Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2026-01-19 · Byla Nr. N1-741-1132/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-01-19
Bylos Nr.
N1-741-1132/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46935-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
G. K., D. N.
Nukentėjusysis
D. A.
Advokatai
Singrida Samoškienė, Darius Karabinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-741-1132/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46935-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.11.7; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei, Urtei Piluckei, Gabijai Volodzkaitei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

kaltinamajai G. K., jos atstovo pagal įstatymą Kauno savivaldybės vaikų globos namų atstovei G. N., gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

kaltinamajai D. N., jos gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,nukentėjusiajai D. A.,Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei G. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, besimokanti (duomenys neskelbtini), 11-oje klasėje, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant nuo nutarimo patvirtinimo įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tuo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje;

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, besimokanti (duomenys neskelbtini), 12-oje klasėje, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Nepilnametės G. K. ir D. N. 2024 m. gruodžio 1 d. apie 00.30 val., buto adresu (duomenys neskelbtini) koridoriuje, žodinio konflikto metu, veikdamos kartu, D. N. abiem rankomis pastūmus nukentėjusiąją D. A. ir sugriebus jai už plaukų, juos pešant, po ko G. K. ranka drėskė D. A. per veidą bei vieną kartą kumščiu trenkė jai į galvos dešinę pusę, virš smilkinio. Taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimu dešiniame skruoste, dešinio viršutinio akies voko blakstienų dalies išrovimu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji su D. nuėjo pas V. Jau buvo išsikvietusi „Bolt“, tačiau vidurnaktį paleido dainą gimtadienio proga pasveikinti D.. Jie nerėkavo ir dainai dar nesibaigus, kambariokas pasakė „biškį“ tyliau. Jie atsisėdo, išjungė dainą ir V. kambariokas pasakė eiti namo. Jie nesiruošė iš karto eiti, pasakė už 5 minučių, bet kambariokui tai nepatiko ir pradėjo jas varyti. Jos išėjo, prie laiptinės laukė V. ir tada sutiko to kambarioko brolį su panele, kuriam pasakė, kad jo brolis yra agresyvus. Tada atėjo V. ir pasakė, kad neranda cigarečių, todėl jie visi grįžo į tą butą, pasiėmė cigaretes ir tas kambariokas sako „jūs dar čia“, ji pasakė, kad jau išeina. Kambariokas pasiėmė butelį ir trenkė tuo buteliu jai (G. K.) per galvą. D. pradėjo ją ginti ir jį užsipuolė. Kambarioko brolis liepė joms išeiti. Kai jau vėl išėjo į lauką sutiko nukentėjusiąją, kuri jas įstūmė į vidų ir uždarė duris. Jos pradėjo teisintis, pasakė, kad išeina. Nukentėjusioji pasakė, kad niekur jos neis, stovėjo prie rankenos, rankeną laikė ir joms nebuvo galimybės išeiti. Nukentėjusioji nesakė, kad iškvietė policiją ir reikia laukti policijos, nesiaiškino situacijos, neklausė kodėl jos taip vėlai ne namuose, nukentėjusioji iš karto buvo agresyviai nusiteikusi. Prašė nukentėjusiosios jas išleisti, tada D. pasakė, kad jeigu jų neišleis, ji (D. N.) pradės rėkti. Kai D. pradėjo šaukti, nukentėjusioji sakė nerėkti, nes jau naktis, paėmė D. už pečių ir D. apsiverkė. D. apsiverkė, nes nukentėjusioji jų neišleido. Kai D. toliau rėkė, nukentėjusioji su ranka, gal dešine, paėmė D. už veido. D. atsisuko į ją (G.) apsiverkusi. Ji (G. K.) pasakė paleisti jos draugę ir tada nukentėjusioji atsisuko į ją (G. K.). Kai nukentėjusioji į ją atsisuko, nematė, kad D. peštų nukentėjusiajai plaukus. Kadangi nukentėjusioji purtė D. N., suėmė jai už veido, ji (G. K.) tuo pačiu metu sudavė nukentėjusiajai į nosį telefonu arba ranka. Su kumščiu nesudavė. Neketino nukentėjusiajai trenkti, nukentėjusioji buvo nuo jos rankos atstumu, labiau čiupo už nosies ir galėjo įdrėksti. Matė, kad nukentėjusioji dėl to nustebo. Tada nukentėjusioji paėmė jai (G. K.) už plaukų, pradėjo trankyti, sakė, kad „tu man sudavei“, „tu dar mane patrankysi“ ir pradėjo pulti ją (G. K.) ir ji nukentėjusiąją nuo savęs pastūmė, bet smūgių jai nesudavė. Nepamena, kad nukentėjusiajai būtų trenkusi. Nukentėjusiosios sugyventinis sakė taip nedaryti. Galvojo, kad ir nukentėjusiosios sugyventinis jai ką nors padarys. Nukentėjusioji dar vyrui pasakė, kad jis nesikištų. Ji tada sakė nukentėjusiosios vyrui, žiūrėkit ką jūsų žmona daro, vaikus uždaro ir neišleidžia. Ką tuo metu darė D., nematė. Tada nukentėjusiosios vaikas (T. P.) atbėgo iš savo kambario ir alkūne arba kumščiu trenkė jai (G. K.) į veidą. Kada tiksliai atbėgo T. P. ir jai (G. K.) trenkė, nepamena, bet mano, kad galimai tuo metu, kai ji pataikė nukentėjusiajai į nosį. Ji su D. N. pabėgo, kai nukentėjusioji jau buvo nuėjusi nuo durų prie V.. Daugiau smūgių jai nesudavė. Kai pabėgo matė, kad nukentėjusioji buvo jau susigraudinusi, bet kambarioko brolis jų neišleido iš laiptinės ir tada atvažiavo policija.

Nebuvo taip, kad jos pirmos pradėjo pulti nukentėjusiąją, tampyti už plaukų. Nukentėjusioji pati pirma neišleido jų iš namų, nors jos prašė, nukentėjusioji pirma palietė D., kad ji nerėktų. Ji nukentėjusiajai sudavė, nes gynė D., nes jų neišleidžia. Nebuvo taip, kad nukentėjusioji būtų ją (G.) puolusi ir dėl to trenkė, sudavė, nes gynė D. Galėjo tuo vienu trenkimu į nosį padaryti nurodytus sužalojimus, tai yra apdraskyti ir pataikyti į smilkinį.

Nematė, kad nukentėjusioji, be to, kad suėmė D. už veido, būtų prieš D. atlikusi kokius nors smurtinius veiksmus. Konfliktas vyko koridoriuje, prie durų stovėjo nukentėjusioji ir D. N., ji (G. K.) stovėjo prie sienos veidrodžio, V. buvo viduryje, tada nukentėjusiosios sugyventinis. Kambariokas buvo kambaryje, tik kažkuriuo metu jis atėjo ir jai (G. K.) sudavė. T. P., atbėgdamas jau buvo nusitaikęs į ją ir visa vyriška jėga, mano, kad kumščiu sudavė jai (G. K.) į kairį smilkinį, buvo mėlyna ties akimi. Nukentėjusiosios sugyventinis jokių veiksmų neatliko, jis tiesiog visus ramino. Konfliktas truko apie 10 minučių ir baigėsi, kai jos pabėgo iš namų, nes nukentėjusioji nebestovėjo prie durų. Nematė, kad V. būtų jas gynęs, tik kai pamatė, kad D. buvo truputį nukentėjusi, V. pradėjo ją guosti. Su mokslais sekasi neblogai, baigė 10 klasių, dirba, pardavinėja uogas (2 t., b. l. 134–135).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. N. kalta prisipažino iš dalies ir atsisakė duoti parodymus, bet sutiko atsakyti į klausimus. Kadangi neprisimena įvykio aplinkybių, laikosi G. K. parodymų.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė kaltinamosios D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur kaltinamoji D. N. parodė, kad psichiatro įskaitoje registruota nėra, priklausomybių centre yra registruota. Sunkių galvos traumų turėjusi yra vaikystėje. Savo veiksmus supranta, juos valdo, supranta, kuo yra įtariama. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, nori nurodyti, kad konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji. 2024 m. lapkričio 30 d., vakaro metu, apie 20.00 val., ji susitiko su savo drauge G. K. ir savo draugu V. B.. Jie trise susitiko ir kurį laiką buvo lauke, kartu leido laiką. Tą vakarą ji gavo dovanų alkoholio butelį, kadangi kitą dieną turėjo būti jos gimtadienis. Neprisimena, koks tai buvo alkoholis, o iš ko gavo butelį dovanų, nenurodys. Kadangi lauke buvo šaltoka, jie nusprendė eiti į V. namus. Atėjo į V. vieno kambario butą, kokiu adresu, nepamena. V. gyveno kartu su kambarioku, kurio vardo ji nežino, asmeniškai nepažinojo, tačiau žinojo per aplinkinius pažįstamus. Atėjus į V. butą, jo kambarioko tuo metu nebuvo. Jie bute buvo trise. Gėrė alkoholinį gėrimą. Nei ji (įtariamoji), nei V. nesiūlė, nevertė ir niekaip neskatino G. gerti alkoholį, ji pati įsipylusi jį gėrė savo noru, niekas tikrai jos nevertė prieš jos valią tai daryti. Geriant alkoholį, į namus grįžo V. kambariokas, kuris atsigulė į savo lovą ir žiūrėjo kažką savo telefone, o jie trise toliau kartu gėrė alkoholį. Vidurnaktį, kai buvo jos (įtariamosios) tikrasis gimtadienis, V. su G., paleidę muziką telefone, dainavo jai dainą gimtadienio proga, o V. kambariokas dėl to supyko, sakė jiems netriukšmauti, kad jie jam trukdo. Tada jie nuėjo sėdėti į virtuvę, kad būtų tylesni. Po to ji (įtariamoji) tiksliai neprisimena, kaip buvo, ar pats V. kambariokas jiems pasakė, kad paskambino savo mamai, ar jo pokalbį su mama išgirdo V., tačiau jie suprato, kad turi atvažiuoti V. kambarioko mama. Ji neprisimena, ar jie kažką sakė V. kambariokui dėl to, kad jis pasiskundė mamai. Tuomet jie trise išėjo į lauką laukti V. kambarioko mamos. Jiems būnant lauke, iš pradžių atvažiavo V. kambarioko brolis, kurio ji nepažįsta, kuris, priėjo prie jų, sakė jiems, kad pats V. kambariokas –jo brolis – pridaro nesąmonių, o po to skundžiasi. Jis juos kaip ir palaikė. Tuomet jiems dar vis būnant lauke, atvažiavo V. kambarioko mama su kažkokiu vyru, priėjo prie jų ir pasiūlė eiti į butą pasikalbėti. Jau atvažiavus minėtai moteriai, V. kambarioko brolis jau pradėjo palaikyti savo brolio pusę. Ji neprisimena, ką tiksliai sakė, tačiau jų nebepalaikė. Ji, G., V., V. kambarioko brolis, V. kambarioko mama ir su ja atvažiavęs vyras nuėjo į V. ir jo kambarioko butą. Jiems tik įėjus į butą, minėta moteris, V. kambarioko mama, iš niekur nieko ją kažkaip ar sugriebė, ar pastūmė, tiksliai neprisimena, ką ji padarė, tačiau prisimena, kad ji pirma pradėjo stumdytis. Tuomet ji moterį pastūmė atgal. Toliau ji neprisimena tikslios įvykių eigos, tačiau ji tikrai nebuvo sugriebusi V. kambarioko mamai už plaukų ir jų nepešė, tačiau, joms koridoriuje apsistumdžius, visi koridoriuje buvę žmonės – V. kambariokas, su jo mama atvažiavęs vyras - pradėjo stumdytis tarpusavyje, vieni kitus stumdyti, skirti. Ji neprisimena ir nesuprato, kas ten tiksliai vyko. Tuomet kažkokiu būdu ji atsidūrė kambaryje. Nežino, kaip ten atsidūrė, tačiau kažkas ją stumtelėjo, ir ji nukrito ant ten esančios lovos. Nematė, kas ją pastūmė. V. kambariokas, priėjęs prie jos, uždėjo jai rankas ant kaklo ir ją smaugė apie pusę minutės. Nepamena, dėl ko jis tą daryti nustojo. Ji visiškai neprisimena, kas vyko po to, tik prisimena, kad ji ir G., visiems minėtiems asmenims jau būnant kambaryje, iš buto išėjo, tačiau V. kambarioko brolis ir vyras, atvažiavęs su V. kambarioko mama, jas pagavo laiptinėje. Pamena, kad minėtas vyras, pagavęs ją laiptinėje, kažkuriuo kumščiu, lyg ir dešiniu, trenkė jai į veidą, kažkur ties kairiu skruostu, taip pat laikė ją su G., kad jos neišeitų. Viso įvykio bute metu ji nematė, ką darė G.. ji nebuvo susitarusi su G. sužaloti V. kambarioko mamą, nematė, ar G. trenkė tai moteriai, nematė, ar drėskė jai per veidą. Įvykio metu nematė, kad minėta moteris būtų kažkaip apdraskyta ar sužalota. Pamena, kad minėta moteris kažkuriuo metu lyg ir sakė, kad kviečia policiją, tačiau nepamena, kuriuo metu. Ji dalies įvykių neprisimena ir dėl to, kad įvykių metu buvo neblaivi, ir dėl to, kad po įvykio jau praėjo laiko. Kol V. kambarioko brolis ir su V. kambarioko mama atvažiavęs vyras jas su G. laikė laiptinėje, atvažiavo policija. Ji nepamena, ką kalbėjo su policijos pareigūnais. Lyg ir sakė, kad ta moteris pradėjo pati, tačiau pareigūnai jų net nesiklausė. Po to pareigūnai ją paleido, o G. išvežė namo (1 t., b. l. 146–147).

