Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-20 · Civilinė byla Nr. 2-2574/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-20
Bylos Nr.
2-2574/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2574/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalies, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės prašymo dalį dėl papildomo 333 481,77 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Sautra“ bankroto byloje Nr. B2-384-485/2011.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovui UAB „Sautra“ iškėlė bankroto bylą. 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „Sautra“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių ir kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 388 758,64 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

2010 m. liepos 19 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas atsakovo BUAB „Sautra“ administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ prašymas pakeisti UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, jį sumažinant iki 55 276,87 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs šį prašymą 2010 m. spalio 4 d. nutartimi patvirtino sumažintą kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 55 276,87 Lt dydžio finansinį reikalavimą UAB „Sautra“ bankroto byloje.

Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą patikslinti jo finansinius reikalavimus, patvirtinant 1 062 042,21 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 1) 37 983,06 Lt įsiskolinimo pagal pateiktas, bet neapmokėtas sąskaitas; 2) 17 293,81 Lt likusio įsiskolinimo, susidariusio pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. LT080642 įmokų grafiką; 3) 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57168; 4) 646 380,35 Lt UAB „Swedbank lizingas“ patirtų nuostolių iš turto pardavimo; 5) 26 903,22 Lt UAB „Swedbank lizingas“ patirtų papildomų išlaidų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi nutarė: 1) kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalį dėl 37 983,06 Lt įsiskolinimo, 17 293,81 Lt likusio nepadengto įsiskolinimo bei 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168 patvirtinimo UAB „Sautra“ bankroto byloje atsisakyti priimti; 2) patvirtinti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 728 560,44 Lt dydžio finansinį reikalavimą UAB „Sautra“ bankroto byloje.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ 55 276,87 Lt dydžio finansinis reikalavimas, į kurį įtrauktos 37 983,06 Lt įsiskolinimo ir 17 293,81 Lt likusio nepadengto įsiskolinimo sumos, konstatavo, jog kreditorius prašo tas pačias skolas patvirtinti dar kartą. Teismas taip pat pažymėjo, kad minėta nutartimi yra nustatyta, jog UAB „Swedbank lizingas“ galėtų reikšti kreditorinį reikalavimą 333 481,77 Lt atsakovui UAB ,,Sautra“, kaip laiduotojui tik esant tokiai sutarčiai ar atskiram susitarimui, o jo nesant, prašymas patvirtinti tokį reikalavimą yra nepagrįstas. Teismo teigimu, tai reiškia, kad kreditorius ginčija faktus ir teisinius santykius, kurie jau yra nustatyti teismo priimtoje ir įsiteisėjusioje nutartyje. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ir CPK 279 straipsnio 4 dalies bei CPK 18 straipsnio nuostatomis, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalį dėl 37 983,06 Lt įsiskolinimo, 17 293,81 Lt likusio nepadengto įsiskolinimo bei 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168 patvirtinimo atsisakyti priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Administratoriui nepareiškus prieštaravimų, teismas tenkino kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą įtraukti 646 380,35 Lt patirtų nuostolių ir 26 903,22 Lt patirtų papildomų išlaidų į patikslintą UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą UAB „Sautra“ bankroto byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo prašymą patvirtinti finansinio reikalavimo dalį dėl 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168, ir šios reikalavimo dalies priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo patvirtinęs UAB „Swedbank lizingas“ finansinius reikalavimus UAB „Sautra“ bankroto byloje 388 758,64 Lt sumai. Į šią sumą buvo įskaičiuotas ir 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, tačiau bankroto administratorius beveik po vienerių metų kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas patvirtinti sumažintus UAB „Swedbank lizingas“ finansinius reikalavimus. Kauno apygardos teismas priėmė šį prašymą ir jį nagrinėjo, nepaisydamas to, kad šis klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia ir nepanaikinta nutartimi, todėl šiuo metu egzistuoja dvi viena kitai prieštaraujančios įsiteisėjusios teismo nutartys. Be to, iš dalies atsisakydamas priimti UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl patikslintų finansinių reikalavimų patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią nėra draudžiama kreditoriui kreiptis dėl finansinių reikalavimų tikslinimo, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Sautra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą ir palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą. BUAB „Sautra“ taip pat prašo iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Sistemiškai analizuojant ĮBĮ 26 straipsnio nuostatas matyti, kad teismui nėra imperatyviai nustatyta pareiga patikslinus ar sumažinus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, panaikinti ankstesnę nutartį, kuria teismas buvo patvirtinęs kitos, t. y. mažesnės ar didesnės apimties, finansinius reikalavimus. Tokia nusistovėjusi praktika yra normali ir susijusi su viešojo intereso gynimu.Bankroto administratorius iniciavo 333 481,77 Lt sumos vertinimo klausimą dėl to, kad kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nepagrįstai teigė, jog šias skolas patvirtina sudaryta Faktoringo sutartis, kuri tuo pačiu laikoma ir laidavimo sutartimi. Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi nustatė, kad tarp šalių sudarytos faktoringo sutarties negalima laikyti laidavimo sutartimi. Apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu tikslinti jo finansinius reikalavimus su analogiškais argumentais, kurie jau buvo išnagrinėti ir iš esmės įvertinti teisme, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti tokį apelianto prašymą.Lietuvos apeliacinis teismas pagal apelianto skundą yra išnagrinėjęs ginčą dėl laidavimo santykių ir skolos priteisimo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ir paliko galioti Kauno apygardos 2011 m. vasario 1 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai, priteisiant iš apelianto skolą, palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir kitas teismo išlaidas.Apeliantas pakartotinai pateikė Kauno apygardos teismui prašymą patvirtinti finansinio reikalavimo sumas dėl 37 983,06 Lt įsiskolinimo pagal pateiktas, bet neapmokėtas sąskaitas, 17 293,81 Lt nepadengto įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. LT080642 įmokų grafike nurodyto įsiskolinimo, nors šių sumų įtraukimo klausimas taip pat yra teismo išspręstas – šios sumos patvirtintos UAB „Sautra“ bankroto byloje kaip kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas ir UAB „Sautra“ nėra ginčijamos. Šios aplinkybės įrodo, jog apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti kreditoriaus prašymo dalį patvirtinti papildomą finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija 2011 rugpjūčio 30d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalį dėl 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57168 patvirtinimo UAB „Sautra“ bankroto byloje, kaip finansinį reikalavimą. Kitos teismo nutarties dalies apeliantas neskundžia, todėl dėl jos teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.). ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštus ieškinio reikalavimus ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo patvirtinęs atsakovo BUAB „Sautra“ kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 388 758,64 Lt finansinį reikalavimą (b. l. 3). Ši nutartis įsiteisėjo. Kauno apygardos teisme 2010 m. liepos 19 d. buvo gautas atsakovo administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ prašymas pakeisti UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, jį sumažinant iki 55 276,87 Lt (b. l. 14-15). Administratorius nurodė, kad nėra pagrindo tvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ 333 481,77 Lt dydžio finansinį reikalavimą, vadovaujantis 2007 m. birželio 27 d. tarp atsakovo ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos faktoringo sutarties Nr. 57168 nuostatomis, teigiant, kad pagal šią sutartį UAB „Sautra“ yra neva įsipareigojusi laiduoti UAB „Swedbank lizingas“ už tai, kad pirkėjai laiku ir tinkamai įvykdys prievoles pagal perleistus reikalavimus. Anot administratoriaus, faktoringo sutartis nelaikytina laidavimo santykių atsiradimo pagrindu, todėl UAB „Swedbank lizingas“ 333 481,77 Lt finansinis reikalavimas yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį administratoriaus prašymą teismo posėdžio metu ir įvertinęs UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime išreikštą nuomonę dėl tokio administratoriaus prašymo, 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (b. l. 38-41) nutarė administratoriaus prašymą tenkinti ir patvirtino sumažintą kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 55 276,87 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo UAB „Sautra“ bankroto byloje. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad UAB „Swedbank lizingas“ galėtų reikšti reikalavimą šioje byloje UAB „Sautra“ kaip laiduotojui tik egzistuojant tokiai sutarčiai ar atskiram susitarimui, o jo nesant, kreditoriaus reikalavimas patvirtinti 333 481,77 Lt finansinį reikalavimą laikytinas nepagrįstu. Teismas panašiai vertino ir Įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57168, nurodydamas, kad šioje sutartyje įvardinti asmenys yra nurodyti kaip laiduotojai, tačiau šios sutarties negalima laikyti laidavimo sutartimi, kadangi ši sutartis neturi pagrindinių laidavimo sutartims keliamų reikalavimų požymių. Šios teismo nutarties šalys neginčijo, todėl ji įsiteisėjo. Tačiau 2011 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymas patikslinti jo finansinius reikalavimus, juos padidinant iki 1 062 042,21 Lt sumos, kurią sudaro: 1) 37 983,06 Lt įsiskolinimo pagal pateiktas, bet neapmokėtas sąskaitas; 2) 17 293,81 Lt likusio įsiskolinimo, susidariusio pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. LT080642 įmokų grafiką; 3) 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57168; 4) 646 380,35 Lt UAB „Swedbank lizingas“ patirtų nuostolių iš turto pardavimo; 5) 26 903,22 Lt UAB „Swedbank lizingas“ patirtų papildomų išlaidų (b. l. 42-46).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi į kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą įtraukė administratoriaus neginčijamus 646 380,35 Lt UAB „Swedbank lizingas“ patirtų nuostolių iš turto pardavimo ir 26 903,22 Lt UAB „Swedbank lizingas“ patirtų papildomų išlaidų, tačiau atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalį į jo finansinį reikalavimą įtraukti 1) 37 983,06 Lt įsiskolinimo pagal pateiktas, bet neapmokėtas sąskaitas; 2) 17 293,81 Lt likusio įsiskolinimo, susidariusio pagal Įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. LT080642 įmokų grafiką; 3) 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57168 (b. l. 103-104). Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad dėl šių reikalavimų teismas jau buvo pasisakęs ankstesnėse nutartyse.

CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš šių pagrindų, nurodytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, yra atvejis, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

Kaip jau minėta anksčiau, Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“ prašymą atsakovo UAB „Sautra“ bankroto byloje patvirtinti 333 481,77 Lt dydžio finansinį reikalavimą, t. y. įsiskolinimą pagal faktoringo sutartį Nr. 57168 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57168, pripažino nepagrįstu. Šios nutarties UAB „Swedbank lziingas“ neapskundė ir ji yra įsiteisėjusi. Vadinasi, pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalį dėl papildomo 333 481,77 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs, kad sistemiškai analizuojant IBI 26 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad teismui nėra nustatyta pareiga patikslinus ar sumažinus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, panaikinti ar pakeisti ankstesnę nutartį, kuria teismas buvo patvirtinęs kitos, t. y. mažesnės ar didesnės apimties kreditorinius reikalavimus. Toks įstatyminis reglamentavimas yra nulemtas bankroto proceso specifikos ir tikslo savalaikiai ir efektyviai tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei visiškai ar iš dalies likviduojant skolų naštą ir taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Paprastai teismo nutartimi tvirtinamos kelių/visų kreditorių finansinės pretenzijos bankrutuojančiai/bankrutavusiai įmonei. Šios aplinkybės lemia, kad situacija, kai teismas, tikslindamas kreditorinius reikalavimus nenaikina ar nekeičia ankstesnės nutarties dėl kreditorinių reikalavimu patvirtinimo, yra tinkama ir bankroto procesui būdinga teisminė praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1006/2011). Tokią pačią poziciją išdėstė ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, nurodydamas, kad teisminė praktika, kurios pagrindu siekiant bankroto proceso efektyvumo ir savalaikiškumo, teismai nenaikina ar nekeičia ankstesnių nutarčių naujai priimtomis nutartimis dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, o šiuo pagrindu teisiniai santykiai yra reglamentuojami pagal aktualias teismų priimtas nutartis, yra išskirtinai susijusi su viešojo intereso gynimu, ir padarė išvadą, kad ji yra tinkama bankroto teisiniuose santykiuose vyraujanti praktika. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismui priėmus 2010 m. spalio 4 d. nutartį, kuria buvo sumažinti jo finansiniai reikalavimai, liko nepanaikinta pirmesnė 2009 m. birželio 9 d. priimta teismo nutartis, todėl šiuo metu egzistuoja dvi viena kitai prieštaraujančios įsiteisėjusios teismo nutartys.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad įsiteisėjusios nutarties dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo buvimas neužkerta kelio tikslinti patvirtintų finansinių reikalavimų dydį, tačiau pažymi, kad ši teisė nėra absoliuti. Kaip jau nustatyta, pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartyje pasisakė dėl UAB „Swedbank lizingas“ prašomo patvirtinti 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168 ir įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57168 pagrįstumo. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2007 m. birželio 27 d. sudarytos faktoringo sutarties negalima laikyti laidavimo sutartimi, taip pat konstatavo, kad tas pats pasisakytina apie kreditoriaus pateiktą 2008 m. gruodžio 24 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį Nr. G57168. Minėtoje nutartyje išdėstytų pirmosios instancijos teismo motyvų ir įvertinimų kreditorius UAB „Swedbank lzingas“ apeliacine tvarka neskundė. Vėl kreipdamasis į teismą su prašymu patvirtinti jau atsisakytą tvirtinti 333 481,77 Lt finansinį reikalavimą, naujų aplinkybių, kurios paneigtų Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje jau nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčas dėl 333 481,77 Lt papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankroto byloje tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu yra išnagrinėtas įsiteisėjusia teismo nutartimi, pagrįstai atsisakė priimti UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalį dėl 333 481,77 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, tinkamai taikė šią proceso teisės normą ir pagrįstai nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą. Pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo šią nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra.

Savo atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė, todėl teisėjų kolegija šio prašymo netenkina (CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymo dalį dėl 333 481,77 Lt įsiskolinimo pagal faktoringo sutartį Nr. 57168 patvirtinimo UAB „Sautra bankroto byloje, nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas