Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo O. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas O. J. surašytas už tai, kad 2015-09-01 9.20 val. LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. D., LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius T. M. ir LR valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. B. patikrino statybos objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatytas dirbantis pamatų šiltinimo darbus pil. T. U., kuris, pagal Sodros IS, nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. U. raštu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo nuo 2015-09-01, darbo pobūdis – pamatų apšildymas. Darbo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašė. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė O. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 str. 3 ir 6 d., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčo dėl O. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir jos kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Iš skundo turinio akivaizdu, kad Institucija iš esmės mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, baudą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtina, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Pagal teismų praktiką nelegalus darbas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių pažeidimų, pažeidžiantis ne tik konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai („Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijos“, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7).

Individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-57-139/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimo matyti, jog teismas, taikydamas O. J. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį, atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę (nė karto nebausta administracine tvarka), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismo nurodytų aplinkybių nepakanka tam, jog O. J. būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas O. J. nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad padarytu pažeidimu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto, todėl tinkamai neįvertino šio pažeidimo pobūdžio. Pažymėtina, kad šiuo pažeidimu taip pat iškreipiama padėtis darbo rinkoje, taip sudarant sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

ATPK 41³ str. 1 d. numatytas pažeidimas yra šiurkštus administracinis teisės pažeidimas, todėl vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, byloje nėra jokių duomenų, liudijančių sunkią pažeidėjos turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju paskirta nuobauda sankcijos ribose pažeistų proporcingumo reikalavimą.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, ir paskirti švelnesnę, nei ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje už pažeidimą numatyta, nuobaudą. Atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, O. J. paskirta 100 Eur dydžio bauda yra aiškiai per švelni, kaip nuobauda – netinkamai individualizuota, toks nuobaudos dydis neatitinka savo prevencinės paskirties. Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas O. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, O. J. skirtina ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 punktu, teismas

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ str. 1 d. taikymo ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, O. J. paskirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.