Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-63-531/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-30
Bylos Nr.: 1A-63-531/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14042-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
Kaltinamasis: A. K., T. T.
Nukentėjusysis: E. G., E. E.
Civilinis ieškovas: E. E., Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo
Advokatai: Audrius Leonavičius, Vytautas Kupcikevičius

Kategorijos

1.2.7.1.2.1Išžaginimas su bendrininkų grupe (BK 149 str. 2 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-531/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14042-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.7.1.2.1; 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui,išteisintiesiems A. K., T. T.,gynėjams advokatams Audriui Leonavičiui, Žygimantui Rutkauskui,nukentėjusiajai E. G. (buvusi E.),nukentėjusiosios atstovui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. E. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Juozainio apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. išteisintas iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

T. T. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios E. E. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymai dėl teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. ir T. T. buvo kaltinami tuo, kad 2023 m. balandžio 12 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip nuo 13.00 val. ir ne vėliau kaip iki 16.49 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio bei panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios E. E. atžvilgiu, t. y. T. T. laikant ant lovos gulinčios E. E. rankas, taip atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis bei padarant nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu, atimant galimybę priešintis, A. K. užgulęs nukentėjusiąją, lytiškai santykiavo su E. E. prieš jos valią, tokiu būdu išžagino E. E..

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. E. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį ir priimti naują – A. K. ir T. T. pripažinti kaltais pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba BK 150 straipsnio 2 dalį, patenkinti jos ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2.1. Nurodo, kad patyrė išteisintųjų seksualinę prievartą. Turi sau artimą žmogų ir su jokiu kitu asmeniu nesiekė ir neketino turėti jokių intymių santykių. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, turi priklausomybę, tačiau tai negali būti pagrindu kitiems asmenims pasinaudoti šia jos yda savo seksualinio poreikio patenkinimui.

2.2. Nors jos parodymai iš tiesų nebuvo tikslūs ir konkretūs, tačiau tai lėmė jos būsena įvykio metu, nes šio įvykio metu tikrai buvo apsvaigusi, todėl detalių tiksliai prisiminti negali. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad išteisintasis A. K. siekė su ja atlikti lytinį aktą nors ji ir atsisakė bet kokių intymių jo veiksmų (jos kojų glostymo), buvo ją užgulęs ir stengėsi įvesti varpą jai į makštį, o kitas išteisintasis T. T. tuo momentu laikė jos rankas jai už galvos. Tokius parodymus davė įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą prisiekusi sakyti tiesą. Neturi jokio pagrindo apkalbėti A. K. ar T. T.. Jos su šiais asmenimis nesiejo jokie pykčiai ar nesutarimai.

2.3. Jos parodymus patvirtino išvestiniai įrodymai – M. G., A. Ž., kuriems yra pasisakiusi apie įvykį, parodymai. Jos parodymai nesukėlė abejonių ir liudytoja apklaustai tyrėjai A. U.. Be to, jos parodymus iš dalies patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog jos ranka buvo sužalota būtent tuo laiku, kuomet ir įvyko įvykis, rankos sužalojimo mechanizmas atitinka jos nurodytas aplinkybes – tai, kad buvo jėga sugriebta jai už rankos, ji buvo spaudžiama, tempiama.

2.4. Nors jos rūbai ir nebuvo pažeisti, tačiau būtina pripažinti, kad įvykio metu ji buvo tikrai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, netgi negalėjo prisiminti tų aplinkybių, kuriomis išteisintasis A. K. užgulė ją, taigi negalėjo nurodyti ir tų aplinkybių kaip buvo nurengti jos rūbai. Tikrai negali kelti jokių abejonių ta aplinkybė, kad būdama labai mažai pažįstama su A. K. ar T. T. būtų sutikusi lytiniam aktui su tokiais asmenimis, o tokių asmenų pasinaudojimas jos visišku apsvaigimu nuo alkoholio kaltinamajame akte buvo visiškai pagrįstai pripažintas išteisintųjų nusikalstamą veiką kvalifikuojančia aplinkybe. Tai, kad pasinaudojant tokia jos būkle buvo bent jau pradedamas lytinis aktas ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats išteisintasis A. K., davęs parodymus, kad stengėsi įvesti savo varpą į makštį, tačiau tik dėl tuometinės jo fiziologinės būsenos (varpai nesustandėjus), stengėsi ją „patenkinti“ pirštu, kaišiodamas į makštį pirštą. Tokie pačio išteisintojo pripažinti veiksmai tikrai atitinka jei ne išžaginimo, tai seksualinio prievartavimo sudėties požymius, todėl, teismui nusprendus, kad lytinio akto tarp jos ir išteisintojo A. K. nebuvo, privalėjo būti sprendžiama dėl jo ir jam padėjusio pasiekti savo nusikalstamą ketinimą T. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 150 straipsnio 2 dalį.

2.5. Tą aplinkybę, kad prieš ją išteisintieji panaudojo seksualinę prievartą visiškai patvirtina tiek liudytojų M. G. ir A. Ž. nurodytos aplinkybės apie jos baimę sutikti išteisintuosius, siekis apsisaugoti nuo jų pakeičiant durų užraktus, tiek ir byloje esanti psichologo išvada apie jos psichologinę būklę po įvykio (ši išvada teismo nuosprendyje liko visiškai nevertinta), o taip pat teismo medicinos specialisto išvadoje įrašytas teiginys apie tai, kad netgi apžiūrima šio specialisto dėl patirtos prievartos jautė didžiulį nerimą.

2.6. Pažymi, kad specialisto išvadoje, priešingai nei nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje, nėra nurodyta, kad jai nustatyti sužalojimai nenurodo, kad jie galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu. Šioje išvadoje konstatuojama tik tai, kad teismo medicinos specialistas negali atsakyti, ar sužalojimai ant jos kūno buvo padaryti lytiškai santykiaujant.

2.7. Mano, kad ir išteisintųjų veiksmai iš dalies patvirtina jų nusikalstamos veikos pripažinimą. Išteisintasis T. T. davė parodymus apie tai, kad ji buvo labai supykusi ant A. K., neįsileido jo į namus. Kita priežastis, nei padaryta nusikalstama veika, kuri būtų iššaukusi jos baimę ar pyktį ant A. K. nėra nustatyta. Be to, T. T. veiksmai siekiant ją papirkti, kad atsiimtų pareiškimą dėl išžaginimo, taip pat patvirtina siekį išvengti atsakomybės.

2.8. Jos parodymų apie patirtą seksualinę prievartą negali paneigti ta aplinkybė, kad ant jos rūbų ar patalynės nebuvo rasta A. K. DNR pėdsakų. Pirma, DNR pėdsakų neradimas nepaneigia fakto, kad seksualiniai veiksmai buvo, nes tokių pėdsakų asmuo gali ir nepalikti ar jie gali likti neaptikti. Antra, Serologijos ir DNR specialisto išvadoje nurodoma, kad įvykio vietoje (ant antklodės užvalkalo) yra rastas sperminis skystis, netinkamas asmens identifikavimui, todėl jis gali priklausyti ir A. K.. Netinkami asmens identifikavimui DNR pėdsakai rasti ir ant kitų objektų – jos kelnaičių ir kelnių.

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras R. Juozainis pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį ir priimti naują – A. K. pripažinti kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; T. T. pripažinti kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkini visiškai ir žalą solidariai priteisti iš A. K. ir T. T.. Daiktinius įrodymus sunaikinti kaip menkaverčius.

3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus. Teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė bei neįvertino bylos aplinkybių ir įrodymų visumos, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, įrodymus vertino selektyviai, rėmėsi išimtinai nenuosekliais ir nepatikimais A. K. ir T. T., turinčių aiškų suinteresuotumą, parodymais, kurie nebuvo sugretinti tarpusavyje su kita bylos medžiaga, o nukentėjusiosios E. E. nuoseklius ir atitinkančius bylos duomenims parodymus ignoravo. Nukentėjusiosios E. E. parodymai turėjo būti įvertinti patikimais, o A. K. ir T. T. parodymų pripažinti patikimais nebuvo pagrindo.

3.2. Nukentėjusioji nuo pirmos savo apklausos nuosekliai parodė, kad buvo išžaginta A. K., o jos priešinimąsi palaužė T. T.. Tai, kad nukentėjusioji nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio nepaneigia išteisintųjų kaltės, kadangi ji visą laiką tvirtino, kad lytiniai santykiai buvo atlikti, palaužus jos pasipriešinimą ir esant akivaizdžiam jos nesutikimui. Nukentėjusios duoti parodymai atitiko kitus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu tinkamai patikrintus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atmetė.

3.3. Teismo vertinimas, kad teismo medicinos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos kraujosruvos yra tokiose vietose, kuriose jos galėjo atsirasti T. T. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. ją laikant už rankų priepuolio metu, prieštarauja bylos aplinkybėms. Nesutinka su teismo išvada, kad toks priepuolis galėjo ištikti nukentėjusiąją alkoholinės abstinencijos metu, kadangi nukentėjusioji prieš įvykį jau buvo neblaivi. Aptariamų aplinkybių nenurodė nei pati nukentėjusioji, nei kitas išteisintasis A. K.. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad įvykio metu E. E. ištiko priepuolis ir nustatyti nukentėjusiai sužalojimai atsirado ne T. T. siekiant palaužti jos pasipriešinimą.

3.4. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojo A. T. parodymus dėl atvežtų 100 Eur paskirties. Liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio tyrimo metu patvirtino, kad pinigai buvo skirti M. G. už tai, kad jis atsiimtų pareiškimą iš policijos. Kalbos apie alkoholio ar vaistų pirkimą tuo metu nebuvo. Pažymi, jog siūlydamas pinigus M. G. T. T. siekė per jį paveikti nukentėjusiąją, kad ji nesikreiptų į policiją dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Nors jis veikė nekonkretizuota tyčia, t. y. suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį (kad padeda palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą), numatė padarinius (kad prieš nukentėjusiąją bus atliekami smurtinio pobūdžio seksualiniai veiksmai), tačiau jų neindividualizavo. Todėl šiuo atveju T. T. turi atsakyti pagal faktines pasekmes, t. y. jis turi būti pripažintas veikęs kaip bendrininkas su A. K. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį. Tai, kad buvo bandyta paveikti nukentėjusiąją dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo patvirtino pati nukentėjusioji ir M. G..

3.5. Pabrėžia, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. A. K. ir T. T. veiksmais buvo pasiektas bendrininkų susitarimas – lytinis santykiavimas su nukentėjusiąja prieš jos valią. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančias ir nuosprendyje išdėstytas faktines aplinkybes, nurodytus motyvus, kuriais paneigiamos nepagrįstos teismo išvados, remiantis ne prielaidomis, bet faktiniais duomenimis, akivaizdu, kad A. K. ir T. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 2 dalyje.

3.6. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką A. K. atsižvelgtina į tai, kad jis yra pakaltinamas, padarė tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas įtakojo nusikalstamos veikos įvykdymą, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl jam skirtina reali su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

3.7. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką T. T. atsižvelgtina į tai, jog jis yra pakaltinamas, padarė tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas įtakojo nusikalstamos veikos įvykdymą, lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl jam skirtina reali su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

4. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o išteisintieji ir jų gynėjai – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniai skundai atmetami.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti.

Dėl BK 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo

7. Pateiktuose prokuroro ir nukentėjusiosios E. E. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su A. K. ir T. T. išteisinimu iš kaltinimų pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų įrodymų vertinimas. Prokuroro teigimu, teismas, priimdamas nuosprendį, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus.

8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2022).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apylinkės teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išvadą, jog nebuvo įrodyta, kad T. T. ir A. K. padarė veiką, turinčią BK 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymių, padarė įvertinęs nukentėjusiosios E. E., išteisintųjų A. K. ir T. T., liudytojo M. G. teisme bei ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojų A. T., A. U., A. Ž., A. P. ir A. P. teisme duotus parodymus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 13 d, įvykio vietos apžiūros protokolą, 2023 m. birželio 21 d. daiktų apžiūros protokolą, skambučių bendrajam pagalbos centrui turinį, tarnybinius pranešimus, E. E. neblaivumo duomenis. Teismas patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant motyvus, kodėl vienais remiamasi, o kitais ne, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimo argumentavimu.

11. Kaip minėta, A. K. ir T. T. buvo kaltinami tuo, kad 2023 m. balandžio 12 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne ankščiau kaip nuo 13.00 val. ir ne vėliau kaip iki 16.49 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, pasinaudodami nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio bei panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiosios E. E. atžvilgiu, t. y. T. T. laikant ant lovos gulinčios E. E. rankas, taip atimant nukentėjusiajai galimybę priešintis bei padarant nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu, atimant galimybę priešintis, A. K. užgulęs nukentėjusiąją, lytiškai santykiavo su E. E. prieš jos valią, tokiu būdu išžagino E. E..

12. A. K. viso proceso metu jam pareikštus kaltinimus dėl E. E. išžaginimo neigė.

12.1. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime A. K. parodė, kad su T. T. tikrai kartu nežagino E. E., jos atžvilgiu smurto nenaudojo. 2023 m. balandžio 12 d. nuo pat ryto jis su A. P. ir T. T., nusipirkę raudonos degtinės porą butelių, gėrė pas jį bute. Kažkuris iš jų nusprendė pasikviesti į kompaniją išgerti E. E.. Kas nuėjo ją pakviesti, nebeprisimena. Pamena, kad ji jau buvo pas juos bute ir gėrė tą degtinę. Visi pasigėrė. E. E. irgi buvo smarkiai neblaivi. Kiek tada buvo valandų, negali pasakyti. Prisimena, kad T. T. kažkur išvažiavo ir nebegrįžo. A. P. nuėjo miegoti į savo kambarį. Jis pasiūlė E. E. pagulėti, pamiegoti ant išskleistos lovos. Ji sutiko, nesakė, kad nori namo. Kai ji atsigulė, jis pradėjo ją bučiuoti, ji neprieštaravo. Jis užsinorėjo su ja lytiškai pasantykiauti, todėl nurengė jos bliuskutę, o ji pati nusimovė kelnes ir apatines kelnaites. Ji neprieštaravo, matė, kad pati norėjo pasimylėti su juo. Jis nors ir norėjo su ja lytiškai pasantykiauti, tačiau dėl girtumo jam nesukietėjo varpa ir nors bandė varpą įkišti E. E. į makštį, tačiau jam nesigavo. Todėl gulėdamas ant jos, jis jai į makštį įkišo tik pirštą ir taip bandė ją patenkinti. Tai truko gal 10 min. Jis tikrai prisimena, kad jam sperma neišbėgo. E. E. pasakė eiti miegoti. Ji atsistojo, apsirengė, pasakė, kad eina namo, nes turi grįžti vyras ir išėjo. Jis užmigo toje pačioje lovoje ir prabudo, kai vakare grįžo jo dukra. 2023 m. balandžio 13 d. nuo ryto su A. P. ir A. P. vartojo raudoną degtinę pas jį bute. Tada nuėjo pas M. G., nes ten buvo T. T.. M. G. sakė, kad už E. E. išprievartavimą jam T. T. davė 100 Eur, o ko jis negali duoti pinigų. Jis pasakė, kad neturi pinigų ir nieko neduos. Vėliau, po pietų, pas juos vėl atėjo M. G. ir sakė, kad jis tartųsi su E. E., jei nori, kad ji atsiimtų pareiškimą, kad jis ją išprievartavo. Jis M. G. atsakė, kad nenusišnekėtų, kad nebuvo iš viso jokio sekso su E. E.. Jam pamelavo, nes nenorėjo įžeisti, kad jo moterį tenkino pirštu, jai neprieštaraujant. Klausė T. T. kodėl jis davė tuos 100 Eur M. G., nes nebuvo jokio sekso tarp jo ir E. E.. T. T. atsakė, kad jis buvo girtas ir jam tuo metu tai atrodė geriausias sprendimas jį išgelbėti (2 t., 96-97; 108 b.l.).

12.2. Apklausiamas teisme A. K. nurodė, kad 2023 m. balandžio mėnesį su T. T. gėrė, vėliau jis pasiūlė pasikviesti kaimynę. Pasikvietė E. E., gėrė alkoholį. Tuo metu kartu namuose buvo A. P. ir A. P.. T. T. išėjo namo apie 14-15 val. A. P. irgi namo išėjo namo, o A. P. grįžo į savo kambarį. Jis liko dviese su E. E.. Ji pasisiūlė, jis nieko nesiūlė. Viskas vyko savaime. Jis prisiglaudė, jie pradėjo glamonėtis. E. E. reagavo ramiai, ji nieko dėl to nesakė. Jis suprato, kad ji sutiko su juo miegoti. Tuo metu ji buvo ne itin girta, pati nusimovė kelnes, jie pradėjo glamonėtis, jis nusirengė. Jis užsinorėjo su ja mylėtis, bet kadangi buvo stipriai išgėręs, jam nesustandėjo varpa, todėl lytinio akto nebuvo. Jis ją tik patenkino su pirštu. Kai suprato, kad lytinio akto nebus, pasiūlė tiesiog pagulėti pas jį, bet E. E. pasakė, kad negali, kadangi iš darbo turi grįžti vyras. Tada ji atsikėlė iš lovos, apsirengė ir išėjo namo. Jis liko lovoje ir užmigo. Kitą dieną iš ryto pas jį atėjo E. E. vyras, pasakė, kad jis ją išprievartavo. Jis pasakė, kad niekas nieko neprievartavo. E. E. vyras pasakė, kad T. T. jam davė 100 Eur už šį įvykį. T. T. vėliau paklausė, kodėl jis davė E. E. vyrui tuos pinigus, kadangi nieko nebuvo. T. T. sakė, kad davė pinigų dėl „šventos ramybės“, nes E. E. su vyru nori išgerti. Nežino kodėl E. E. jį kaltina, mano, kad tai galėjo būti jos vyro įtaka. M. G. mėgsta išnaudoti žmones, prašyti pinigų.

12.3. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad dėl esminių įvykio aplinkybių A. K. davė nuoseklius parodymus. T.y., kad kartu buvę sugėrovai, tarp jų ir T. T. išėjo, kambaryje liko tik jis su E. E.. Pati E. E. norėjo su juo lytiškai santykiauti, jo veiksmams neprieštaravo, netgi pati nusimovė kelnes, tačiau, dėl jo girtumo nesustandėjus varpai, lytinis aktas taip ir neįvyko, jis bandė patenkinti ją pirštu kišdamas jį jai į makštį. Nenurodė, kad tam E. E. būtų prieštaravusi. Po to, E. E. apsirengė ir išėjo namo, nes žinojo, kad iš darbo turi grįžti M. G.. Pastebėtina, kad apklausiamas ikiteisminiame tyrime A. K. taip pat pabrėžė, kad sperma jam neišsiliejo.

13. T. T. savo kaltę dėl BK 149 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo taip pat neigė.

13.1. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime parodė, kad tikrai nežagino E. E., ką su ja darė A. K. nematė, nežino. Paaiškino, jog iš pradžių jis su A. K., A. P. ir A. P. gėrė degtinę namo kieme. Netrukus pas juos atėjo E. E. irgi pataisyti sveikatos. Jis neprisimena, ar ji pati atėjo, ar ją kas pakvietė. Lauke pasidarė šalta, todėl jis, E. E., A. P., A. K. nuėjo pas A. K. į butą. A. P. su jais nebėjo. Bute gėrė toliau. Jis tą dieną tikrai pas E. E. bute nebuvo. Buvo tik pas A. K. bute ir laukė, kol E. E. sugyventinis grįš ir prisijungs prie jų, tačiau nebesulaukė. Po pietų jau pasijuto labai stipriai apsvaigęs, kiek buvo valandų, tiksliai neprisimena. Pamena, kad susiruošė eiti namo. Išeinant A. K. bute liko A. K., A. P. ir E. E.. Jis nusileido į pirmą aukštą pas A. P., pas kurį tiesiog užmigo dėl girtumo. Pamiegoti galėjo apie valandą, tada atsikėlęs išsikvietė (duomenys neskelbtini) ir grįžo namo pas tėvą, galėjo būti apie 17 val., nes netrukus tuo laiku tėvas grįžo iš darbo. Tą vakarą daugiau iš namų išėjęs nebuvo. Kitos dienos ryte iki 8 val., jam paskambino M. G., kuris pasakė, kad yra parašytas pareiškimas į policiją, kad jis ir A. K. išprievartavo E. E.. Jis atvežė butelį degtinės ir nuėjo tiesiai pas M. G.. E. E. buvo kartu su M. G.. Pradėjo trise gerti degtinę ir jų paklausė, kas atsitiko. M. G. pradėjo sakyti, kad parašytas pareiškimas dėl E. E. išprievartavimo. Jis jos paklausė, kaip suprasti, juk jis išėjo namo ir jo nebebuvo. E. E. pradėjo sakyti, kad ji yra ant A. K. užpykusi, o ant jo pareiškimą parašė, nes jis yra A. K. draugas. Ji nieko nesakė, ką jis jai konkrečiai padarė, minėjo, kad A. K. ją prievartavo. Taip begeriant ji pasakė, kad be reikalo ant jo parašė pareiškimą. Jis nuėjo pas A. K. paklausti, kas atsitiko, ką jis padarė E. E.. A. K. sakė, kad jos neprievartavo. A. K. prisiekinėjo, kad nieko E. E. nedarė. Vėliau grįžus pas M. G. į butą, M. G. pradėjo jam sakyti, kad jis duotų 100 Eur, tam, kad taikiai išsiaiškintų. Jis buvo ant tiek girtas, kad sutiko duoti tuos 100 Eur. Tuos pinigus atvežė jo tėvas. Jis ir M. G. ėjo pasiimti tų pinigų į kiemą. Tėvas padavė M. G. 100 Eur ir jis su M. G. už tuos pinigus nusipirko dar degtinės, kurią išgėrė pas M. G. bute. Pažymėjo, kad kai A. K. po sulaikymo buvo paleistas, jis su juo telefonu kalbėjosi ir A. K. jam pasakė, kad E. E. nežagino, o tik abu pasigrabaliojo lovoje pas A. K. namuose (2 t., 188-189; 197 b. l).

13.2. Apklausiamas teisme T. T. parodė, kad iš pat ryto atvažiavo pas A. K. ir gėrė alų. Pas A. K. buvo jo kaimynai A. P., A. P., namo šeimininkas. Vėliau jis nuėjo pakviesti E. E.. Iš pradžių gėrė kieme, vėliau nuėjo į kambarį. Į kambarį nuėjo visi, tada jis pasigėrė ir išvažiavo namo. Jis nieko E. E. nedarė, jos už rankų nelaikė. Jis išėjo pats pirmas. Kitą dieną atsikėlė, jam paskambino M. G. ir pranešė, kad yra parašytas pareiškimas, nes jis išprievartavo jo žmoną ir turi jam atvežti degtinės, kad nieko nebūtų. Jis paėmė iš tėvo degtinės ir jam nuvežė. Tada visi gėrė, aiškinosi kas įvyko. Bute buvo E. E., M. G. ir jų draugas. Pasirodė per mažai alkoholio, tada paskambino tėvui ir prašė atvežti 100 Eur. Tėvas jiems atvežė pinigus ir išvažiavo namo. Ant E. E. rankų jokių sužalojimų nematė. Matėsi, kad E. E. labai pyksta ant A. K., bet ji tą ir pati yra sakiusi. Jam E. E. pasakė, kad jis yra A. K. draugas, todėl jam irgi parašytas pareiškimas. Po visų įvykių E. E. jį kvietė daug kartų. Draugiškai gerdavo alkoholį.

13.3. Iš pateiktų T. T. procese duotų parodymų, matyti, jog jie tam tikromis detalėmis skiriasi, tačiau dėl esminių aplinkybių jis buvo nuoseklus. T. y., dėl to, kad E. E. pareiškimą ant jo parašė tik todėl, kad jis yra A. K. draugas. Jis jokių veiksmų su ja neatliko, nelaikė už rankų. Pasijutęs itin apgirtęs išėjo iš A. K. buto, kuriame toliau girtauti paliko kitus kartu buvusius asmenis, tame tarpe ir A. K. su E. E., ir išvažiavo namo.

14. Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti A. K. ir T. T. pareiktų kaltinimų pagrįstumą, yra itin svarbu įvertinti nukentėjusiosios E. E. parodymus, jos pateiktas įvykusio įvykio aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

14.1. 2023 m. balandžio 13 d. bendraudama su vyriausiąja tyrėja, E. E. nurodė, kad 2023 m. balandžio 12 d. apie 18 val. pas juos atėjo kaimynas A. K. ir jo draugas. Vyriškiai buvo neblaivūs. Ji taip pat buvo neblaivi. Jos sugyventinis miegojo, nes buvo stipriai neblaivus. Vyrai pasakė, kad atėjo, nes neturi su kuo išgerti. Jai begeriant, T. T. rankomis ją ėmė smaugti, sakydamas, kad „ji duoda visiems, duos ir mums“. Tada T. T. ir A. K. ją prispaudė prie lovos, T. T. laikė rankas ant kaklo ir jį spaudė, o A. K. užgulęs ją visu kūnu, per jėgą numovė jai kelnes ir kelnaites. Ji priešinosi, aktyviais veiksmais, t. y. mosikavosi rankomis, stengėsi išsilaisvinti, tačiau jai priešinantis T. T. spausdavo vis stipriau kaklą. Tada A. K. įkišo savo varpą į jos makštį. Varpa buvo standi. Kiek ji supranta, sperma išsiliejo pas ją viduje, o dalis galėjo patekti ant paklodės. Sugyventinis tuo metu miegojo, nieko nematė (1 t., 14 b.l.).

14.2. E. E. 2023 m. balandžio 19 d. apklausiama ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2023 m. balandžio 12 d. pas ją į butą užėjo T. T. ir pasiūlė kartu išgerti su juo, A. K. ir A. P.. Kadangi ji buvo pagiringa, todėl nuėjo pas juos į butą išgerti. Apie 10 val. pajuto, kad buvo tikrai labai apsvaigusi, todėl išėjo į savo butą. Atsigulė miegamajame pamiegoti. Kadangi buto durys buvo nerakintos, jai bemiegant atėjo A. K.. Ji atsibudo, jis pradėjo jai meilintis, glostyti ją, mauti jai kelnes, pasakė, kad jos nori. Ji suprato, kad jis nori su ja lytiškai santykiauti. Nors ir buvo neblaivi, bet tikrai aiškiai jam pasakė, kad to nenori ir nebus, be to, ji turi sugyventinį. A. K. vis neatstojo, sakė, kad sugyventinis nesužinos. Ji vis tiek pasakė, kad su juo lytiškai nesantykiaus. Kiek jis laiko buvo taip prie jos ir meilinosi, negali pasakyti, nes dėl girtumo buvo praradusi laiko nuovoką. Tikrai žino, kad skambino M. G. ir sakė, kad jis greičiau grįžtų namo, nes A. K. prie jos lenda. Kiek jai pasakojo vėliau M. G., jis grįžo ankščiau nei įprastai, nes direktorius, jam paprašius išleido ankščiau iš darbo į namus. Ji buvo stipriai neblaivi, nes nepamena, kaip išėjo A. K. ir kada grįžo M. G.. Pamena tik tai, kad ji pabudo, buvo dar šviesu ir pamatė, kad vis dar guli savo miegamajame ant lovos, o ant jos užgulęs A. K., kuris su ja lytiškai santykiauja, o jos rankas jai virš galvos laiko T. T.. Ji išsigando, pradėjo verkti, muistytis, o ką jau jiems sakė, nebeatsimena. Pamena, kad A. K. jai sakė, kad nustotų priešintis, nes jis nori pabaigti. Ji nebegalėjo pasipriešinti. A. K., kaip suprato, išliejo spermą makšties viduje, o po to jis su paklode kažką valė nuo savo kūno. A. K. pasitenkinus, jis nuo jos nulipo, o T. T. paleido jos rankas. Pamena, kad kai atsikėlė iš lovos jų jau nebebuvo. Kitos dienos ryte M. G. ją pažadino gerti kavos ir klausė, kaip ji jaučiasi po to dalyko. Ji nepamena, ar jis tai matė, ar ji jam papasakojo jau ankščiau, kaip ją išžagino A. K. su T. T. pagalba, bet M. G. pradėjo ją įkalbinėti, kad nesikreiptų į policiją, nes jam T. T. davė 100 Eur, tokiu būdu jos atsiprašė, kad neturėtų pretenzijų. Ji ant M. G. supyko, kodėl jis paėmė pinigus, juk ne jis buvo išprievartautas. Ji buvo tvirtai apsisprendusi kreiptis į policiją, todėl ryte pati išsikvietė pareigūnus. Jautė, kad buvo stipriai neblaivi ir kokias nurodė jiems įvykio aplinkybes, neprisimena. Kiek pamena, T. T. laikė jos rankas virš galvos, kad būtų ją smaugęs, nepamena. Pastebėjo, kad iš karto po įvykio jai ant kairės rankos riešo atsirado mėlynė ir pradėjo jį skaudėti. Pažymėjo, kad geria raminančius vaistus, nes po įvykio jaučia nerimą. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivi ir niekas jos nenugirdė, gėrė pati savo noru, tačiau A. K. su T. T. neturėjo teisės ja pasinaudoti. Ji jų bijo iki šiol (1 t., 108-112 b. l.).

14.3. 2023 m. gegužės 23 d. vykusios papildomos apklausos metu E. E. parodė, kad tą dieną, kai dėl jos išžaginimo kvietėsi policiją, neprisimena, kad būtų vartojusi alkoholį su T. T.. Nebent jis galėjo ateiti, kai ji miegojo po pietų, kai jau buvo grįžusi iš policijos. Su T. T. apie jos išžaginimą kalbėjosi tik prieš kelias dienas, kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 18 d. pas ją netikėtai, grįžęs iš (duomenys neskelbtini) atėjo T. T.. Jis jau buvo neblaivus, sakė, kad eitų pas A. P. į jo butą pasikalbėti. Ji sutiko, tačiau kai pamatė, kad bute dar yra ir A. K., iš karto, nieko nekalbėjusi grįžo namo. T. T. pradėjo ją sekti, sakydamas, kad ji jo palauktų. Taip jis nusekė pas ją iki buto, į jį užėjo. T. T. sakė, kad nori pasikalbėti. Klausė jos, ką ji nori tuo pasiekti. Ji jam atsakė, ar ji turi nutylėti, kad jie šitaip su ja padarė. T. T. pasakė, kad ji vis tiek tuo nieko nelaimės, kad jis pasisamdys sau ir A. K. geriausią advokatą. Pradėjo sakyti, kad nuvažiuos į (duomenys neskelbtini), per A. K. motiną atsiųs jai 1 000 Eur, kad ji atsiimtų pareiškimą. Ji kategoriškai atsisakė. T. T. buvo atėjęs iš viso gal tris ar keturis kartus su ja kalbėtis, stengdamasis ją nugirdyti ir perkalbėti, bet ji nepasidavė ir jam pasakė, kad nepersigalvos ir eis iki galo. Ji niekada T. T. nesakė, kad pareiškimą parašė ir ant T. T., nes pyksta ant A. K., o T. T. yra jo draugas. Niekada jam nesakė, kad be reikalo ant jo parašė pareiškimą. Tikrai prisimena, kad kai per prievartą ją A. K. žagino, tuo metu jos rankas laikė T. T. ir tai įvyko jos bute. Į makštį A. K. tikrai kišo varpą, o ne pirštą ir jai skaudėjo, skausmą dar iki šiol kartais jaučia (1 t., 113-114 b. l.).

14.4. 2023 m. liepos 4 d. apklausiama papildomai nurodė, kad savanoriško daiktų pateikimo metu, jos policijai pateiktos apatinės kelnaitės, moteriškos kelnės, marškinėliai, jos vilkėti kelias dienas, todėl ant jų galėjo likti jos sugyventinio M. G. spermos. Taip pat M. G. spermos galėjo likti ir ant patalynės, kurią įvykio vietos apžiūros metu pasiėmė policija (1 t., 117 b. l).

14.5. E. E. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino parodymus duotus tyrėjai. Pažymėjo, kad tą dieną sugyventiniui parašė ir sakė „greičiau grįžk namo, nes prie manęs priekabiauja“. Kai jis grįžo, ji sėdėjo ant lovos verkdama. Kiek žino, jos sugyventinis prašė T. T. pinigų kaip moralinės žalos atlyginimo 100 Eur, ar gavo, nežino. Ji klausė jo, kodėl jis kišasi (1 t., 121-122 b. l.).

14.6. 2023 m. rugsėjo 15 d. apklausiama bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, E. E. parodė, kad 2023 m. balandžio 12 d. T. T. ją pasikvietė išgerti. T. T. ir A. K. gėrė pas A. K. kambaryje. Ten buvę žmonės jau buvo gerokai išgėrę, o namo šeimininkas A. P. jau miegojo ant lovos. Pabuvusi 3 valandas ji viena išėjo namo. Tuo metu A. K. bute A. P. jau buvo nuėjęs miegoti. T. T. jau buvo išėjęs, kur tuo metu buvo, nežino. Kas atėjo pas ją ir kaip, nepamena, nes buvo jau daug išgėrusi. Pamena, kad buvo savame bute. Prisimena, kad parėjo namo ir nuėjo atsigulti. Po kiek laiko, pamena kaip pro miglą, jau prabudusi, kad buvo jau atėjęs A. K., ir jis girtas prie jos pradėjo lįsti. Ji prašė, kad prie jos nelįstų, nes ji turi draugą. A. K. atsakė, kad ji nebijotų, nes draugas nieko nesužinos. Kai tuo metu kalbėjo, niekas jos už rankų nelaikė. Kai pakalbėjo, jautė, kad A. K. pradėjo lįsti, glostyti jai rankas. Ji jam dar kartą pasakė, kad nelįstų prie jos, ji nenori, bet jis toliau glostė. Kai nubudo ir pajuto, kad su ja elgiamasi netinkamai, bandoma išžaginti, matė, kad A. K. buvo nusirengęs iki pusės, žemiau juostos. Jis kurį laiką buvo atsitraukęs. A. K. sakė, kad ji nustotų priešintis, bandė imituoti lytinį aktą, norėjo baigti, bet jis pasakė, kad jam nesustandėjusi varpa. T. T. tuo metu laikė jai rankas už galvos, neprisimena, kurioje pozicijoje, bet laikė rankas sunertas už galvos. Kuriuo momentu jai buvo suimta už rankų, negali pasakyti. Pačio lytinio akto nepamena. Tik pamena kaip ją tenkino pirštu. Ar A. K. lytinį aktą atliko, ar baigė, nežino. Po kiek laiko, tik neatsimena kaip, parašė draugui žinutę, kad jis greičiau grįžtu, nes prie jos lenda A. K.. M. G. pasakė, kad rado ją jau geram stovyje, verkiančią, drebančią. Kai vyras grįžo namo, jis sakė, kad abu kaltinamieji buvo bute. Draugas minėjo, kad ji jam pasakė, kad ją išprievartavo. Tarp jos ir M. G. buvo pokalbis, kad reikėtų nesikreipti į policiją, jis sakė atsiimti pareiškimą, kad ją visur tampys policija, bet ji sakė, kad eis iki pat galo, tegul išaiškėja tiesa. Po įvykio A. K. atėjo pas ją į kambarį, siūlė atsiimti pareiškimą, susitaikyti. T. T. jos pareiškimo atsiimti neprašė, pinigų nesiūlė. Su T. T. jie nebuvo susipykę, daugiausiai pretenzijų turi A. K.. Su A. K. jo namuose kontaktų ir meilinimosi ar buvo, neatsimena. Gali būti, kad leidosi suprasti, kad gali leisti daugiau A. K.. Policininkams pasakė, kad T. T. jai kaklą smaugė todėl, nes galbūt buvo girta.

Žemesnės instancijos teismas

14.7. 2023 m. spalio 23 d. teisiamajame posėdyje E. E. nurodė, kad A. K. iš pradžių su rankomis glostė kojas, ji pasakė, kad nelįstų. A. K. buvo savo varpa įėjęs į jos lytinius organus. Neatsimena, kad A. K. kažką būtų daręs su pirštais. Praeitame posėdyje buvo susinervinusi pamačiusi kaltinamuosius, rankos drebėjo, dėl to viską netiksliai pasakė. Duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nekeičia.

14.8. Apklausiama bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusioji parodė, kad ją išprievartavo jos bute. Prieš tai su A. K. ir T. T. alkoholį vartojo A. K. bute. Ji buvo savo namuose, kai atėjo A. K. ir pakvietė ją ateiti pas jį išgerti, sakė, kad yra atėjęs T. T.. Kai nuėjo, tame bute buvo A. K., T. T., savininkas A. P., bet jis jau miegojo, A. P.. Neatsimena kaip A. K. atsirado jos bute. Patį lytinį aktą atsimena labai sunkiai. Atsimena varpos įvedimą į makštį. Varpa buvo sustandėjusi. Ji gulėjo ant nugaros. Neatsimena kiek laiko truko tas veiksmas. T. T. to veiksmo metu laikė jos rankas, kol A. K. prievartavo. T. T. rankas laikė užlenktas į viršų, už galvos. A. K. liepė nelįsti, negali atsakyti, ar tuo metu buvo ir T. T.. A. K. lindimo metu T. T. dalyvavo. Atsimena, kad kišo rankos pirštą jai į makštį. Iš pradžių su varpa, o paskui su pirštu norėjo pabaigti. Lytinį aktą baigė, sperma išbėgo ant kaldros. O tada ją tenkino pirštu. Buvo labai girta, nežino ar priešinosi, kai kišo pirštą. Buvo apsirengusi timpomis, turėjo apatines kelnaites. Nepamena jų nuėmimo. Po įvykio atsibudo su rūbais. Negali atsakyti, ar buvo nurengta. Dar atsimena, kaip A. K. jai apsakė „tu pirma eik apsiprausti, nes visa smirdi“. Ji nuėjo apsiprausti, prausė tik veidą. Nuėjo nusiprausti iki pradedant lytinį aktą. Sugrįžo nusipraususi. Rankas jai laikė po apsiprausimo. Laikė dėl to, kad ji priešinosi, neatsimena kaip tiksliai. Kiek atsimena, A. K. prie jos lindo. Pradžioje neleido, paėmė prievarta, o T. T. ją laikė už rankų. Prie jos A. K. lindo ne švelniai, o grubiai, sakė „vyras nesužinos, nebijok“. Tą dieną gana dažnai susirašinėjo žinutėmis su savo vyru, tas buvo apie pietus, nes vyras dirbo. Jam nesakė, kad geria pas A. K.. Vyras į namus grįžo apie 5-6 vakaro. Tuo metu ji jau buvo namuose. Namo jis grįžo su draugu A. Ž., kurį laikinai buvo priėmę gyventi. Ne jos vyras, o tas draugas klausė, kodėl ji visa dreba, kodėl verkia, ko yra išsigandusi. Ji jam pradėjo sakyti kas buvo, o jos vyras tuo metu buvo nuėjęs į parduotuvę dar nupirkti gėrimo. Apie tai, kas su ja atsitiko, pirmiausia ji papasakojo savo vyro draugui. Pasakė, kad ją išprievartavo. Iš karto po to įvykio pagalbos nesikreipė. Kai papasakojo vyro draugui, jis pasiūlė jai kreiptis į policiją, sakydamas, kad tai – rimtas įvykis. Kai grįžo ir pradėjo sakyti kas su ja įvyko, ant jos rankų riešų ir pečių buvo mėlynės. Galvojo, kad mėlynės atsirado jai priešinantis prievartai. Apie priešinimąsi prisimena sunkiai. Vyrui grįžus į namus, ji buvo apsivilkusi, su rūbais, su kuriais ir buvo išėjusi pas A. K.. Išsiblaiviusi matė savo rūbus, jie nebuvo sugadinti. Apie viską papasakojo vyrui. Vyras sakė, nekviesti policijos, kam jai reikia tų problemų. T. T. jos vyrui pasiūlė pinigų, o A. K. pasiūlė, kad jiems nereiks mokėti už butą, tik ji turėtų atsiimti pareiškimą. Kiek vyras jai sakė, kad T. T. jam davė 100 Eur. Ji pati tų pinigų nematė ir apie tuos pinigus nieko nežinojo. Jos pozicija buvo eiti iki paties galo. Po įvykio, kai prasidėjo byla ir buvo parašytas pareiškimas, buvo atėjęs T. T. ir sakė, jog jis turi sodybą, leis jiems joje gyventi, kad tik ji atsiimtų pareiškimą. Pabrėžė, kad jokia epilepsija neserga. Jai pripažinta tik (duomenys neskelbtini). Jai stipriai susinervinus dreba rankos, bet tai su epilepsija nesusiję.

14.9. Iš išdėstytų, E. E. procese duotų parodymų, matyti, kad jie yra itin nenuoseklūs, prieštaringi, tam tikrose vietose netgi nelogiški. Akivaizdu, kad dėl buvusio girtumo jai sunku atsiminti daugelį aplinkybių. 2023 m. balandžio 13 d., į įvykio vietą atvykusiai vyriausiajai tyrėjai ji aiškino, kad T. T. ją smaugė, vėliau, apklausų metu, jau teigė, kad jis jai rankas laikė virš galvos, neprisiminė, kad būtų ją smaugęs, aiškino, jog taip pasakė galbūt dėl to, nes buvo girta. Kalbėdama apie tarp jos ir A. K. vykusį lytinį aktą, ji taip pat itin painiojosi aplinkybėse. Tiek bendraudama su tyrėja, tiek vėliau apklausiama ikiteisminiame tyrime, E. E. nurodė, kad A. K. varpa buvo standi, jis spermą išliejo jos makšties viduje ir kažkiek jos pateko ant paklodės, jis paklode ją valė nuo savo kūno. Tikino, kad A. K. jai į makštį tikrai kišo varpą, o ne pirštą. Pirmą kartą apklausiama bylą nagrinėjant apylinkės teisme nukentėjusioji jau ėmė teigti, kad paties lytinio akto neprisimena, tik pamena, kad ją tenkino pirštu, o ar A. K. atliko, baigė lytinį aktą, nežino. Tačiau, kitos apklausos teisme metu jau aiškino, kad A. K. buvo savo varpa įėjęs į jos lytinius organus, neprisiminė, kad kažką jis būtų daręs su pirštais, teisindamasi, kad praeitame posėdyje pamačiusi kaltinamuosius buvo susinervinusi, drebėjo rankos, dėl to viską netiksliai pasakė, tvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme E. E. nurodė, kad iš pradžių A. K. jai į makštį kišo varpą, lytinį aktą baigė, sperma išbėgo ant antklodės, o tada ją tenkino pirštu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2023 m. balandžio 13 d. bendraudama su vyriausiąja tyrėja E. E. nurodė, kad įvykio metu jos sugyventinis M. G. buvo namuose, girtas miegojo, tačiau, vėliau teigė, kad jis buvo darbe, ji rašė jam žinutę prašydama greičiau grįžti, ir aiškino, kad nežino, kada tai įvyko, vėliau jau teigė, jog jis grįžo jau po jos išžaginimo. Pažymėtina, jog apklausiama apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji nurodė naujų įvykio aplinkybių, t. y., tai, kad M. G. namo grįžo ne vienas, o su draugu – A. Ž., ir būtent jam pirmam ji papasakojo apie tai, ką A. K. ir T. T. jai padarė. Taip pat tai, kad prieš lytinį aktą A. K. jai liepė eiti apsiprausti, nes ji smirda. Ji nuėjusi apsiprausti, prausė tik veidą ir sugrįžo. Rankas jai laikė jau po apsiprausimo. Bei, jog po įvykio A. K. siūlė mokėti už jų butą, kad tik ji atsiimtų pareiškimą, o T. T. aiškino, kad turi sodybą ir leis jiems joje gyventi.

14.10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek aptariamo įvykio dieną, tiek kelias dienas prieš tai, E. E. vartojo alkoholį. 2023 m. balandžio 13 d. 07.47 val. atvykus policijos pareigūnams, jai buvo nustatytas 3,04 prom. girtumas (1 t., 15 b. l.), dėl ko iš jos nebuvo paimtas pareiškimas, jai nurodyta kitą dieną – 2023 m. balandžio 14 d. 10 val. atvykti į apklausą, tačiau jį neatvyko, tą dieną apie 14 val., jai buvo nustatytas 3,77 prom. girtumas (1 t., 17 b.l.). Esant šioms aplinkybėms, pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadai, jog dėl stipraus apsvaigimo nukentėjusioji ne tik kad negalėjo nurodyti kas tiksliai įvyko 2023 m. balandžio 12 d., bet ir galėjo netinkamai suprasti ir vertinti buvusios situacijos ir aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, jog jai tik 2023 m. balandžio 19 d. pavyko atvykti pas tyrėją į apklausą ir duoti parodymus. Todėl teisėjų kolegija, E. E. proceso metu duotus parodymus dėl jos išžaginimo vertina kritiškai, jais negali būti remiamasi įrodinėjant A. K. ir T. T. kaltę.

15. Byloje nėra surinkta duomenų, pagrindžiančių E. E. teiginius, jog T. T., A. K. ją žaginant, laikė jos rankas bei įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. T. T. teigė, kad išgertuvių metu, pajautęs, jog yra per daug apsvaigęs, išėjo iš A. K. buto, jame palikęs A. K., E. E. ir A. P., nuėjo pas A. P., ten pamiegojo ir po to išvažiavo namo. Aiškino išėjęs pats pirmas. Šiuos jo parodymus patvirtino ir A. P.. Apklausiamas teisme jis parodė, kad T. T. buvo smarkiai išgėręs ir pas jį pamiegojo gal valandą ar dvi. Tada jis jį išlydėjo į namus ir užrakino duris. Tai, kad T. T. išėjo, nes pasijuto blogai, nurodė ir A. K., aiškinęs, kad su E. E. liko vieni. Vien tik 2023 m. balandžio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 72-73 b. l.) nurodyti E. E. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kurių atsiradimo laikas iš esmės sutampa su aptariamo, T. T. inkriminuojamo, BK 149 straipsnio 2 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymo laiku (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 77 b. l.)), nėra pagrindas jį dėl to pripažinti kaltu. T. T. teisiamajame posėdyje iškelta versija, kad sužalojimai galėjo atsirasti E. E. prilaikant, jog nenugriūtų, kuomet ji pradėjo stipriai purtytis užėjus priepuoliui, nepaneigta. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad kai labai susinervina, stipriai pradeda plakti širdis, pradeda purtytis. Būdavo situacijų, kai ją reikėdavo laikyti už rankų. Gali būti, kad T. T. matė, kaip ją laikė už rankų, nes labai purtėsi. M. G. teismo posėdyje nurodė, kad kai E. E. būna pagirios, ji purtosi. Be kita ko, T. T. kaltės neįrodo ir tai, jog jis neva M. G. davė 100 Eur, kad E. E. nerašytų pareiškimo. Tokie veiksmai negali būti laikomi kaltės pripažinimu, teisėjų kolegija tai vertina tik kaip siekį išvengti bet kokio susidūrimo su teisėsaugos institucijomis, aiškinimosi joms. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. E., skambindama bendruoju pagalbos numeriu ir pranešdama apie jos išžaginimą, nurodė, kad tą padarė tik A. K., T. T. šio skambučio metu ji neminėjo. Nagrinėjamoje situacijoje pažymėtina ir tai, kad po įvykio, kitą dieną, nukentėjusioji, jos sugyventinis M. G. ir T. T. vėl kartu girtavo, kas vėlgi kelia abejonių dėl aptariamų E. E. teiginių pagrįstumo, dėl T. T. dalyvavimo ją žaginant. Vargu, ar nukentėjęs asmuo, juolab nuo tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, galėtų tiesiog ir toliau leisti laiką su jį nuskriaudusiu asmeniu. Akivaizdu, kad priešingai nei aiškino nukentėjusioji, ji T. T. nebijojo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, T. T. iš kaltinimų pagal BK 149 straipsnio 2 dalį išteisino pagrįstai.

16. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo ir A. K. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2023 m. gegužės 15 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. gegužės 31 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), paneigia E. E. teiginius, kad ji turėjo lytinius santykius su A. K. ir šis išliejo spermą ne tik jos makštyje, bet ir ant antklodės. Jose nurodyta, kad ant E. E. apatinių kelnaičių (1 mėg.) rastas sperminis skystis ir žmogaus kraujas; ant E. E. apatinių kelnaičių (2 mėg.) rastas sperminis skystis. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris tesutampa nei su A. K., nei su T. T. DNR profiliu. Ant E. E. marškinėlių (4 mėg.) rastas sperminis skystis, atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas ne pilnas DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu gautu ant E. E. apatinių kelnaičių (1, 2 mėg.) ir nesutampa nei su A. K., nei su T. T. DNR profiliu. Ant antklodės užvalkalo (9 mėg.) rastas sperminis skystis. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilio, tinkamo tolimesniam asmens indentifikavimui negauta. Ant antklodės užvalkalo (7 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai; ant antklodės užvalkalo (8 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, žmogaus kraujo nerasta. Atlikus autosominių ir Y chromosomos STR lokusų tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui negauta (1 t., 82-83; 101-102 b. l.). Iš aukščiau pateiktų A. K. parodymų matyti, kad jis neneigė, jog bandė lytiškai santykiauti su E. E., tačiau teigė, kad ji tam neprieštaravo, jie bučiavosi, glamonėjosi. Vis dėl to, dėl girtumo nesustandėjus jo varpai jis lytinio akto atlikti negalėjo, todėl bandė patenkinti ją pirštu. Pažymėtina, kad be nenuoseklių E. E. procese duotų parodymų, byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, galinčių įrodyti, kad A. K. atlikti veiksmai jos atžvilgiu buvo prievartiniai. Byloje apklausti liudytojai M. G. ir A. Ž. atpasakojo tik tai, ką jiems nurodė E. E., o liudytojai – A. P. ir A. P., apskritai apie viską sužinojo tik iš M. G.. Niekas nieko negirdėjo, nematė. Vien tai, kad E. E. buvo supykusi ant A. K., jo bijojo, nėra pakankama priežastis pripažinti, jog patyrė jo seksualinę prievartą. Taip pat to neįrodo ir į bylą pateikta psichologo išvada (1 t., 157 b.l.). Be kita ko, lieka neaiški ir aptariamo įvykio vieta. A. K. teigia, kad su E. E. buvo jo bute, o ji aiškina, kad viskas vyko pas ją, nors kaip matyti, jokių A. K. spermos pėdsakų ant jos antklodės užvalkalo rasta nebuvo. Nagrinėjamoje situacijoje, A. K. ir nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų nėra galimybės pašalinti, todėl visos abejonės yra aiškintinos jo naudai, kadangi prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. K. iš kaltinimų pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, priėmė teisingą procesinį sprendimą.

17. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, abejonių dėl prievartinių veiksmų E. E. atžvilgiu kelia ir tai, kad, kaip nurodė M. G., ryte lovoje ji miegojo apsirengusi, byloje nėra duomenų, kad jos drabužiai buvo suplėšyti, o tai reiškia, kad neblaivūs išteisintieji, turėjo besipriešinančią E. E. ne tik kad nurengti, nesugadinant jos drabužių, bet dar ir aprengti, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai nelogiška.

Dėl proceso išlaidų

18. Po 2024 m. lapkričio 27 d. įvykusio teismo posėdžio, 2024 m. lapkričio 29 d., Panevėžio apygardos teisme gautos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl E. E. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. BPK nuostatos reglamentuoja, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams sudaryta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, tokiu būdu užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. Baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisių bei teisėtų lūkesčių į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Šiuo atveju tarnybai pateikus pažymas apie valstybės patirtas išlaidas, atstovaujant E. E. apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesus atstovaujanti institucija, šią jai deleguotą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku. Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismui priimant šia nutartį, nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. E. ir Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ričardo Juozainio apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Valdas CiesiūnasDonatas JatužisJolanta Raščiuvienė