius patyrė 797,23 € atstovavimo, o UAB „Būsto paskolų draudimas“ 58,27 € kuro išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (1 t., b. l. 210, 2 t., b. l. 3-7). Be to, byloje patirta 8,19 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-10-07 nutartimi ieškovas yra atleistas nuo 1 557,30 € žyminio mokesčio valstybei už ieškinį ( 1 t., b. l. 1, 175,180). Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatos nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovių patirtos išlaidos bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1d. 3, 6, 9 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. B. (a.k(duomenys neskelbtini) atsakovės Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus (į.k. 112025592) naudai 797,23 € (septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 23 euro centus) atstovavimo išlaidų, uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ (į.k. 110076079) naudai - 58,27 € (penkiasdešimt aštuonis eurus 27 euro centus) išlaidų bei 8 € (aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.