Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-895-872/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-12
Bylos Nr.: I3-895-872/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03016-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Fausta Vitkienė (pirm.)
Pareiškėjas: Aidenis
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

dministracinė byla Nr. I3-895-872/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03016-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.2; 12.15.7; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aidenis“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aidenis“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) iš dalies panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. S-146 (7-122/2020); 2) iš dalies panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 69-55 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Panevėžio apskrities VMI) 2020 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (42.59)FR0682-90; 3) įpareigoti VMI iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą skundžiamoje dalyje.

Pareiškėja nurodo, kad Panevėžio apskrities VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, 2019 m. gruodžio 11 d. surašė patikrinimo aktą Nr. Nr.(42.59)FR0682-90 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėja su patikrinimo aktu nesutiko iš dalies ir pateikė Panevėžio apskrities VMI 2020 m. sausio 9 d. pastabas. Panevėžio apskrities VMI ir pareiškėja 2020 m. vasario 7 d. pasirašė susitarimą Nr. (42.59)-6-317 dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžių. Panevėžio apskrities VMI 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (42.59)-FR0682-90 patvirtino Patikrinimo aktą iš dalies, t. y. patvirtino Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotus mokesčius. Pareiškėja iš dalies nesutikdama su Panevėžio apskrities VMI sprendimu pateikė skundą VMI, kuri 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 69-55 patvirtino Panevėžio apskrities VMI sprendimą. Apskundus aukščiau nurodytus sprendimus MGK, MGK 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. S-146 (7-122/2020) patvirtino VMI papildomai priskaitytas sumas, tačiau sumažino priskaičiuotas baudas.

Pareiškėjos teigimu, buvo neteisingai pritaikytos materialinės mokesčių teisės aktų normos, mokestinio ginčo klausimai buvo išspręsti formaliai, o ne iš esmės įvertinus visas reikšmingas mokesčių įstatymo tikslo prasme aplinkybes.

Pareiškėja nesutinka iš dalies su Panevėžio apskrities VMI bei MGK sprendimais, t. y. nesutinka dėl nepripažinimo PVM ataskaitos, susidarusios pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „Alsantis“ ir UAB „Vilkonda group“, bei nesutinka su faktu, kad Panevėžio apskrities VMI nepripažino pagal šitas PVM sąskaitas faktūras ir sąnaudomis, t. y. padidino pelno mokestį.

Nurodo, kad Panevėžio apskrities VMI konstatavo, kad pareiškėja iš UAB „Alsantis“ neįsigijo PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr.475 nurodytų langų ir durų ir 2014 m. vasario 10 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ūkinė operacija neįvyko. Konstatuota, kad pareiškėja išskirto 14 114,10 Lt PVM neturėjo teisės atskaityti PVM atskaitoje, nes PVM sąskaitoje nurodytas objektas neegzistavo, kad 67 210 Lt suma 2014 m. sąnaudose, o tuo pačiu leidžiamuose atskaitymuose apskaityta nepagrįstai. Pareiškėja su tokia Panevėžio apskrities VMI išvada nesutinka ir teigia, jog tiek UAB „Alsantis“ nuo pat įsikūrimo, tiek pareiškėja turėjo ir turi sutartis, įsipareigojimus, dirba su Lenkijos įmonėmis STOLLAR ir SONAROL, kurios gamina plastikinius langus ir duris. Bendradarbiavimas su šiomis Lenkijos įmonėmis ir UAB „Alsantis“ vyko iki pareiškėjos įsteigimo. Abi bendrovės vykdo tą pačią veiklą, buveinės adresas tas pats, keitėsi tik bendrovės pavadinimas. Nurodo, kad MGK pateiktos įmonių STROLLAR ir SONAROL išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei suderinimo aktai, kurie patvirtino patį langų įsigijimą. Akcentuoja, jog pareiškėja, veikdama pagal naujųjų UAB „Alsantis“ akcininkų prašymą nepalikti jokio turto, nupirko 117 vnt. langų ir 12 durų pagal išrašytą UAB „Alsantis“ PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 475, ją apmokėjo ir 2014 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje atskaitė 14 114,10 Lt PVM bei 2014 m. leidžiamuose atskaitymuose apskaitė 67 210 Lt sąnaudų. Teigia, kad 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė UAB „Alsantis“ vadybininkas R. M. ir pareiškėjos direktorius M. G., nupirktų prekių nereikėjo niekur transportuoti, atsiskaitymas už prekes vyko grynais, lėšas atsiskaitymui M. G. suteikė akcininkė V. M. ir jos šeima. Nurodo, kad R. M., pasirašydamas 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 475 manė, kad turėjo pilną atsakomybę ir teisę, nes tiek pagal akcininkės V. M. įgaliojimą, tiek pagal bendrovės direktoriaus įgaliojimą vykdė visus pirkimus.

Pareiškėja dėl Didžiosios knygos duomenų, kurioje jokių įsigijimo duomenų nėra, paaiškino, kad Didžioji knyga turi nurodytas datas t. y. 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. vasario 28 d., tuo tarpu UAB „Alsantis“ pardavė likučius ir PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr.475 išrašė 2014 m. vasario 10 d. Kadangi įvyko likučių pardavimas, pateiktoje Didžiojoje knygoje negali figūruoti jokie gaminiai, nes tam laikotarpiui jie jau buvo parduoti.

Pareiškėja nesutinka su Panevėžio apskrities VMI padaryta išvada, jog iš UAB „Vilkonda group“ neįsigijo PVM sąskaitose faktūrose 2015 m. kovo 2 d. VIL Nr.0000075, 2015-03-19 VIL Nr.00000079, 2015-07-30 VIL Nr.0000090 ir 2015-08-27 VIL Nr.0000095 nurodytų paslaugų ir šiose sąskaitose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, todėl pareiškėja išskirto 3 665 Eur PVM neturėjo teisės atskaityti, kad PVM sąskaitos faktūros laikomos neturinčiomis juridinės galios, todėl 17 452,44 Eur 2015 m. apskaityti nepagrįstai. Nurodo, kad įsigyjant patalpas V(duomenys neskelbtini), minimalūs remonto darbai buvo atlikti po jų įsigijimo. Po patalpų pridavimo pareiškėjai jos buvo vidutinio lygio, kurios neatitiko pareiškėjos poreikių. Buvo rasti tik maži medžiagų likučiai, kurių kiek tai buvo panaudota. Akcentuoja, kad Patikrinimo akte teigiama, kad 2014 m. sausio 14 d, minėtos patalpos turėjo 51,37 kv. m., o 2017 m. liepos 25 d. L. T. įmonei atlikus matavimus liko 50,46 kv. m. dėka patalpų atskyrimo pertvaromis, nes kapitalinis patalpų remontas atliktas dar 2015 m., tik nepriduotas Registrų centrui. Nurodo, kad po 2015 m. UAB „Vilkonda group“ atlikto kapitalinio remonto pirmas nuomotojas buvo UAB „Headex“, kurie ir užėmė atskiras patalpas, kurių nebuvo iki kapitalinio remonto. Teigia, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sudarius negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „HEADEX“, jų vadovai pareikalavo paruošti patalpas pagal jų reikalavimus, kad būtų atskirtos ir tinkamos naudojimui, todėl ir buvo atliktas kapitalinis remontas ir tik po 3 mėn. t. y. 2015 m. vasario 1 d. UAB „HEADEX“ darbuotojai pradėjo šiose patalpose savo veiklą. Pareiškėja nesutinka su patikrinimo akto išvadomis, kad UAB „Vilkonda group“ negalėjo atlikti jokių PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, kadangi bendrovėje dirbo vienas direktorius ir transporto neturėjo. Teigia, kad liko neįvertintas daugelio mažų įmonių darbo modelis – subranga. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Vilkonda group“ darbus pradėjo 2015 m. sausio mėn. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros VIL0000075 ir VIL0000079, kurios už atliktus statybos darbus išrašytos 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. kovo 19 d., t. y. pateiktos tik pilnai atlikus sutartus darbus.

Pareiškėjos nuomone, teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta, tik įrodžius, kad pareiškėja buvo nesąžininga. Pareiškėja teigia, kad sąžiningumo aspektu Panevėžio apskrities VMI nei Patikrinimo akte, nei 2020 m. vasario 10 d. sprendime Nr. (42.59)FR0682-90 nepasisakė. Pareiškėja mano, kad Panevėžio apskrities VMI nepateikė pakankamai įrodymų, jog ginčo ūkinės operacijos neįvyko. Kadangi PVM mokėtojo subjektinei teisei į PVM atskaitą atsirasti teisiškai reikšmingi yra prekės įsigijimo ir realizavimo (paslaugų suteikimo) veiksmai, todėl tokia Panevėžio apskrities VMI pozicija bei nebandymas surinkti šiuo klausimu pakankamai įrodymų, prieštarauja elementariai logikai.