Teismui balsu perskaičius kaltinamosios D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji D. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad negali atsakyti, ar jai sudavė nukentėjusioji, nes buvo sumaištis. Galėjo būti, kad ji sudavė nukentėjusiajai. Ji elgėsi neadekvačiai, alkoholis turėjo įtakos. Kodėl jos laukė, neatsimena, jeigu nebūtų laukę, viso to nebūtų įvykę (2 t., b. l. 142–143).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. A. parodė, kad praėjo nemažai laiko ir neprisimena įvykio aplinkybių, todėl prašo remtis jos pirminiais parodymais. Tuo metu teisingai nurodė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė nukentėjusiosios D. A. parodymus, užfiksuotus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kur nukentėjusioji D. A. parodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d., apie 23.55 val., būdama savo namuose, ji gavo žinutę iš sūnaus T. P.. Sūnus rašė „atvažiuok, nes daugiau nebegaliu“. Ji jam paskambino. Jis jai nurodė, kad namuose vyksta triukšmas, jis nebegali, nori, kad ji atvažiuotų. Ji pasakė sūnui palaukti, ji atvažiuos. Baigusi šį pokalbį, paskambino kitam savo sūnui L. P., paprašė nuvažiuoti pas T. P. ir pažiūrėti, kas vyksta. Ji, nieko nelaukusi, kartu su savo sutuoktiniu M. A. važiavo sūnaus buto link. 2024 m. gruodžio 1 d., apie 00.25 val., atvykusi prie namo adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad prie paskutinės namo laiptinės stovi sūnus L. P., sūnaus mergina G. K., V. B. (T. P. „butiokas“) bei dvi jai nepažįstamos merginos. Tik pastačius automobilį, pamatė, kad visi šie asmenys eina jos automobilio link. Jai išlipus iš automobilio, prie jos priėjo jai nepažįstamos dvi merginos, jos atrodė vizualiai stipriai neblaivios. Jos abi jai sakė, kad jas išvarė iš buto, joms neleidžia būti bute, nors jos švenčia gimtadienį, kieno, ji nesuprato. Ji pasiūlė merginoms eiti atgal į butą ir ramiai viską išsiaiškinti, nes yra naktis, miega žmonės. Jie visi suėjo į butą, o sūnus L. P. liko lauke. Apie 00.30 val. suėjo visi į butą, ir ji užrakino buto duris, pati stovėjo prie durų. Merginų paklausė, kiek joms yra metų, nes jai atrodė, kad jos yra nepilnametės. Mergina su balta striuke pasakė, kad jai yra 17 m., po poros valandų sueina 18 m., o mergina su juoda striuke apsimetė, kad galvoja, o vėliau pasimaivydama atsakė, kad jai 18 m. Ji merginoms pamelavo, kad važiuodama paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus, nes jos yra neblaivios, galimai nepilnametės. Tuomet tarp jos ir merginų kilo žodinis konfliktas, kurio metu merginos tyčia pradėjo ją stumdyti, siekdamos pabėgti iš buto. Tuomet mergina su balta striuke sugriebė jai už plaukų ir pradėjo juos pešti. Mergina su juoda striuke ranka trenkė jai į veidą, taip apdraskydama dešinę veido pusę (prie nosies). Taip pat mergina su balta striuke vieną kartą kumščiu trenkė jai į galvą. Taip šiais veiksmais nepažįstamos merginos jai sukėlė fizinį skausmą. Konflikto metu jos sutuoktinis buvo kitame kambaryje ir kvietė policiją, galimai pačio konflikto nematė. Tuomet jas bandė išskirti G. K., T. P.. Grumtynių metu kažkas atrakino duris, ir mergina su balta striuke bandė pabėgti, tačiau laiptinėje ją sulaikė L. P.. Tuomet kažkaip jie visi atsidūrė laiptinėje, neleido merginoms pasišalinti iš laiptinės, kad jos nepabėgtų, kol atvyks policijos pareigūnai. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 6–16).

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė nukentėjusiosios D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nukentėjusioji D. A. parodė, kad jos sūnus T. nuo 2024 m. gegužės 1 d. gyvena nuomojamame bute, butas vieno kambario pirmame daugiabučio namo aukšte. Ji žino, kad sūnui pradėjus nuomotis šį butą, jo klasiokas V. B. paprašė kartu su T. gyventi, žino, kad T. sutiko, pagalvojo, kad reikės mažiau mokėti už nuomą, todėl leido V. gyventi kartu ir, kiek žino, V. bute apsigyveno nuo birželio mėnesio. Per laiką, kiek jie kartu gyvena, sūnus V. elgesiu nesiskundė, nieko jai nesakė, bet jis ir nėra iš tų, kuris mamai skųstųsi dėl menkniekio. Tačiau ji kartais pati savo iniciatyva pas juos vakare atvažiuodavo, iš anksto nepranešusi. Kelis kartus yra radusi V. išgėrusį ar vartojantį alkoholį. Ji jau nuo mokyklos laikų žinojo, kad jis alkoholiu piktnaudžiauja, todėl ne kartą jam yra išsakiusi pastabas. T. turi draugę, dažnai būna pas ją, savaitgaliais ypatingai, todėl į šį butą dažniausiai jis grįžta tik vėlai vakare, po darbo, pernakvoti. 2024 m. lapkričio 30 d. jis taip pat dirbo. Apie 23.30 val. grįžo namo. Apie 23.55 val., būdama savo namuose, ji gavo žinutę iš T., jis jai parašė „atvažiuok, nes daugiau nebegaliu“. Tuomet jam paskambino ir paklausė, kas nutiko. Jis nenorėjo sakyti, nenorėjo kalbėti, tik sakė atvažiuoti. Ji vis tiek sūnaus klausė, kas nutiko. Tada jis pasakė, kad namuose didžiulis triukšmas, kad V. yra atsivedęs kažkokias nepažįstamas merginas, su jomis vartoja alkoholį, triukšmauja, jis bando juos išprašyti, nutildyti, bet jie neklauso ir dar labiau kelia triukšmą. Kai ji kalbėjo su sūnumi, suprato, kad jis yra tame pačiame kambaryje, kur ir V. su merginom, fone girdėjo V. balsą ir merginų rėkavimus. Ji pasakė sūnui, kad atvažiuos. Baigusi pokalbį, paskambino kitam savo sūnui L., jis gyvena (duomenys neskelbtini), paprašė, kad jis nuvažiuotų pas T. ir pažiūrėtų, kas ten vyksta. Ji suprato, kad ji vis tiek užtruks ilgiau važiuoti nei jis. Iš karto sėdo į savo automobilį ir su vyru M. važiavo (duomenys neskelbtini) link. Važiuojant ir jau esant prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, gavo T. žinutę, kurioje jis klausė, ar jie dar toli. Tada ji jam paskambino, pasakė, kad tuoj jau bus vietoje, paklausė, kas vyksta. T. pasakė, kad jau atvažiavo brolis L., kad merginos toliau iš buto nesišalina. 2024 m. gruodžio 1 d., apie 00.25 val., atvykusi prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad prie paskutinės namo laiptinės stovi L. su drauge G., prie jų buvo V. B. bei dvi jai nepažįstamos merginos. Tik pastačius automobilį visi ėjo jos automobilio link. Jai išlipus iš automobilio, prie jos priėjo jai nepažįstamos dvi merginos. Viena jų buvo apie 165 cm ūgio, apie 17 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, šviesiai rusvos spalvos plaukais, surištais į kasą, vilkėjo juodos spalvos striukę. Kita mergina buvo apie 160 cm ūgio, apie 17 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsiais palaidais plaukais, vilkėjo baltos spalvos striukę. Abi merginos atrodė vizualiai stipriai neblaivios. Jos abi jai sakė, kad jas išvarė iš buto, joms neleidžia būti bute, nors jos švenčia gimtadienį. Ji pasiūlė merginoms eiti atgal į butą ir ramiai viską išsiaiškinti, nes yra naktis, ir miega žmonės, o jos kieme rėkė. Tuomet jie visi suėjo į butą, o sūnus L. liko lauke perstatyti jos automobilį. 2024 m. gruodžio 1 d., apie 00.30 val., jie visi suėjo į butą, ir ji užrakino buto duris iš vidaus, o pati stovėjo prie durų. Merginų paklausė, kiek joms yra metų, jai atrodė, kad jos yra nepilnametės. Mergina su balta striuke pasakė, kad jai yra 17 metų ir po poros valandų sueina 18 metų, o mergina su juoda striuke apsimetė, kad galvoja, o vėliau pasimaivydama atsakė, kad jai 18 metų. Ji merginoms pamelavo, kad važiuodama paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus, nes jos yra neblaivios, galimai nepilnametės. Tuomet mergina su balta striuke abiem rankomis iš priekio ją pastūmė, norėdama nustumti ją nuo durų ir išeiti, pasakė nebesvaigti, ji nieko čia nelauks. Ji vis tiek nuo durų nesitraukė. Tuomet mergina su balta striuke sugriebė jai už plaukų ir pradėjo juos pešti. Kuria ranka sugriebė, nematė, tik iš karto pajuto, kad mergina su juoda striuke ranka vieną kartą drėskė jai veidą, taip apdraskydama dešinės pusės veido pusę (prie nosies). Smūgio nesudavė, tik apdraskė veidą. Apdraskius veidą, viena mergina jos plaukus paleido, bet tada iš karto po to mergina su juoda striuke vieną kartą kumščiu trenkė jai į galvą, į dešinę pusę, virš smilkinio. Kuria ranka trenkė, nematė. Girdėjo, kad G. šaukė baigti, o vyras skambino policijai. Matė, kad T. irgi ėjo jos link. Taip jai su merginom besigrumiant, ji pajuto, kad mergina su balta striuke prasmuko pro ją ir, atsirakinusi duris, išėjo iš buto. Bet už užrakintų durų jau stovėjo L. ir iš karto tą merginą sulaikė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie priėmė jos pareiškimą. Merginos savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Dar ir dabar jos veidas yra apdraskytas, skauda galvos dalį, kur buvo suduotas smūgis kumščiu ir kur buvo pešami plaukai. Dar ir dabar ji jaučia skausmą tose vietose. 2024 m. gruodžio 2 d. ji buvo nuvykusi pas teismo ekspertus, kur buvo apžiūrėta. Jai yra išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį dėl padarytos žalos. Kol kas ieškinio neteiks, tik svarbiausia nori, kad merginos už tokį elgesį būtų nubaustos įstatymo tvarka. Merginų atpažinti negalėtų, jas matė trumpai, buvo tamsu, tikrai neįsidėmėjo jų veidų, jos jai pasirodė panašios, be išskirtinių bruožų, tik, kaip ir mini apklausoje, jas atskyrė dėl striukių spalvos. Ji šiaip nėra iš tų žmonių, kurie gerai įsidėmi veido bruožus (1 t., b. l. 84–86).

