Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-877-135/2014

Teisėja Virginija Jokubauskienė Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00323-2012-1

2014 m. spalio 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 26 d. apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini) įėjęs per neužrakintas duris, įsibrovė į patalpą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės apsaugos darbuotojos L. J. kabinetą iš kur nuo stalo pagrobė svetimą L. J. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S5830“ 738 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai 738 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis K. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė tinkamą bausmę.

Nors nuteistasis K. L. neigia dalyvavęs jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertintina kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo K. L. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kita byloje esanti medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog nuteistojo K. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., požymių. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis K. L. neigia įvykdęs vagystę ir teisme tvirtino, jog nieko neatsimena, tame prekybos centre yra buvęs, tačiau, ar buvo tą dieną, neatsimena, telefono nevogė, o asmuo, užfiksuotas vagiantis telefoną, yra ne jis, o tik panašus į jį.

Kolegija sprendžia, jog tokie nuteistojo parodymai neįtikinami, paneigtini byloje esančiais objektyviais duomenimis ir vertintini tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą. Nuteistojo kaltė įrodyta – nukentėjusiosios L. J., liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, L. K. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu, liudytojo D. G. parodymais, vaizdo įrašų medžiaga ir iš jų padarytomis fotonuotraukomis, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji 2012-07-12 dirbo parduotuvėje, matė, kad į parduotuvę įėjo du niekada iš matymo nematyti jaunuoliai, ji į juos atkreipė dėmesį, jie jai sukėlė įtarimą, todėl ji nuėjo į kabinetą prie kamerų, kad jaunuolius galėtų stebėti, paskui ją staiga iškvietė ir ji, neužrakinusi kabineto, išėjo, grįžo gal po poros minučių, savo mobilaus telefono pasigedo tik apie 19 val., peržiūrėjusi vaizdo kamerų įrašus matė, kad vyriškis buvo įėjęs į kabinetą ir pavogė jos mobilų telefoną, tą vyriškį ji atpažino kaip vaikščiojusį prekybos salėje ir dabar teismo salėje atpažįsta - tai kaltinamasis K. L. (2 t., 4 b. l.).

Nors liudytojas L. K. teisme tvirtino, jog K. L. jis pažįsta tik iš matymo, o tą dieną ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje jis buvo su asmeniu, kuris tik labai panašus į K. L., tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. K. nurodė, jog įvykio metu jis parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)” buvo su pažįstamu K., pavardės nežino, tik žino, kad K. gyvena (duomenys neskelbtini) kažkur netoli jo, yra neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, o būnant ,, (duomenys neskelbtini)” parduotuvėje jis matė, kad K. buvo atidaręs apsaugos kabineto duris (1 t., 19-20, 21-22 b. l.). L. K. parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodė K. L. nuotrauką ir nurodė, kad su šiuo asmeniu jis 2012-07-26 buvo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kai jis vogė alkoholinius gėrimus (1 t., 23-24 b. l.).

Parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo įrašė užfiksuota, kad minėtame prekybos centre 2012-07-26 apie 12.30 val. buvo abu asmenys – tiek alkoholinių gėrimų vagystę įvykdęs L. K., tiek iš apsaugos kabineto mobilų telefoną pagrobęs K. L.. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad L. K. ir K. L. prie prekybos centro atvyko vienu automobiliu, kartu įėjo į prekybos centrą, tik vėliau vaikščiojo atskirai. Vaizdo įraše taip pat aiškiai matoma, kad K. L. įėjo į apsaugos darbuotojų kabinetą ir nuo stalo paėmė ten buvusį mobilų telefoną (1 t., 38-41 b. l.). Be to, iš fotolentelių matyti, kad vienam iš vyriškių ant kairės kojos aukščiau kelio matyti tamsi dėmė (galimai tatuiruotė) (2 t., 72-78 b. l.), o teismo posėdžio metu K. L. patvirtino ir nurodė, kad jam ant kairės kojos aukščiau kelio yra tatuiruotė (2 t., 142 b. l.).

Liudytojas D. G. teisme parodė, kad dirba Akmenės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, pagal gautus iš parduotuvių ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašus buvo padarytos kelių įtariamųjų nuotraukos, su jomis jis nuvažiavo į Mažeikių rajono policijos komisariatą, kur nuotraukas parodė kolegoms, šie iš dviejų nuotraukų atpažino L. K. ir K. L., prmiausiai buvo sulaikytas L. K., apklausos metu L. K. pripažino, kad parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)” buvo su pažįstamu K., pavardės nenurodė, paaiškino, kad K. gyvena (duomenys neskelbtini), kažkur netoli jo, yra neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, L. K. pateiktoje fotonuotraukoje atpažino asmenį - būtent K. L., nurodė, kad būtent su juo buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir ėjo į parduotuves, kur jis vogė alkoholinius gėrimus, ,,(duomenys neskelbtini)” parduotuvėje, kai jis vogė, K. L. stovėjo prie apsaugos darbuotojo kabineto, tačiau, kad ten buvo įėjęs, jis nematė, K. L. nieko jam nepasakojo apie pavogtą telefoną. Pareigūno tvirtinimu, tyrimo metu jis peržiūrėjo visus pateiktus vaizdo įrašus, jam nekilo jokių abejonių, kad jie gali būti suklastoti, įrašai autentiški, gana informatyvūs, užfiksuota data ir laikas, įrašų kokybė gana gera, L. K. buvo nuteistas už alkoholinių gėrimų vagystes, jis pripažino, kad su juo buvo ir K., K. L. tuo metu slapstėsi (2 t., 43-44 b. l.).

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad K. L. pagrįstai pripažintas kaltu dėl L. J. priklausančio turto pagrobimo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, išvadų iš teistumų nepadarė, nedirba. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė nuteistojo K. L. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Konstatuotina, kad nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.