Nurodo, kad patikrinimo metu surinkta medžiaga nesuteikia Panevėžio apskrities VMI pagrindo teigti, kad pareiškėja padarė piktybinius mokesčių įstatymo pažeidimus, Panevėžio apskrities VMI nustatytos aplinkybės nėra pakankamos, daugiau formalaus pobūdžio, mokestinio ginčo klausimai buvo išspręsti formaliai, o ne iš esmės įvertinus visas reikšmingas mokesčių įstatymo tikslo prasme aplinkybes. Patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėja būtų nesumokėjusi mokesčių valstybei ar būtų gavusi nepagrįstą mokestinę naudą, todėl nesant objektyvių įrodymų dėl pareiškėjos sukčiavimo PVM mokėjimais, mokesčių administratoriaus argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pareiškėjos teigimu, tai, kad, įtraukiant į PVM ataskaitą UAB „Alsantis“ ir UAB „Vilkonda group“ vardu įformintose PVM sąskaitose – faktūrose nebuvo sukčiaujama, įrodo, jog už įsigytas paslaugas pareiškėja realiai atsiskaitė. Nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. baudžiamojoje byloje Nr. eI-600-1095/2020 skyrė baudą už apskaitos pažeidimus, tačiau MGK į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsnio nuostatas neatsižvelgė, nenaikindama paskirtų baudų, o jas tik sumažinusi.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodė, kad Panevėžio apskrities VMI atliko pareiškėjos, pelno mokesčio (toliau – PM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokos) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSD įmokos) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., bei surašė Patikrinimo aktą. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus pareiškėjai patikrinimo metu apskaičiuotos mokėtinos 30942,03 Eur PVM, 12294 Eur PM, 9858,17 Eur GPM, 1963,59 Eur VSD įmokų, 563,44 Eur PSD įmokų sumos. Teigia, kad pareiškėja nesutikdama su Patikrinimo akto rezultatais pateikė pastabas, kuriose be kita ko išdėstė pasiūlymą pasirašyti susitarimą. Panevėžio apskrities VMI ir pareiškėja 2020 m. vasario 7 d. pasirašė susitarimą Nr. (42.59)-6-317. Panevėžio apskrities VMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, pateiktas pastabas bei atsižvelgdama į pasirašytą susitarimą, 2020 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. (42.59)-FR0682-90 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotus 18375,52 Eur PVM, 12294 Eur PM, 7237,74 Eur GPM, 1963,59 Eur VSD įmokų, 563,44 Eur PSD įmokų, taip pat apskaičiavo 11009,95 Eur PVM delspinigių, 4752,72 Eur PM delspinigių, 2955,27 Eur GPM delspinigių, bei skyrė 7650 Eur PVM baudą, 4918 Eur PM baudą, 2995 Eur GPM baudą, 982 Eur VSD įmokų baudą, 282 Eur PSD įmokų baudą. VMI 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 69-55 patvirtino Panevėžio apskrities VMI sprendimą. MGK 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. S-146(7-122/2020) patvirtino VMI sprendimą ir sumažino nurodytas sumokėti PVM, PM ir GPM baudas nuo 40 proc. iki 20 proc.

VMI atsiliepime cituoja norminius teisės aktus ir teisminę praktiką, kuria remiantis teigia, jog esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos nurodytais argumentais dėl sandorių su UAB „Alsantis“ ir nurodo, jog pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje apskaityta, kad pareiškėja 2014 m. vasario 10 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 475 iš UAB „Alsantis“ įsigijo 117 vnt. plastikinių langų ir 12 vnt. šarvo durų už 67210 Lt ir 14114,10 Lt PVM. PVM sąskaitoje faktūroje, kaip prekes pardavęs, nurodytas vadybininkas R. M., tačiau VMI duomenimis, R. M. UAB „Alsantis“ pagal darbo sutartį dirbo iki 2014 m. sausio 31 d., todėl 2014 m. vasario 10 d. neturėjo teisės sudaryti UAB „Alsantis“ sandorių. Be to, PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475, kaip prekes priėmęs asmuo nenurodytas, yra tik parašas, atsargų transportavimo dokumentai pateikti nebuvo. VMI nurodė, jog buhalterinėje apskaitoje apskaityta, kad už įsigytus langus ir duris pareiškėja su UAB „Alsantis“ atsiskaitė grynais pinigais. Teigė, kad už langus ir duris iš pareiškėjos pusės atsiskaitė R. M., gautus pinigus, kaip UAB „Alsantis“ atstovas R. M. įnešė į UAB „Alsantis“ kasą, bet tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. VMI akcentuoja, kad UAB „Alsantis“ 2014 m. vasario mėn. pirminėje PVM deklaracijoje, pateiktoje 2014 m. kovo 25 d., PVM apmokestinamų tiekimų, taip pat ir 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 įforminto tiekimo, nedeklaravo (deklaracijoje užpildytas tik PVM atskaitos laukelis). Po 2014 m. liepos 31 d. mokesčių administratoriaus atlikto pareiškėjos operatyvaus patikrinimo, kuriame buvo konstatuotas faktas, kad UAB „Alsantis“ nedeklaravo 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 įforminto tiekimo, 2014 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Alsantis“ patikslino 2014 m. vasario mėn. PVM deklaraciją ir joje deklaravo 197266 Lt apmokestinamų tiekimų ir 41426 Lt pardavimo PVM.

VMI pažymi, kad UAB „Alsantis“ Didžiosios knygos duomenimis, 201 buhalterinėje sąskaitoje „Atsargos“ 2014 m. sausio 1 d. likučio nebuvo, per 2014 m. sausio-vasario mėn. įsigyta atsargų už 1415,38 Lt, nurašyta už 1415,38 Lt, likutis 2014 m. vasario 28 d. - 0 Lt, todėl Panevėžio apskrities VMI pagrįstai konstatavo, kad UAB „Alsantis“ atsargų (langų ir durų), kurių įsigijimą 2014 m. vasario 10 d. apskaitė iš jos pareiškėja už 67210 Lt ir 14114,10 Lt PVM, iš viso už 83324,10 Lt, neturėjo.

Teigia, kad pareiškėjas 2015 m. buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB „Vilkonda group“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015 m. kovo 2 d. VIL Nr. 0000075, 2015 m. kovo 19 d. VIL Nr. 0000079, 2015 m. liepos 30 d. VIL Nr. 0000090, 2015 m. rugpjūčio 27 d. VIL Nr. 0000095 už įvairius statybos darbus. Pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras pareiškėja PVM deklaracijose atskaitė 3665,01 Eur PVM bei 2015 m. leidžiamuose atskaitymuose apskaitė 17452,44 Eur sąnaudų. VMI pažymi, jog PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokiuose statybos objektuose atlikti darbai. PVM sąskaitos faktūros VIL Nr.0000090 ir VIL Nr.0000095 įformintos po 2015 m. liepos 1 d., kai vadovaujantis PVM įstatymo 96 straipsnio 1 d. 3 p. PVM už teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka pirkėjas, tačiau jose nenurodyta, kad taikoma atvirkštinio apmokestinimo schema. Pareiškėja pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras taip pat neįvykdė prievolės išskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM. Sutartys su UAB „Vilkonda group“ bei atliktų darbų aktai nepateikti. VMI akcentuoja, kad buhalterinės apskaitos duomenimis, už statybos darbus pareiškėja 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo atsiskaičiusi.

Be to, UAB „Vilkonda group“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose 2015 m. kovo 2 d. VIL Nr. 0000075 ir 2015 m. kovo 19 d. VIL Nr.0000079 nurodyta, kad UAB „Vilkonda group“ atliko tik statybos remonto darbus. VMI teigimu, kad UAB „Vilkonda group“ galėtų atlikti minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus, ji turėjo turėti tiek žmogiškuosius, tiek materialinius resursus, tačiau UAB „Vilkonda group“ darbuotojų, be direktoriaus, nebuvo. 2015 m. kovo 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr.0000075 nurodyta, kad UAB „Vilkonda group“ demontavo 8 m³ mūro sienų ir išnešė bei utilizavo 8 m³ silikato plytų, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Vilkonda group“ neturėjo jokių transporto priemonių. Be to, pareiškėja statybos remonto paslaugoms atlikti UAB „Vilkonda group“ turėjo perduoti statybines medžiagas, tačiau be pačių PVM sąskaitų faktūrų ir apmokėjimo dokumentų jokie kiti dokumentai (pvz., statybinių medžiagų perdavimo aktai), pagrindžiantys UAB „Vilkonda group“ atliktus darbus, nepateikti. Nurodo, kad nors pareiškėjos direktorius R. M. 2019 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime Nr.(42.59) FR1047-2939 nurodė, kad dalis medžiagų buvo palikta iš UAB „Panevėžio medicinos reikmenys“ nupirktose patalpose, tačiau šį teiginį paneigė UAB „Panevėžio medicinos reikmenys“ direktorė. Peržiūrėjus pareiškėjos dokumentus, nustatyta, kad statybinių medžiagų likučio 2015 m. sausio 1 d. nebuvo. Pagal pateiktus dokumentus 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. kovo 1 d. laikotarpiu pareiškėja įsigijo keletą pozicijų atsargų, kurios teoriškai galėjo būti panaudotos remontui, tačiau arba jų kiekiai neatitinka UAB „Vilkonda group“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų kiekių, arba negalima nustatyti, kur įsigytos atsargos buvo panaudotos, nes nėra atsargų nurašymo aktų. VMI sutinka su Panevėžio apskrities VMI išvada, jog pareiškėja iš UAB „Vilkonda group“ neįsigijo PVM sąskaitose faktūrose 2015 m. kovo 2 d. VIL Nr. 0000075 ir 2015 m. kovo 19 d. VIL Nr. 0000079 nurodytų paslaugų, šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko.

Teigia, kad 2015 m. liepos 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 0000090 ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 0000095 įforminta, kad UAB „Vilkonda group“ pareiškėjai atliko PVC langų montavimo, garo ir hidro juostų klijavimo bei angokraščių atstatymo ir apdailos darbus. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 19 d. paaiškinime R. M. paaiškino, kad neatsimena statybos objektų, kuriuose UAB „Vilkonda group“ atliko šiuos darbus, UAB „Vilkonda group“ šiuos darbus galėjo dirbti UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ objektuose, kuriuose atlikti darbus buvo samdoma pareiškėja, bei fiziniams asmenims – pareiškėjos langų užsakovams, tačiau nurodyti konkrečių objektų jis negali, UAB „Vilkonda group“ šiuos darbus galėjo dirbti laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. rugpjūčio mėn. VMI teigia, kad patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. rugpjūčio mėn. atlikti PVC langų montavimo, garo ir hidro juostų klijavimo bei angokraščių atstatymo ir apdailos darbus pareiškėją samdė du juridiniai asmenys - UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ bei fiziniai asmenys. Palyginus pareiškėjos atliktus darbų, kuriuos ji atliko užsakovams UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“, kiekius su darbų kiekiais, kurie įforminti UAB „Vilkonda group“ PVM sąskaitose faktūrose, nustatyta, kad UAB „Vilkonda group“ įformino, kad priklijavo 3740 m garo ir hidro juostų, kai pareiškėja užsakovams UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ pridavė tik 1289,96 m kiekį, t. y. 2450,04 m mažesnį nei UAB „Vilkonda group“ pridavė pareiškėjai. Be to, Panevėžio apskrities VMI kreipėsi į ūkio subjektus dėl informacijos pateikimo apie tai, kas ir kada atliko renovuotų namų PVC gaminių sumontavimo ir PVC gaminių angokraščių apdailos darbus ir gavus informaciją paaiškėjo, jog niekur nebuvo užfiksuota, kad kokius nors darbus atliko UAB „Vilkonda group“. VMI teigia, jog Panevėžio apskrities VMI padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja iš UAB „Vilkonda group“ neįsigijo PVM sąskaitose faktūrose 2015 m. liepos 30 d. VIL Nr. 0000090 ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. VIL Nr. 0000095 nurodytų paslaugų, PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, todėl pareiškėja UAB „Vilkonda group“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose VIL Nr. 0000075, VIL Nr. 0000079, VIL Nr. 0000090, VIL Nr. 0000095 išskirto 3665,01 Eur PVM (PVM deklaracijų atskaitoje apskaityta: 2015 m. kovo mėn. 1155,11 Eur ir 2015 m. rugpjūčio mėn. 2509,90 Eur pirkimo PVM) neturėjo teisės apskaityti PVM atskaitoje, nes PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotas PVM objektas neegzistavo. Atsižvelgiant į tai, kad sandoriai pripažinti neįvykusiais, UAB „Vilkonda group“ PVM sąskaitos faktūros VIL Nr. 0000075, VIL Nr. 0000079, VIL Nr. 0000090, VIL Nr. 0000095 laikomos neturinčiomis juridinės galios, todėl 17452,44 EUR suma 2015 m. sąnaudose, o tuo pačiu leidžiamuose atskaitymuose, apskaityta nepagrįstai.

VMI pažymi, jog pareiškėja, siekdama objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką išspręsti ginčą, privalėjo laikytis ir MAĮ 40 straipsnyje numatytų mokesčių mokėtojo pareigų ir pateikti visus papildomus dokumentus bei įrodymus, galinčius turėti įtakos pareiškėjos mokestinės prievolės dydžiui, tačiau pareiškėja šios savo pareigos neįvykdė, apsiribodama abstraktaus pobūdžio paaiškinimais.

Akcentuoja, kad pareiškėjos nurodytame Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. baudžiamajame įsakyme ne pareiškėja, o R. M. buvo kaltinamasis ir būtent R. M. pripažintas padaręs nusikalstamą veiklą, todėl MGK neturėjo pagrindo panaikinti paskirtas baudas MAĮ 132 str. pagrindu dėl kitam asmeniui paskirtos baudos baudžiamojoje byloje.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities VMI pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Cituoja norminius teisės aktus ir teisminę praktiką, kuria remiantis teigia, jog esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota.

Nurodo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepaneigia konstatuotų aplinkybių dėl pareiškėjos deklaruoto, tačiau realiai neįvykusio sandorio su UAB „Alsantis“. Pažymi, kad pareiškėjos direktorius R. M. (kuris veikė tiek UAB „Alsantis“, tiek pareiškėjos vardu) pateikė UAB „Alsantis“ 100 proc. akcijų savininkės V. M. 2014 m. sausio 15 d. sprendimą dėl UAB „Alsantis“ akcijų pardavimo, darbuotojų atleidimo iki 2014 m. balandžio 17 d. bei įpareigojimo tai padaryti direktorių, įgaliojimo R. M. parduoti prekių likučius už 81 324,10 Lt pagal sąrašą, taip pat 2014 m. sausio 15 d. įgaliojimą R. M. parduoti ir išduoti prekes, transporto priemones UAB „Aidenis“ bei pasirašyti su tais sandoriais susijusius dokumentus, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-317-516/2017 yra pripažinta, kad R. M. 2014 m. vasario 14 d. (tuo pat metu, kaip ir parduodamas ginčo prekes (langus, šarvo duris) pareiškėjai) sudarydamas automobilių pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Alsantis“ jau nebuvo šios bendrovės darbuotoju (atleistas 2014 m. sausio 31 d.) ir neturėjo kitų įgaliojimų veikti UAB „Alsantis“ vardu. Taigi, pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia R. M. atliktų veiksmų teisėtumo ir realaus sandorio pobūdžio. Šių aplinkybių nepagrindžia ir pareiškėjos pateikti lenkų kalba surašyti Lenkijos įmonių dokumentai. Panevėžio apskrities VMI nurodo, kad įvertinusi UAB „Alsantis“ Didžiosios knygos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. įrašus nustatė, kad 201 buhalterinėje sąskaitoje „Atsargos“ 2014 m. sausio 1 d. prekių likučio nebuvo, per 2014 m. sausio –vasario mėn. UAB „Alsantis“ įsigijo atsargų 1 415,38 Lt, nurašyta už 1 415,38 Lt, todėl prekių likučio nebuvo.

Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėja pateikė keturias PVM sąskaitas faktūras išrašytas UAB „Vilkonda Group“ už juose nurodytus, statybos ir apdailos darbus, tačiau kitų nurodytus darbus pagrindžiančių dokumentų, nepateikė. Pareiškėjo direktorius taip pat negalėjo pateikti jokios konkrečios informacijos apie bendradarbiavimo su UAB „Vilkonda Gruop“ aplinkybes, kontaktus. Teigia, kad Panevėžio apskrities VMI įvertino R. M. paaiškinimus dėl 2015 m. UAB „Vilkonda group“ atliktų darbų realumo ir surinktais įrodymais paneigė R. M. pateiktą informaciją, kad pagal 2015 m. kovo mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Vilkonda group“ atliko remonto darbus pareiškėjai priklausančiose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini), o pagal 2015 m. liepos-rugpjūčio mėn. išrašytas sąskaitas atliko langų montavimo darbus UAB „Aukštaitijos ranga“ ir UAB „Leneta“. Akcentuoja, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų remonto darbams reikalingų ir nurodomo subrangovo panaudotų medžiagų įsigijimą bei jų panaudojimą būtent ginčo remonto darbams atlikti. Taip pat pareiškėja nepaneigė surinktos informacijos apie tai, kad pareiškėjos kontrahentas neatliko langų montavimo darbų pagal pareiškėjos ir UAB „Aukštaitijos ranga“ bei UAB „Leneta“ sudarytas sutartis.

Pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu palygino pareiškėjos UAB „Leneta“ bei UAB „Aukštaitijos ranga“ perduotus darbų kiekius ir nustatė, kad UAB „Vilkonda group“ įformino, kad priklijavo 3 740 m garo ir hidro juostų, kai tuo tarpu pareiškėja užsakovams pridavė 1 289,96 m kiekį, t.y. ženkliai mažesnį nei UAB „Vilkonda group“ pridavė pareiškėjai. Taip pat, Panevėžio apskrities VMI surinko duomenis apie objektus, kuriuose pareiškėja atliko darbus užsakovams UAB „Aukštaitijos ranga“ ir UAB „Leneta“ bei kreipėsi į ūkio subjektus, kuriems minėti darbai buvo atlikti, tačiau daugiabučius gyvenamuosius namus valdantys ir administruojantys subjektai mokesčių administratoriui nurodė, kad neturi duomenų, jog renovuojamų namų statybos procese dalyvavo ar renovacijos dokumentacijoje, įskaitant statybos žurnalus, buvo fiksuota UAB „Vilkonda group“. Pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų kontrahento UAB „Vilkonda gruop“ dalyvavimą nurodytuose darbuose. Nurodo, jog įvertinus visas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat atsiskaitymo už paslaugas aplinkybes (teigta, kad atsiskaityta grynaisiais pinigais, pagal 2015 m. išrašytus dokumentus, tačiau atsiskaitymas 2015 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas, nes direktorius tik 2019 m. (prasidėjus patikrinimui) rado mokėjimo dokumentus, Panevėžio apskrities VMI pagal minėtus dokumentus neleido atskaityti pirkimo 365,01 Eur PVM ir 17 452,44 Eur paslaugų įsigijimo vertės priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė papildomai 2021 m. vasario 25 d. raštą, prašydama prijungti papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Nurodė, jog per 2014-2015 metus pareiškėjas pagal sutartį su įmonėmis UAB Leneta, UAB Elsis TS, UAB Aukštaitijos ranga, DS Statyba, AB Statkorpas, Pasvalio raj. Savivaldybės administracija dirbo 20 objektų. Pažymi, jog pareiškėjas negalėjo sumontuoti langų, durų bei atlikti apdailos darbų nepatiriant jokių sąnaudų. Inspekcija neklausė, ar R. M. prižiūrėjo darbus objektuose. Pagal pateiktus atsakingo asmens paskyrimus matyti, kad pareiškėjas, o būtent R. M. renovuojamojuose objektuose dirbo ir buvo tik subrangovas, Statybos žurnale nefiksuotas. Inspekcija visus 20 objektų atliktus darbus įvertino kaip neturinčius juridinės galios ir visos sąnaudos skirtos šiems objektams nebuvo užskaitytos (b. t. 2, l. 69-70).

Atsiliepimas

Atsakovė 2021 m. kovo 4 d. pateikė nuomonę, atsakydama į pareiškėjos paaiškinimus, kurioje nurodė, jog pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. teismui pateikti dokumentai (137 l.) buvo įvertinti patikrinimo metu, todėl neturi įtakos kitokiam mokesčio bazės nustatymui (b. t. 3, l. 70-73).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Panevėžio VMI 2020 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (42.59)FR0682-90 dalies, VMI 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 69-55 dalies ir MGK 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. S-146 (7-122/2020) dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir UAB „Alsantis“ ir UAB „Vilkonda group“ nors ir yra grindžiamos išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau faktiškai neįvyko.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Panevėžio AVMI atliko pareiškėjos pelno mokesčio (toliau – PM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014-01-29 iki 2015-12-31, gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014-01-29 – 2015-12-31, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014-02-05 iki 2015-12-31, valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau - VSD įmokos) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-12-31, privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau - PSD įmokos) apskaičiavimo teisingumą už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2015-12-31, bei surašė 2019-12-11 patikrinimo aktą Nr. (42.59)-FR0680-506 (MGK bylos 1 t., b. l. 108-154).

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus pareiškėjai patikrinimo metu apskaičiuotos mokėtinos 30942,03 Eur PVM, 12294 Eur PM, 9858,17 Eur GPM, 1963,59 Eur VSD įmokų, 563,44 Eur PSD įmokų sumos.

Pareiškėja nesutikdama su patikrinimo akto rezultatais pateikė pastabas, kuriose be kita ko išdėstė pasiūlymą pasirašyti susitarimą (MGK bylos 1 t., b. l. 92-96).

Pastabų nagrinėjimo metu Inspekcija ir pareiškėja 2020-02-07 pasirašė susitarimą Nr. (42.59)-6-317, kuriame susitarė dėl atskirų patikrinimo metu nustatytų pažeidimų, t. y. 9534 Eur PVM apskaičiuoto taikant MAĮ 70 straipsnį; apskaičiuoto 3032,12 Eur PVM dėl neįvykusių ūkinių operacijų susijusių su kuro įsigijimu; 2621 Eur GPM apskaičiuoto taikant MAĮ 69 straipsnį (MGK bylos 1 t., b. l. 89-91).

Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą, pateiktas pastabas bei atsižvelgdama į pasirašytą susitarimą, 2020-02-10 sprendimu Nr. (42.59)-FR0682-90 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotus 18375,52 Eur PVM, 12294 Eur PM, 7237,74 Eur GPM, 1963,59 Eur VSD įmokų, 563,44 Eur PSD įmokų, taip pat apskaičiavo 11009,95 Eur PVM delspinigių, 4752,72 Eur PM delspinigių, 2955,27 Eur GPM delspinigių, bei skyrė 7650 Eur PVM baudą, 4918 Eur PM baudą, 2995 Eur GPM baudą, 982 Eur VSD įmokų baudą, 282 Eur PSD įmokų baudą (MGK byla, l. 61-88).

Pareiškėja iš dalies nesutikdama su Inspekcijos sprendimu pateikė skundą VMI prie FM. Centrinis mokesčių administratorius 2020-05-14 sprendimu Nr. 69-55 patvirtino Inspekcijos sprendimą (MGK bylos 1 t., b. l. 22-30).

Pareiškėja iš dalies nesutikdama su VMI prie FM sprendimu pateikė skundą Komisijai. MGK, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir pareiškėjos skundą 2020-08-14 sprendimu Nr. S-146(7-122/2020) patvirtino VMI prie FM sprendimą ir sumažino nurodytas sumokėti PVM, PM ir GPM baudas nuo 40 proc. iki 20 proc. (MGK bylos 2 t., b. l. 79-106).

Pareiškėja iš dalies nesutikdama su MGK sprendimu pateikė skundą Teismui. Pareiškėja nesutinka dėl nepripažinimo PVM ataskaitos, susidarusios pagal PVM sąskaitas faktūras UAB „Alsantis“ ir UAB „Vilkonda group“, bei nesutinka su faktu, kad Panevėžio apskrities VMI padidino pelno mokestį. Pareiškėja nurodo, kad prekes (plastikinius langus ir šarvuotas duris) iš UAB „Alsantis“ realiai įsigijo ir sumontavo savo klientams. Taip pat pateikia grupę argumentų, susijusių su statybos paslaugų įsigijimu iš UAB „Vilkonda group“ ir nurodo, kad paslaugos realiai buvo suteiktos. Pareiškėja skunde apeliuoja ir į tai, kad patikrinimo metu nebuvo įrodytas ir / ar įrodinėjamas pareiškėjos nesąžiningumas, kuris yra vienintelis galintis turėti įtakos PVM atskaitos ribojimui.

Teismas su tokiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos vidaus rinkos funkcionavimą, apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarką buvo harmonizuota Sąjungos teisė, įvedant bendrą PVM sistemą. Tokios harmonizacijos pagrindu tapo 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo. Vėliau Šeštąją direktyvą pakeitė ir šiuo metu galioja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB (kuri iš dalies buvo pakeista Direktyvomis 2006/138/EB, 2007/75/EB, 2008/8/EB, 2008/117/EB, 2009/47/EB, 2009/69/EB, 2009/162/EB, 2010/23/EB, 2010/45/EB, 2010/88/EB yra daugiau pakeitimų) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir Direktyva 2006/112/EB). PVM sistemos esmę atskleidžia Direktyvos 2006/112 167 straipsnis, kuris pažodžiui atkartoja 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM. Apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus prekių tiekimą ar paslaugų teikimą (Direktyvos 2006/112 63 straipsnis). Pagal nusistovėjusią ETT praktiką, 2006/112 Direktyvos nuostatas mokesčių mokėtojų teisė atskaityti iš jų mokėtino PVM sumokėtą prekių ir paslaugų pirkimo PVM yra pagrindinis Bendrijos teisės nustatytos bendros PVM sistemos principas. Taigi teisė į atskaitą yra sudedamoji PVM sistemos dalis ir iš esmės negali būti ribojama, o ši teisė įgyvendinama nedelsiant visų mokesčių, taikomų pirkimo ūkinėms operacijoms, atžvilgiu (Teisingumo Teismo 2007-12-18 sprendimas byloje Cedilac (C 368/06), 31 punktas).

Direktyvos 2006/112/EB nuostatas įgyvendina nacionaliniai teisės aktai, t. y. PVM įstatymas, kurio 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Tuo tarpu PVM įstatymo 64 straipsnis, nustato, jog pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali būti arba turi būti naudojamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) įforminti. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Taigi įstatymas numato atvejus, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos-faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM. MAĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y., sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą, lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Pažymėtina, jog vertinant teismų praktiką PVM atskaitos bylose, išskiriamos dvi skirtingos situacijos, kada mokesčių mokėtojui neleidžiama atskaityti pirkimo PVM: 1) tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas neįrodo, jog ūkinė operacija yra realiai įvykusi, tokiu atveju mokesčių administratoriui nereikia vertinti ir įrodinėti mokesčių mokėtojo nesąžiningumo, dalyvavimo sukčiavime ir pan. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-01-29 nutartis Nr. A556-622/2013; LVAT 2013-02-19 nutartis Nr. A-556-231/2013 ir kt.); 2) tais atvejais, kai ūkinė operacija įvykusi, tačiau ne tarp tų asmenų, ar ne tomis sąlygomis, kokios nurodytos apskaitos dokumentuose bei ūkinė operacija yra realiai įvykusi, tokia, kokia nurodyta apskaitos dokumente, mokėtojas, remdamasis pateiktu apskaitos dokumentu siekia pasinaudoti teise į PVM atskaitą, tačiau kontrahentas nėra sumokėjęs pardavimo PVM į biudžetą, tokiu atveju vadovaujamasi suformuota praktika teismo bylose: LVAT išplėstinė teisėjų kolegijos 2013-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-705/2013; LVAT 2013-03-19 nutartis Nr. A-602-371/2013 ir kt.