Teismui balsu perskaičius nukentėjusiosios D. A. parodymus, užfiksuotus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir apklausos protokole, nukentėjusioji D. A. patvirtino duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad jai buvo apdraskytas veidas dešinėje veido pusėje nuo akies iki nosies. Taip pat buvo išpešta pusė blakstienų, dešinėje galvos pusėje buvo nubrozdinimas ir guzas. Kuri iš kaltinamųjų ją pastūmė, neatsimena. Kai atvyko, merginos buvo lauke. Kadangi buvo rėkimas, aiškino, kad jas išvijo iš buto, neleido švęsti gimtadienio, todėl ji merginas pasikvietė į butą viską ramiai išsiaiškinti, nes buvo naktis. Ji prašė nerėkti, sakė, kad naktis, o kai pasakė, kad iškvietė policiją, tada viskas ir prasidėjo. Kai pasakė, kad kviečia policiją, jai pasakė „nesvaik“ ir pradėjo pešti už plaukų. Duris ji užrakino dėl to, kad pas ją yra toks instinktas, o ne dėl to, kad kaltinamosios neišeitų. Jos galėjo atsirakinti ir drąsiai išeiti, bet įvyko susistumdymas ir taip gavosi. Ji stovėjo arčiau kambario durų, lauko durys ir kambario durys yra šalia. Prie durų stovėjo V., po to kaltinamosios, sūnaus L. P. mergina, ji stovėjo, o sūnus T. P. ir jos vyras buvo kambaryje. Laiptinėje merginos buvo laikomos vien tam, kad nepabėgtų nuo policijos. Abi kaltinamosios ją puolė iš skirtingų pusių. Už plaukų ją tempė mergina su balta striuke. Su balta striuke buvo D., o juoda striuke buvo G.. Negali pasakyti, kuri ją tempė už plaukų, buvo kilęs chaosas. Nematė, kad kaltinamosios būtų sužalotos, nes ji ėjo valytis veidą, kadangi bėgo kraujai. Jei kaltinamosios būtų buvę sužalotos, jos galėjo rašyti pareiškimą. Ji jokių smūgių niekam nesudavė tik rankomis stumdė nuo savęs, kad netemptų plaukų. Nežino kaip atstūmė merginas, gal už rankų. Jos vyras buvo po didelės traumos, buvo kambaryje ir kvietė policiją, nesikišo į konfliktą. Jos sūnus T. buvo kambaryje, galėjo būti, kad buvo pribėgęs, kad išskirtų, matė, kad ją puola. V. traukė merginas nuo jos, kad nepeštų plaukų, girdėjo, kaip merginas tramdė. Girdėjo kaip V. liepė merginoms baigti, sakė „ką jūs darot, baikit“. Mano, kad smurtas prasidėjo dėl to, jog ji pasakė, kad iškvietė policiją. Ji tik norėjo papamokslauti tiek joms, tiek V.. Kai jos tik pasakė, kad kviečia policiją, kaltinamosios iš karto pradėjo sakyti „nesvaik“ ir tada kaltinamosios iš karto pradėjo stumdyti ją, tempti jai plaukus. Merginos galėjo laisvai išeiti, nemano, kad kaltinamosios ją stūmė dėl to, kad kaltinamosios norėjo praeiti. Jos nereikėjo patraukti nuo durų, prie lauko durų stovėjo V.. Kaltinamosios galėjo pro ją praeiti šonu. Kai kaltinamosios išėjo, vyras pasakė, kad iškvietė policiją ir ji liepė sūnui L. P. neišleisti kaltinamųjų lauk. L. P. stovėjo prie laukinių laiptinės durų. Ji norėjo išsiaiškinti, kas įvyko tame bute, todėl ir pasikvietė kaltinamąsias į vidų. Buto nuomos sutartis buvo sudaryta jos vardu, todėl ji atsakinga už triukšmą. V. buvo priimtas gyventi tik laikinai, kol susiras darbą. Susidariusioje situacijoje yra ir jos kaltės, jai reikėjo kaltinamųjų nesivesti į butą. Konfliktas truko apie 10 minučių (2 t., b. l. 143–144).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. A. parodė, kad nukentėjusioji yra jo žmona. Dienos neprisimena, bet sūnus T. P. grįžo namo ir ten buvo jo draugas, kuris kartu gyvena. Namuose tuo metu buvo dvi draugės. Būnant namuose paskambino sūnus, pasakė, kad bute merginos triukšmauja, o jis nori po darbo ilsėtis. Tuomet su žmona važiavo į Kauną. Atvažiavę lauke susitiko dvi merginas ir T. draugą. Merginos pradėjo lauke rėkauti ir žmona joms pasakė ateiti į vidų pasišnekėti. Kai atėjo į butą, jis nuėjo į kambarį, o žmona ir merginos buvo koridoriuje, aiškinosi kas čia vyksta. Pačio įvykio jis nestebėjo, sėdėjo kambaryje, nes turi kojos traumą. Žmona stovėjo prie lauko durų ir neleido merginoms išeiti, o merginos stovėjo priešais, iš šonų, kuri kurioje pusėje buvo, nepamena. Žino, kad viena mergaitė buvo su juoda striuke, o kitos neatsimena. Pamatė, jog merginos ten pradėjo pulti jo žmoną, mosikuotis rankomis ir rėkti, todėl iš karto paėmė telefoną ir iškvietė policiją. Nematė, kuri pradėjo, matė, kai pradėjo stumdytis, rėkti, tada iškvietė policiją. Kiek laiko truko konfliktas, negali pasakyti. Kuri pradėjo rėkti, neprisimena. Jo žmona gynėsi, rankomis dengėsi veidą, merginas stumdė į šoną. Jis niekuo negalėjo padėti, todėl kvietė policiją. Ant žmonos veido lyg buvo sužalojimai, tiksliai kurioje vietoje nepamena, bet buvo subraižyta veido zonoje. Kažkas dar buvo prie antakio. Ant merginų sužalojimų jis nematė. Tada atvažiavo policija, mergaitės išsivedė ir viskas. Žmona iš pradžių užuodė, kad merginos yra vartojusios alkoholį, todėl jas pagąsdino, kad iškvies policiją, nes galvojo, jog jos yra nepilnametės, todėl merginos bandė pabėgti. Kas užrakino duris, negali pasakyti. Žmona užrakino duris. Žmona ir merginos kažkaip pasimušė, tada mergaitės pabėgo į koridorių ir atvažiavo policija. Kaip kaltinamosios išėjo į laiptinę, nežino, kažkaip prasibrovė pro jo žmoną. Žmona pasakojo, kokie buvo sužalojimai, bet nesakė, kur kuri jai trenkė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė visas aplinkybes.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytojas M. A. parodė, kad D. sakė, kad jai skauda apdraskytas vietas, skauda galvą, nes jai kažkuri trenkė kumščiu, dar ir dabar skundžiasi, kad skauda sutrenktas vietas, kai paliečia (1 t., b. l. 126–129).

Teismui balsu perskaičius liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytojas M. A. papildomai parodė, kad žmonai buvo perdrėkstas veidas, kažkas buvo prie akies. Taip pat žmonai įvykio metu buvo suvelti plaukai. Nepamena ar nukentėjusioji kalbėjo apie savo plaukus. Žmona sakė, kad po įvykio jai skaudėjo galvą, tačiau ar ji sakė dėl ko, neprisimena, bet galbūt dėl muštynių. Per kampą matėsi, kad buvo sumaištis, tačiau visko iš kambario nesimatė, todėl negali pasakyti, kokie veiksmai buvo padaryti. Buvo triukšmas, bet jis negalėjo suprasti kas ką sakė. Buvo sumaištis, mosikavo rankomis. Nepamena, ar merginos prašė jas išleisti. Kambaryje buvo posūnis ir V., bet jie konflikte nebuvo. Negali patvirtinti, kad posūnis trenkė į galvą, nes jis buvo kartu kambaryje. Buvo atvažiavęs kitas posūnis L., kuris buvo lauke ir konflikte nedalyvavo, tik paskui laikė lauko duris ir laukė policijos. Nežino kokiu tikslu laikė duris (2 t., b. l. 172–173).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. P. parodė, kad užpuolimas buvo prieš porą mėnesių pas jį bute. Jo niekas neužpuolė, bet, jeigu gerai prisimena, tai G. ir D. užpuolė jo mamą. Butas yra jo mamos vardu, o jis ten gyvena. Kai grįžo po darbo, jo kambariokas V. buvo pasikvietęs G. ir D. Merginos pradėjo rėkauti, nes šventė, todėl paprašė, kad jos nerėkautų. V. tuo metu lyg ir suprato, nerėkavo. Praėjus minutei po sudrausmino, merginos vėl pradėjo rėkauti, ir taip du ar tris kartus. Jis apie tai pasakė mamai, kuri po kiek laiko atvažiavo su patėviu. Buvo ir jo brolis L. su savo drauge G., bet neprisimena, kuris pirmiau atvažiavo. Kai atvažiavo L., G. ir D. buvo lauke arba laiptinėje. Atvažiavusiai mamai pasirodė, kad merginos kažko apsivartojusios, norėjo kviesti policiją ir įsiplieskė konfliktas, kad nekviestų policijos. Kodėl merginos ir vėl atsidūrė pas jį bute, nepamena. Kai kaltinamosios grįžo į butą, mama jau buvo kartu. Jis su patėviu buvo kambaryje, o kur buvo brolio draugė, nežino. Kai mama norėjo kviesti policiją, merginos supanikavo ir tada buto koridoriuje įsiplieskė konfliktas. Mama grasino, kad iškvies policiją ir merginos supanikavo. Nematė, kuri mergina pirma pradėjo konfliktą. Mama buvo koridoriuje, tarpduryje, kaltinamosios buvo prie lauko durų, o G. buvo arba laiptinėje, arba buto koridoriuje. Buto durys buvo uždarytos. Kodėl merginos negalėjo išeiti iš buto, nežino. Pradžioje konfliktas buvo žodinis, o po to buvo smurtinis. Jeigu neklysta, tai G. su nagu arba žiedu įdrėskė mamai prie nosies. Kurioje tiksliai vietoje, nepamena. Brolio draugė G. jas bandė skirti, malšinti konfliktą, bandė įsiterpti tarp mamos ir G.. Ką tuo metu darė D., nepamena. Jis (T. P.) sėdėjo kambaryje ir laukė kol situacija nurims. Taip pat buvo ir jo patėvis, kuris turi traumą ir nelabai galėjo vaikščioti. Patėvis konflikto metu nebuvo išėjęs iš kambario, buvo su ramentais. Lyg ir patėvis iškvietė policiją. Kiek žino, jo mamai įdrėskė prie nosies ir išpešė blakstienas, tikriausiai tai padarė su nagais. Neprisimena parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaitė liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytojas T. P. parodė, kad po kelių minučių jam paskambino brolis L. P., pasakė, kad bus už kelių minučių pas jį. Abi merginos išėjo į lauką ir tuo metu atvyko brolis, kuris, atėjęs į vidų, pasakė, kad merginos, išėjusios į lauką, šūkauja, rėkauja. Po kokių 10 minučių į buto vidų įėjo mama su patėviu, iš paskos – merginos. Mama sakė merginoms „ką jūs čia darot, kiek jums yra metų, aš jau iškviečiau policijos pareigūnus“. Tuo metu D. pasakė, kad jai yra 18 metų, o kita draugė pagalvodama atsakė, kad irgi 18 metų. Mama užrakino buto duris, kad merginos nepabėgtų, kol atvyks policijos pareigūnai. Merginos, pamačiusios, kad mama užrakino duris, pradėjo elgtis agresyviai, šūkauti, rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius mano mamos atžvilgiu, merginos pradėjo mano mamą stumdyti, kad galėtų pabėgti iš buto. Mama buvo užstojusi kelią ir joms neleido pabėgti, bandydama jas atgal nustumti nuo savęs. Merginos suprato, kad iš buto nepabėgs. Kažkuri viena iš merginų, tiksliai nurodyti negali, nes nematė, mamai rankomis įdrėskė veidą, atsirado įdrėskimas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu visi priėjo ir merginas atskyrė nuo mamos. Visą laiką merginos elgėsi agresyviai, kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų (1 t., b. l. 93–94).

