Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 7 526,30 Eur skolos, 611,98 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2004-06-10 sudarė su atsakove valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. PN85/04-36, Nr. PN85/04-37, Nr. PN85/04-38, kurių pagrindu atsakovei iki 2054-06-10 buvo išnuomoti (duomenys neskelbtini) esantys 3 žemės sklypai, atitinkamai: 1292 kv. m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 659 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 829 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pagal minėtąsias sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti įstatymuose nustatytą žemės nuomos mokestį. Be to, atsakovė faktiškai naudojasi kitais valstybinės žemės sklypais, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) esančiu žemės sklypu, dėl kurių nuomos sutarčių su savivaldybės administracija nėra sudaręs. Ieškovė, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimu „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, teikė atsakovei 2007-2012 mokestinių laikotarpių deklaracijas dėl mokėtino žemės nuomos mokesčio, siuntė priminimus bei raginimus dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė iki šiol. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei priteisė iš atsakovės UAB „Eiresta“ 7 526,30 Eur skolos, 611,98 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 138,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos naudai bei 244 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.Atsakovė UAB „Eiresta“ pateikė prieštaravimus, kuriose nurodė, jog atsakovė neturi jokių neįvykdytų piniginių prievolių ieškovei už valstybinės žemės nuomos paslaugas, todėl ieškovė neteisėtai prašo priteisti 7 256,30 Eur skolą ir 611,98 Eur delspinigius iš atsakovės. Atsakovės teigimu, ginčo šalys sudarė 3 valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 1292 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl 659 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl 829 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal šias Žemės nuomos sutartis ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 354,28 Eur (595,54 Lt + 249,13 Lt + 378,61 Lt = 1 223,28 Lt). Ieškovė šią 354,28 Eur atsakovės skolą iš esmės įrodinėja tik pačios parengta tariamo įsiskolinimo lentele. Ieškovės nurodomi skaičiai, kuriais įrodinėjama atsakovės skola, yra niekuo nepagrįsti, todėl nepagrįstas yra ir ieškinys. Atsakovės nuomone, ji su ieškove pagal aukščiau nurodytas tris Žemės nuomos sutartis yra pilnai atsiskaičiusi, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo negali būti tenkinamas. Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog atsakovė faktiškai naudojasi valstybine žeme adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vengia sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Būtent dėl pačios ieškovės valdininkų neveiklumo atsakovei niekada iki šiol nebuvo pasiūlyta sudaryti minėtos žemės nuomos sutarties. Atsakovė pažymėjo, kad nesant sudarytos nuomos sutarties, ji neturi teisės naudotis minėtu žemės sklypu ir juo nesinaudoja, o naudojasi tik žemės sklype esančiais statiniais, kurie atsakovei priklauso nuosavybės teise. Ieškovė negali prievarta versti sumokėti žemės nuomos mokestį, kuomet pati niekada nesiūlė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kaip jos nurodyti delspinigiai susidarė ir koks yra jų apskaičiavimo būdas, be to, esant ieškovės reikalavimui dėl pagrindinės skolos nepagrįstam, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių taip pat negali būti pagrįstas.Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nurodė, jog sutinkamai su CK 6.552 str. 2 d., pačiose šalių sudarytose nuomos Sutartyse (10 p.) nurodyta, jog žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ne aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba (LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.4. p.). Ieškovė, teikdamas atsakovės nuomojamos valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo lentelę, nurodė teisinį pagrindą, t. y. kiekvienų kalendorinių metų priimtą Tarybos sprendimą, kuriuo pagrindu buvo skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis ir delspinigiai už laiku nesumokėtą sumą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad valstybinės žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), nesinaudoja, o naudojasi tik žemės sklype esančiais statiniais. Ieškovės prašymu, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius pateikė duomenis dėl patikrintų nekadastrinių duomenų apie naudojamus žemės sklypus bei fizinių ir juridinių naudotojų sąrašus, iš kurių matyti, kad 5300 kv. m. minėto žemės sklypo ploto yra naudojama atsakovės komercinei veiklai. Šią aplinkybė patvirtina ir 2013-08-13 VĮ Registru centro išrašas, iš kurio matyti, kad valstybiniame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu yra įregistruoti negyvenamosios, pagalbinės paskirties pastatai bei kiti statiniai. Taigi, atsakovei prievolė mokėti žemės nuomos mokestį faktiškai atsirado 1992 metais, privatizavus pastatus minėtame valstybiniame žemės sklype. Be to, atsakovė kaip pirkėja kartu su pastatais įgijo ir žemės sklypo naudotojo statusą ir pagal CK 6.394 str. 3 d. Aplinkybė, kad atsakovas, jo teigimu, neeksploatuoja žemės sklypo, neeliminuoja jos kaip žemės sklypo naudotojo, statuso ir nepaneigia pareigos mokėti žemės nuomos mokestį. Atsakovė, nemokėdama valstybinės žemės nuomos mokesčio, pažeidė prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.205 str., 6.256 str. 1 d.).