LVAT savo nutartyse yra konstatavęs, kad nustačius, kad sandoriai (ūkinės operacijos) realiai neįvyko, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota (žr. pvz., LVAT 2011-09-29 nutartis adm. byloje Nr. A-556-2314-2011, LVAT 2011-09-19 nutartis adm. byloje Nr. A-556-2320/2011). Nesąžiningumas įrodinėtinas tik tada, kai konstatuojamas realus ūkinės operacijos buvimas, tuo tarpu, esant išvadai apie neįvykusias ūkines operacijas, paneigiama pareiga įrodinėti asmens, siekiančio realizuoti teisę į PVM atskaitą, nesąžiningumą (2010-04-06 nutartis adm. byloje Nr. P-556-34/2010; 2011-05-16 nutartis adm. byloje Nr. A-556-222/2011; kt.).

Taigi, pagal aukščiau nurodytas tiek norminių aktų, tiek teisminės praktikos nuostatas, esant realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms mokesčių mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota.

MAĮ 67 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais.

Pagal MAĮ 67 str. 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (LVAT 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1379/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde pateikia argumentus dėl sandorių su UAB „Alsantis“ ir nurodo, kad prekes (plastikinius langus ir šarvuotas duris) iš UAB „Alsantis“ realiai įsigijo ir sumontavo savo klientams. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Kaip matyti iš bylos duomenų Panevėžio apskrities VMI Sprendime dėl Patikrinimo akto tvirtinimo konstatavo, kad pareiškėja iš UAB „Alsantis“ neįsigijo PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr.475 nurodytų langų ir durų ir 2014 m. vasario 10 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta ūkinė operacija neįvyko. Konstatuota, kad pareiškėja išskirto 14 114,10 Lt PVM neturėjo teisės atskaityti PVM atskaitoje, nes PVM sąskaitoje nurodytas objektas neegzistavo, kad 67 210 Lt suma 2014 m. sąnaudose, o tuo pačiu leidžiamuose atskaitymuose apskaityta nepagrįstai. Taigi, neturinčia juridinės galios pripažinta 2014-02-10 PVM sąskaita faktūra Nr. 475 (Patikrinimo akto nustatomosios dalies 1.1. p.).

Pareiškėja su tokia Panevėžio apskrities VMI išvada nesutinka ir teigia, jog tiek UAB „Alsantis“ nuo pat įsikūrimo, tiek pareiškėja turėjo ir turi sutartis, įsipareigojimus, dirba su Lenkijos įmonėmis STOLLAR ir SONAROL, kurios gamina plastikinius langus ir duris. Bendradarbiavimas su šiomis Lenkijos įmonėmis ir UAB „Alsantis“ vyko iki pareiškėjos įsteigimo. Abi bendrovės vykdo tą pačią veiklą, buveinės adresas tas pats, keitėsi tik bendrovės pavadinimas. Nurodo, kad MGK pateiktos įmonių STROLLAR ir SONAROL išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei suderinimo aktai, kurie patvirtino patį langų įsigijimą. Akcentuoja, jog pareiškėja, veikdama pagal naujųjų UAB „Alsantis“ akcininkų prašymą nepalikti jokio turto, nupirko 117 vnt. langų ir 12 durų pagal išrašytą UAB „Alsantis“ PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 475, ją apmokėjo ir 2014 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje atskaitė 14 114,10 Lt PVM bei 2014 m. leidžiamuose atskaitymuose apskaitė 67 210 Lt sąnaudų. Teigia, kad 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą pasirašė UAB „Alsantis“ vadybininkas R. M. ir pareiškėjos direktorius M. G., nupirktų prekių nereikėjo niekur transportuoti, atsiskaitymas už prekes vyko grynais, lėšas atsiskaitymui M. G. suteikė akcininkė V. M. ir jos šeima. Nurodo, kad R. M., pasirašydamas 2014 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 475 manė, kad turėjo pilną atsakomybę ir teisę, nes tiek pagal akcininkės V. M. įgaliojimą, tiek pagal bendrovės direktoriaus įgaliojimą vykdė visus pirkimus.

Tačiau mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje, kaip prekes pardavęs, nurodytas vadybininkas R. M., tačiau VMI duomenimis, R. M. UAB „Alsantis“ pagal darbo sutartį dirbo iki 2014-01-31, todėl 2014-02-10 neturėjo teisės sudaryti UAB „Alsantis“ sandorių. PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475, kaip prekes priėmęs asmuo nenurodytas, yra tik parašas. Atsargų transportavimo dokumentai pateikti nebuvo. Buhalterinėje apskaitoje apskaityta, kad už įsigytus langus ir duris pareiškėja su UAB „Alsantis“ atsiskaitė grynais pinigais. Už langus ir duris iš pareiškėjos pusės atsiskaitė R. M., gautus pinigus, kaip UAB „Alsantis“ atstovas R. M. įnešė į UAB „Alsantis“ kasą, bet tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

UAB „Alsantis“ įsteigta 2007-05-09, deklaravo kitų statybinių dailidžių ir stalių dirbinių gamybos, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos ir didmeninės prekybos už atlygį ar pagal sutartį veiklas. UAB „Alsantis“ akcininke nuo 2010-10-25 iki 2014-02-17 buvo V. M., Bendrovės direktoriaus R. M. sutuoktinė ir Bendrovės akcininkė nuo 2014-12-30. Remiantis Juridinių asmenų registrui pateiktu 2014-02-17 akcininkų sąrašu, nuo 2014-02-17 UAB „Alsantis“ akcininkais buvo S. M. ir V. I.. Iš jų 2014-06-11 akcijas įsigijo R. K.. UAB „Alsantis“ direktoriumi nuo 2012-08-31 iki 2014-02-17 buvo M. G.. Visos darbo sutartys su darbuotojais nutrauktos 2014-02-17. 2015-06-19 Vilniaus apygardos teismas UAB „Alsantis“ iškėlė bankroto bylą. Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai direktoriaus pareigas vykdė R. K.. 2018-01-12 UAB „Alsantis“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Mokesčių administratoriui pateiktuose paaiškinimuose R. M. į klausimą ar 2014 m. buvo vedama langų ir durų kiekinė apskaita ir kada ir kaip pagal 2014-02-10 PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr.475 iš UAB „Alsantis” įsigytos atsargos buvo nurašytos, R. M. negalėjo paaiškinti. Į klausimą, kodėl su UAB „Alsantis“ atsiskaitė grynais pinigais, R. M. atsakė, kad „Turėjom surinktų pinigų ir todėl atsiskaitėme grynais“. 2019-09-19 paaiškinime R. M. nurodė, kad M. G. pinigų Pareiškėjui neskolino. Jei trūkdavo pinigų, į Pareiškėjo kasą jis įnešdavo pinigus, o kasos dokumentus suformindavo M. G. vardu. Kodėl paskolinti pinigai buvo suforminti M. G. vardu, o ne jo vardu, paaiškinti negalėjo. Pasak R. M., kur jis parodydavo, ten M. G. pasirašydavo.

UAB „Alsantis“ 2014 m. vasario mėn. pirminėje PVM deklaracijoje, pateiktoje 2014-03-25, PVM apmokestinamų tiekimų, taip pat ir 2014-02-10 PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 įforminto tiekimo, nedeklaravo (deklaracijoje užpildytas tik PVM atskaitos laukelis). Po 2014-07-31 mokesčių administratoriaus atlikto Bendrovės operatyvaus patikrinimo, kuriame buvo konstatuotas faktas, kad UAB „Alsantis“ nedeklaravo 2014-02-10 PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 įforminto tiekimo, 2014-08-14 UAB „Alsantis“ patikslino 2014 m. vasario mėn. PVM deklaraciją ir joje deklaravo 197266 Lt apmokestinamų tiekimų ir 41426 Lt pardavimo PVM.

2019-09-13 paaiškinime dabartinis pareiškėjos direktorius R. M. dėl sandorio su UAB „Alsantis“ paaiškino, kad sutartis su UAB „Alsantis“ dėl langų ir durų įsigijimo nebuvo sudaryta. Pardavimo dieną langai ir durys buvo Rasos g. 11, Panevėžyje. Jų gabenti niekur nereikėjo, nes UAB „Alsantis“ veiklą vykdė tuo pačiu adresu, kaip ir UAB „Aidenis“. R. M. paaiškinimu, įmonę UAB „Alsantis“ pardavus, pasikeitė tik įmonės pavadinimas, o veiklą UAB „Aidenis“ vykdo tą pačią kaip ir UAB „Alsantis“. R. M. paaiškinimu, tai buvo langai ir durys, kuriuos klientai buvo užsisakę įmonėje UAB „Alsantis“. Pasak R. M., prieš parduodant įmonę UAB „Alsantis“, buhalterė R. G. jam pateikė prekių likučius, kad nepaliktų tų prekių, kadangi nauji UAB „Alsantis“ savininkai neketino vykdyti langų ir durų prekybos veiklos, Pareiškėjas perėmė prekes ir pabaigė vykdyti užsakymus – sumontavo langus ir duris užsakovams. Kiekvienas iš UAB „Alsantis“ perimtas langas buvo pagamintas konkrečiam užsakovui. R. M. teigimu, jis negali nurodyti, kam konkrečiai buvo sudėti langai. 2014-02-10 PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 475 jis išrašė kaip atsakingas asmuo, atstovavęs UAB „Alsantis“. R. M. paaiškinimu, jis UAB „Alsantis“ vykdė visą organizacinį darbą, M. G. direktoriaus darbo nedirbo. Jam buvo išduotas įgaliojimas, visi dokumentai, taip pat ir įgaliojimas, jo paaiškinimu, buvo perduoti naujiesiems UAB „Alsantis“ savininkams, jų pavardžių jis nežinąs.

BUAB „Alsantis“ vadovas R. K. (vadovavo UAB „Alsantis“ nuo 2014-06-11) bankroto administratoriui pateikė Didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-02-28. Didžiosios knygos duomenimis, 201 buhalterinėje sąskaitoje „Atsargos“ 2014-01-01 likučio nebuvo, per 2014 m. sausio-vasario mėn. įsigyta atsargų už 1415,38 Lt, nurašyta už 1415,38 Lt, likutis 2014-02-28 - 0 Lt. Inspekcija padarė išvadą, kad Pareiškėjas iš UAB „Alsantis“ atsargų neįsigijo. UAB „Alsantis“ 2014-02-10 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 475 nurodyta ūkinė operacija neįvyko.

Kaip matyti iš mokestinio patikrinimo bylos duomenų (MGK bylos 2 t., b. l. 51-65) 2017-05-31 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-317-516/2017 išnagrinėjo atsakovų R. M., pareiškėjos ir „Asveka“ bei trečiojo asmens V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-09-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4318-392/2016 pagal ieškovės BUAB „Alsantis“ ieškinį atsakovams pareiškėjai, UAB „Asveka“ ir atsakovui R. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais motyvais: 2014 m. vasario mėn. UAB „Alsantis“ nuspręsta parduoti S. M. ir V. I. už 23169,60 Eur (80000 Lt). Kadangi įmonė turėjo 43443 Eur (150000 Lt) įsiskolinimų įvairioms įmonėms ir apie 5792,40 Eur (20000 Lt) įsiskolinimų valstybinėms įmonėms, buvo nuspręsta, kad iš įmonės turimų pinigų bus sumokėtos skolos įmonėms, o naujieji savininkai sumokės skolas valstybinėms įmonėms, todėl įmonė bus parduota už mažesnę 17377 Eur (60000 Lt kainą). Trečiasis asmuo S. M. atsiliepime į skundą nurodė, kad po įmonės pirkimo – pardavimo dokumentų pasirašymo, neįvyko joks faktinis turto ar įmonės buhalterinių ar kitų dokumentų perdavimas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2017-05-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-317-516/2017 pažymėjo, kad R. M. iš UAB „Alsantis“ buvo atleistas dar 2014 m. sausio 31 d. ir jokio dokumento, suteikiančio teisę jam veikti įmonės vardu, byloje nėra. Savo ruožtu visi nauji pateikti dokumentai, išskyrus vieną kasos pajamų orderį, išrašytą 2014 m. sausio 29 d. 452,73 Eur sumai, sudaryti ir mokėjimai atlikti jau po R. M. atleidimo iš bendrovės. Be to, kaip matyti iš kai kurių dokumentų turinio, mokėjimo atlikimą patvirtinantys dokumentai buvo išrašyti tą pačią dieną, kaip ir pačios sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo atliekami mokėjimai, t. y. jau po 2014 m. vasario 13 d., kai buvo išgryninti pinigai, tuo tarpu kitų duomenų, iš kurių būtų galima įvertinti neva tarp ieškovės ir pateiktuose dokumentuose išvardintų įmonių (be kita ko ir užsienio – Lenkijos įmonės) susiklosčiusių sutartinių santykių pagrindą ir santykių susiklostymo laiką, pateiktuose kasos pajamų orderių, kvitų ir mokėjimų nurodymų kopijose nėra. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad pats R. M., tiek atitinkamai UAB „Aidenis“, atstovaujama to paties R. M., žinojo ir negalėjo nežinoti kad visų pirma, R. M. nebėra UAB ‚Alsantis“ darbuotojas, todėl negali veikti UAB „Alsantis“ vardu (MGK bylos 2 t., b. l. 51-65).

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja iš UAB „Alsantis“ neįsigijo PVM sąskaitoje faktūroje ALS 475 nurodytų langų ir durų. 2014-02-10 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr.475 nurodyta ūkinė operacija neįvyko. Esant realiai neįvykusiai ūkinei operacijai mokesčio mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota, nes nėra PVM objekto, o mokesčių mokėtojo pateiktas apskaitos dokumentas, nors ir turintis teisės aktuose nustatytus formaliuosius rekvizitus, laikomas neturinčiu juridinės galios.

Pareiškėjos pateikti dokumentai buvo įvertinti mokestinio patikrinimo metu ir jie nepaneigia konstatuotų aplinkybių dėl pareiškėjos deklaruoto, tačiau tariamo ir realiai neįvykusio sandorio su UAB ,,Alsantis“ pobūdžio, prieštarauja kitai byloje surinktai informacijai, todėl teismas pareiškėjos pateiktus dokumentus vertina kritiškai.

Teismo vertinimu, pareiškėjos bandoma pagrįsti situacija, kai įvertinus net vėliausius 2013 m. įsigijimus lapkričio ar gruodžio mėnesį, įsigijus iš tiekėjų konkretiems užsakovams montuoti skirtas prekes ir atgabenus jas į Lietuvą, jos sandėliuotos iki 2014 m. vasario mėnesio ir laikytos, kaip teigiama skunde ir nurodoma R. M. paaiškinime, abiejų įmonių veiklos vietoje Rasos g., Panevėžyje iki tol, kol pareiškėja perima UAB ,,Alsantis“ įsipareigojimus, o sumontuojamos dar vėliau, tai yra 2014 m. vasario–balandžio mėnesiais, neatitinka gyvenimiškos ir ekonominės logikos. Todėl teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai pagal UAB ,,Alsantis“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą neleido atskaityti 14 114,1 Lt pirkimo PVM ir 67 210 Lt prekių įsigijimo vertės priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Dėl sandorių su „Vilkonda group“

Skunde pareiškėja taip pat pateikia grupę argumentų susijusių su statybos paslaugų įsigijimu iš UAB „Vilkonda group“ ir nurodo, kad paslaugos realiai buvo suteiktos.

Inspekcija nustatė, kad pareiškėja 2015 m. buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB „Vilkonda group“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015-03-02 VIL Nr. 0000075, 2015-03-19 VILNr. 0000079, 2015-07-30 VIL Nr. 0000090, 2015-08-27 VIL Nr. 0000095 už įvairius statybos darbus. Pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras pareiškėja PVM deklaracijose atskaitė 3665,01 Eur PVM bei 2015 m. leidžiamuose atskaitymuose apskaitė 17452,44 Eur sąnaudų (Patikrinimo akto 2 lentelė, 11-12 lapas).

PVM sąskaitas faktūras išrašiusiu nurodytas direktorius K. A., darbus priėmusiu – R. M.. PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokiuose statybos objektuose atlikti darbai. PVM sąskaitos faktūros VIL Nr.0000090 ir VIL Nr.0000095 įformintos po 2015-07-01, kai vadovaujantis PVM įstatymo 96 straipsnio 1 d. 3 p. PVM už teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka pirkėjas, tačiau jose nenurodyta, kad taikoma atvirkštinio apmokestinimo schema. Pareiškėjas pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras taip pat neįvykdė prievolės išskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM. Sutartys su UAB „Vilkonda group“ bei atliktų darbų aktai mokestinio patikrinimo nebuvo pateikti.

Kaip matyti iš bylos duomenų, UAB „Vilkonda group“ įregistruota 2014-11-14, nurodė vykdanti statybų plėtros veiklą. UAB „Vilkonda group“ PVM mokėtoja įregistruota 2014-12-04, išregistruota 2016-01-29. Sandorių su pareiškėja metu jos vienintelis akcininkas ir vadovas buvo K. A.. Nuo UAB „Vilkonda group“ įsteigimo iki 2016 m. sausio mėn. pagal darbo sutartį dirbo vienintelis darbuotojas – direktorius K. A., kuris 2016-01-02 mirė. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Vilkonda group“ vardu transporto priemonių registruota nebuvo.

2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje UAB „Vilkonda group“ deklaravo 0 Eur mokėtino į biudžetą PVM, t. y. 7432 Eur pardavimo PVM lygų 7432 Eur atskaitomam pirkimo PVM. 2015 m. liepos mėn. deklaravo 4876 Eur pardavimo PVM, 4876 Eur pirkimo PVM, 7497 Eur atskaitomą pirkimo PVM ir 2621 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM. 2015 m. rugpjūčio mėn. deklaravo 1322 Eur pardavimo PVM, 1322 Eur pirkimo PVM, 7497 Eur atskaitomą pirkimo PVM ir 6175 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM. Pažymėtina, kad UAB „Vilkonda group“ per visą laikotarpį, kai buvo įregistruota PVM mokėtoja, deklaruodavo arba grąžintiną PVM, arba 0 Eur PVM (pardavimo PVM lygų pirkimo PVM). 2014-12-04 UAB „Vilkonda group“ buvo duotas nurodymas teikti išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus, tačiau įmonė jų nepateikė.