Teismui balsu perskaičius liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytojas T. P. patvirtino duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad mama užrakino duris, nes jai buvo įtarimas, kad viena iš merginų yra nepilnametė, o atrodė, kad jos apsivartojusios. Kodėl mama pasakė merginoms, kad kviečia policiją, nežino. Merginos bandė išeiti iš buto, veržėsi pro duris ir smurtas prasidėjo, kai mama neleido išeiti. Kodėl mama merginoms buvo užstojusi kelią, nežino. Merginos bandė patraukti mamą nuo durų. Jis (T. P.) jas atskyrė, nes konfliktas įsismarkavo. Po to, kai G. apdraskė mamą, jis priėjo D. už nugaros ir rankomis bandė patraukti už jos pečių. Jis prie G. nebuvo priėjęs ir jai nesudavė. Nebuvo sudavęs ir su buteliu. Po to merginoms pavyko praeiti pro mamą, bet brolis buvo už durų ir laikė laiptinės duris, kad merginos nepabėgtų, nes atvažiavo policija. Kas atrakino buto duris, nematė, bet atrodo, kad G.. V. konflikto metu buvo arba virtuvėje arba tame pačiame kambaryje, bet tiksliai nepamena. Policiją patėvis kvietė, kai mama liepė kviesti. Jei mama nebūtų užrakinusi durų ir netrukdžiusi kaltinamosioms išeiti, konflikto greičiausiai nebūtų įvykę (2 t., b. l. 173–174).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. P. parodė, kad pamena, jog V. gėrė su nepilnametėmis, tada brolis po darbo grįžo namo, pasakė, kad neleidžia jam miegoti, nes didelis triukšmas ir mama pasakė nuvažiuoti patikrinti. Kai jis atvažiavo su drauge, merginos jau buvo lauke. Jis pasakė, kad merginos sutvarkytų butą, nes bute buvo pilna šiukšlių, pritrypta, prie laiptinės stovėjo degtinės butelis. Jos nesitvarkė ir sukonfliktavo su jo broliu, tačiau dėl ko sukonfliktavo, nežino. Jie ten vos nesusimušė, todėl jis (L. P.) juos išskyrė, išvedė iš buto, ir tuomet atvažiavo mama, su kuria visi nuėjo atgal į butą jį aptvarkyti ir aiškintis, kas čia buvo. Kai mama atvažiavo jis (L. P.) daugiau bute nebuvo. Jo draugė lyg ir ėjo į butą. Mama jam (L. P.) liepė perstatyti mašiną, nes buvo skersai pastačiusi ir jis bandė pastatyti, bet nepavyko. Jis grįžo į butą, girdėjo riksmus, bet durys buvo užrakintos. Kas užrakino butą, nežino. Raktus turi brolis ir mama. Jis (L. P.) būdamas laiptinėje girdėjo žodžius „paleisk mane“, „maldauju“. Tuomet durys atsidarė, mergaitės bandė pabėgti, bet jis duris sulaikė ir tada po 10–15 minučių atvyko policija. Kur buvo patėvis, kai kvietė policiją, nežino, bet apie tai, kad patėvis kvietė policiją, patėvis pats jam pasakė. Kviesdamas policiją patėvis išėjo į laiptinę. Mama minėjo, kad jai buvo sužeistas antakis ir blakstienos, o dėl plaukų neprisimena. Galėjo būti, kad pirma bandė bėgti mergaitės, o tada išėjo patėvis, bet šių aplinkybių tiksliai nepamena. Kai atrakino duris, jos dar trenkėsi į kaimynų duris ir tada mergaitės išėjo. Mama nesakė, kad jai sudavė, tačiau jis ir neklausė. Jis negirdėjo, kad kažkas panaudotų smurtą. Jo (L. P.) draugė buvo bute, paskui išėjo kartu su mergaitėmis. Neprisimena, kad jis būtų bandęs rakinti buto duris su atsarginiu raktu. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (2 t., b. l. 175–176).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. K. parodė, kad sulaukė D. skambučio, kad pas jos kitą sūnų T. vyksta kažkokie vakarėliai. Ten gyvenantis draugas pasikvietė dvi merginas, o T. grįžęs iš darbo norėjo ilsėtis, bandė juos išprašyti, tačiau nesėkmingai, ir tuomet jis paskambino savo mamai, o jo mama skambino jiems. Ji ir L. nuvykę rado abi merginas. Merginos papasakojo, kad šventė gimtadienį ir „biškį“ pašventė. V. ieškojo kažkokių daiktų ir liepė nueiti į butą. Ten tarp T. ir merginų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu ji ir L. buvo kambaryje, ir konfliktas vyko prieš jos akis. Fizinio kontakto ji nematė. Po to jie išėjo į lauką ir laukė atvažiuojančios D., kuri atvažiavo po 20–30 min. Jie pasikalbėjo ir nusprendė eiti į vidų. Kodėl reikėjo grįžti, nežino. D. sakė, kad yra iškviesta policija, nors policija nebuvo iškviesta. Kai mergaitės norėjo išeiti, D. užrakino duris, kad jos nepabėgtų. Merginos prašė jas išleisti, o D. atsakė, kad lauks policijos. Merginos bandė praeiti, bet D. tiesiog neleido, bandė užstoti praėjimą ir tuomet tarp D. ir merginų įvyko muštynės. Viena mergina, tačiau nepamena kuri, D. paėmė už plaukų. Viena mušė kumščiais, kita plaukus pešė, o ji (G. K.) bandė atskirti, bet nelabai pavyko, nes bandė iš nugaros atitraukti vieną su juoda striuke, bet atitraukė ir jos vėl susigrūdo. Kiek pamena, mergina su balta striuke paėmė D. už plaukų, o su juoda striuke kumščiu pataikė į galvą. Su kuria ranka, nepamena. Ji šaukė, kad nusiramintų, šaukė D. vardą, nes buvo išgąstis. Konfliktas truko gal 5 minutes. Ji (G. K.) tuo metu buvo koridoriuje, kur ir buvo konfliktas. D. stovėjo prie lauko durų, kaltinamosios šalia, T., M. ir V. buvo kambaryje. Ką veikė tie žmonės, kurie buvo kambaryje, nepamena. M. iškvietė policiją, o paskui D. atrakino duris. D. atrakino duris, kai merginos buvo atitrauktos. V. atitraukė D. N., o ji atitraukė mergaitę su juoda striuke. Kai mergaites atitraukė, nukentėjusioji buvo prie sienos. Mano, kad nukentėjusioji atrakino duris dėl to, kad galėtų patekti pareigūnai. Kai atrakino duris, merginos bandė pabėgti, tačiau buvo L., kuris laikė duris. Kodėl atrakino duris, nežino. Policiją iškvietė iš karto, kai konfliktas pradėjo vystytis. D. buvo sudraskytas veidas ir išpeštos blakstienos. Kai tempė už plaukų, matyt su nagu perbrėžė veidą.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu balsu perskaitė liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytoja G. K. parodė, kad užėjus į butą, D. buto duris užrakino ir pasakė, kad jai atrodo, kad merginos yra nepilnametės, kad yra neblaivios, ir yra iškviesta policija, todėl jie turi jų sulaukti, nors iš tikrųjų policija nebuvo dar iškviesta. Tai išgirdusios, merginos labai susinervino, pradėjo bute šūkauti. D. vienos rankos delnu uždengė merginai su balta striuke burną. Tada ši mergina D. pastūmė, norėjo prieiti prie durų, bet D. neleido, todėl mergina griebė D. už plaukų ir tempė. Ji (G. K.) norėjo prie jų prieiti, bet viskas vyko koridoriuje, negalėjo prasibrauti, matė, kad D. su merginomis stumdosi, viskas ten vyko labai greitai, negalėjo įžiūrėti kas ką daro, tik šaukė, kad baigtų ir tik matė, kaip mergina su tamsia striuke kumščiu trenkė D. į dešinės galvos sritį, virš smilkinio. Kuria ranka ji trenkė, nematė. Matė, kad kažkaip merginos atsirakino duris ir išėjo į laiptinę, bet laiptinėje jau stovėjo jos vaikinas L. ir jas sulaikė, neleido jam niekur eiti (1 t., b. l. 100–102).

Teismui balsu perskaičius liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytoja G. K. patvirtino duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad duris tikriausiai atrakino merginos. Geriau aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 176).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad buvo D. gimtadienis ir jie bute išgėrinėjo. Kaltinamosios atėjo gal kokią 18-19 val. ir jie visą laiką buvo bute. Apie 22 val. iš darbo grįžo T. P.. Merginos „biškį“ šūkavo, o T. norėjo miegoti, todėl gavosi konfliktas. Po to T. išsikvietė motiną. Kai atvažiavo T. mama, jis (V. B.) ir merginos buvo lauke, prie laiptinės. Būnant lauke, mergaitės buvo „biškį“ agresyvios. Neprisimena, ar merginos kažką sakė A., nes jis rūkė cigaretę, o jos tarpusavyje kalbėjosi, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, bet jis nelabai klausėsi. Motina buvo pasipiktinusi, sakė, kad kviečia policiją ir pasikvietė visus į vidų. Mergaitės bandė išeiti, bet jas nusivedė į butą. Kai grįžo į butą, D. stovėjo prie durų, o mergaitės prie komodos, ir tada prasidėjo ginčas dėl to, kad mergaitės buvo išgėrusios. Mergaitės bandė išeiti, bet tarpduryje stovėjo D. ir jų neišleido. Taip pat tarpduryje stovėjo T. ir neleido joms išeiti. Po to A. užrakino duris ir pasitraukė prie spintelės. Tada koridoriuje įvyko muštynės. Abi kaltinamosios A. puolė rankomis, į veidą. Kai prasidėjo muštynes, dalyvavo jis, T., A. vyras ir bandė išskirti. T. bandė išskirti, o jis (V. B.) bandė užstoti D.. Po muštynių T. susinervinęs bandė smūgiuoti D., tačiau jis (V. B.) užstojo ir nepataikė. T. abiem kaltinamosioms bandė suduoti, todėl jis (V. B.) bandė užstoti abi kaltinamąsias. Mano, kad T. ranka sudavė G.. Tiksliai neprisimena ar T. sudavė G. ar D.. Jis užstojo tą pačią kaltinamąją, kuriai ir sudavė. T. yra agresyvesnis žmogus, todėl ir sudavė G.. A. sugyventiniui buvo problemos su koja, bet jis vis tiek visą laiką buvo koridoriuje. Jis (V. B.) sužalojimų nematė, tik įdrėskimą prie akies, atrodo dešiniame skruoste. Konfliktas truko neilgai, dvi ar tris minutes ir tada atvažiavo policija ir mergaites išsivežė. Nematė ar T. brolis ir draugė buvo konflikto metu. Buto durys iš vidaus užsirakina ne raktu, o pasukant spragtuką. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 184).

Iš 2024 m. gruodžio 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja D. A. parodė, jog 2024 m. gruodžio 1 d., apie 00.30 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini) koridoriuje, kilo žodinis konfliktas tarp jos ir nepažįstamų dviejų merginų. Viena iš jų buvo apie 165 cm ūgio, apie 17 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę. Kita mergina buvo apie 160 cm ūgio, apie 17 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo baltos spalvos striukę. Žodinio konflikto metu šios merginos tyčia pradėjo ją stumdyti. Mergina su baltos spalvos striuke tyčia suėmė jai už plaukų ir juos pradėjo pešti, o mergina su juoda striuke vieną kartą tyčia ranka trenkė jai į veidą bei vieną kartą tyčia kumščiu trenkė jai į galvą. Merginos tokiais veiksmais tyčia sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 6–16).

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d., 00.40 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas telefoninis pranešimas (BPCID (duomenys neskelbtini)) apie tai, kad nepilnamečiai sūnaus draugai užpuolė žmoną, medikų pagalbos nereikia. Į įvykio vietą išsiųsti policijos pareigūnai A. M. ir Ž. G. atvyko 2024 m. gruodžio 1 d., 00.46 val., K. R. ir L. S. – 2024 m. gruodžio 1 d., 00.47 val., D. V. ir G. Č. – 2024 m. gruodžio 1 d., 01.44 val. Įvykio vietoje filmuota pareigūnų kūno kameromis (1 t., b. l. 19–20).

Iš 2024 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu daiktų, objektų, galinčių turėti reikšmės tyrimui, nerasta, nieko nepaimta. Bute įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 25–34).

Iš 2024 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. A. apžiūrėta 2024 m. gruodžio 2 d., apie 12.45 val. Jai nustatyta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, išrauta dalis dešinio viršutinio akies voko blakstienų. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai 2024 m. gruodžio 1 d.. Sužalojimai ant buko neriboto paviršiaus nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą. Į medikus pagalbos D. A. po įvykio nesikreipė (1 t., b. l. 58–59).

Iš 2024 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad G. K., jai pateikus 6 fotonuotraukas, iš apvalaus veido formos, bendrų veido bruožų atpažino G. K., nurodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d., nakties metu ji vilkėjo juodos spalvos striukę, buvo apie 1,60 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, buvo susirišusi plaukus į kuoduką, taip pat nurodė, kad matė, kad būtent ši mergina kumščiu vieną kartą sudavė D. A. į galvą (1 t., b. l. 104–110).

Iš 2024 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad G. K., jai pateikus 6 fotonuotraukas, iš apvalaus veido formos, bendrų veido bruožų atpažino D. N., nurodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d., nakties metu, ji vilkėjo baltos spalvos striukę, buvo apie 160 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, buvo palaidais plaukais, ant galvos užsidėjusi kepurę (1 t., b. l. 111–116).

Iš 2024 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 95469383461, skambu io prad ia_ 2024-12-01 00_40_14).mp3“, 6 min. 45 sek. trukmės. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp centro operatorės ir vyro, kuris adresu (duomenys neskelbtini) kviečiasi pagalbos. Pokalbio metu fone girdimi moteriški balsai. Vyras pakeltu tonu šaukia: apsiraminkit; operatorė: kas atsitiko; vyras: pasitrauk. Girdimas moteriškas balsas sakantis „paleisk, geruoju..“. Girdimi merginų šūksniai ir trenksmai. Vyrišku balsu sakoma „kurva“. Girdimi merginų klyksmai. Operatorė: kur jūs esat, koks butas? Fone girdimas moteriškas balsas, šaukiantis „paleiskit mane“. Operatorė: koks butas?; vyras: dvidešimt septyni, pirmas aukštas; operatorė: pirmas aukštas, laiptinė?. Vyras patvirtina. Operatorė: kas čia, muštynės?; vyras: jo, pas vaiką. Fone girdimi moteriški klyksmai. Operatorė: ar yra nukentėjusių žmonių; vyras: ne, čia tiesiog pas mūsų sūnų atėjo kažkokios mergos, nepilnametės, užpuolė mano žmoną; Operatorė: nepažįstamos, pažįstamos?; vyras: mes nepažįstam; operatorė: gerai, nepadėkit ragelio, jungiu su policija tiesiogiai, jei ten muštynės vyksta, gerai. Vyras sutinka. Fone girdimi riksmai, girdimas vyro balsas, sakantis „nepaleisk“, taip pat girdimas moters balsas „mes nieko nepadarėm, o jūs dabar taip, gerai, gerai“. Girdimas vyro balsas, sakantis „laba diena, į (duomenys neskelbtini) norėtume ekipažo“. Pareigūnė tikslinasi adresą, klausia kas vyksta, sako, kad ekipažas išvyksta. Vyras sako „čia tiesiog čia pas mūsų sūnų buvo draugai atvažiavę, kažkokios mergos yra, iškvietė sūnus mus, mes atvažiavom, ir užpuolė mano žmoną“. Pareigūnė prašo atsitraukti, sako, kad pareigūnai jau vyksta. Vyras sako „tos mergos bando pabėgt, bet mes laikom“. Fone girdimi moteriški balsai. Pareigūnė: ekipažas vyksta, galima bendrauti, kol atvyks; vyras: mhm, ne, tiesiog posūnis paėmė tas merginas, kad jos nepabėgtų; pareigūnė: ar laiptinė paskutinė; vyras: (patvirtina) „panašu, kad tos mergaitės yra apsivartoję; pareigūnė: aha, gerai, tuoj paimsim mes jas, netoli ekipažas, turėtų tuoj būti, pora ekipažų atvažiuoja, kiek ten tų merginų sakykit?; vyras: dvi merginos, kažkam skambina viena merga, kažką čia išsikviest nori; pareigūnė: nieko tokio, tegul skambina, kiek jos ten nori, važiuoja vis vien pora ekipažų, pranešimas įregistruotas čia, jos ten vapina apsivartojusios beleką; vyras: žmona grįžo iš darbo po vienuolikos, tai draugas irgi kartu gyvena, čia prisivedęs tų mergų, ir pradėjo ten prie jo šokinėt, atvažiavo; pareigūnė: vienas ekipažas visai šalia. Vyras patvirtina, kad atvažiavo, jis mato, sako „tik dabar aš nežinau, kaip išeit į lauką, nes prie laiptinės durų stovi jie“. Patvirtina, kad atvažiavo, priėjo, pareigūnė ir vyras atsisveikina (1 t., b. l. 42–44).

Iš 2025 m. sausio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai.

Atidarius vaizdo įrašą „PSS-20241201-004622UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 20 min. 31 sek., matoma, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš automobilio ir prieina prie laiptinės uždarytų durų, už kurių per stiklą matoma, kad laiptinėje šviečia šviesa ir yra asmenų. Pareigūnams priėjus prie durų, jas atidaro vyras, vilkintis juodos spalvos striukę ir kelnes, prie ausies pridėjęs mobilaus ryšio telefoną. Matoma, kad laiptinėje, be minėto vyro, yra dar keli asmenys, trys iš jų stovi pirmo aukšto laiptinėje prie buto durų. Prie įėjimo į laiptinę durų stovi dar keli asmenys. Girdima, kaip vyras sako, jog gali būti, jog jos yra nepilnametės, rodo į merginas laiptinėje, kurių viena vilki baltos spalvos striukę, yra banguotais, palaidais, pusilgiais, rudos spalvos plaukais. Mergina, vilkinti baltos spalvos striukę, sako, kad ji pilnametė. Policijos pareigūnė klausia iš kurio buto jie visi yra. Prie pareigūnės prieina moteris šviesios spalvos plaukais, liekno kūno sudėjimo, sako, kad yra mama, ranka parodo į vaikiną stovintį aukščiau, sako, kad ją išsikvietė, nes čia balaganas. Girdima, kaip viena iš merginų sako, kad ši moteris ją mušė. Moteris sako „žiūrėk, žiurke, jūs mane užpuolėt“. Visi pradeda šaukti vienas per kitą, todėl pareigūnė pakeltu tonu liepia visiems nutilti. Girdima, kaip mergina, vilkinti juodos spalvos striukę, tamsios spalvos, surištais plaukais, sako „jūs mumis užpuolėt, tu griebei jai už veido“. Pareigūnė dar kartą visų prašo nešaukti, kalbėti po vieną, atsisuka į merginą, kuri vilki juodos spalvos striukę, klauso jos, mergina sako, kad moteriškė smurtaujanti, pareigūnė klausia, kuriam bute buvo, merginos ranka parodo į buto duris pirmame aukšte, pareigūnė klausia, ar visi buvo, atsako, kad buvo keturiese, dvi merginos su baltos ir juodos spalvos striukėmis ir du vaikinai, parodo rankomis į juos. Mergina su baltos spalvos striuke pasakoja, kad paskui atvarė mama, jis pasikvietė, ir jinai jai pradėjo „pist“ į galvą, sako, kad ir vyras jai „įpiso“ į galvą, sako, kad prisiekia. Pareigūnė klausia dėl ko kilo konfliktas, mergina su juodos spalvos striuke sako, kad jie šventė gimtadienį, jam (rodo ranka į vieną iš vaikinų) nepatiko, jis po darbo grįžęs. Pareigūnė klausia kieno buvo gimtadienis. Mergina su balta striuke sako, kad jos aštuonioliktas gimtadienis. Pareigūnė merginai su balta striuke liepia patylėti, klauso merginos su juodos spalvos striuke. Mergina pasakoja, kad šventė gimtadienį, atėjo po dešimtos valandos, po vienuoliktos grįžo vaikinas (rodo ranka į stovintį vaikiną), sako, kad jis nuėjo į dušą ir atsigulė į lovą. Suėjus dvyliktai jis iš pradžių nieko nesakė, gal „biškį“ tildė, po dvylikos kelios minutės vaikinas paskambino savo mamai, jie susiginčijo, tada jos išėjo iš laiptinės, sutiko jo brolį ir moterį, kurie jas sustabdė, jiems viską papasakojo, kaip buvo, tada grįžo į vidų patikrinti, ar nedingo vaikino cigaretės, nes jas apkaltino, vaikinas liepė jas išvaryti, trenkė bambaliu, kilo kipišas, atėjo jo mama, paėmė jai už veido (rodo į merginą su baltos spalvos striuke), ėmė kratyt ir sakė nerėkt. Mergina su baltos spalvos striuke sako, kad ir moters vyras jai trenkė kumščiu į veidą. Merginos sako, kad jos nekaltos, prašė išeiti. Mergina su juodos spalvos striuke sako, kad po to, kai paieškojo cigarečių balkone, norėjo išeiti, bet vaikino mama sakė ne, paėmė merginai su balta striuke už veido, pakratė, sakė tylėti, įsikišo dar vyras, įvyko kipišas prie durų, jai išdraskė (kalba apie kitą merginą) ir jai sudavė, rodo pirštu į savo kairės pusės smilkinio sritį. Pareigūnė klausia nuo ko guzas, atsako, kad nuo jos, nuo tos moters. Kitas pareigūnas klausia, kas apdraskė moterį. Mergina su juoda striuke atsako, kad nežino, kas ją apdraskė, nes kipišas buvo tarp penkių žmonių. Mergina su baltos spalvos striuke sako, kad, kai tik atėjo moteris, ji iš karto ją pradėjo pulti, o paskui tas vyras irgi jai davė į veidą; pareigūnė merginų klausia, ar medikų reikia, jos atsako, kad kaip ir ne. Mergina su juodos spalvos striuke sako, kad gyvena (duomenys neskelbtini), vaiknamyje, sako, kad medikų nereikia, jai neskauda, sako, kad jai šešiolika metų. Pareigūnė merginos su balta striuke klausia, ar jai ką nors dabar skauda, ši atsako, kad ne, kad jai tiesiog skauda viduje, kad taip žmonės gali elgtis. Pareigūnė paprašo kolegų iškviesti medikus, sako, kad bus tikrinamas blaivumas. Merginos su juodos spalvos striuke klausia vardo ir pavardės, ši atsako, kad yra G. K.. Mergina su baltos spalvos striuke sako, kad ji nori rašyti pareiškimą, pareigūnai jai paaiškina, kad galės, kai bus blaivi. Pareigūnė, ant kurios rūbų pritvirtintas nešiojamas vaizdo registratorius, paprašo kolegų patikrinti merginų blaivumą, o pati nueina į butą, kuriame vyko konfliktas. Užėjus į butą, matomas koridorius, jo gale virtuvės patalpa, koridoriaus kairėje – kambarys, kuriame matomi keturi asmenys. Pareigūnė kreipiasi į vaikiną, kuris vilki šviesios spalvos rūbus, prašo jo papasakoti, kas nutiko. Vaikinas sako, kad jis grįžo apie 23.10 val. namo iš darbo, išgirdo balkone triukšmą, kambariokas išėjo iš balkono, paskui dvi merginos – girtos, rėkauja per visus namus, sako, kad prašė būti tyliau, kambariokas jas nuramino, jos trumpai nurimdavo ir vėl rėkavo, jis nuėjo į dušą, išėjęs pasiklojo lovą, norėjo miegot, nes jam į darbą, bet jos dar garsiau elgėsi, todėl neapsikentęs jis paskambino mamai, broliui, paprašė atvažiuoti daryti tvarką, draugas su merginom išėjo į lauką, atvažiavo brolis, po kiek laiko visi grįžo, kilo žodinis barnis, ėjo į balkoną, jį provokavo, jis buteliu pridėjo prie galvos, jos jį puolė, braižė rankomis, nustūmė stalą, dar mamos ir tėčio nebuvo, kai mama atvažiavo, kažkodėl jos vėl į butą grįžo, nors prašė čia jų nesivesti. Girdima, kaip mama sako, jog ji pasakė joms eiti į butą, nes jai kilo įtarimas, kad jos nepilnametės. Vaikinas toliau pasakoja, kad mama pasakė, kad ji iškvietė policiją, tada nematė, kuri, bet kažkuri iš merginų trenkė mamai, nematė, kuo, kaip ir kuri pirma, įvyko didelis susistumdymas tarp visų, jis pradėjo ginti mamą, brolis su savo mergina tų merginų neišleido, o patėvis iškvietė policiją. Vaikinas sako, kad jam dvidešimt metų. Pareigūnė klausia, ar visi blaivūs, atsako, kad taip. Pareigūnė sako moteriai, kuri stovi prie balkono durų ir rūko, kad dabar klauso jos. Moteris pasakoja, kad gulėjo ir žiūrėjo televizorių, kai jai parašė sūnus ir paprašė atvažiuoti, ji paskambino jam paklausti, kas nutiko, sūnus tik pakartojo atvažiuoti, fone girdėjosi balaganas, riksmai, klyksmai, mergų balsai, sūnus pasakė atvažiuoti, ir viskas, pasakė, kad negali kalbėt ir padėjo ragelį. Tuomet ji paskambino kitam sūnui, kuris gyvena Kaune, paprašė nuvažiuoti, nes jai ilgiau važiuoti nuo Kruonio iki Kauno. Sūnus sakė, kad skambino broliui važiuodamas, taip pat girdėjo klyksimus, riksmus. Moteris pasakoja, kad jai atvažiavus prie laiptinės, pradėjo merginos skųstis, kad jas išvijo. Ji pasakė merginoms eiti į butą išsiaiškinti, o ne ant gatvės. Atėjo į butą, ji užrakino duris ir merginų paklausė, kiek joms yra metų. Viena pasakė, kad jai dar šiandien septyniolika, bet rytoj jau aštuoniolika, kita pasimaivydama pasakė, kad aštuoniolika. Moteris pasakoja, kad pamelavo ir pasakė, kad važiuodama iškvietė policiją, kad bus patikrintos, nes nuomojamam bute cirkų nebus. Baltai apsirengusi mergina pasakė, kad niekur nevažiuos, pradėjo ją stumti nuo durų, tada abi pradėjo ją stumti nuo durų, pulti ant jos. Nežino kuri, bet, atrodo, juodai apsirengusi pradrėskė nagais jai veidą, balta stūmė ją nuo durų, ji ją irgi stūmė, juodai apsirengusi mergina jai trenkė į galvą, mano, kad ji dar turėjo kažką rankoje. Kiti pradėjo jas skirti. Merginos prasibrovė į laiptinę, kitas sūnus neleido merginom išeiti. Moteris sako, kad jai medikų nereikia, bet nori rašyti pareiškimą. Pareigūnė išeina iš buto, nueina prie tarnybinio automobilio. Girdima, kad yra nustatytos merginų tapatybės.

Atidarius vaizdo įrašą „PSS-20241201-012943UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 5 min. 16 sek., matoma, kad policijos pareigūnė grįžta atgal į butą, kur vyko konfliktas, prašo bute esančių žmonių paieškoti savo asmens dokumentų, užsirašo visų asmenų duomenis, sako, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo, asmenims reikės atvykti į teritorinį policijos komisariatą (1 t., 1, b. l. 47–49).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 30 d. kaltinamosios kartu su liudytoju V. B. leido laiką jo gyvenamojoje vietoje. Apie 23 val. į namus grįžo liudytojas T. P., kuris skundėsi namuose keliamu triukšmu, prašė elgtis tyliau, tačiau į jo prašymus nebuvo tinkamai sureaguota. Gruodžio 1 d. buvo kaltinamosios D. N. gimtadienis, todėl vidurnaktį G. K. ir V. B. paleido jai gimtadienio dieną. Dėl kilusio triukšmo liudytojas T. P. paskambino savo motinai nukentėjusiajai D. A.. Nukentėjusioji D. A. gyveno kitame rajone, iki T. P. namų valanda kelio, todėl važiuodama į Kauną dar paprašė sūnaus L. P., kuris gyveno Kaune, nuvykti į T. P. butą ir pažiūrėti kas vyksta. Liudytojams L. P. ir jo draugei G. K. atvykus, kaltinamosios ir V. B. buvo lauke, tačiau po kurio laiko visi sugrįžo į butą (L. P. parodė, kad kaltinamosios nuėjo į butą dėl to, kad sutvarkytų butą, o kaltinamosios parodė, kad grįžo ieškoti V. cigarečių, tuo tarpu liudytoja G. K. parodė, kad kaltinamosios į butą grįžo kažko pasiimti ar kažko ieškojo). Grįžus į butą tarp T. P. ir kaltinamųjų kilo konfliktas, todėl vėl visi išėjo į lauką (T. P. liko bute. L. P. parodė, kad konflikto metu jis buto virtuvėje ir nieko nematė, buvo tik žodinis konfliktas, liudytoja G. K. parodė, kad konflikto metu kambaryje buvo tiek ji, tiek ir liudytojas L. P.). Bebūnant lauke atvyko nukentėjusioji D. A. ir liudytojas M. A.. Nukentėjusioji atsivedė visus atgal į butą, tik L. P. liko lauke, nes turėjo perstatyti D. A. automobilį. Toliau proceso dalyvių parodymai išsiskyrė.

Kaltinamoji G. K. savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir parodė, kad ji pastūmė nukentėjusiąją, jai sudavė. Matė, kad nukentėjusioji buvo užsiėmusi už veido. Kai stūmė nukentėjusiąją nuo savęs, galėjo apdraskyti nukentėjusiosios veidą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji G. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir laikėsi pozicijos, kad abu trauminiai poveikiai galėjo būti padaryti vienu smūgiu, sugriebiant nukentėjusiajai už nosies, kumščiu nukentėjusiajai nesudavė, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios. Teisiamojo posėdžio metu G. K. parodė, kad nukentėjusioji jų neišleido iš buto, todėl D. apsiverkė. Nukentėjusioji paėmė D. už pečių, o kai D. toliau rėkė, nukentėjusioji su ranka paėmė D. už veido. Kai ji (G. K.) pasakė nukentėjusiajai paleisti D., nukentėjusioji atsisuko į ją. Kadangi nukentėjusioji purtė D., ji sudavė nukentėjusiajai į nosį telefonu ar ranka, tada galėjo įdrėksti, tuo pačiu smūgiu galėjo suduoti ir į galvos sritį. Tada nukentėjusioji suėmė jai už plaukų, ji nukentėjusiąją nuo savęs pastūmė. Ką tuo metu darė D., nematė.

Kaltinamoji D. N. savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, atsisakė duoti parodymus, tačiau sutiko atsakyti į klausimus ir teigė palaikanti G. K. duotus parodymus. Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų kaltinamosios D. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog kaltinamoji D. N. parodė, jog nukentėjusioji ją sugriebė ar pastūmė. Tuomet ji nukentėjusiąją pastūmė atgal. Ji neprisimena tikslios įvykių eigos dėl girtumo ir to, kad praėjo daug laiko, tačiau nukentėjusiajai plaukų nepešė, pamena, kad stumdėsi. Nematė, ką darė G.. Pagarsinus kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji D. N. parodė, kad galėjo suduoti nukentėjusiajai, dėl girtumo elgėsi neadekvačiai. Kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, dėl savo veiksmų galėjosi.

Taigi nors kaltinamosios teigė savo kaltę pripažįstančios iš dalies, vis tik kaltinamosios pripažino smurtavusios nukentėjusiosios atžvilgiu. Be kaltinamųjų parodymų, kad jos visgi smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, specialisto išvada, byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai.

Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų nukentėjusiosios D. A. parodymų matyti, kad norėdama išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kaltinamąsias pasikvietė į butą. Kai pasakė, kad iškvietė policiją, kaltinamosios pasakė „nesvaik“. D. N., kuri vilkėjo baltą striukę, norėdama išeiti iš buto, ją abiem rankomis pastūmė iš priekio. Ji neleido kaltinamosioms išeiti, todėl D. N. sugriebė jai už plaukų ir pradėjo tempti. Tada juodą striukę vilkėjusi G. K. vieną kartą drėskė jai per veidą. Kai D. N. paleido jos plaukus, G. K. dar trenkė jai į galvos dešinę pusę virš smilkinio. Besigrumiant D. N. prasmuko pro nukentėjusiąją ir bandė išeiti pro duris, bet L. P. neleido joms išeiti. Ji smūgių niekam nesudavė, tik rankomis stūmė nuo savęs.

Liudytojas M. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu įvykio aplinkybių nedetalizavo, teikdamas, jog įvykio metu buvo kitame kambaryje, konfliktą matė „per kampą“, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji D. A. stovėjo prie buto durų ir neleido kaltinamosioms išeiti. Kaltinamosios pradėjo pulti nukentėjusiąją, mosuoti rankomis, todėl iškvietė policiją. Nukentėjusioji gynėsi, rankomis dengėsi veidą, kaltinamąsias stumdė į šoną. Ant nukentėjusiosios veido buvo sužalojimai, buvo subraižyta veido zonoje, dar buvo prie antakio.

Liudytojas T. P. parodė, kad nukentėjusioji užrakino duris, nes įtarė, jog viena iš merginų yra nepilnametė ir galimai kaltinamosios buvo apsivartojusios. Kaltinamosios bandė išeiti iš buto, veržėsi pro duris, tačiau nukentėjusioji neleido išeiti. Smurtas prasidėjo, kai nukentėjusioji neleido kaltinamosioms išeiti iš buto. Kaltinamosios pradėjo stumdyti nukentėjusiąją, o nukentėjusioji bandė nustumti jas atgal nuo savęs. G. su nagu ar žiedu įdrėskė nukentėjusiajai prie nosies. Ką darė D., nepamena.

Liudytoja G. K. parodė, kad nukentėjusioji pasakė, jog iškvietė policiją. Kaltinamosios prašė nukentėjusiosios jas išleisti, tačiau nukentėjusioji neišleido. Tada kaltinamosios bandė praeiti pro nukentėjusiąją, tačiau ji neišleido. Kadangi kaltinamosios bandė išeiti, nukentėjusioji užrakino duris. Kaltinamosios dėl to susinervino ir pradėjo šūkauti. Tada nukentėjusioji delnu uždengė merginai su balta striuke burną. Ši mergina pastūmė nukentėjusiąją, norėjo prieiti prie durų, bet nukentėjusioji neleido, buvo prie lauko durų, todėl ta pati mergina griebė nukentėjusiajai už plaukų ir tempė. Ji bandė įsiterpti į konfliktą, nukentėjusioji ir kaltinamosios stumdėsi, šaukė, kad baigtų. Matė, kad tamsią striukę vilkinti mergina kumščiu trenkė nukentėjusiajai į galvos dešinę sritį virš smilkinio.

Liudytojas V. B. parodė, kad atėjusi į butą nukentėjusioji pasakė, kad iškvietė policiją. Kaltinamosios norėjo išeiti iš buto, bet nukentėjusioji joms neleido, stovėjo tarpduryje. Tarpduryje taip pat stovėjo T. ir neleido kaltinamosioms išeiti. Po to D. A. užrakino duris ir pasitraukė prie spintelės. Abi kaltinamosios rankomis puolė nukentėjusiąją. Kai prasidėjo muštynės, dalyvavo jis, T. P., A. vyras ir bandė išskirti. T. P. bandė išskirti, o jis (V. B.) bandė užstoti nukentėjusiąją D. A.. Po muštynių T. susinervinęs bandė smūgiuoti D. ar G., tačiau jis (V. B.) bandė užstoti. T. abiem kaltinamosioms bandė suduoti, todėl jis (V. B.) bandė užstoti abi kaltinamąsias. Tiksliai neprisimena ar T. sudavė G. ar D.. Jis užstojo tą pačią kaltinamąją, kuriai ir sudavė. Mano, kad T. ranka sudavė G.. T. yra agresyvesnis žmogus, todėl ir sudavė G.. Nukentėjusiosios D. A. vyrui buvo problemos su koja, bet jis vis tiek visą laiką buvo koridoriuje.

Liudytojas L. P. parodė, kad konflikto metu bute nebuvo, atėjęs į laiptinę pamatė, kad užrakintos durys. Būdamas už durų girdėjo žodžius „paleisk mane“, „maldauju“. Mama nesakė, kad prieš ją būtų smurtauta, bet jis mamos ir neklausė. Nežino, kad konflikto metu būtų vartotas smurtas.

Taigi, paminėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamoji D. N., norėdama išeiti iš buto, tačiau nukentėjusiajai neleidžiant to padaryti, tai yra nukentėjusiajai suėmus D. N. už striukės ir papurčius bei suėmus kaltinamajai D. N. už burnos, kad ji nerėktų, pastūmė nukentėjusiąją D. A., sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir pešė juos, o kaltinamoji G. K. drėskė nukentėjusiajai per veidą ir trenkė nukentėjusiajai į dešinę galvos pusę virš smilkinio.

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais pirmiau paminėtais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kiek jie susiję su kaltinamosioms inkriminuojama nusikalstama veika ir jų atliktais neteisėtais veiksmais, kadangi juos patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji D. A. parodė, jog buto koridoriuje kilo žodinis konfliktas tarp jos ir nepažįstamų dviejų merginų. Žodinio konflikto metu šios merginos tyčia pradėjo ją stumdyti. Mergina su baltos spalvos striuke tyčia suėmė jai už plaukų ir juos pradėjo pešti, o mergina su juoda striuke vieną kartą tyčia ranka trenkė jai į veidą bei vieną kartą tyčia kumščiu trenkė jai į galvą. Specialisto išvada patvirtina, kad D. A. nustatyta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, išrauta dalis dešinio viršutinio akies voko blakstienų. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai 2024 m. gruodžio 1 d. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytoja G. K. atpažino kaltinamąją G. K., kaip tą, kuri dėvėjo juodos spalvos striukę ir sudavė nukentėjusiajai į veidą, o D. N. atpažino kaip tą, kuri dėvėjo baltos spalvos striukę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėti garso ir vaizdo įrašai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kilo konfliktas, užfiksuoti tuoj po įvykio proceso dalyvių duoti paaiškinimai apie nukentėjusiajai suduotų smūgių kiekį ir pobūdį. Taigi šie pirmiau paminėti byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad kaltinamosios G. K. ir D. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo nukentėjusiosios D. A. atžvilgiu. Nors kaltinamoji D. N. neigė pešusi nukentėjusiajai plaukus, o G. K. teigė, kad kumščiu nukentėjusiajai nesmūgiavo, tačiau aplinkybę, kad kaltinamosios atliko šiuos veiksmus patvirtina pirmiau paminėti liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Įvykio metu kaltinamosios buvo neblaivios, todėl galėjo ir neprisiminti visų įvykio aplinkybių.

Visgi teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojai T. P., L. P., G. K. ir M. A. yra nukentėjusiosios šeimos nariai ir ši aplinkybė yra svarbi vertinant jų parodymų patikimumą. Ginčo dėl to, kad konflikto metu liudytoja G. K. buvo koridoriuje ir bandė išskirti kaltinamąsias ir nukentėjusiąją, o liudytojas L. P. buvo laiptinėje ir įvykio nematė, nėra. Tuo tarpu liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai apie tai, kur konflikto metu buvo liudytojai M. A. ir T. P., išsiskyrė.

Kaltinamoji G. K. parodė, kad liudytojas T. P. atbėgo iš kambario ir alkūne ar kumščiu trenkė jai į veidą, o nukentėjusiosios sutuoktinis – liudytojas M. A. visus ramino. Paminėta kaltinamoji taip pat teigė, kad tiek D. N., tiek jai prašant nukentėjusiosios išleisti jas iš buto, šalia nukentėjusiosios stovėjęs M. A. nurodė jai (G. K.) nesikišti. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų D. A. parodymų matyti, kad nukentėjusioji parodė, kad jos sutuoktinis – liudytojas M. A. buvo kitame kambaryje, kvietė policiją ir konflikto galimai nematė, o liudytojai T. P. ir G. K. bandė išskirti ją ir kaltinamąsias. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad M. A. kvietė policiją, matė, kad T. P. ėjo link jos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad T. P. buvo kambaryje, galėjo būti, kad buvo pribėgęs, jog išskirtų, matė, kad ją puola. V. B. buvo prie durų. Liudytojas M. A. parodė, kad konflikto metu jis buvo kambaryje, kartu su juo buvo ir T. P.. Liudytojas T. P. teisiamojo posėdžio metu iš pradžių parodė, kad kartu su M. A. buvo kambaryje, į koridoriuje vykusį konfliktą nesikišo, tačiau pagarsinus liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas T. P. parodė, kad atskyrė kaltinamąsias ir nukentėjusiąją, nes konfliktas įsismarkavo. Jis priėjo D. už nugaros ir rankomis bandė patraukti už pečių. Liudytoja G. K. parodė, kad T. P., M. A. ir V. B. buvo kambaryje, ką jie veikė – nepamena, neprisimena ar konflikto metu buvo nuėję į koridorių. Tuo tarpu liudytojas V. B. parodė, kad kai prasidėjo muštynės, dalyvavo jis, T. P., M. A. ir bandė išskirti. T. P. neleido merginoms išeiti, stovėjo tarpduryje. Nukentėjusiosios D. A. vyrui buvo problemos su koja, bet jis vis tiek visą laiką buvo koridoriuje. Byloje esančiame policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotame vaizdo įraše užfiksuotas T. P. paaiškinimas, kad įvyko didelis susistumdymas tarp visų, jis pradėjo ginti mamą. Nukentėjusioji policijos pareigūnams paaiškino, kad T. P., M. A. pamatė, kas vyksta ir puolė ją ginti. Tuo tarpu D. N. nurodė, kad „kipišas“ įvyko tarp penkių žmonių. Ji taip pat teigė, kad M. A. sudavė jai į galvą. Teismas neturi pagrindo netikėti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčio liudytojo V. B. parodymais apie konflikte dalyvavusius asmenis, kadangi juos patvirtino ne tik liudytojas T. P., bet iš dalies ir nukentėjusioji bei liudytoja G. K., kuri parodė, kad V. atitraukė vieną iš kaltinamųjų. Tuo tarpu liudytojo M. A. parodymus, kad konflikto metu M. A., T. P. ir V. B. buvo kambaryje, paneigia kaltinamųjų, nukentėjusiosios D. A., liudytojų T. P. ir V. B. parodymai. Liudytojas L. P. parodė, kad M. A., kviesdamas policiją, išėjo į laiptinę, kas paneigia nukentėjusiosios ir T. P. parodymus, jog M. A. visą laiką buvo kambaryje. Šią aplinkybę patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, jog atvykus policijos pareigūnams M. A. buvo laiptinėje, vėliau užlipo laiptais ir nuėjo į butą, nesinaudojant jokiais ramentais.

