- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-651-544/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04711-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Skolininkas
- M. B., G. P.
- Kreditorius
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 32.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-651-544/2011
2011 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko M. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2011-07-21 nutarties, kuria patenkintas kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas areštuoti įkeistą skolininkės G. P. turtą ir atlikti kitus veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė pradėti priverstinį 70 855,17 EUR skolos išieškojimą iš skolininkams priklausančio hipoteka įkeisto turto – 48/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2793-0002-7013, 519/898 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0020-0274, 48/100 dalių kitų statinių (inžinierinių), esančio adresu Klaipėdos g. 44a, Panevėžyje, vertės (hipotekos lakšto kodas 04/1/2008/0003279, įregistravimo data 2008-07-21). Nurodė, kad skolininkai G. P. ir M. B. su Nordea Bank Finland Plc 2008-07-17 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/07/11P, pagal kurią skolininkams buvo suteiktas kreditas gyvenamo namo su priklausiniais daliai bei sklypo daliai pirkti. Nurodyto kredito bankui grąžinimas 2008-07-22 buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Skolininkams sutartyje nustatytais terminais negrąžinus paskolos ir tinkamai nemokėjus palūkanų, bankas 2009-10-15 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į bendrovę dėl draudimo išmokos. Pagal 2009-11-30 išmokos mokėjimo dalimis grafiką bendrovė sumokėjo bankui 64 250,50 EUR draudimo išmoką. 2010-12-16 tarp banko ir bendrovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią bankas bendrovei perleido visas reikalavimo teises į skolininkus, kylančias iš kreditavimo ir hipotekos lakštų sutarčių (b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-07-21 nutartimi pareiškėjo prašymas patenkintas: nutarta areštuoti minėtus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, esančius Klaipėdos g. 44A, Panevėžys, nuosavybės teise priklausančius savininkei G. P., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkei jais disponuoti; įkeisto daikto savininkei išaiškinta, kad, areštavus įkeistus nekilnojamuosius daiktus, ji netenka teisės juos perleisti kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į juos arba mažinti jų vertę; skolininkai ir įkeisto turto savininkė G. P. įspėti, kad jiems negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui (b. l. 47-48, 55).
Šalies argumentai
Skolininkas M. B. atskiruoju skundu prašo iš dalies panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-07-21 nutarties dalį pripažįstant negaliojančiu reikalavimą dėl įspėjimo jam, skolininkams neįvykdžius teismo įpareigojimo, areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad 2008-07-16 verčiamas tam tikrų aplinkybių notarų biure pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. Z., užtikrinant G. P. prievolių įvykdymą banke, jo vardu pasirašyti kredito sutartis, sudaryti ir pasirašyti hipotekos ir įkeitimo lakštus, keisti jų sąlygas. Sudarant kredito sutartį banke nebuvo, už jį pasirašė įgaliotinis V. Z.. Pagal kredito sutartį pinigų negavo, jais nesinaudojo, nes jie buvo pervesti į G. P. sąskaitą. Žino, kad skolininkė negrąžino paskolos. 2011-07-29 gavo nutartį, kuria jis įspėtas, kad, negrąžinus paskolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Tačiau pagal sutartį nebuvo įkeitęs jokio turto, nes jo neturi, visas turtas Klaipėdos g. 44, Panevėžyje priklauso G. P., todėl įspėjimą savo atžvilgiu vertina nepagrįstu (b. l. 72-73).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas neginčija, jog, užtikrinant G. P. prievolių įvykdymą, atstovauti banke sudarant sutartį, pasirašyti ir keisti hipotekos lakštus, atstovauti UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgaliojo V. Z.. Įgaliojimo ribos leido įgaliotiniui pasirašyti už apeliantą. 2008-07-08 prašymą dar iki įgaliojimo pasirašymo pasirašė pats apeliantas. Reikalavimo teisės perleidimas nepažeidė skolininkų teisių. Apeliantas įgaliojimą, kurį teigia pasirašęs verčiamas tam tikrų aplinkybių, pasirašė prieš trejus metus ir iki šiol nesiėmė jokių priemonių jį nuginčyti ar panaikinti. Pagal kredito sutartį gauti pinigai buvo pervesti į G. P. sąskaitą, vėliau – į turto pardavėjos sąskaitą. Skolininkas neteisingai supranta įspėjimo turinį (b. l. 77-79).
Atskirasis skundas netenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-07-21 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nuspręsdamas, užtikrinant skolininkų G. P. ir M. B. prievolės įvykdymą pagal 2008-07-17 kredito sutartį Nr. BK 08/07/11P, kreditoriaus UAB Būsto paskolų draudimas“ prašymu areštuoti skolininkės ir įkeisto turto savininkės G. P. hipotekos lakštais įkeistus minėtus nekilnojamuosius daiktus, esančius Klaipėdos g. 44A, Panevėžys, ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti įkeistą turtą ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra hipotekos kreditoriaus, teisėtai ir pagrįstai įstatymų nustatyta tvarka perėmęs reikalavimo teises iš pirminio kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Šias procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog sudarant banke kredito sutartį ir draudimo bendrovėje draudimo sutartį, įkeičiant turtą, pasirašant hipotekos lakštus jį atstovavo įgaliotas atstovas V. Z., kuriam įgaliojimus suteikė verčiamas tam tikrų aplinkybių, taip pat nurodo, kad apeliantas pinigų negavo ir nėra įkeisto turto savininkas. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkai pagal minėtą kredito sutartį yra G. P. ir apeliantas M. B., kurie kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka nesumokėjo kreditoriui nustatyto dydžio įmokų ir palūkanų pagal kredito sutartį, ko ir pats apeliantas skunde neginčija. Vadovaujantis LR CK 6.217 str. 5 d., sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Byloje nėra ginčo, kad kredito sutartis su kredito gavėjais (skolininkais) buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, kad draudimo suma išmokėta teisėtai, o pareiškėjas yra tinkamas hipotekos kreditorius. Apelianto įgaliojimas, kredito, būsto paskolos draudimo sandoriai nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl turi šalims įstatymo nustatytą galią. Tai, kad apeliantas nėra įkeisto turto savininkas, nesudaro pagrindo panaikinti nutarties dalį dėl jo įspėjimo apie įkeisto turto pardavimą, nes apeliantas vis tiek yra kreditoriaus skolininkas pagal kredito sutartį, nes iki šiol nėra sumokėjęs suteiktos kredito sumos. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Jei skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebus, kreditorius įgys teisę pateikti pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko paskolą, palūkanas, delspinigius ir t. t. bei parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik kreditoriaus prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, sutarties teisėtumu ir kt., tai šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjo nutartį, priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 str. nustatytų ribų (CPK 338 str.), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su galimais ginčais, kylančiais dėl kredito sutarties, įgaliojimo vertinimo ar sudarymo neteisėtumo nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. liepos 21 dienos nutartį palikti nepakeistą.