Patikrinimo metu mokesčių administratorius raštu kreipėsi į UAB „Vilkonda group“ apskaitą tvarkančią N. S., prašant pateikti 2015 m. UAB „Vilkonda group“ sandorių su Pareiškėju dokumentų kopijas ir kitą reikšmingą patikrinimui informaciją, tačiau registruotas laiškas grįžo neįteiktas, informacija iš N. S. negauta.

UAB „Vilkonda group“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose 2015-03-02 VIL Nr. 0000075 ir 2015-03-19 VIL Nr.0000079 nurodyta, kad UAB „Vilkonda group“ atliko tik statybos remonto darbus. Sutiktina su mokesčių administratoriaus išvada, jog tam, kad UAB „Vilkonda group“ galėtų atlikti minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytus darbus, ji turėjo turėti tiek žmogiškuosius, tiek materialinius resursus. Kaip minėta, UAB „Vilkonda group“ darbuotojų, be direktoriaus, nebuvo. 2015-03-02 PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr.0000075 nurodyta, kad UAB „Vilkonda group“ demontavo 8 m³ mūro sienų ir išnešė bei utilizavo 8 m³ silikato plytų. Vadinasi, UAB „Vilkonda group“ turėjo išgabenti 8 m³ silikato plytų, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, ji neturėjo jokių transporto priemonių. Be to, Pareiškėjas statybos remonto paslaugoms atlikti UAB „Vilkonda group“ turėjo perduoti statybines medžiagas: gipso plokštes, aliuminio konstrukcijas, dažus, akmens masės plyteles, glaistą ir kt. Be pačių PVM sąskaitų faktūrų ir apmokėjimo dokumentų jokie kiti dokumentai (pvz., statybinių medžiagų perdavimo aktai), pagrindžiantys UAB „Vilkonda group“ atliktus darbus, nepateikti. Nors Pareiškėjo direktorius R. M. 2019-09-19 paaiškinime Nr.(42.59) FR1047-2939 nurodė, kad dalis medžiagų buvo palikta iš UAB „Panevėžio medicinos reikmenys“ nupirktose patalpose, tačiau šį teiginį paneigė UAB „Panevėžio medicinos reikmenys“ direktorė. Peržiūrėjus Pareiškėjo dokumentus, nustatyta, kad statybinių medžiagų likučio 2015-01-01 nebuvo. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-03-01 Pareiškėjas nebuvo įsigijęs nei gipso plokščių, nei aliuminio konstrukcijų, nei akmens masės plytelių. Pagal pateiktus dokumentus 2015-01-01 iki 2015-03-01 laikotarpiu Pareiškėjas įsigijo keletą pozicijų atsargų, kurios teoriškai galėjo būti panaudotos remontui, tačiau arba jų kiekiai neatitinka UAB „Vilkonda group“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų kiekių, arba negalima nustatyti, kur įsigytos atsargos buvo panaudotos, nes nėra atsargų nurašymo aktų. 2019-09-24 Pareiškėjo direktoriaus buvo paprašyta paaiškinti, kur ir kaip Pareiškėjo veikloje buvo panaudotos 2014-2015 m. įvairiais mėnesiais įsigytos statybinės medžiagos: plytelės, dažai, santechnika, grindjuostės ir kita. Nors Pareiškėjo direktorius R. M. 2019-11-29 paaiškinimuose teigia, kad biurų Panevėžyje ir Pakruojyje kapitaliniam remontui sunaudojo visas 2014-2015 m. laikotarpiu įsigytas statybines medžiagas, o remontą Panevėžio biure, jo teigimu, atliko UAB „Vilkonda group“, tačiau nurodė, kad tiksliai paskirstyti ir nurodyti, kokia prekė, koks jos kiekis buvo panaudotas konkrečiam objektui, negali, nes nepamena. Teiginiai apie statybinių medžiagų panaudojimą remontui nepagrįsti jokiais įrodymais.

Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėja iš UAB „Vilkonda group“ paslaugų neįsigijo, UAB „Vilkonda group“ pareiškėjai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko. Patikrinimo akte pasisakyta atskirai dėl pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje apskaitytų UAB „Vilkonda group“ vardu įformintų 2015‑03‑02 PVM sąskaitos faktūros VIL Nr. 0000075 ir 2015-03-19 PVM sąskaitos faktūros VIL Nr. 0000079, kuriose, pasak pareiškėjos direktoriaus R. M., įforminta, kad UAB „Vilkonda group“ atliko remonto darbus pareiškėjos ofise adresu (duomenys neskelbtini), bei dėl pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje apskaitytų UAB „Vilkonda group“ vardu įformintų 2015‑07‑30 PVM sąskaitos faktūros VIL Nr. 0000090 ir 2015-08-27 PVM sąskaitos faktūros VIL Nr. 0000095, kuriose įforminta, kad UAB „Vilkonda group“ pareiškėjai atliko PVC langų montavimo, garo ir hidro juostų klijavimo bei angokraščių atstatymo ir apdailos darbus. Patikrinimo akte konstatuota, kad sutartys su UAB „Vilkonda group“ bei atliktų darbų aktai nepateikti (patikrinimo akto 12 lapas).

Patikrinimo akte nurodyta, kad 2019-09-19 paaiškinime Nr. (42.59) FR1047-2939 (patikrinimo akto 17 priedas) Pareiškėjo direktorius R. M. dėl sandorio su UAB „Vilkonda group“ paaiškino, kad neatsimena, ar buvo sudaryta sutartis su minėta įmone, dėl to, kaip buvo apskaičiuoti atlikti darbų kiekiai, paaiškino, kad susėdo su UAB „Vilkonda group“ statybos vadovu ir suskaičiavo darbų kiekius, kurie buvo surašomi juodraščiuose.

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėja į bylą pateikė 2015-01-05 Statybos rangos sutartis Nr. 2015/01/05 dėl remonto darbų (toliau – Sutartis Nr. 1) Pareiškėjo ofise adresu (duomenys neskelbtini) bei 2015-03-02 atliktų darbų aktas Nr. 1 ir 2015-03-19 atliktų darbų aktas Nr. 2, kurie patikrinimo metu nebuvo pateikti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir sutinka su atsakovės argumentu, jog nei Sutartis Nr. 1, nei darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 nepatvirtinti UAB „Vilkonda group“ antspaudu. Prie Sutarties Nr. 1 nėra sąmatos, kurioje būtų išvardinti atliktini darbai, jų kiekiai ir kainos, Sutarties Nr. 1 3.2. p. nurodyta, kad garantinio laikotarpio įsipareigojimams užtikrinti UAB „Vilkonda group“ pateikia atitinkamą garantinį raštą, kuris turi būti perduodamas kartu su galutinio darbų priėmimo-perdavimo aktu ir yra galutinio apmokėjimo sąlyga. Garantinis raštas kartu su Sutartimi Nr. 1 teismui nepateiktas. Sutarties Nr. 1 2.3.2. p. nurodyta, kad rangovas remonto darbams turi naudoti LR įstatymais nustatyta tvarka sertifikuotas medžiagas bei gaminius, tačiau atliktų darbų aktuose išvardinti tik darbai, bet nenurodytos rangovo remontui panaudotos medžiagos. 2015-03-02 atliktų darbų akte Nr. 1 ir 2015-03-19 atliktų darbų akte Nr. 2 surašyta ta pati informacija, kaip ir 2015‑03‑02 PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 0000075 ir 2015-03-19 PVM sąskaitoje faktūroje VILNr. 0000079, skirtumas yra tik tas, kad nurodytas statybos objektas. Taigi, teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog papildomai pateikta Sutartis Nr. 1 ir atliktų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 neįrodo UAB „Vilkonda group“ atliktų darbų realumo. Patikrinimo metu buvo vertintas 2015‑03‑02 PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 0000075 ir 2015-03-19 PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 0000079 įformintų ūkinių operacijų turinys, UAB „Vilkonda group“ galimybės atlikti darbus, buvo surinkta informacija iš Pareiškėjo patalpų nuomininkų, kurie paneigė, kad patalpos buvo remontuojamos, iš patalpų pardavėjos, kuri teigė, kad parduotos patalpos buvo suremontuotos, buvo atlikta pareiškėjo turėtų ir per 2015 m. I ketv. įsigytų statybinių medžiagų analizė, patalpų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių duomenų analizė. Konkreti išvada, įrodanti, kad UAB „Vilkonda group“ vardu įformintose 2015‑03‑02 PVM sąskaitose faktūrose VIL Nr. 0000075 ir 2015-03-19 VIL Nr. 0000079 ūkinės operacijos neįvyko, surašyta patikrinimo akto 15-16 lapuose.