Taigi įvertinus paminėtus parodymus, sugretinus ir palyginus tarpusavyje, matyti, kad koridoriuje vykusiame konflikte dalyvavo kaltinamosios G. K., D. N., nukentėjusioji D. A.. Koridoriuje taip pat buvo V. B., T. P., M. A. ir G. K.. Esant šioms aplinkybėms, teismas liudytojo M. A. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktai įrodymų visumai.

Kaip matyti teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. A. parodė, kad buto duris ji užrakino instinktyviai, nes visada taip daro įėjusi į namus, netrukdė kaltinamosioms išeiti, durų nelaikė. Stovėjo arčiau kambario durų. Prie durų stovėjo V. B., po to kaltinamosios, G. K. ir tada ji. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad kaltinamosios galėjo laisvai atsirakinti duris ir netrukdė kaltinamosioms praeiti, o jos ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose neteisingai nurodyta, kad D. N. prasmuko pro ją, nes kaltinamosioms to daryti nereikėjo. Vis tik tokius nukentėjusiosios parodymus teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia tiek kaltinamųjų parodymai, kad nukentėjusioji neleido joms išeiti, tiek nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek liudytojų parodymai bei vaizdo įraše užfiksuoti D. A. paaiškinimai. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė stovėjusi prie lauko durų.

Kaltinamoji G. K. parodė, kad nukentėjusioji ir D. N. buvo prie lauko durų, ji prie sienos veidrodžio, V. B. viduryje, o už jo M. A.. G. N. pabėgo, kai D. A. pasitraukė nuo durų prie V. B.. Liudytojas M. A. viso proceso metu parodė, kad nukentėjusioji stovėjo prie durų ir neleido kaltinamosioms išeiti. Liudytojas T. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusioji užrakino duris, kad merginos nepabėgtų, ji užstojo merginoms kelią ir neleido išeiti, nukentėjusioji stovėjo tarpduryje, prie lauko durų. Liudytoja G. K. parodė, kad kai nukentėjusioji pasakė, kad iškvietė policiją, merginos prašė išleisti, bet nukentėjusioji neleido, jos taip pat norėjo praeiti, bet nukentėjusioji neleido, todėl nukentėjusioji užrakino buto duris ir po to kilo konfliktas. Nukentėjusioji stovėjo prie lauko durų, o kaltinamosios šalia. Liudytojas V. B. parodė, kad merginos prašė jas išleisti, taip pat bandė išeiti, bet nukentėjusioji stovėjo tarpduryje ir jų neišleido. Tada D. A. užrakino duris. Užrakusi duris nukentėjusioji pasitraukė prie spintelės. Tarpduryje taip pat stovėjo T. ir neleido merginoms išeiti. Taigi šie liudytojų parodymai vis tik patvirtina, kad nukentėjusioji, siekdama sutrukdyti kaltinamosioms išeiti, sąmoningai užrakino duris ir neleido joms išeiti iš buto stovėdama tarpduryje, o kaltinamajai D. N. pradėjus dėl to verkti ir šaukti, nukentėjusioji suėmė D. N. už burnos, po ko ir kilo konfliktas. Kaip jau minėta, atvykusiems policijos pareigūnams D. A. taip pat paaiškino, kad kaltinamosios iš buto pabėgo tik tada, kai D. N. pavyko pro ją prasibrauti. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji stovėjo prie laukų durų, neleido kaltinamosioms išeiti, o kaltinamosios iš buto išėjo tik tada, kai nukentėjusioji kažkiek pasitraukė nuo durų, kaltinamoji D. N. turėjo galimybę prieiti prie durų ir jas pavyko atrakinti, tuo tarpu nukentėjusiosios parodymus, kad ji netrukdė kaltinamosioms praeiti, kurios, kaip byloje nustatyta, prašė jas išleisti, teismas vertina kaip siekį sumenkinti savo veiksmus ir tikrąsias konflikto kilimo priežastis. Teisės aktai įpareigoja konfliktus spręsti teisėtomis priemonėmis, esant reikalui kviesti kompetentingas tarnybas, tačiau nukentėjusiosios veiksmai – melavimas nepilnametėms kaltinamosioms, kad iškvietė policiją, nereagavimas į kaltinamųjų prašymus išleisti, bandant praeiti – neleidimas išeiti, vėliau ir buto durų užrakinimas ir neleidimas nepilnametėms išeiti, kai tuo metu bute buvo dar trys suaugę nukentėjusiosios artimieji, o D. N. pradėjus verkti, šaukti (taigi kviečiant pagalbą) – ir burnos jai uždengimas, purtymas suėmus už striukės – yra nepateisinamas. Teismo vertinimu, smurtinio pobūdžio konfliktas kilo būtent dėl nukentėjusiosios – suaugusio ir nemažą gyvenimišką patirtį turinčio asmens – neteisėtų veiksmų apribojant nepilnamečių asmenų laisvę ir neleidžiant jiems išeiti. Visgi, šios aplinkybės nepaneigia kaltinamųjų atliktų priešingų teisei veikų.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai dėl kaltinamųjų atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad nepilnametės G. K. ir D. N. 2024 m. gruodžio 1 d. apie 00.30 val., buto adresu (duomenys neskelbtini) koridoriuje, žodinio konflikto metu, veikdamos kartu, D. N. abiem rankomis pastūmus nukentėjusiąją D. A. ir sugriebus jai už plaukų, juos pešant, po ko G. K. ranka drėskė D. A. per veidą bei vieną kartą kumščiu trenkė jai į galvos dešinę pusę, virš smilkinio. Taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimu dešiniame skruoste, dešinio viršutinio akies voko blakstienų dalies išrovimu.

Kaltinamosios veikė netiesiogine tyčia, suprato, jog smūgiuojant rankomis į galvos sritį ir tempiant už plaukų, nukentėjusiajai sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tuo tarpu nusikalstamos veikos motyvas – siekis išeiti iš buto, kaltinamųjų atsakomybės nešalina. Ši veika sukėlė padarinius D. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada, taigi tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė ir baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, sąlygų, kadangi nustatyta, jog prieš atliekant smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nukentėjusioji kaltinamųjų atžvilgiu smurtinio pobūdžio veiksmų (išskyrus suėmimą už veido, uždengiant burną ir papurtymo už pečių), kurie sukeltų mažų mažiausiai fizinį skausmą, neatliko.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamųjų G. K. ir D. N. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

BK 37 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikalstama veika mažareikšme yra pripažįstama tada, kai atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo/baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kitos).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors bet koks fizinis skausmas ir sveikatos sutrikdymas yra reikšmingas, tačiau, įvertinus nukentėjusiajai padaryto sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (kraujosruva ir odos apibrozdinimas dešinėje veido srityje), atvykus pareigūnams nukentėjusioji neatrodė akivaizdžiai sužalota, įdrėskimas nekraujavo, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, į medikus nesikreipė, specifinio gydymosi nereikėjo, duomenų apie laikiną nedarbingumą teismui nepateikta, civilinio ieškinio nereiškė, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltinamosioms negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016).

Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios kilo dėl to, kad nukentėjusioji neišleido kaltinamųjų iš buto, nereagavo nei į prašymus išleisti, nei į bandymus išeiti, o D. N. pradėjus šaukti, nukentėjusioji dar uždengė jos burną, kad ši nerėktų (nesikviestų pagalbos). Taigi siekdamos išeiti iš buto, veikdamos netiesiogine tyčia, D. N. pešė nukentėjusiajai už plaukų, o G. K. trenkė ties nosimi bei į galvos sritį, taip padarydamos nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju nustatyta, kad nors ir nenorėjo sukelti nukentėjusiajai įstatyme nustatytus padarinius, tačiau leido jiems kilti. Iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai buvo spontaniški, kontaktas buvo trumpalaikis, o šios veikos padarymui turėjo įtakos ir pačios nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamosios buvo nepilnametės, todėl susidariusioje situacijoje elgėsi pagal savo socialinę brandą, patirtį, o gebėjimą objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją įtakojo ir neblaivumas. Be to, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tokia situacija susiklostė dėl pačios nukentėjusiosios – suaugusio, nemažą gyvenimišką patirtį turinčio asmens – netinkamo situacijos vertinimo.

Be kita ko, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad tiek G. K., tiek ir D. N. įvykio metu galimai patyrė fizinį smurtą, vaizdo įrašas patvirtina, kad tiek D. N., tiek G. K. atvykusiems pareigūnams nurodė jų atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, ant G. K. veido srityje ties smilkiniu buvo sumušimas, jai buvo iškviesti medikai.

Kaip jau minėta abi kaltinamosios buvo nepilnametės, o vien tai, kad įvykio dieną D. N. suėjo 18 m. (įvykis buvo praėjus vos 30 min. po vidurnakčio), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji jau buvo pilnametė, kadangi asmuo laikomas sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus tik kitą dieną po gimimo dienos. G. K. anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu dėl kitokio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, bausta administracine tvarka, bauda sumokėta, mokosi, jai nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymo įstaigą lanko nereguliariai, esant galimybei dirba, jai diagnozuoti emocijų ir elgesio sutrikimai, įrašyta priklausomybės ligų įskaitoje, gyvena globos namuose, tačiau duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus jos atžvilgiu nėra gauta, ji keičia savo elgesį teigiama linkme, lanko psichologo konsultacijas, bendrauja su socialiniais darbuotojais. D. N. neteista, nebausta, charakterizuojama teigiamai, nėra gauta duomenų apie jos atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus, savo elgesį ji keičia teigiama linkme. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios, kritiškai vertino savo elgesį, todėl įvertinus kaltinamųjų elgesį proceso metu, teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos yra pakankamai efektyvi priemonė, kuri tikėtina kaltinamąsias paveiks taip, kad jos laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių (lot. ultima ratio) taikymas, todėl G. K. ir D. N. atleistinos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu. Baudžiamoji byla G. K. ir D. N. atžvilgiu nutrauktina, esant BK 37 straipsnyje numatytam pagrindui.

Atsižvelgdamas į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, tai, jog kaltinamųjų veiksmais nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas daro išvadą, jog atleidus kaltinamąsias nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, tiek G. K., tiek D. N. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, elgesio apribojimo laikotarpiu įpareigojant G. K. ir D. N. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Teismo vertinimu skiriama auklėjamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslus, sudarys prielaidas kaltinamosioms suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti ir atitinkamai išvengti asmens nebaudžiamumo situacijos susidarymo.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2025 m. gruodžio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Singridai Samoškienei teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai D. N. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 955,15 Eur (3 t., b. l. 7–13).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis kaltinamas nepilnametis, bei kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, kaltinamosios D. N. turtinę padėtį – nedirba, mokosi, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamosios D. N. nepriteistinos.

Kiti klausimai

Kaltinamajai G. K. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Kaltinamajai D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150–152), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 46, 51), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, G. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, elgesio apribojimo laikotarpiu įpareigojant G. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kaltinamajai G. K. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, D. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, D. N. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui, elgesio apribojimo laikotarpiu įpareigojant D. N. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

D. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. N. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamosioms, kad jos turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė