Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-3518-996/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-05-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
2-3518-996/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38160-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
viešosios įstaigos Vilniaus universiteto
Atsakovas
J. M.-D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3518-996/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38160-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4.1.5.2.1.8; 1.3.4.1.5.2.1.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto atstovei Miglei Šarkienei,atsakovei J. M.-D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ieškinį atsakovei J. M.-D. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

viešoji įstaiga Vilniaus universitetas (toliau – ieškovas, VU, darbdavys) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 1–4) J. M.-D. (toliau – atsakovė, darbuotoja), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) ir prašydamas pripažinti, kad atsakovė neįgijo teisės į kasmetinių nepanaudotų atostogų perkėlimą ar piniginės kompensacijos išmokėjimą pasibaigus pagrindinio darbo sutarčiai.

Ieškovas paaiškino, kad atsakovės su VU sudaryta terminuota darbo sutartis Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros asistentės pareigoms baigėsi 2018 m. rugpjūčio 31 d., pasibaigus šiai pagrindinei darbo sutarčiai su atsakove buvo sudaryta nauja terminuota darbo sutartis asistentės pareigoms nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., VU su atsakove taip pat yra sudaręs papildomą susitarimą mokslo darbuotojos pareigoms (projektinio darbo sutartis) dėl darbo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamame projekte „Vaikų su kochleariniais implantais socialinės integracijos iššūkiai Lietuvoje“ (toliau – projektas), papildomo susitarimo terminas baigiasi 2018 m. gruodžio 31 d., šio projekto paraiškoje buvo įvardinti konkretūs mokslininkai, tarp jų atsakovė, kurie projektą vykdys visu jo laikotarpiu 2017–2019 m. Nurodė, kad 2018 m. liepos 5 d. VU Žmogiškųjų išteklių valdymo sistemoje buvo automatiškai sugeneruotas ir atsakovei išsiųstas pranešimas apie artėjančią jos pagrindinio darbo sutarties termino pabaigą, tokio pobūdžio pranešimai nėra individualizuoti ir skirti priminti darbuotojui apie artėjančius terminus, dėl to, sprendžiant apie papildomo susitarimo tapimą pagrindine sutartimi, arba jo nutraukimą, kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiama į darbuotojo pageidavimus ir darbo santykių šalių valią. Teigė, kad 2018 m. spalio 4 d. atsakovė informavo VU Žmogiškųjų išteklių skyrių, kad projekte planuoja dirbti iki jo pabaigos, t. y. iki 2019 m. spalio 30 d., atsakovė ir anksčiau nereiškė kitokių pageidavimų, todėl darbdavys turėjo pagrindą manyti, jog kita šalis papildomo susitarimo nutraukti nepageidauja, o atsižvelgdamas į vykdomo projekto finansavimo sąlygas ir veiklų tęstinumą, irgi neturėjo ketinimo papildomo susitarimo su atsakove nutraukti, nei darbdavys, nei darbuotoja papildomo susitarimo dėl atsakovės projektinio darbo nutraukimo neinicijavo, buvo atsižvelgta į tai, kad pagrindinio darbo sutartis pasibaigė suėjus sutarties terminui, iš karto pasirašant naują pagrindinio darbo terminuotą sutartį, o tai, ieškovo įsitikinimu, rodo darbo santykių šalių ketinimą tęsti darbo santykius, nebuvo pagrindo formaliai nutraukti papildomą susitarimą vienai dienai pasibaigus pagrindinio darbo sutarčiai ir jį sudaryti iš naujo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalių darbo santykiai pasibaigė, ir todėl, ieškovo manymu, Darbo ginčų komisija nepagrįstai įpareigojo jį apskaičiuoti ir sumokėti darbuotojai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) nenumato galimybės perkelti įgytas ir nepanaudotas atostogas nutraukus vieną darbo sutarties sudedamąją dalį (pagrindinio darbo sutartį ar papildomą susitarimą dėl darbo), jei apskritai darbo santykis tarp darbuotojo ir darbdavio nenutrūko, todėl, mano, kad jis negalėjo perkelti atsakovės nepanaudotų kasmetinių atostogų nesant įstatyminio pagrindo, taip pat nėra pagrindo mokėti kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, jei nenutrūksta visas darbo santykis. Paaiškino, kad atsakovė, kaip ir kiti mokslo darbuotojai bei pedagogai, buvo išleista atostogų pagal VU rektoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. R-321 2018 m. liepos 2 d. – 2018 m. rugpjūčio 28 d., tačiau atsakovė dar iki šių atostogų pradžios jas atšaukė savo 2018 m. birželio 22 d. prašymu.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo valią tęsti papildomą susitarimą, pripažino, kad VU tinkamai neįformino papildomo susitarimo, tačiau tam nebuvo laiko; patvirtino, kad VU 2018 m. gruodžio 20 d. pažymoje nurodyta informacija apie 27 darbo dienas atsakovės nepanaudotas kasmetines atostogas yra teisinga ir tarp šalių ginčas yra kilęs būtent dėl šių nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 126–134).

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad tarp jos ir VU 2015 m. liepos 21 d. sudarytos pagrindinio darbo terminuotos darbo sutarties pagrindu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. dirbo VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros asistentės pareigose; 2018 m. rugpjūčio 29 d. tarp jos ir VU buvo sudaryta nauja terminuota pagrindinio darbo sutartis asistentės pareigoms vykdyti laikotarpiui nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.; 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. galiojant 2015 m. liepos 21 d. sudarytai pagrindinio darbo terminuotai darbo sutarčiai, su darbdaviu buvo sudarytas papildomas susitarimas mokslo darbuotojos pareigoms vykdyti, kurio pagrindu ji dirbo projekte, šio susitarimo terminas buvo nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad 2018 m. liepos 5 d. pranešimu darbdavio buvo informuota, jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. bus nutraukta 2015 m. liepos 21 d. darbo sutartis, kartu pažymėdama, kad šiame pranešime buvo nurodytas jos pagrindinio darbo sutarties numeris ir jos pabaigos data, kas jai leido manyti, kad pranešimas yra individualizuotas, todėl, neturėdama priežasties elgtis priešingai, ji pasitikėjo darbdavio pranešime pateikta informacija, t. y. jog jos pagrindinio darbo 2015 m. liepos 21 d. darbo sutartis bus nutraukta su papildomais susitarimais, kaip kad buvo nurodyta pranešime, todėl į savo tiesioginį vadovą dėl papildomo valandinio darbo susitarimą įforminančios 2017 m. gruodžio 29 d. darbo sutarties pakeitimo į pagrindinio darbo sutartį nesikreipė. Teigė, kad 2015 m. liepos 21 d. sudaryta pagrindinio darbo terminuota darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d., tačiau kompensacija už nepanaudotas atostogas jai nebuvo išmokėta, su kuo ji nesutinka. Atsakovės vertinimu, 2018 m. rugpjūčio 31 d., pasibaigus pagrindinio darbo 2015 m. liepos 21 d. darbo sutarčiai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., turėjo pasibaigti ir papildomo darbo susitarimas, kuris buvo įformintas 2017 m. gruodžio 29 d. darbo sutartimi, tačiau taip neatsitiko vien tik dėl to, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja tarp jos ir VU 2018 m. rugpjūčio 29 d. sudaryta pagrindinio darbo darbo sutartis. Atsakovės įsitikinimu, vieni darbo santykiai, kurie buvo susiklostę 2015 m. liepos 21 d. darbo sutarties pagrindu, pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 31 d., o 2018 m. rugsėjo 1 d. yra pradžia naujų jos ir VU darbo santykių, kurių pagrindas yra 2018 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutartis, įsigaliojusi 2018 m. rugsėjo 1 d., tuo tarpu 2017 m. gruodžio 29 d. darbo sutartis, įforminanti susitarimą dėl papildomo darbo, nenustojo galioti vien todėl, kad tiek 2018 m. rugpjūčio 31 d., tiek ir 2018 m. rugsėjo 1 d. tarp jos ir VU buvo galiojanti darbo sutartis dėl pagrindinio darbo. Pažymėjo, kad nesutinka su darbdaviu, jog buvo jos ir VU ketinimas toliau tęsti darbo santykius, nes tokiu atveju būtų pasirašytas 2015 m. liepos 21 d. darbo sutarties pakeitimas arba būtų atliekami veiksmai, numatyti DK 69 straipsnyje, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo. Atsakovės vertinimu, naujos darbo sutarties sudarymas tarp jos ir VU 2018 m. rugpjūčio 29 d. ir jos įsigaliojimas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo pagrindas naujiems darbo santykiams atsirasti, o ne pagrindas tęsti ankstesnius darbo santykius, kurių teisiniu pagrindu buvo 2015 m. liepos 21 d. darbo sutartis, nustojusi galioti 2018 m. rugpjūčio 31 d., todėl, atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos DK 127 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos piniginei kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas mokėti. Teigė, kad VU turi būti įpareigojamas leisti jai pasinaudoti jos sukauptomis kasmetinių atostogų dienomis, laikantis pozicijos, kad darbo santykis tęsėsi (nebuvo pasibaigęs) ir nesant pagrindo laikyti, kad ji yra praleidusi terminą, per kurį ji galėjo pasinaudoti tomis atostogų dienomis, arba VU privalo sumokėti jai piniginę kompensaciją už jos nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas, laikantis pozicijos, kad 2015 m. liepos 21 d. darbo sutartis 2018 m. rugpjūčio 31 d pasibaigė, tačiau pagrindo VU tvirtinti, kad jai nagrinėjamu atveju nepriklauso nei teisė į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nei teisė pasinaudoti pačiomis atostogomis, nėra, nes nėra DK 127 straipsnyje nustatytų jos teisės į kasmetines atostogas pabaigos pagrindų. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ji 2018 m. buvo išleista atostogų pagal VU rektoriaus įsakymą laikotarpiui nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., tačiau 2018 m. birželio 22 d. savo prašymu jas atšaukė, visiškai nereiškia, kad ji DK 127 straipsnio 5 dalies nuostatų prasme yra netekusi teisės į kasmetines atostogas.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad sutinka su VU 2018 m. gruodžio 20 d. pažymoje nurodyta informacija apie 27 darbo dienas jos nepanaudotas kasmetines atostogas, patvirtino, kad tarp šalių ginčas kilęs būtent dėl šių nepanaudotų kasmetinių atostogų, t. y. tik pagal 2015 m. liepos 21 d. darbo sutartį, nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų nėra patyrusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovė 2015 m. liepos 21 d. buvo sudarę terminuotą nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 25001985, pagal kurią atsakovė dirbo VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros 0,75 etato asistentės pareigose (pagrindinis darbas) (t. I, b. l. 10), kuri buvo nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d. DK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu – suėjus terminui (t. I, b. l. 123), ieškovas ir atsakovė 2017 m. gruodžio 29 d. buvo sudarę susitarimą dėl papildomo VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros mokslo darbuotojos darbo nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 25012405 (t. I, b. l. 11), 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas ir atsakovė sudarė terminuotą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 25012591, pagal kurią atsakovė įdarbinta VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto asistentės pareigose (pagrindinis darbas) (t. I, b. l. 12), darbuotoja 2018 m. spalio 11 d. kreipėsi Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų (t. I, b. l. 74–76), Darbo ginčų komisija sprendimu įpareigojo VU nustatyta tvarka apskaičiuoti darbuotojai piniginę kompensaciją už 28 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų pagal 2015 m. liepos 21 d. darbo sutartį Nr. 25001985, išieškoti darbuotojai iš VU piniginę kompensaciją už 28 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų pagal 2015 m. liepos 21 d. darbo sutartį Nr. 25001985 (t. I, b. l. 6–9).

Pagal DK 35 straipsnio 5 dalį, susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.

Pagal DK 69 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

Pagal DK 69 straipsnio 2 dalį, terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, jeigu darbo santykiai faktiškai tęsiasi daugiau kaip vieną darbdavio administracijos darbo dieną suėjus terminui, išskyrus šio kodekso 67 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

Pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Pagal DK 127 straipsnio 5 dalį, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Tarp šalių nėra ginčo, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. VU su atsakove 2015 m. liepos 21 d. sudaryta pagrindinė atsakovės darbo sutartis buvo nutraukta suėjus šios sutarties terminui, ką patvirtina ir bylos medžiaga (t. I, b. l. 10, 123), tuo tarpu 2017 m. gruodžio 29 d. šalių sudarytas susitarimas dėl atsakovės papildomo darbo (t. I, b. l. 11) 2018 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo nutraukta atsakovės pagrindinė darbo sutartis, nebuvo nei nutrauktas, nei pakeistas į pagrindinio darbo sutartį (DK 35 straipsnio 5 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Be to, 2018 m. rugpjūčio 29 d. tarp šalių buvo sudaryta nauja atsakovės pagrindinio darbo sutartis toms pačioms (asistentės) pareigoms, numatant atsakovės darbo pradžią – 2018 m. rugsėjo 1 d., t. y. kitą darbo dieną po ankstesnės pagrindinės darbo sutarties nutraukimo (t. I, b. l. 18). Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad atsakovė nėra praradusi 2015 m. liepos 21 d. sudarytos pagrindinės darbo sutarties pagrindu įgytų kasmetinių atostogų dienų DK 127 straipsnio 5 dalies pagrindu, tačiau darbdavys 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutraukęs su atsakove šią pagrindinę darbo sutartį, darbuotojai kompensacijos už šios sutarties pagrindu įgytas, bet jos nepanaudotas kasmetines atostogas neišmokėjo – darbdavio įsitikinimu, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas darbuotojai neturėjo būti išmokama, o sukauptos nepanaudotos kasmetinės atostogos buvo anuliuotos, nes likus galioti susitarimui dėl papildomo darbo jo ir darbuotojos darbo santykiai nebuvo nutrūkę, su kuo atsakovė nesutinka, teigdama, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutraukiant 2015 m. liepos 21 d. sudarytą pagrindinę darbo sutartį, darbdavys turėjo išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas arba nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas pridėti prie naujai sudarytos pagrindinės darbo sutarties.

Pabrėžtina, kad pagal DK 35 straipsnio 5 dalį, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip. Šiuo atveju toks susitarimas tarp šalių nenustatytas. Pagal DK nuostatas, pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, kad likus galioti susitarimui dėl papildomo darbo jo ir darbuotojos darbo santykiai nebuvo nutrūkę, nėra – ieškovui 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutraukus su atsakove 2015 m. liepos 21 d. sudarytą pagrindinę darbo sutartį, 2018 m. rugpjūčio 31 d. pasibaigė ne tik šalių darbo santykiai, susiklostę pagrindinės darbo sutarties pagrindu, bet ir darbo santykiai, susiklostę susitarimo dėl papildomo darbo pagrindu, todėl atsakovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. įgijo teisę į kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, o ieškovas, šalims nesusitarus kitaip (pvz. susitarus perkelti), – pareigą šią kompensaciją atsakovei apskaičiuoti ir atleidimo dieną išmokėti.

Nagrinėjamu atveju ieškovas anuliavo tik atsakovės nepanaudotas kasmetines atostogas, jos įgytas nutrauktos pagrindinės darbo sutarties pagrindu, ir dėl to tarp šalių kilo ginčas. Tuo tarpu ginčo dėl kompensacijos už kasmetines atostogas, atsakovės įgytas susitarimo dėl papildomo darbo pagrindu, išmokėjimo tarp šalių nėra, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Vertindamas, ar egzistavo pagrindas ieškovui 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutraukiant atsakovės pagrindinę darbo sutartį nemokėti jai kompensacijos už šios darbo sutarties pagrindu įgytas, bet nepanaudotas kasmetines atostogas, teismas akcentuoja tai, kad DK, darbuotojui įgijus teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas, užtikrina jam tik dvi galimybes: teisę pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų arba gauti piniginę kompensaciją už jas darbo santykių nutraukimo atveju (DK 127 straipsnio 2 dalis). Tokią savo teisę darbuotojas gali prarasti tik tada, kai praeina treji metai nuo kalendorinių metų, kuriais jis įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos (DK 127 straipsnio 5 dalis), tuo tarpu darbdavys šios teisės nei pakeisti, nei apriboti negali. Taigi, įvertinęs šias imperatyvias DK nuostatas ir teismo aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad ieškovo pozicija, jog piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nėra mokama ir pagal pagrindinę darbo sutartį sukauptos kasmetinės atostogos yra anuliuojamos, yra visiškai nepagrįsta. Nepriklausomai nuo to, kad kitą dieną po pagrindinės darbo sutarties nutraukimo įsigaliojus naujai pagrindinei darbo sutarčiai šalys faktiškai tęsė susitarimą dėl papildomo darbo, nors jį ieškovas pagal nustatytas byloje aplinkybes privalėjo nutraukti vadovaudamasis DK nuostatomis, šalių darbo santykiai, susiklostę 2015 m. liepos 21 d. sudarytos pagrindinės darbo sutarties pagrindu, pasibaigė, ieškovo DK nuostatų nesilaikymas negali panaikinti atsakovės teisių, todėl daroma išvada, kad atsakovė įgijo teisę gauti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir darbdavys šios darbuotojos teisės apriboti savo vienašališku sprendimu negalėjo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kuomet nutraukus atsakovės pagrindinio darbo sutartį ji jau kitą darbo dieną po pagrindinės darbo sutarties nutraukimo dirbo tose pačiose pareigose pagal naujai sudarytą pagrindinę darbo sutartį, ieškovas galėjo atsakovės sutikimu jos nutraukiamos darbo sutarties pagrindu įgytas kasmetines atostogas perkelti prie naujos pagrindinės darbo sutarties – tik esant tokiam šalių susitarimui ieškovas galėtų nemokėti atsakovei kompensacijos už jos nutraukiamos pagrindinės darbo sutarties pagrindu įgytas kasmetines atostogas. Šiuo gi atveju, tokio susitarimo nebuvo, priešingai, pats ieškovas nurodo, kad neturi galimybės perkelti nutrauktos atsakovės pagrindinės darbo sutarties pagrindu sukauptų ir jos nepanaudotų kasmetinių atostogų prie naujos jos pagrindinės darbo sutarties, kas tik dar kartą patvirtina tai, kad šalių darbo santykiai, susiklostę 2015 m. liepos 21 d. sudarytos pagrindinės darbo sutarties pagrindu, pasibaigė, o 2018 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus naujai pagrindinei darbo sutarčiai, prasidėjo nauji ieškovo ir atsakovės darbo santykiai.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutraukus atsakovės pagrindinę darbo sutartį jai turėjo būti išmokėta kompensacija už šios nutraukiamos darbo sutarties pagrindu įgytas ir nepanaudotas kasmetines atostogas, darbdavys, savo vienašališku sprendimu anuliavęs jas ir neišmokėjęs darbuotojai priklausančios kompensacijos pasielgė neteisėtai, todėl yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Ieškovas nurodė, kad pagal nutrauktą pagrindinę darbo sutartį 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė turėjo 27 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų (t. I, b. l. 122), atsakovė teismo posėdžio metu su tuo sutiko. Ieškovas nurodė, kad atsakovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 26,02 Eur (t. I, b. l. 121), atsakovė to neginčijo. Taigi, teismas priteisia atsakovei iš ieškovo 702,54 Eur (26,02 Eur x 27 d. d.) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; teismas priteisia atsakovei iš ieškovo 702,54 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovo ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jam klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė atsiliepime prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino jų nepatyrusi, todėl pagrindo tokio prašymo tenkinimui nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 10,64 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 11 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei J. M.-D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto (j. a. k. 211950810) 702,54 Eur (septynių šimtų dviejų eurų ir penkiasdešimt keturių euro centų) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto (j. a. k. 211950810) 11 Eur (vienuolikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė