- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-3274-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06074-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- T. M.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-12253-96/2013 pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui T. M. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovė I. Ž. prašė priteisti iš atsakovo T. M. šalių nepilnamečių vaikų G. M. ir J. L. M. išlaikymui po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, 29 450 Lt išlaikymo įsiskolinimą abiems vaikams ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad atsakovas neprisideda prie judviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo T. M. vaikų G. M. ir J. L. M. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 litų kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo iki jų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas įvertino šalių turtinę padėtį: ieškovė turi nekilnojamojo turto, jos vidutinės mėnesio pajamos yra 1 000 Lt, ji su vaikais gyvena jai ir atsakovui priklausančiame bute, atsakovas kito turto neturi ir yra bedarbis, bei vaikų amžių, sveikatos būklę ir poreikius. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad iš atsakovo turėtų būti priteisiama ne daugiau kaip po 400 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį, nes atsakovas didesnio išlaikymo teikti negali.
Ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad iki 2013 m. balandžio mėn. šalys gyveno viename bute, vedė bendrą ūkį, atsakovas rūpinosi buitimi. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas daugiau nei trejus metus neteikė vaikams išlaikymo, ieškovė elgėsi labai neatsakingai tokį laiko tarpą negindama vaikų interesų. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad vaikų išlaikymui per trejus metus išleido prašomą priteisti sumą, o pagal savo pajamas tokios sumos vaikų išlaikymui skirti negalėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė I. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 29 450 Lt įsiskolinimo priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovės teigimu, atsakovas neįrodė, kad teikė šalių vaikams išlaikymą paskutinius trejus metus. Atsakovo pirkti namų apyvokos daiktai negali būti prilyginami išlaikymo teikimui. Teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovė dėl savo pajamų negalėjo išleisti vaikų išlaikymui 29 450 Lt, kadangi šis klausimas nebuvo nagrinėjamo ginčo dalyku.
Atsiliepimas
Atsakovas T. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.
Atsakovas paaiškina, kad ieškovė pati pripažino, jog iki šių metų pavasario šalys gyveno kaip šeima. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas vienas mokėjo komunalinius mokesčius, pirkdavo maistą. Visą buitinę techniką atsakovas pirko ieškovei pageidaujant, kad būtų palengvinta jos ir vaikų buitis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 29 450 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Kasacinis teismas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimu yra išaiškinęs, jog reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).
Pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmetė motyvuodamas tuo, jog ieškovė ir atsakovas iki 2013 m. balandžio mėn. vedė bendrą ūkį, o atsakovas rūpinosi buitimi.
Iš ieškovės patikslinto ieškinio, apylinkės teismui pateikto 2013 m. gegužės 27 d., aišku, jog ieškovė pripažino, kad šio procesinio dokumento pateikimo metu atsakovas gyvena kartu su ja ir judviejų vaikais adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 104). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su ieškove nebegyvena nuo 2013 m. balandžio mėn., šio fakto ieškovė neneigė (b. l. 126-127). Atsakovo į bylą pateiktos buitinės ir kompiuterinės technikos pirkimo išsimokėtinai sutartys, banko sąskaitos išrašai (b. l. 53-87, 108-116) patvirtina, kad atsakovas, gyvendamas kartu su šeima, apmokėdavo komunalinius mokesčius, pirko buičiai reikalingus daiktus, maistą. Iš byloje pateiktų dokumentų apie ieškovės gaunamas pajamas matyti, kad 2011 - 2012 metais ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 890 Lt (b. l. 20-21). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 7325/53300 dalys 6 800 Lt vertės žemės sklypo (b. l. 8-9, 2475/17900 dalys 3 000 Lt vertės žemės sklypo (b. l. 10-12), ¼ dalis 2 354 Lt vertės žemės sklypo, 10 300 Lt vertės gyvenamojo namo, 498 Lt vertės ūkinio pastato, 357 Lt vertės ūkinio pastato, 1 300 Lt vertės ūkinio pastato, 691 Lt vertės ūkinio pastato, 61 Lt vertės kiemo statinių (b. l. 13-15) bei 54/100 50 400 Lt vertės buto (b. l. 16). Šie ieškovės turtinės padėties duomenys, įvertinus faktą, jog byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad ieškovei kas nors kitas be atsakovo būtų padėjęs išlaikyti judviejų vaikus, suponuoja, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovas, gyvendamas kartu su šeima, prisidėjo prie vaikų išlaikymo lygia dalimi su ieškove (CPK 185 straipsnis). Duomenų, kad šalių gyvenimo kartu metu judviejų nepilnamečių vaikų poreikiai nebūtų buvę patenkinti, byloje pateikta nebuvo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. išvadoje nurodyta, kad šalių vaikų poreikiai bei gyvenimo sąlygos yra tinkamai užtikrinti (b. l. 34-35).
Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nes atsakovas iki ieškinio pareiškimo šioje byloje momento (2013 m. vasario 22 d.) prisidėjo prie savo vaikų poreikių užtikrinimo. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindų jį panaikinti ar pakeisti (CPK 329, 330 straipsniai).
Išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą, naikinamos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas bei atsakovui nuosavybės teise priklausančios buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies areštas (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nutarties kopiją išsiųsti vykdymui Turto arešto aktų registrui.