Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1070-1100/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-24
Bylos Nr.
1-1070-1100/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36409-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
O. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1070-1100/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36409-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,kaltinamajai O. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

O. V. 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.49 val. šalia (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpose (borto numeris (duomenys neskelbtini)) ir transportuojama į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, (duomenys neskelbtini), minėtose automobilio sulaikymo patalpose, tyčiniais veiksmais, daužydama rankomis ir kojomis, sugadino durų galinės dešinės pusės apdailą ir saugiklių dėžę, jos apdailą, dėl to atliekant remonto darbus buvo pakeista traukutė, kurios kaina 4,54 Eur, varikliuko sklendė, kurios kaina 150,60 Eur, vidaus apdaila, kurios kaina 41,32 Eur, (duomenys neskelbtini), kurio kaina 83,99 Eur, 3 vnt. varžtų, kurių vnt. kaina 3,54 Eur, iš viso už 10,62 Eur, 12 vnt. kniedžių, kurių vnt. kaina 0,41 Eur, iš viso už 4,92 Eur, taip sugadino svetimą, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priklausantį turtą, kurio vertė 358,14 Eur (įskaitant PVM).

O. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji O. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad ji buvo nutempta į policijos automobilį. Tuo metu buvo susinervinusi, nes buvo su kaimyne susibarusi. Pamačiusi, kad kaimynė automobilyje, stuktelėjo į automobilio langą. Įvykio metu ji buvo neblaivi, policijos pareigūnus kvietė ir ji, ir kaimynė. Viskas nutiko pernai metais, rugpjūčio mėnesį. Gali būti, kad apgadino policijos automobilį dėl konflikto su kaimyne, kadangi buvo susinervinusi. Norėjo atlyginti policijos komisariatui padarytą žalą, bet tyrėjas nesutiko. Pasak kaltinamosios, ji turėjo problemų su alkoholio vartojimu, tačiau šiuo metu neturi, ieškosi darbo. Padarytą turtinę žalą galėtų atlyginti per 4 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytojas A. K. (A. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.15 val., dirbdamas su vyriausiąja tyrėja O. K., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, girta kaimynė iš 524 buto įžeidinėjo ją ir jos nepilnametę dukrą. Atvykus į įvykio vietą, pranešėja J. M. paaiškino, 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 19 val., grįžusi su savo dukra G. M. namo, adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, bendrojo naudojimo koridoriuje, ją ir jos dukrą užpuolė girta kaimynė O. V.. O. V. labai išgąsdino jos nepilnametę dukrą G. M., iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, vaikas labai išsigando. Pasibeldus į butą Nr. 524, būto duris atidarė O. V. ir, peržengdama buto durų slenkstį, atsidurdama bendro naudojimo bendrabučio koridoriuje, tai yra viešoje vietoje, kur girdint aplinkiniams, nespėjus jiems prisistatyti, pradėjo rėkti ant kaimynės, jai grasino, keikėsi necenzūriniais žodžiais (p...i iš čia, s...a, eikit n...i), į jų teisėtus reikalavimus nusiraminti ir nesikeikti O. V. nereagavo ir, grįžusi į savo butą, užsirakino. Jiems beldžiantis į buto duris, ji buto duris atidaryti atsisakė. Jiems nuėjus link išėjimo iš laiptinės, O. V. tikriausiai pagalvojo, kad jie jau išėjo ir, išbėgusi iš savo buto, pribėgo prie pareiškėjos buto durų ir pradėjo jas daužyti, po kurio laiko pamačiusi koridoriuje pranešėją J. M. bendro naudojimo koridoriuje ją bandė užpulti, mosikavo rankomis, buvo agresyvi. O. V. buvo sustabdyta atitraukus ją nuo pranešėjos, kad nebūtų panaudotas smurtas. O. V. elgėsi neadekvačiai, keikėsi necenzūriniais žodžiais (p...i iš čia, s...a, eikit n...i). O. V. į jų teisėtus reikalavimus apsiraminti ir nesikeikti necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje nereagavo, todėl buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai. O. V. buvo palydėta iki tarnybinio automobilio ir uždaryta į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą protokolo surašymui. Iki O. V. įsodinimo į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamera buvo tvarkinga, visi joje buvę apdailos elementai ir inventorius buvo tvarkingi. Tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje O. V. nuolat daužė automobilio sienas, inventorių, sugadino laikino sulaikymo kameros galinės dešinės pusės durų apdailą ir ventiliacijos varikliuko dangtį. O. V. vis kartojo, kad, kai ji bus išleista, tai kaimynė, kuri dėl jos parašė pareiškimą, pasigailės ir su ja susidoros. Kadangi sulaikytos O. V. elgesys buvo neadekvatus, ji grasino susidorojimu, dėl kaimynės ir jos dukros saugumo buvo nuspręsta ją pristatyti į Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpas. O. V. po ilgų derybų sutiko alkoholio matuokliu pasitikrinti girtumą ir jai buvo nustatytas 2,63 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, kad sulaikytoji prieš ją sulaikant iš buto išbėgo jo neužrakinusi, o kitų šeimos narių bute nėra, todėl kartu su ja nuėjo iki jos buto, kad jį užrakintų. Eidama ji nuolat rėkė, stumdėsi rankomis ir kojomis. O. V. savo elgesiu bandė atkreipti aplinkinių asmenų dėmesį, nes tuo metu gatvėje buvo ne mažai žmonių. Priėjus prie buto, jos akivaizdoje virtuvėje ant spintelės buvo paimtas raktų ryšulys ir ryšulyje nuo buto esančiu raktu butas buvo užrakintas. Moteris pasidarė labai neadekvati, pradėjo spardytis kojomis, rėkti kaimynų akivaizdoje, keiktis necenzūriniais žodžiais (s...s paleiskit mane), savarankiškai eiti atsisakė, griuvinėjo, draskėsi su rankų nagais. Buvo iškviestas dar vienas ekipažas. Atvykus kolegoms, O. V. toliau nenorėjo savarankiškai eiti, todėl buvo nunešta prie tarnybinio automobilio ir pristatyta į Operatyvaus valdymo skyriaus laikino sulaikymo patalpas (b. l. 18).

2022 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.49 val. transportuojama sulaikyta O. V., kaip asmuo, padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, kojomis spardydama automobilio sulaikymo patalpą, apgadino tarnybinį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo apgadintos dešinės pusės galinių durų apdaila ir sulaikytojų patalpoje esanti saugiklių dėžutė ir joje esantys saugikliai. Remontuojant automobilį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 397,15 Eur materialinę žalą. Prašo dėl įvykio pradėti tyrimą (b. l. 1).

2022 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra tarnybinis policijos automobilis Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija, kurioje stovi automobilis, yra aptverta ir filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilis yra penkių durų, baltos spalvos ir pažymėtas policijos skiriamaisiais ženklais. Automobilis išoriškai neapgadintas. Apžiūros metu automobilio galinės durys yra atidarytos. Už durų yra laikino sulaikymo patalpa, kuri nuo automobilio salono atitverta medine-plastmasine pertvara su metaliniais sutvirtinimais. Viršuje, iš karto už pertvaros, ant lubų matoma pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Kairėje ir dešinėje pusėje matomos plastmasinės sėdynės, kurios yra pastatytos viena prieš kita. Dešinėje pusėje tarp durų ir sėdynės yra automobilių saugiklių dėžė, kurios apdailos plastmasinės dureles guli ant grindinio. Dešinės pusės galinės durys iš vidaus yra apgadintos: apgadinta vidinė durų medinė apdaila ir durų stakta (b. l. 10–15).

2023 m. sausio 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai iš „Body“ kamerų. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė yra nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. 20:04:29 val. iki 20:09:29 val., matoma, kaip pareigūnai apklausia policiją iškvietusią moterį, kuri pasakoja pareigūnams apie konfliktą su jos kaimyne, kuri girtuokliauja ir rėkia ant vaikų. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ nuo 20:24:25 val. iki 20:29:25 val. matoma, kaip pareigūnas Nr. 2 veda sulaikytą moterį į tarnybinį automobilį, vedama moteris šaukė ir rėkė. Kadangi moteris prieš taip elgėsi neadekvačiai, keikėsi, šaukė, rėkė, ją pareigūnas pasodino į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Moteris, būdama pasodinta į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą, joje keikėsi ir šukavo. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ nuo 20:26:21 val. iki 20:29:21 val. matoma, kaip pareigūnas atsisėdo į tarnybinį automobilį, užvedė jį ir tada iš tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos pradėjo šaukti sulaikyta moteris. Vaizdo įraše girdimas stuksenimas, tačiau iš kur jis nesimatyti, greičiausiai moteris stuksena tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje (b. l. 21–23).

2022 m. rugpjūčio 23 d. tyrėjo A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 19.49 val., tiksliau nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikytoji, kaip asmuo, padaręs viešosios tvarkos pažeidimą, O. V. buvo uždaryta į Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančio tarnybinio automobilio Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (borto numeris (duomenys neskelbtini)), sulaikymo kamerą ir pristatoma į policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini). Pristatant O. V., ji tyčia, kojomis spardydama minėto automobilio sulaikymo patalpos duris ir sienas, sugadino minėto automobilio Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galines duris ir sulaikymo patalpoje esančios automobilių saugiklių dėžės apdailos plastmasines dureles. Žala tikslinama (b. l. 37–38).

2022 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje užfiksuota, kad bendra sumokėta prekių (paslaugų) kaina už automobilio Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontą yra 397,15 Eur (su PVM) (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 187 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimo objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį, o subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine ir netiesiogine tyčia, t. y. būtina įrodyti, kad asmuo savo veiksmais siekia tikslo – sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą. Numatytas svetimo turto sunaikinimas reiškia, kad turto vertė iki sunaikinimo viršijo 5 MGL dydį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Taigi atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sugadino svetimą, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priklausantį turtą. Tokią aplinkybę patvirtina liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, kaltinamosios O. V. kaltę įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimas, 2022 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. sausio 18 d. apžiūros protokolas, 2022 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra, 2022 m. rugpjūčio 23 d. tyrėjo A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys.

Pagal kaltinimą dėl O. V. veiksmų buvo pakeista automobilio Volkswagen Transporter traukutė, kurios kaina 4,54 Eur, varikliuko sklendė, kurios kaina 150,60 Eur, vidaus apdaila, kurios kaina 41,32 Eur, (duomenys neskelbtini), kurio kaina 83,99 Eur, 3 vnt. varžtų, kurių vnt. kaina 3,54 Eur, iš viso už 10,62 Eur, 12 vnt. kniedžių, kurių vnt. kaina 0,41 Eur, iš viso už 4,92 Eur. Apskaičiavus minėtas kainas su PVM, sugadintas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priklausantis turtas, kurio vertė 358,14 Eur. Todėl sugadinto turto vertė tikslinama. 2022 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti kiti remonto darbai reikšmingi ne nusikalstamos veikos kvalifikavimui, o civilinio ieškinio tenkinimui.

Taigi, tiek pačios kaltinamosios, tiek liudytojo parodymai, vertinant juos kartu su ankščiau aptartais įrodymais, patvirtina, kad kaltinamoji O. V. veikė tiesiogine tyčia, nes ji, daužydama rankomis ir kojomis, sugadino transporto priemonės durų galinės dešinės pusės apdailą ir saugiklių dėžę, jos apdailą, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, ir to norėjo.

Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad O. V. 2022 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.49 val. šalia (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpose (borto numeris (duomenys neskelbtini)) ir transportuojama į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, (duomenys neskelbtini), minėtose automobilio sulaikymo patalpose, tyčiniais veiksmais, daužydama rankomis ir kojomis, sugadino durų galinės dešinės pusės apdailą ir saugiklių dėžę, jos apdailą, dėl to atliekant remonto darbus buvo pakeista traukutė, kurios kaina 4,54 Eur, varikliuko sklendė, kurios kaina 150,60 Eur, vidaus apdaila, kurios kaina 41,32 Eur, (duomenys neskelbtini), kurio kaina 83,99 Eur, 3 vnt. varžtų, kurių vnt. kaina 3,54 Eur, iš viso už 10,62 Eur, 12 vnt. kniedžių, kurių vnt. kaina 0,41 Eur, iš viso už 4,92 Eur, taip sugadino svetimą, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priklausantį turtą, kurio vertė 358,14 Eur (įskaitant PVM).

Kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur), pripažintina, kad O. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. V. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Sugadinto turto vertė – 358,14 Eur.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji O. V. neteista (b. l. 81), per paskutinius vienerius metus iki nusikalstamos veikos padarymo du kartus bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 79–80). „Sodros“ duomenimis, ji nedirba (b. l. 78), Užimtumo tarnyboje neregistruota (b. l. 76). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, O. V. asmenybę (anksčiau neteista, bausta administracine tvarka), pripažintina, kad skirti baudą O. V. nėra tikslinga, nes ji nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nemoka paskirtų administracinių nuobaudų. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. V. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su skirtinu atitinkamu įpareigojimu ir draudimu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, O. V. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 397,15 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 27).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Civilinio ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 397,15 Eur. Civilinio ieškinio dydis atitinka O. V. bendrą sugadinto turto (358,14 Eur, įskaitant PVM) ir remonto darbų (kompiuterinė diagnostika, varikliuko sklendės keitimas, vidaus apdailos skydo keitimas, iš viso 39,01 Eur, įskaitant PVM) vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamoji, tarp jos veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš kaltinamosios O. V.. Pažymėtina, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato galimybės teismui išdėstyti priteistos civilinio ieškinio sumos mokėjimą per tam tikrą laiką. Šiuo atveju, pradėjus vykdyti nuosprendį, kaltinamoji turės teisę kreiptis į antstolį susitarti dėl priteistos sumos mokėjimo per nustatytą grafiką.

O. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 63–64). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. V. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:

1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

2) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš O. V. priteisti civiliniam ieškovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 397,15 Eur (tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir penkiolika euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti O. V., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis