- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-81-280/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Rimantas Savickas
- Atsakovas
- A., A. A.
- Ieškovas
- S. G., A. G.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės ir Rimanto Savicko
dalyvaujant atsakovei A. A., jos atstovui adv. S.Korznikovui
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. G., A. G. ir atsakovės A. A. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1241-233/2007 pagal ieškovų S. G., A. G. ieškinį atsakovei A. A. (K.) dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai, vadovaudamiesi CK 6.250 straipsniu, prašė iš atsakovės A. A. (K.) priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad 2002 m. lapkričio 9 d. apie 01 val. G. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršydamas už apgadintą automobilį, pasinaudodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) namo trečiame aukšte esančiame ir priklausančiame ieškovams S. G. ir A. G. bute Nr. 5, buvę žmonės miegojo, tyčia, padegė šio buto lauko duris, dėl ko kilo gaisras bute, sudegė buto medinė apdaila, apdegė bei sudegė baldai, drabužiai, buitinė technika ir visi kiti namų apyvokos daiktai, kurių bendra vertė 60 000 Lt. Atviros liepsnos ir aukštos temperatūros poveikyje nudegė ieškovų sūnaus O. G. 55 % kūno paviršiaus, įvyko 3 laipsnio terminis nudegimas bei išsivystė abipusis židininis plaučių uždegimas, sepsis ir progresuojantis kvėpavimo bei kraujotakos funkcijų nepakankamumas, dėl ko O. G. 2002 lapkričio 19 d. ligoninėje mirė.
Nurodė, kad nudegė bute buvusio ieškovo brolio G. G. 22 % kūno ploto. Genadijui gelbėjantis nuo gaisro ir šokant iš šio buto per langą, nuo atsitrenkimo į žemę įvyko kompresinis stuburo juosmeninių II-IV slankstelių lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, išsivystė dubens organų inervacijos sutrikimas, kiti negalavimai, dėl ko G. G. 2003 m. kovo 25 d. ligoninėje mirė.
Nudegė A. G. 62 % kūno paviršiaus ploto, jam gelbėjantis nuo gaisro ir šokant iš šio buto per langą, susižalojo kojas į stiklo šukes, nuo atsitrenkimo į žemę įvyko suspaustinis juosmens 1-mo slankstelio lūžis, dešinio kulnikaulio lūžis, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta A. G. sveikata.
Tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu buvo nužudyti du žmonės: ieškovų sūnus O. G. ir brolis G. G., sunkiai sužalotas A. G. , visuotinai pavojingu būdu sunaikintas didelės vertės turtas.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad atsakovė A. A. (K.) 2002-11-11, 16.15 val, 2003-07-22, 15.30 val., 2004-10-25, 16.30 val., 2004-11-10, 14.30 val., Rokiškio rajono policijos komisariato patalpose , būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo byloje N. 83-1-0521-02, Rokiškio rajono policijos komisariato vyr. tardytojai V. R. apklausiant ją liudytoja apie įtariamojo G. V. buvimo vietą 2002 m. lapkričio mėn. iš 8 į 9 d. naktį, davė melagingus parodymus, apie tai, kad ji kartu su G. V. visą naktį buvusi pas G. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), nors G. V. tą naktį buvęs pas draugą V. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d.. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2005-03-29 baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-76-504/2005 A. A. (K.) pripažino kalta dėl nurodytos veikos padarymo ir ją nubaudė ( galutinė bausmė buvo paskirta 8 MGL, t.y. 1000 Lt). Dėl tokių atsakovės tyčinių veiksmų buvo sukeltos neigiamos pasekmės: nusikaltimas, kuriuo įtariamas G. V. buvo neišaiškintas, suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nenustačius baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir sustabdytas. Tyčia duodant melagingus parodymus, sąmoningai pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus, buvo pažeistas teisingumo objektas, ieškovų teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. Dėl melagingų parodymų nusikaltimą padariusių asmenų operatyviai nepavyko nustatyti, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai pateikė ir tikrino naujas versijas, taip buvo sutrukdyta tiesos nustatymui bei pažeisti teisingumo interesai baudžiamojoje byloje. G. V. 2004-07-30 išvyko į užsienį 2006-09-26 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį įtariamajam G. V. baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0521-02. 2006-10-22 paskelbta jo tarptautinė paieška, tačiau iki šiol jis nesurastas. Dėl to ieškovai S. G. ir A. G., turėjo dalyvauti ir dalyvavo apklausose ir tardyme, tikrinant naujai iškeltas versijas, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, dvasinį skausmą ir didžiulę moralinę kančią. Ieškovė S. G. buvau apklausiama kaip liudininkė 2002-11-09, 2002-11-18, 2004-04-06, 2005-05-02. A. G. buvo apklausiamas 2003-09-02, 2004-04-06. A. G. po nusikaltimo metu patirtų traumų tapo pirmos grupės invalidu. Nuo nusikaltimo padarymo iki dabar G. V. nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir šiuo metu slapstosi. Nusikaltimu padaryta žala nėra atlyginta. 2004-10-12 ji, ieškovė, su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos generalinį prokurorą dėl Rokiškio prokuratūros bei ikiteisminio tyrimo tyrėjų aplaidaus darbo tiriant šio nusikaltimo aplinkybes. Dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo nuolat lankydavosi prokuratūroje, teiravosi dėl nusikaltimo išaiškinimo, kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą. Dėl to nuolat patirdavo dvasinę kančią, skausmą ir nerimą. Tik jiems, ieškovams, S. G. ir A. G., gavus antrinę teisinę pagalbą, buvo išaiškintos teisės. 2007-08-14 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūrai pateiktas prašymas pripažinti nukentėjusiais ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 83-2-00027-07, 83-2-00028-07 dėl melagingų parodymų davimo, tik pakartotinai 2007-08-20 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei pateikus prašymą buvo pripažinti nukentėjusiais. 2007-06-28 pakartotinai kreipėsi į Generalinės prokuratūros generalinį prokurorą su prašymu imtis visų būdų ir priemonių, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų surasti ir nubausti.
Dėl atsakovės A. A. (K.), davusios melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-521-01 patirtą moralinę žalą vertina 20000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007-12-21 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovams po vieną tūkstantį penkis šimtus kiekvienam, nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteisė iš atsakovės ieškovei S. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį) , o ieškovui A. G. 1160 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškovų ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovų S. G. ir A. G. atsakovei A. A. po du šimtus penkiasdešimt litų iš kiekvieno turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Tenkindamas ieškinį dalinai, teismas sprendime nurodė šias nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisinius pagrindus:
kad iš įsiteisėjusio Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 03 29 baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-504/2005 (b.1.31-33) matyti, kad A. A. pripažinta kalta pagal LR BK 235 str. l d. už padarytas veikas:
kad 2002 m. lapkričio 11 d. 16.15 val. Pramonės g. 9, Rokiškio m., Rokiškio rajono policijos komisariato patalpose, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-0521-02 apklausiant Rokiškio rajono policijos komisariato vyr. tardytojai V. R. liudytoja apie įtariamojo G. V. buvimo vietą 2002 m. lapkričio mėn. iš 8 d. į 9 d. naktį, davė melagingus parodymus, apie tai, kad ji kartu su G. V. visą naktį buvusi pas G. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir nubausta už tai 3 MGL, t.y. 375 Lt bauda;
kad 2003 m. liepos 22 d. 15.30 val. Taikos g. 1-1, Rokiškio m., Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros patalpose, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-0521-02 apklausiant Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei I. P. liudytoja apie įtariamojo G. V. buvimo vietą 2002 m. lapkričio mėn. iš 8 d. į 9 d. naktį davė melagingus parodymus, apie tai, kad ji kartu su G. V. visą naktį buvusi pas G. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir nubausta už tai 4 MGL t.y.500 Lt bauda;
kad 2004 m. spalio 25 d. 16.30 vai. Pramonės g. 9, Rokiškio m., Rokiškio rajono policijos komisariato patalpose, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-0521-02 apklausiant Rokiškio rajono policijos komisariato KP NTS SNTP viršininkei V. R. liudytoja apie įtariamojo G. V. buvimo vietą 2002 m. lapkričio iš 8 d. į 9 d. naktį, davė melagingus parodymus, apie tai, kad ji su G. V. visą naktį buvusi pas G. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir nubausta už tai 4 MGL t.y.500 Lt bauda;
kad 2004 m. lapkričio 10 d. apie 14.30 val. Taikos g. 1-1, Rokiškio m., Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros patalpose, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-0521-02 apklausiant Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei I. P. liudytoja apie įtariamojo G. V. buvimo vietą 2002 m. lapkričio mėn. iš 8 d. į 9 d. naktį, davė melagingus parodymus, apie tai, kad ji kartu su G. V. visą naktį buvusi pas G. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini) ir nubausta už tai 5 MGL, t.y. 625 Lt bauda. Bausmes subendrinus (BK 63 str. 1 d., 4 d.) galutinė bausmė A. A. paskirta 8 MGL, t.y. 1000 Lt bauda.
Sprendime teismas nurodė, kad CPK 182 straipsnyje nustatyta, jog nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, t.y., kad nusikalstama veika atsakovė A. A. pažeidė ikiteisminio tyrimo, prokuratūros veiklą, teisingumo interesus bei baudžiamojo proceso dalyvių, tame tarpe ir ieškovų, pripažintų nukentėjusiais, teises ir teisėtus interesus, baudžiamojoje byloje, kurioje ji, apklausta liudytoja, davė melagingus parodymus, tačiau sprendime nurodė, kad kitoms aplinkybėms pagrįsti, ieškovai turi pateikti įrodymus (CPK 178str.). Nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02 ieškovai S. G. ir A. G. yra pripažinti nukentėjusiais (b.1.7-8). Įtarimai dėl veikos, nuo kurios nukentėjo ieškovai, yra pareikšti G. V. 2005 04 20 (b. l. 10-11), dėl kurio buvimo vietos veikos padarymo metu 2002 m. lapkričio 9 d. naktį, melagingus parodymus 4 kartus davė atsakovė A. A. (K.). Minėta baudžiamoji byla neišnagrinėta. Byloje yra pateikti įrodymai, kad yra paskelbta įtariamojo G. V. tarptautinė paieška (b.l. 12-30). Atsakovės duoti melagingi parodymai, už kuriuos ji pripažinta kalta ir nubausta, tiesiogiai susiję su įtarimų pareiškimu G. V.. Iš duomenų, esančių prijungtoje prie šios bylos, baudžiamojoje byloje Nr.l-76-504/2005 (b.l.l7-19) matyti, kad A. K. 2005 01 19, apklausiama liudytoja, nurodė, kad nuo 2004 m. liepos mėnesio su G. V. nebendrauja, jis išvykęs į užsienį, o, be to, ji pakeitė parodymus ir dėl G. V. buvimo vietos nusikaltimo padarymo metu. 2005 04 20 G. V. pareikšti įtarimai. Ieškovai baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02 yra pripažinti nukentėjusiais. Teismas nurodė, kad dėl atsakovės duotų melagingų parodymų, jai užtikrinus G. V. alibi veikos padarymo metu, buvo trukdoma objektyviam ir operatyviam ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbui. Tyrimo organai turėjo papildomai tikrinti kitas versijas, į papildomas apklausas buvo kviečiami nukentėjusieji, jie buvo priversti kreiptis į aukštesnes instancijas dėl ikiteisminio tyrimo kontrolės. Teismas sprendime nurodė, kad įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, laikytina, jog dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo minimoje baudžiamojoje byloje, nukentėjusieji patyrė nepatogumus, papildomus dvasinius išgyvenimus ir stresą, kiekvieną kartą juos apklausiant jie turėjo prisiminti ir išgyventi veikos padarymo metu patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, nebuvo pasiekti jų teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti, jiems atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala per įmanomai trumpesnį laiką. Todėl tarp atsakovės A. A. padarytos veikos ir ieškovų patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo yra priežastinis ryšys. Įsiteisėjusio nuosprendžio A. A. atžvilgiu padaryto nusikaltimo pasekmių ieškovams įrodinėti nereikia, o šios pasekmės negali būti paneigtos liudytojų, taip pat ir duotais E. V. parodymais. Dėl išdėstyto, ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas įrodytu ir tenkintas iš dalies, vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje numatytais tokios žalos atlyginimo pagrindais. Nustatydamas priteistinos nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydį po 1500 Lt, kiekvienam ieškovui, teismas atsižvelgė, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. l d. objektas yra normali ikiteisminio tyrimo, prokuratūros, teismo veikla, teisingumo interesai baudžiamosiose bylose, o baudžiamojo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai - fakultatyvinis objektas. Atsižvelgė ir į tai, kad trijų metų laikotarpyje melagingus parodymus 4 kartus atsakovė davė baudžiamojoje byloje, kurioje nusikaltimo pasekmės itin sunkios. Sunaikintas ieškovų turtas, žuvo jų sūnus bei ieškovo brolis, pats ieškovas taip pat buvo sužalotas. Atitinkamai kiekvienam ieškovui nutarė priteisti po 1000 Lt jų turėtoms advokato pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 93,98 str.). Teismas sprendime nurodė, kad ieškovui A. G. priteisia ir jo turėtas išlaidas antstoliui - 100 Lt administravimo mokestį ir 60 Lt už turto aprašo surašymą, kadangi byloje ieškovų prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo 2007 09 21 nutartimi, kurias įvykdė antstolis (turto apyrašas, b.1.45, 46), kaip nustato CPK 88 str. l d.8 p. Priteisė iš atsakovės 90 Lt žyminio mokesčio ir 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (96 str. l d., 88 str. l d.3 p.).Be to, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisė iš kiekvieno ieškovo po 250 Lt atsakovei jos turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ( CK 93 str.2d.).
Šalies argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu prašo 2007-12-10 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovės A. A. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo dėl padaryto nusikaltimo. Nurodo tokius nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovės padaryto nusikaltimo tikslus, motyvus ir juo sukeltas dideles neigiamas pasekmes. Dėl nuteistosios A. A. tyčia duotų melagingų parodymų davimo, nusikaltimas, kuriuo įtariamas G. V. buvo neišaiškintas, suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nenustačius baudžiamojon atsakomybėn trauktinų asmenų, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir sustabdytas, kuris nebaigtas iki šiol. Pagrindinė priežastis, dėl ko iki šiol neužbaigtas ikiteisminis tyrimas ir liudytojų melagingais parodymais užtikrintas G. V. alibi, įtariamojo pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ir jo nesuradimas. Nors teismas tarp atsakovės A. A. padarytos veikos ir ieškovų patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo nustatė priežastinį ryšį, bet, vertindamas konkretaus nusikaltimo pobūdį, teismas turėjo atsižvelgti į jų ginamas vertybes, nusikaltimu padarytas žalingas pasekmes. Teismas, įvertindamas patirtą neturtinę žalą, nepagrįstai sumažino jos dydį, motyvuodamas, kad jų, kaip nukentėjusiųjų, pažeistos teisės ir teisėti interesai, nebuvo pagrindinis šio nusikaltimo objektas. BPK 1 str. nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Šių teisių ir laisvių gynimas baudžiamojoje teisenoje reiškia ne tik viešo intereso gynimą, bet akcentuojamas ir nukentėjusiojo, kaip proceso dalyvio interesų gynimas, proceso dalyvių teisių apsauga ir garantavimas. Teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės butų įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo patikėta G. V. alibi, kurį patvirtino atsakovė (kaltinamoji) A. A., taip suklaidindama ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, prokurorus. Dėl to jie, nukentėjusieji, turėjo dalyvauti apklausose ir tardyme, tikrinant naujai iškeltas versijas, patirti dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, dvasinį skausmą ir didžiulę moralinę kančią. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas, veiksmai sukeliantys dvasinius išgyvenimus yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. (2006 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325/2006 ).Tarp nuteistosios A. A. melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo suklaidinimo, įtariamojo G. V. pabėgimo (pasislėpimo) ir atsiradusios neturtinės žalos neatlyginimo yra priežastinis ryšys. Neturtinės žalos dydis priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų ir yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų -sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. (2005 m. balandžio 18 d. Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).Teismas nepakankamai atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo kriterijus: neteisėtos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-12-10d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują spendimą- ieškovų reikalavimus atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų, tame tarpe ir išlaidas už advokato pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teises normas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas-ieškovų ieškinį atmesti (CPK 326 str. l d.2p.). 2007m. gruodžio 10 d. Rokiškio rajono apylinkės teismas iš dalies nepagrįstai patenkino ieškovų ieškinį ir priteisė iš jos 3 000 Lt moralinės žalos atlyginimo bei 2 000 Lt. bylinėjimosi išlaidų, nors turėjo ieškinį atmesti.
Dėl materialinės teisės normų pažeidimo
1. Teismas pripažindamas, jog ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas įrodytu byloje surinktais įrodymais ir atitinkančiais CK 6.250 str. numatytus tokios žalos atlyginimo pagrindus, nukrypo nuo teismų praktikoje išdėstytų išaiškinimų, kad savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 str. 2 d., kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra.
2. Šio apeliacinio skundo 1 punkte nurodyta teismo pozicija yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi šiuo atveju CK 6.250 straipsnyje numatyti žalos atlyginimo pagrindai negali būti siejami su parodymais kitoje baudžiamojoje byloje, o tik kurioje ieškovai pripažinti nukentėjusiais.
3. Baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, nėra priimtas nuosprendis ir jos baigtis nėra aiški. Baudžiamojoje byloje, kurioje ji yra pripažinta kalta, ieškovai nėra pateikę pareiškimų pripažinti juos nukentėjusiais ar civiliniais ieškovai, tai nėra padarę ir ikiteisminio tyrimą atliekantis pareigūnai. Darytina išvada, kad ir visi keliami reikalavimai nėra siejami su kažkokios neturtinės žalos atsiradimais, nes ieškovams jos asmuo nėra siejamas su neigiamomis emocijomis, ar kitokio pobūdžio dvasiniais išgyvenimais, tam nepateikta jokių įrodymų.
4. Spręsdamas šį klausimą, teismas turėjo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė nei vienos tokios sąlygos ir nemotyvavo bei nenustatė priteistų proceso išlaidų proporcingumo priteistų reikalavimų daliai.
5. CK 6.250 str. 2 d. yra nustatytos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Kadangi specialaus įstatymo šiam konkrečiam atvejui sureguliuoti įstatymo nėra, tai mano, kad teismas neteisėtai taikė šią materialinės teisės normą. Teismas, neatmesdamas ieškovų reikalavimų, pažeidė CK 1.5 str., 1.137 str.2 d., 6.250 str. įtvirtintas teises normas.
Dėl procesinės teisės normų pažeidimo
Teismas, pažeisdamas CPK 182 str., 185 str. reikalavimus, neįvertino byloje pateiktų jos, atsakovės, įrodymų, neanalizavo jų įrodomosios galios ir lyginamosios vertės kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų įrodymų komplekse, neatskleidė bylos esmės, kas iš esmės lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas, laikydamasis dispozityvumo (CPK 13 str.) ir rungimosi ( CPK 12 str.) principų, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių (CPK 176-185 str.), privalo išsiaiškinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, argumentuoti, kodėl vadovaujasi ar atmeta vienus ar kitus byloje esančius įrodymus. CPK 185 str. 2 d nurodo, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyvių, aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas nesilaikė šiame punkte išvardytų procesinio įstatymo nuostatų, viršijo savo įgaliojimus, ėmėsi aptarinėti bylos Nr. 83-1-521-02 procesinius veiksmus, kiek ilgai atliekamas tyrimas ir net padarė išvadą, kas kaltas dėl to, jog užsitęsė ikiteisminis tyrimas. Pažeidė nekaltumo prezumpcijos principus- aptarinėjo G. V. pareikšto įtarimo pagrįstumą, susiejo jos, ieškovės, veiksmus su paminėtos baudžiamos bylos, kuri nėra teismo išnagrinėta ir nepriimtas joks nuosprendis, procesu, ko pasakoje buvo padaryta nepagrįsta ir neteisėta išvada, jog ji, atsakovė, savo veiksmais padarė žalą ieškovams. Teismas sprendime vienoje dalyje teisingai pažymėjo, kad CPK 182 str. nurodyta, kad nereikia įrodinėti nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžių, tačiau kitoms aplinkybėms pagrįsti, ieškovai turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.). Tačiau vėliau išvardinęs kelis apklausos protokolus, jų turinių neaptaręs (mano, jog privalėjo juos aptarti), nenurodęs argumentų padarė išvadą, kad tai yra prejudiciniai faktai ir ieškovams nėra būtinumo įrodinėti nusikalstamų pasekmių ir taip pažeidė teismų praktiką-teismo nuosprendis civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas teismo nuosprendžiu tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl faktų, kurie baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nebuvo nagrinėti ir vertinti. Baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Tai reiškia, kad tik išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, pagal ieškovo (nukentėjusiojo) pareiškimą, aptarus surinktus įrodymus ir juos įvertinus nuosprendis gali turėti prejudicinę galia civilinei bylai. Kitaip ieškovai privalėjo pateikti įrodymus, kaip jos, atsakovės, veiksmai galėjo turėti įtakos jų sveikatai. Pateikti apklausos protokolai yra ir jos, atsakovės, įrodymai. Nė viename ieškovų apklausos protokolų turinyje nėra duomenų, kad jie buvo kviečiame apklausoms tam, kad patikrinti kažkokias tyrimo versijas. Visose apklausose yra papildomų duomenų apie padarytos žalos dydį ir duomenys, kaip tą dydį pagrįsti. Be to, jos, atsakovės, visuose apklausos protokoluose yra objektyvių duomenų, kad tyrėjai pažeidinėdami savo pareigą paaiškinti liudytojui jo teises, paklausti kokie yra jos santykiai su G. V., ir nevykdydami pareigos paaiškinti, kad ji, kaip G. V. sugyventinė, turėjo teisę atsisakyti duoti bet kokius parodymus, pažeidė jos teises, padarė jai žalos. Atsakovę nuteisdamas Rokiškio rajono apylinkės teismas nepaaiškino jos teisių atsisakyti duoti parodymus, pažeidė savo pareigą, bei teismų praktiką, neišsiaiškino bylos iš esmės (LAT nutartis 2004-11-16, b.b. 2K-615/2004). Atsakovė kreipėsi į prokuratūrą dėl bylos atnaujinimo, nes buvo pažeistos jos minėtos teisės, tačiau mano, jog pareigūnai sąmoningai jai nepaaiškino šios jos teisės, o apklausai kvietė žinodami, kad ji gyvena nesusituokus su G. V.. Teismas privalėjo vertinti šį argumentą ir motyvuoti. Darytina išvada, jog teismas pažeidė procesines teisės normų, įtvirtintų CPK 179 str. l d., 181 str., 182 str., 185 str. nuostatas, individualiai neištyrė visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nevertino visų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1p.)
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 320 str.)
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2002 m. lapkričio 9 d. apie 01 val. galimai įtariamasis G. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršydamas už apgadintą automobilį, pasinaudodamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) namo trečiame aukšte esančiame ir priklausančiame ieškovams S. G. ir A. G. bute Nr. 5, buvę žmonės miegojo, tyčia, padegė šio buto lauko duris, dėl ko kilo gaisras bute, sudegė buto medinė apdaila, apdegė bei sudegė baldai, drabužiai, buitinė technika ir visi kiti namų apyvokos daiktai, kurių bendra vertė 60 000 Lt, buvo sunkiai sužaloti trys asmenys, nuo ko O. G. ir G. G. mirė, o A. G. tapo 1 grupės invalidu. Kadangi G. V. slapstosi, baudžiamoji byla neišnagrinėta, sustabdyta.
Atsakovė A. A., buvusi įtariamojo G. V. sugyventinė įvykio metu, ikiteisminio tyrimo metu, kaip pati pripažino, paprašyta įtariamojo G. V., pareigūnams 4 kartus davė melagingus parodymus apie įtariamojo G. V. buvimo vietą įvykio metu, kas iš dalies lėmė užsitęsusį nusikaltimo išaiškinimą, kaltų asmenų nepatraukimą atsakomybėn. Už melagingų parodymų davimą apie G. V. buvimo vietą ieškovų buto padegimo metu atsakovė A. A. teismo baudžiamuoju įsakymu, 2005-03-29 dieną priimtu Rokiškio rajono apylinkės teisme, pripažinta kalta BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu.
Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje reiškiami įtarimai G. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 129 str.(nužudymas), BK 135 str.( sunkus sveikatos sutrikdymas), BK 187 str.( turto sunaikinimas ar sugadinimas) sustabdytas, G. V. sulaikymui ir perdavimui išduotas Europos arešto orderis, ką iš dalies lėmė ir G. V. prašymu duoti melagingi atsakovės A. A. parodymai, galima daryti išvadą, kad atsakovė A. A. savo nusikalstama veika padarė neturtinę žalą ieškovams S. G. ir A. G. ( CK 6.250 str.), kuri pasireiškė tuo, kad nenustatant asmenų, padegusių jų butą, kai sukelto gaisro pasekmėje apdegė butas ir jame buvę daiktai bei nuo sužalojimų gaisro metu mirė ieškovams artimi du asmenys, ieškovas A. G. tapo 1 gr. Invalidu, pagilintos jų dvasinės kančios, stresas bei kiti nepatogumai, kurie buvo patiriami dėl to, kad įtariamasis pasislėpė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jie pripažinti nukentėjusiais, atliekami papildomi veiksmai, patys ieškovai buvo priversti pareikšti byloje prašymus, rašyti skundus, tokiu būdu vėl grįžti prie patirtų išgyvenimų, patirti stresą, nepatogumus, jaustis pažemintais, dvasiškai sukrėstais. Atsakovės A. A. nusikalstama veika tiesiogiai padėjo šių aplinkybių susidarymui, nes melagingus parodymus davė įtariamojo G. V. paprašyta, jo interesais, kurie tiesiogiai nukreipti prieš nukentėjusiuosius, šios bylos ieškovus. Tą atsakovė A. A. turėjo suprasti ir suprato, nes pripažįsta, kad po kelių dienų sužinojo apie gaisrą ir sužalotus žmones( t. 1, b.l. 112). Pripažino, kad G. V. sakė jai, kad tai jo darbas. Parodymus pakeitė ir davė ne melagingus paaiškinimus tik po to, kai įtariamasis pasislėpė.
CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, šiuo atveju dėl A. A. nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d.(melagingų parodymų davimas) padarymo. Atsakovė nurodytais nusikalstamais veiksmais ieškovams padarė dvasinio pobūdžio pakenkimus, kurie negalėjo nesukelti išgyvenimų. Protingo žmogaus požiūriu buvo elgiamasi nepriimtinai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį( atsakovės nusikaltimu turtinė žala nepadaryta) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip matyti, neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Turi būti pasverti visi argumentai, dėl kurių nustatomas konkretus žalos dydis.
Jau minėta, kad atsakovė davė melagingus parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje nusikalstami veiksmai sukėlė labai sunkias pasekmes. Esant tokioms pasekmėms, bet kokia neteisybė veikia daug skausmingiau, žmogus pasijunta bejėgis, žeminamas, o tai sukelia pakankamai intensyvius išgyvenimus, dvasines kančias. Tai , kad atsakovė buvo G. V. sugyventinė, neatleidžia jos nuo atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir tuo sukeltų pasekmių, nes jos meluoti niekas nevertė, išskyrus paties G. V. prašymą, kurį nurodo ji pati.
Dėl nurodyto atmestinas atsakovės apeliacinis skundas.
Netenkintinas ir ieškovų apeliacinis skundas. Užsitęsęs baudžiamos bylos tyrimas ne vien dėl atsakovės A. A. nusikalstamų veiksmų, patys ieškovai nurodo ir kitas priežastis: G. V. išvyko į užsienį, ieškovai skundė ir ikiteisminio tyrimo tyrėjų aplaidumą. Už tai atsakovė A. A. neturi atsakyti.
Atsakovė tiesiogiai ieškovų nežalojo, su jais nebendravo. Ji jiems neturtinę žalą padarė savo veiksmais ikiteisminio tyrimo procese duodama melagingus parodymus, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo padarytą neturtinę žalą įvertinti ieškovų prašoma 20000 Lt suma. Tas faktas, kad turtinę ir neturtinę žalą ieškovams tiesiogiai padarė buto padegėjas, kad ši žala dar neatlyginta, negali būti pagrindu didinti A. A. veiksmais padarytą neturtinę žalą, nes ji negali atsakyti už kito asmens veiksmus, ji atsako už savo konkrečius nusikalstamus veiksmus ir jais padarytą žalą, kas jau yra aptarta. Teismas sutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo nustatytu neturtinės atsakovės ieškovams padarytos žalos dydžiu 1500 Lt kiekvienam ieškovui. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro 17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš atsakovės A. A., vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. A. ( a.k. (duomenys neskelbtini) 17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.