Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant asmens, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyviosios kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui Evaldui Masiui, įgaliotam atstovui Jolitai Pavilonei, asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Rokiškio m., A. Š. įmonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Rokiškio m. savininko atžvilgiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š., būdamas A. Š. įmonės (duomenys neskelbtini) m. savininku, laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-09-24, leido dirbti D. Š. – suteikė jam darbo vietą, leido naudotis įmonės turtu (asmeniniu plombavimo įrankio atspaudu) pavestų pareigų atlikimui, atlikti juridiniams asmenims priklausančių kasos aparatų aptarnavimus, nepasirašęs su juo rašytinės darbo sutarties, neįteikus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus tapatybę patvirtinančio dokumento ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie D. Š. priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 straipsnio 2 ir 3 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad sūnus D. Š. nurodomu laikotarpiu mokėsi magistratūroje Kaune, tačiau dažnai būdavo ir namie, Rokiškyje. Kadangi atsiradusi galimybė , jog trims asmenims įgyjant sertifikatus buvo žymiai pigiau, negu vienam asmeniui, sertifikatas buvo įgytas įmonės lėšomis ir sūnaus D. Š. vardu, nors jis įmonėje nedirbęs, tačiau tai buvę padaryta žiūrint į ateitį, kad sūnus gal būt dalyvaus šeimos versle, jei negaus darbo pagal specialybę. Nurodė, kad kelis kartus su sūnumi buvo nuvykę pas klientus į kitus rajonus atlikti kasos aparatų aptarnavimo remonto, kad sūnus susipažintų su klientais, sūnui leisdavo pačiam pildyti dokumentus, , sūnus programuodavo kasos aparatus, keisdavo fiskalinį bloką, tildė techninius pasus, jo pavedimu pateikdavo duomenis valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau sūnui atlyginimo už padedamus atlikti darbus, nemokėjęs. Nurodo, kad tokių sūnui leistų atlikti veiksmų nesureikšminęs, nes buvo įsitikinęs, kad sūnus gali padėti šeimos versle, todėl negalvojęs, kad pažeidžia įstatymą, todėl pripažįsta, kad galbūt formaliai yra padaręs pažeidimą. Prašo taikant nuobaudą atsižvelgti, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties sumažino darbų apimtis, atleido du darbuotojus, uždarė vieną iš

skyrių. Nurodė, kad jo šeima turi išlaikyti neįgalią dukrą. Prašo skirti mažesnę nuobaudą, atsižvelgiant į tai, kad jo įmonė veikia 20 metų , jokių įstatymo pažeidimų nebuvo padaryta .

Pareigūnas, surašęs administracinio teismo pažeidimo protokolą Evaldas Masys nurodė, kad 2013m.sausio-kovo mėnesiais atliekant patikrinimą A. Š. įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad protokole nurodytu laikotarpiu D. Š. atliko fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių kasos aparatų techninius aptarnavimus, nebūdamas įdarbintu įmonėje, darydavo įrašus techniniuose pasuose, pasirašydavo, tvirtino savo asmeniniu plombavimo antspaudu. D. Š. atliko funkcijas, kurias turėjo teisę atlikti tik įmonės darbuotojas, jam buvo išduotas specialisto sertifikatas, kuris yra išduodamas tik įmonės darbuotojui.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė J. P. nurodė, kad A. Š. kaltė, dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais. Patikrinimo metu nustatyta, kad D. Š., nesant su juo sudarytos darbo sutarties, atliko darbus įmonės naudai, kuriuos turėjo teisę atlikti tik įmonės darbuotojas, tai nurodyta Kasos aparatų naudojimo taisyklėse, patvirtintose 2003 09 18 valstybinės mokesčių inspekcijos įsakymu Nr. V-255, Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame 2002 08 13 Vyriausybės nutarimu Nr.1283.Nurodė, kad Vyriausiasis Administracinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad vien ta aplinkybė, jog darbuotojas ir darbdavys susitaria, kad už darbą nėra mokama, nepaneigia, jog tarp šalių gali būti susiklostę darbo teisiniai santykiai. Prašo taikyti A. Š. administracinę atsakomybę pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir paskirti baudą sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Be A. Š. dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 dalyje įrodyta teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais.

Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijos 2013 m kovo 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (36.52)-58 nurodyta (b.l.8-14), kad 2013 m. sausio 22 d. 10.30 val. atlikus operatyvų patikrinimą A. Š. įmonėje (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė turi Lietuvos Respublikos Vidaus reikalu ministerijos VĮ „Infostruktūra“ išduota 2012-01-27 papildytą kasos aparatų techninės priežiūros ir remonto sertifikatą Nr. 147, galiojantį iki 2017-01-27, kuris suteikia teisę atlikti techninės priežiūros, remonto darbus tokiems kasos aparatams, kompiuterinėms sistemoms, įrenginių modeliams: GAMA su fiskaliniu spausdintutvu FP-550, GAMA su fiskaliniu spausdintuvu FP-1000, CASIO, DATECS, ELCOM, PROFILO TELRA, SANYO, kompiuteriniams kasos aparatams ALTERA su fiskaliniu bloku EMPIRIJA FB 02, POS A 97 su fiskaliniu bloku SA-97FB, POS ST-05 su fiskaliniu bloku ST-05FB. Minėtų modelių kasos aparatų ir su jais susijusių įrenginių techninės priežiūros ir remonto darbus atlieka trys įmonės įmonė aptarnavimo specialistai: D. Š., dirbantis įmonėje nuo 2012-09-28, (duomenys neskelbtini) ir įmonės savininkas A. Š.. Įmonės vadovas A. Š. laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-09-24 leido aptarnauti fizinių/juridinių asmenų kasos aparatus D. Š., nepasirašius su juo darbo sutarties, neįteikus jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus tapatybę patvirtinančio darbo pažymėjimo ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie D. Š. priėmimą į darbą. Pagal turimą VMI duomenų bazės informaciją, kurią turi pateikti aptarnavimo įmonės specialistas, remiantis 2003-09-18 įsakymo Nr. V-255 Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo 54 p. reikalavimu, nustatyta, kad D. Š. laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-09-24 atliko 71 fiziniams/juridiniams asmenims priklausančio kasos aparato techninės priežiūros, aptarnavimo paslaugas, kaip A. Š. įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Pasirinktinai patikrinus keletą atvejų iš priedo Nr. 1, kai kasos aparatus aptarnavo A. Š. įmonė (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. Š., atlikęs kasos aparatų techninį

aptarnavimą pats įrašydavo kiekvieną įrašą EKA techniniame pase, tvirtino jį parašu ir asmeninio plombavimo įrankio atspaudu S7.

Pagal priedą Nr. 1 patikrinus vedamą žurnalą apie aptarnavimo specialistų pateiktus ir užregistruotus pranešimus teritorinėje valstybinėje mokesčiu inspekcijoje (toliau – TVMI), kokie buvo atlikti veiksmai aptarnaujant kasos aparatus, nustatyta, kad D. Š. taip pat teikė pranešimus TVMI, atžymėdavo asmeniniu plombavimo įrankio atspaudu S7 ir pasirašydavo VMI žurnale, kaip A. Š. įmonės darbuotojas, kuris atliko kasos aparatų aptarnavimus.

2004 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. VA-198 „Dėl kasos aparatų, kompiuterinių kasų sistemų ir su jais susijusių įrenginių techninės priežiūros bei remonto darbų sertifikavimo taisyklių patvirtinimo“ 10 punktas nustato, kad kasos aparatų techninės priežiūros specialisto sertifikatas išduodamas tik šių darbų sertifikatą turinčios įmonės darbuotojui“, o pagal 12 punktą - įmonė, norinti, kad jos darbuotojui būtų išduotas specialisto sertifikatas, ekspertinei įmonei turi pateikti darbuotojo asmens kortelės kopiją, patvirtintą įmonės arba personalo vadovo parašu ir antspaudu ir kt., todėl A. Š. įmonės vadovas negalėjo D. Š. prašyti ekspertinės įmonės VI „Infostruktūra“ suteikti sertifikatą ir leisti atlikti kasos aparatų aptarnavimus, neįdarbinęs jo teisės aktų nustatyta tvarka. 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punktas nustato, kad kasos aparatų užregistravimą, perregistravimą, išregistravimą TVMI, šių aparatų įrengimą, techninį aptarnavimą, remontą gali atlikti tik įmonių darbuotojai. A. Š. šiuos teisės aktų reikalavimus pažeidė.

Gavus duomenis iš Sodros, o taip pat iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios darbo sutarties (b.l.23), darbo sutarčių registracijos žurnalo (b.l.24-25) matyti, kad A. Š. įmonėje (duomenys neskelbtini) D. Š. dirbti pradėjo nuo 2012-09-28.

Iš byloje esančių techninių pasų (b.l.33-79), TVMI registracijos žurnalo išrašo apie kasos aparatų išregistravimą, fiskalinių blokų keitimą teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje (b.l.80-92), TVMI registracijos žurnalo išrašo apie kasos aparatų užregistravimą (įrengimą) teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje (b.l.93-102) matyti, kad D. Š. pildė kasos aparatų techninių pasų duomenis, juo teikė TVMI.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. Š. nurodė, kad jis dalyvavo mokymuose, gavo specialisto sertifikatą ir laisvu nuo studijų laiku mokėsi įmonėje (duomenys neskelbtini) atlikti kasos aparatų remontą, jų įregistravimą, išregistravimą mokesčių inspekcijoje. Minėtus darbus atliko tėvo nurodymu nors ir nebuvo įmonėje tuo metu įdarbintas, galvodamas, kad jis kaip šeimos narys turi teisę tokius darbus atlikti. Nurodė, kad atlyginimo už darbą negaudavo. Pas klientus į kitus rajonus važiuodavo kartu su tėvu, kuris jam leisdavo pasirašyti ant reikiamų dokumentų.

ATPK 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-06 nutartis byloje Nr. N575-700/2012, 2009-10-30 nutartis byloje Nr. N575-2358/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas,

esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). DK 99 str. numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 95 str.), t.y. darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų), darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale, o darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pagal DK 98 str. 1 d. 2 p. nelegaliu darbu taip pat laikom atvejai, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Byloje ištirtos aplinkybės ir esantys įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – A. Š., būdamas darbdavio atstovu, A. Š. įmonės (duomenys neskelbtini)“ savininku, laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-09-24 leido įmonėje dirbti D. Š. programuotojo pareigose, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, neįteikęs jam antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavęs tapatybę patvirtinančio dokumento, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs apie tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (DK 98 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje nustatyta, kad D. Š. laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-09-24 atliko konkrečias jam pavestas funkcijas, t.y. aptarnavo juridiniams ir fiziniams priklausančius kasos aparatus, kas atitinka jo šiuo metu užimamas programuotojo pareigas, turėjo įmonės jam išduotą atspaudą, asmeninio plombavimo įrankio atspaudą. Šį faktą iš esmės patvirtino tiek administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š., tiek D. Š. teismo posėdžio metu, patikrinimą atlikęs pareigūnas E.Masys, tiek byloje esantys dokumentai – kasos aparatų techniniai pasai (b.l.33-79), TVMI registracijos žurnalų išrašai (b.l.80-102). Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VA-198 patvirtintų taisyklių Dėl kasos aparatų, kompiuterinių kasų sistemų ir su jais susijusių įrenginių techninės priežiūros bei remonto darbų sertifikavimo 10 punktas numato, kad kasos aparatų techninės priežiūros specialisto sertifikatas išduodamas tik šių darbų sertifikatą turinčios įmonės darbuotojui. Pagal minėtų taisyklių 12 punktą įmonė, norinti, kad jos darbuotojui būtų išduotas specialisto sertifikatas, Ekspertinei įmonei turi pateikti tam tikrus dokumentus, tarp kurių - darbuotojo asmens kortelės kopija, darbuotojo kvalifikacinis pažymėjimas ir kt. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų naudojimo taisyklių 8 punktas pažeidimo padarymo metu numatė, kad kasos aparatų užregistravimą, perregistravimą, išregistravimą TVMI, tų aparatų įrengimą, techninį aptarnavimą, remontą (išskyrus taisyklių 49.2 punkte nurodytus sutrikimus) ir utilizavimą atlieka tik sertifikuotų kasos aparatų aptarnavimo įmonių darbuotojai. Pagal minėtą 49.2 punktą, jei kasos aparato sutrikimo priežasties negalima savarankiškai pašalinti (įtarus gedimą), atsakingas asmuo turi kreiptis į aptarnaujančią įmonę ir Tvarkos apraše nustatytu būdu įforminti iškvietimą (išskyrus elektros energijos tiekimo sutrikimo atvejį ar kitą nuo ūkio subjekto nepriklausantį ir aptarnaujančios įmonės nešalinamą sutrikimą).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. ir nelegaliai dirbęs asmuo, liudytojas D. Š., teismo posėdžio metu teigė, kad atlyginimas už darbą nebuvo mokamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys yra susiję artimais giminystės (tėvo ir sūnaus) ryšiais, A. Š. įmonė (duomenys neskelbtini) turi individualios įmonės statusą, o iš įmonės gaunamos pajamos naudojamos ir šeimos poreikių tenkinimui, ką nurodė ir savo paaiškinime teisme A. Š., nurodydamas, kad sūnus (duomenys neskelbtini) laikotarpiu , kuriuo buvo nustatyti padaryti pažeidimai, buvo išlaikomas iš šeimos lėšų, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, t.y. kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto, nes faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų

atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³straipsnį (Vyriausiojo Administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3202/2011) , įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus , laikytina įrodytu, kad D. Š. dirbamas darbas A. Š. įmonės (duomenys neskelbtini) naudai laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-09-24 turėjo darbo sutarties požymius, nurodytus DK 93 str., dėl ko, A. Š. įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas A. Š. pažeidė DK 99 str. 2, 3, 6 d. reikalavimus, jo veika atitinka DK 98 str. 1 d. 1, 2 punktuose nurodytus požymius ir yra kvalifikuotina kaip nelegalus darbas pagal ATPK 41³ str. 1 d..

A. Š. veikoje jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

A. Š. nepateikė įrodymų jo nurodytoms aplinkybėms dėl pablogėjusios įmonės finansinės padėties, jo dukros sveikatos būklės, pagrįsti ir į kurias prašė atsižvelgti, skiriant jam administracinę nuobaudą. Tačiau , skiriant nuobaudą įvertintina tai, kad A. Š. anksčiau už panašaus pobūdžio teisės pažeidimus baustas nebuvo, nors kaip nurodė, jo įmonė dirba apie 20 metų, todėl jam skirtinos baudos dydis nustatytinas nuo straipsnio sankcijoje nustatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkio, nustatytiną dydį mažinant nuo vidurkio iki minimumo (ATPK 30 ² str.).

Įsiteisėjus nutarimui , ATPK 41 str. 5 d. nustatyta tvarka, apie nuobaudos pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ATPK 30(2)str., 283-284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p. teismas

nutaria:

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymą nubausti 4000 (keturių tūkstančių ) Lt dydžio bauda (įmokos kodas – 6020).

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, baudos sumokėjimo kvitą privalomai pristatant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai - Panevėžio apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Jeigu asmuo negali sumokėti baudos nustatytu terminu, turi teisę per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, rašytiniu prašymu kreiptis į baudą paskyrusią instituciją – Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimui įsiteisėjus, apie nuobaudos A. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.