Kaip matyti iš bylos duomenų 2015-07-30 PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 0000090 ir 2015-08-27 PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 0000095 įforminta, kad UAB „Vilkonda group“ Pareiškėjai atliko PVC langų montavimo, garo ir hidro juostų klijavimo bei angokraščių atstatymo ir apdailos darbus. 2019-09-19 paaiškinime R. M. paaiškino, kad neatsimena statybos objektų, kuriuose UAB „Vilkonda group“ atliko šiuos darbus. Pasak jo, UAB „Vilkonda group“ šiuos darbus galėjo dirbti UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ objektuose, kuriuose atlikti darbus buvo samdomas pareiškėja, bei fiziniams asmenims – pareiškėjos langų užsakovams, tačiau nurodyti konkrečių objektų jis negali, nes nepamena. Jo paaiškinimu, UAB „Vilkonda group“ šiuos darbus galėjo dirbti laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. rugpjūčio mėn. R. M. paaiškinimu, sutartis su UAB „Vilkonda group“ dėl šių darbų atlikimo nebuvo surašyta, nesurašyti ir atlikimo darbų aktai. Dėl to, kaip buvo apskaičiuoti atlikti darbų kiekiai, paaiškino, kad susėdo su UAB „Vilkonda group“ statybos vadovu ir suskaičiavo darbų kiekius, kurie buvo surašomi juodraščiuose.

PVM sąskaitose faktūrose VIL Nr. 0000090 ir VIL Nr. 0000095 įforminta, kad UAB „Vilkonda group“ atliko šiuos darbų kiekius: sumontavo 2615 m PVC langų, priklijavo 2615 m garo juostų, priklijavo 1125 m hidro juostų, atliko 678 m angokraščių atstatymo ir apdailos darbų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2015 m. gegužės iki 2015 m. rugpjūčio mėn. atlikti PVC langų montavimo, garo ir hidro juostų klijavimo bei angokraščių atstatymo ir apdailos darbus Pareiškėją samdė du juridiniai asmenys - UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ bei fiziniai asmenys. Atlikta minėto laikotarpio UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ atliktų PVC langų montavimo, garo ir hidro juostų klijavimo bei angokraščių atstatymo ir apdailos darbų kiekių analizė (šių darbų kiekių analizės fiziniams asmenims atlikti buvo neįmanoma, nes Pareiškėjas fiziniams asmenims surašė tik PVM sąskaitas faktūras (atliktų darbų aktų nėra), kuriose nenurodyti darbų kiekiai). Atliekant analizę skaičiuoti visų PVC gaminių, o ne tik langų, montavimo bei įvairių juostų (apdailinių, garoizoliacinių, difuzinių) kiekiai, nes atliktų darbų aktuose darbų kiekiai aktuoti bendrai, jų neišskiriant pagal gaminių pavadinimą.

Palyginus Pareiškėjo atliktus darbų, kuriuos ji atliko užsakovams UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“, kiekius su darbų kiekiais, kurie įforminti UAB „Vilkonda group“ PVM sąskaitose faktūrose, nustatyta, kad UAB „Vilkonda group“ įformino, kad priklijavo 3740 m garo ir hidro juostų, kai Pareiškėjas užsakovams UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ pridavė tik 1289,96 m kiekį, t. y. 2450,04 m mažesnį nei UAB „Vilkonda group“ pridavė Pareiškėjui. Skaičiuojant juostų klijavimo darbų kiekį, į Pareiškėjo užsakovams priduotą darbų kiekį įskaičiuoti visų pavadinimų juostų darbų kiekiai.

Kaip matyti iš mokestinio patikrinimo bylos duomenų Inspekcija kreipėsi į ūkio subjektus dėl informacijos pateikimo apie tai, kas ir kada atliko renovuotų namų PVC gaminių sumontavimo ir PVC gaminių angokraščių apdailos darbus. Buvo gauti atsakymai iš Ramygalos g. 61-ojo namo savininkų bendrijos, Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Velžio valda“, UAB „Biržų šilumos tinklai“, UAB „Ukmergės butų ūkis“, UAB „Utenos butų ūkis“, UAB „Kėdainių butai“. Niekur nebuvo užfiksuota, kad kokius nors darbus atliko UAB „Vilkonda group“.

Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, patikrinimo metu konstatuota, kad nepateikti jokie kiti, be PVM sąskaitų faktūrų ir apmokėjimo dokumentų, UAB „Vilkonda group“ PVC gaminių montavimo, juostų klijavimo bei angokraščių atstatymo ir apdailos darbų atlikimą pagrindžiantys dokumentai; UAB „Vilkonda group“ neturėjo žmogiškųjų resursų (įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas - direktorius) paslaugoms teikti; atlikus Pareiškėjo įmonėms UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ atliktų PVC langų montavimo, garo ir hidro juostų klijavimo bei angokraščių atstatymo ir apdailos darbų kiekių ir UAB „Vilkonda group“ Pareiškėjui priduotų šių darbų kiekių analizę, nustatyta, kad UAB „Vilkonda group“ įformino, kad priklijavo 3740 m garo ir hidro juostų, kai Pareiškėjas užsakovams UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ pridavė tik 1289,96 m kiekį, t. y. 2450,04 m mažesnį nei UAB „Vilkonda group“ pridavė Pareiškėjui; Ramygalos g. 61-ojo namo savininkų bendrija, Daugiabučių namų savininkų bendrija „Velžio valda“, UAB „Biržų šilumos tinklai“, UAB „Ukmergės butų ūkis“, UAB „Utenos butų ūkis“, UAB „Kėdainių butai“, t. y. ūkio subjektai, kurie valdo ar administruoja daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose Pareiškėjs užsakovams UAB „Leneta“ ir UAB „Aukštaitijos ranga“ atliko PVC gaminių montavimo, juostų klijavimo bei angokraščių atstatymo ir apdailos darbus, patvirtino, kad neturi duomenų, kad renovuojamų namų statybos procese dalyvavo UAB „Vilkonda group“; Gyvenamųjų namų Ramygalos g. 61, Panevėžyje, Žemdirbių g. 16, Velžyje, Panevėžio raj., Basanavičiaus g. 8 ir Vytauto g. 49 Ukmergėje, Aušros g. 26, Utenoje, Parko g. 12, Akademija, Kėdainių raj. ir Ežero g. 4, Vainotiškiuose, Kėdainių raj. renovacijos dokumentacijoje, įskaitant ir statybos darbų žurnalus, neužfiksuota, kad kokius nors darbus atliko UAB „Vilkonda group“.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pritartina mokesčių administratoriaus išvadai, jog esant realiai neįvykusiai ūkinei operacijai mokesčio mokėtojo teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota, nes nėra PVM objekto, o mokesčių mokėtojo pateiktas apskaitos dokumentas, nors ir turintis teisės aktuose nustatytus formaliuosius rekvizitus, laikomas neturinčiu juridinės galios. Pareiškėjas UAB „Vilkonda group“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose VIL Nr. 0000075, VIL Nr. 0000079, VIL Nr. 0000090, VIL Nr. 0000095 išskirto 3665,01 Eur PVM (PVM deklaracijų atskaitoje apskaityta: 2015 m. kovo mėn. 1155,11 Eur ir 2015 m. rugpjūčio mėn. 2509,90 Eur pirkimo PVM) neturėjo teisės apskaityti PVM atskaitoje, nes PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotas PVM objektas neegzistavo.

Dėl baudų ir delspinigių

Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija neatsižvelgė į 2020-05-18 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, nepanaikino paskirtų baudų ir taip pažeidė MAĮ 132 str. nuostatas.

MAĮ 132 str. 4 dalyje numatyta, kad jeigu nustatoma, kad padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo medžiagą, susijusią su galimai mokesčių mokėtojo padaryta nusikalstama veika, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, priima šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus ir juose nurodo konkrečią papildomai apskaičiuotų mokesčių ir apskaičiuotų delspinigių sumą, o baudos skyrimą sustabdo iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Baudos skyrimas nepradedamas, jei baudžiamoji byla buvo iškelta iki mokestinio patikrinimo pradžios.

To paties straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui priėmus sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą ir šiam sprendimui įsiteisėjus, mokesčių administratorius per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos atnaujina baudos skyrimą ir teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo mokesčių mokėtojas nuteisiamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai padarymo, dėl sukčiavimo mokesčių apskaičiavimo ar sumokėjimo srityje arba dėl neteisėto praturtėjimo, ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, atnaujina baudos skyrimą ir papildomu sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo nebeskiria mokesčių mokėtojui baudos.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos nurodytame 2020-05-18 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme ne pareiškėja, o R. M. buvo kaltinamasis ir būtent R. M. pripažintas padaręs nusikalstamą veiklą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (MGK bylos 2 t., b. l. 43-49). Atsižvelgiant į tai, teismas pritaria Komisijos išvadai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo panaikinti paskirtas baudas MAĮ 132 str. pagrindu dėl kitam asmeniui paskirtos baudos baudžiamojoje byloje.

Teismas pritaria atsakovo argumentui, jog pareiškėjas, siekdamas objektyviai ir per kuo trumpesnį laiką išspręsti ginčą, privalėjo laikytis ir MAĮ 40 straipsnyje numatytų mokesčių mokėtojo pareigų ir pateikti visus papildomus dokumentus bei įrodymus, galinčius turėti įtakos pareiškėjo mokestinės prievolės dydžiui. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja be deklaratyvių teiginių, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos dėstomus skundo argumentus ir paneigtų Inspekcijos patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei tų aplinkybių rezultate padarytas išvadas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams pagrįsti, o pareiškėja mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl teismas konstatuoja, kad ginčijami Panevėžio AVMI, VMI ir Komisijos sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aidenis“ skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė