Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1871-153/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-11-22
Bylos Nr.: 2A-1871-153/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-11519-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas: R. Š.
Atsakovas: R. Š.
Trečiasis asmuo: S. Ž., T. Ž., Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius

Civilinė byla Nr. 2A-1871-153/2012;

pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė;

(Proceso Nr. 2-05-3-11519-2011-1);

(S)

Procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3; 75.7; 75.8; 121.1; 121.21;121.22.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. atstovės advokatės R. S. ir atsakovo R. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-638/2012 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui R. Š. ir atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, tretieji asmenys S. Ž., T. Ž., Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčo šalys sutuoktiniai R. Š. ir R. Š. prašė nutraukti santuoką ir padalinti santuokinį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-11 sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies: nutraukė R. Š., ir R. Š. santuoką, įregistruotą 1982 m. liepos 16 d. Kauno miesto CMS; pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutarė po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę Š., atsakovui – Š.; pripažinti, kad gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir ūkio pastatas-garažas bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. Š. asmeninė nuosavybė; priteisė ieškovei R. Š. nuosavybės teise namų valdos žemės sklypą(duomenys neskelbtini) , 60 000 Lt vertės, kilnojamus daiktus: sekciją „Klevas“, svetainės minkštų baldų kampą, garintuvą, svetainės komplektą (barą su kėdėmis), geltonos ir rudos spalvos kilimą; priteisė atsakovui R. Š. nuosavybės teise 220/1100 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 24 000 Lt vertės, automobilį VW BORA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt vertės, kilnojamus daiktus: sekciją „Neris“, skalbimo mašiną, šaldytuvą, lovą, prieškambario baldus, televizorius „Thomson“ ir „Philips“, DVD grotuvą, priteisė atsakovui R. Š. iš ieškovės R. Š. piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį – 36 451 Lt ir 975 Lt už kadastro matavimus bei turto įvertinimą. Ieškovei iš atsakovo priteisė 28 Lt žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį ir priešieškinį teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė priteisti valstybei iš ieškovės R. Š., 1707 Lt žyminio mokesčio ir 20,50 Lt pašto išlaidų, o iš atsakovo R. Š., priteisė 1478 Lt žyminio mokesčio ir 20,50 Lt pašto išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad sutuoktiniai 1982 m. liepos 16 d. Kauno miesto CMS įregistravo santuoką. Teismas konstatavo, kad šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nepalaiko šeimyninių santykių, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (CK 3.3, 3.5 str., 3.27 str. 1d., 3.60 str., 3.61 str., CPK 177 str., 185 str.). Teismas sprendė, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos iširimo, kadangi ieškovė faktiškai paliko šeimą, apsigyveno kitur, net ir grįžusi iš užsienio į šeimos bendrus namus negrįžta. Atsakovas nepaneigė ieškovės ir trečiojo asmens teiginių, kad turėjo draugę, buvo neištikimas.

Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, pastatas-ūkinis pastatas, pastatas-garažas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė, įgyta paveldėjus pagal 1987-09-10 paveldėjimo teisės liudijimą, todėl nelaikytina bendra sutuoktinių nuosavybe ir nedalintina. Teismas, nustatydamas dalintino turto vertę, vadovavosi turto vertintojų ataskaita, kurioje statinių, esančių valdoje (duomenys neskelbtini) , vertė yra 190 000 Lt, iš kurių investuoto kapitalo į gyvenamąjį namą ir garažą vertė yra 46 902 Lt. Santuokos metu į pastatą įdėtas lėšas (46 902 Lt) teismas pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kuri lygiomis dalimis priklauso abiem sutuoktiniams. Teismas nesivadovavo atsakovo paaiškinimu, kad jis į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagerinimą įdėjo daugiau lėšų, negu ieškovė. Teismas laikė šią atsakovo nurodytą aplinkybę neįrodyta, kaip ir tai, kad namas buvo pagerintas už pasiskolintas iš banko trečiųjų asmenų S. Ž. ir T. Ž. lėšas, kuriomis jie apmokėjo pagerinimus valdoje (duomenys neskelbtini) .

Visas lėšas (46 902 Lt), kurias sutuoktiniai uždirbo santuokos metu, teismas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.), todėl sprendė, kad atsakovas turi teisę gauti piniginę kompensaciją už savo dalį įdėtų lėšų, t. y. pusę visų lėšų, kurios buvo įdėtos namui pagerinti – 23 451 Lt.

Teismas nustatė, kad santuokos metu, 2007-10-03, šalys pirko namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turto vertintojų nustatyta sklypo rinkos vertė yra 60 000 Lt. Teismas, nustatęs, kad gyvenamasis namas ir valdoje esantys ūkiniai pastatai yra ieškovės R. Š. asmeninė nuosavybė, priteisė ieškovei R. Š. namų valdos žemės sklypą natūra, o atsakovui priteisė pinginę kompensaciją už ½ dalį sklypo, t. y. 30 000 Lt.

Santuokos metu, 2007-02-20, šalių pirkto 220/1100 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 24 000 Lt, teismas natūra priteisė atsakovui R. Š., atitinkamai 12 000 Lt sumažinęs jam priteistiną piniginę kompensaciją.

Transporto priemonę VW BORA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt vertės, teismas priteisė atsakovui R. Š., nes abi šalys to pageidavo, atitinkamai 5 000 Lt sumažinęs atsakovui priteistiną piniginę kompensaciją.

Taigi teismas konstatavo, jog bendra šalių santuokinio dalintino turto vertė yra 140 902 Lt (sudedama turto vertintojų nustatyta įdėto į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , kapitalo vertė, žemės sklypų (duomenys neskelbtini) vertė, automobilio vertė). Kiekvienam iš sutuoktinių turi tekti po 70 451 Lt. Ieškovei tenka visi name (duomenys neskelbtini), atlikti pagerinimai natūra (46 902 Lt), namų valdos žemės sklypas (60 000 Lt), iš viso 106 902 Lt vertės turtas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina piniginė kompensacija – 36 451 Lt (trisdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt vienas litas). Atsakovui tenka žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime (24 000 Lt) ir automobilis „VW Bora“ – 10 000 Lt.

Kilnojamąją turtą – namų apyvokos daiktus, baldus, teismas padalino pagal atsakovo pasiūlymą: ieškovei priteisė sekciją „Klevas“, svetainės minkštų baldų kampą, garintuvą, svetainės komplektą (barą su kėdėmis), geltonos ir rudos spalvos kilimą. Atsakovui priteisė sekciją „Neris“, skalbimo mašiną, šaldytuvą, lovą, prieškambario baldus, televizorius „Thomson“ ir „Philips“, DVD grotuvą. Teismas laikė, kad kilnojamasis turtas šalims padalintas lygiomis dalimis, nes nė viena iš šalių priešingos nuomonės nereiškė.

Teismas nustatė, kad ieškovė yra sumokėjusi 271 Lt žyminį mokestį ir 1 200 Lt advokato išlaidoms. Atsakovas yra sumokėjęs 500 Lt žyminį mokestį, 1 300 Lt advokato išlaidoms, 1 050 Lt už kadastro matavimus ir 900 Lt už turto vertinimo ataskaitą. Byloje turi būti sumokėta 3 957 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 p., 3 818 Lt už turtinį reikalavimą ir 139 Lt už neturtinį), t. y. iš kiekvienos šalies po 1 978 Lt. Todėl teismas iš ieškovės priteisė 1 707 Lt žyminį mokestį valstybei, o iš atsakovo priteisė 1 478 Lt žyminį mokestį valstybei. Išlaidų advokatų pagalbai apmokėti teismas nei vienai iš šalių nepriteisė, nes jos iš esmės yra vienodos.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi teismas ištaisė motyvuojamosios ir rezoliucinės teismo 2012-05-11 sprendimo rašymo apsirikimo klaidas ir nurodė, kad 2012-05-11 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje:

1. Ištaisytina „Ieškovė yra sumokėjusi 271 Lt žyminio mokesčio“ sakinį išdėstant taip: „Ieškovė yra sumokėjusi 271 Lt žyminio mokesčio“.

2. Ištaisytina „Iš ieškovės priteistina 1707 Lt žyminio mokesčio“ sakinį išdėstant taip: „Ieškovei iš atsakovo priteistini 28 Lt žyminio mokesčio“.

3. Ištaisytina „Priteisti valstybei iš ieškovės R. Š., 1707 Lt žyminio mokesčio ir 20,50 Lt pašto išlaidų, o iš atsakovo R. Š., priteisti 1478 Lt žyminio mokesčio ir 20,50 Lt pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM“ sakinį išdėstant taip: „Priteisti ieškovei R. Š. iš atsakovo R. Š. 28 Lt žyminio mokesčio. Priteisti valstybei iš ieškovės R. Š., 20,50 Lt pašto išlaidų, o iš atsakovo R. Š., priteisti 1478 Lt žyminio mokesčio ir 20,50 Lt pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.“

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė skundžia teismo sprendimą dalį, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti atsakovui R. Š. iš ieškovės R. Š. piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį – 36 451 Lt, bei dalį, kuria Kauno miesto apylinkės teismas nusprendė priteisti valstybei iš ieškovės R. Š. 1 707 Lt žyminį mokestį. Todėl apeliantė prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir bylą dėl skundžiamų dalių grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teismas skundžiamu sprendimu priteisdamas 23 451 Lt kompensaciją atsakovui R. Š. vadovavosi tik atsakovo pateikta pastato ir žemės sklypo vertinimo ataskaita. Iš pateiktos nekilnojamojo turto ataskaitos visiškai negalima spręsti apie turto vertę, buvusią iki jo pagerinimo. Kadangi teismui nebuvo pateikta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima teisingai nustatyti turto vertę, ieškovė laikė, jog atsakovui R. Š. priteista 23 451 Lt dydžio piniginė kompensacija už jo dalį įdėtų lėšų yra nepagrįsta, nustatyta neišsiaiškinus visų faktinių bylos aplinkybių, skundžiamoje sprendimo dalyje neatskleidus bylos esmės bei nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą, liko neišsiaiškinta, kokia yra turto pagerinimo vertė ir kiek pagerinimų atliko ieškovė su atsakovu iš savo lėšų.

Tretieji asmenys S. Ž. ir T. Ž., neturėdami tinkamo teisinio išsilavinimo, negalėjo suprasti, jog ir jiems būtina profesionali teisinė pagalba, ir yra būtina pareikšti savarankiškus reikalavimus šioje byloje dėl įdėtų lėšų į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų pagerinimą, tai teismo posėdžio metu pripažino tiek ieškovė, tiek atsakovas R. Š..

S. Ž. ir T. Ž. į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , investavo apie 37 000 Lt. LR CK 46 str. nustato teisę tretiesiems asmenims pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Teismas privalėjo išaiškinti tretiesiems asmenims, kaip kreditoriams, teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus šioje byloje. Dėl šių priežasčių, Kauno miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą, liko neišspręstas klausimas dėl trečiųjų asmenų įdėtų lėšų į namo (duomenys neskelbtini), pagerinimą, grąžinimo, o tai daro pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą.

2012-05-11 sprendime nurodyta, jog ieškovė yra sumokėjusi 271 Lt dydžio žyminį mokestį. Byloje turi būti sumokėtas 3 957 Lt žyminis mokestis, t. y. iš kiekvienos šalies po 1 978 Lt, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš ieškovės 1 707 Lt žyminio mokesčio valstybei. Tačiau teismas, apskaičiuodamas žyminio mokesčio dydį, padarė klaidą. Civilinėje byloje apie žyminio mokesčio sumokėjimą yra šie duomenys: 2011-05-10 buvo sumokėta 1 737 Lt (b. l. 6); 2010-08-02 sumokėta 132 Lt (b. l. 7); 2011-06-14 sumokėta 137 Lt žyminio mokesčio (b. l. 8). Iš viso bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 2 006 Lt teismo žyminio mokesčio. Įvertinus tai, jog ieškovė iš viso sumokėjo 2 006 Lt teismo žyminio mokesčio vietoje 1 978 Lt, ieškovė ne tik neturi pareigos mokėti jai papildomai priteisto žyminio mokesčio, bet ieškovės permokėta pinigų dalis – 28 Lt– turėtų būti ieškovei grąžinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovas R. Š., kuris nurodė, kad prašo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir R. Š. priteisti 220/1100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 800 Lt vertės, o atsakovui priteistą piniginę kompensaciją padidinti iki 48 451 litų. Priteisti iš R. Š. atsakovui R. Š. bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas privalo išsikraustyti iš šeimos būsto, nes ieškovei natūra priteisti pastatai (duomenys neskelbtini) , todėl teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti apeliantui didesnę piniginę kompensaciją, kuri jam skubiai būtina kito gyvenamojo būsto įsigijimui, nes už priteistą kompensaciją neįmanoma įsigyti jokio kito gyvenamojo būsto. Atsakovas mano, kad žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) teismas turėjo priteisti atsakovei. Šioje dalyje dar teismas privalėjo atsižvelgti į nustatytą aplinkybę, kad minėta žemės sklypo dalis yra žemės ūkio paskirties ir sutuoktinės protėvių žemė, esanti bendroji dalinė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino svarbaus fakto, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą yra registruotos ne į visą, o į 220/1100 dalis sklypo. Pagal VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašą viso žemės sklypo vertė yra tikrai 24 000 litų, tačiau kadangi dalintina tik jo 220/1100 dalys, jų vertė turėjo būti apskaičiuota, kaip nurodyta ieškinyje – 4 800 Lt. Įvertinus šią skaičiavimo klaidą, žemės sklypo dalies vertė nepagrįstai padidinta 19 200 Lt, toks įvertinimas prieštarauja oficialiems rašytiniams įrodymams.

Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo priteisė per daug, be to, turėjo atsakovui priteisti dalį turėtų advokatės išlaidų.

Priteisus R. Š. žemės sklypo 220/1100 dalis, atsakovui priteisina kompensacija didintina iki 48 451 litų. Teismui nusprendus atsakovui palikti žemės sklypo dalį, piniginė kompensacija didintina iki 46 051 Lt.

Pakeitus sprendimo dalį dėl turto padalinimo, privalo būti pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas dėl žyminio mokesčio. Teismas privalėtų priteisti atsakovui visas turėtas išlaidas, susijusias su kadastriniais matavimais, nes byloje nustatyta, kad ieškovė, būdama turto savininke, kadastrinių matavimų neatliko. Teismo posėdis buvo atidėtas kelis kartus, nes ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nebendradarbiavo dėl svarbių bylos aplinkybių nustatymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Asmeniniai trečiųjų asmenų T. Ž. ir S. Ž. pinigai buvo investuoti į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Jie tai pat pirko žemės sklypą, kuriame pasistatė gyvenamąjį namą Jonavos rajone, jie jau ten gyvena, nors VĮ Registrų centras nuosavybės teisių dar neįregistravęs.

Ieškovė be pagrindo ginčija oficialų rašytinį įrodymą turto vertinimo ataskaitą. Atsakovas pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose atsispindi būsto pagerinimui pirktų prekių kiekis ir jų suma bei kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą UAB „Naujas būstas“ dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos parengimo. Minėtoje ataskaitoje buvo nurodyta investuoto kapitalo į gyvenamąjį namą ir garažą vertė, kuri nustatyta naudojantis atkuriamosios vertės metodu. Tai parodo, jog R. Š. priklausančio turto pagerinimui, jo vertės padidėjimui, atsakovas investavo 46 902 Lt savo asmeninių lėšų. Dėl šios priežasties atsakovas pagrįstai tikisi kompensacijos už įdėtus turto pagerinimus, tai neleistų vienam iš sutuoktinių nepagrįstai praturtėti kito sutuoktinio sąskaita (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010 ir kt.).

Ieškovės siekimas išvengti sumokėti kompensaciją prieštarauja logiškumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Šalies argumentai

Teismas turi atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovė stengiasi vilkinti teismo procesą. Skunde R. Š. nurodo, jog teismas privalėjo išaiškinti tretiesiems asmenims teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus šioje byloje, o kadangi to nepadarė, sprendimas yra neteisėtas. Ieškovė akivaizdžiai ne tik nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.), bet ir nepagrįstai siekia vėlesnio kompensacijos mokėjimo. Ieškovė neturi teisės kalbėti trečiųjų asmenų vardu apie jų asmenines lėšas ir teises, nes neturi tokio įgaliojimo. Nei vienas iš trečiųjų asmenų iki šiol nėra pareiškęs jokių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko ir šiuo metu neteikia apeliacinio skundo su savarankiškais reikalavimais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo pareigą rūpintis, kad bylos išnagrinėjimas nebūtų vilkinamas, o per kuo įmanomai trumpesnį laiką būtų priimamas sprendimas, numato ir CPK 7 str., 72 str. Dėl šios priežasties, remiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, bylą būtina išnagrinėti kaip įmanoma greičiau, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, o R. Š. – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriaus normos (CK 3.116–3.129 straipsniai). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, susijusias su dalytino turto dalių, vertės nustatymu ir kompensacijos priteisimu. CK 3.119 straipsnis reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos. Bylos medžiaga patvirtina, remiantis NTA ,,Naujas būstas“ 2012-04-23 surašyta pažyma, rinkos požiūriu nustatyta vertė lyginamosios vertės metodu nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė: statinių – 190 000 Lt, žemės sklypo – 60 000 Lt, investuoto kapitalo į gyvenamąjį namą ir garažą vertė nustatyta atkuriamosios vertės metodu – 46 902 Lt (turto vertės ataskaita priedas prie pirmo tomo). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjęs teismas turėjo būti aktyvus dėl dalytino turto vertės nustatymo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš atsakovo pateiktų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas padalijamo turto vertę teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006). Apeliantė apeliacinės instancijos teisme kelia klausimą dėl dalintino turto vertės nustatymo, tačiau apeliantė nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės argumentus dėl neteisingai nustatytos dalintinos ginčo turto vertės. Dėl to teisėjų kolegija nelaiko pagrįstais apeliantės argumentų dėl netinkamo CK 3.119 straipsnio nuostatų taikymo ir, nustatydama ginčo turto vertės kainą, vadovaujasi byloje atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais – NTA ,,Naujas būstas“ 2012-04-23 surašyta pažyma, nes nėra nuginčytas kitais objektyviais įrodymais. Pažymėtina tai, kad pagal bendrąją taisyklę bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 12 straipsnis,178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms atmestinas ieškovės motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalintino turto vertę, kadangi turto pagerinimų išlaidų suma NTA ,,Naujas būstas“ 2012-04-23 surašytoje pažymoje (psl. 18, 22, remonto darbų sąmatos) nustatyta atsižvelgiant į investuoto kapitalo į gyvenamąjį namą 1A1p ir garažą 3G1p rinkos vertę ir paskaičiuota atkuriamosios vertės metodu (64 343,07–17 441,07) sudaro 46 902 Lt, taigi taip, kaip teismo sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas. Byloje nenuginčytas faktas, kad sutuoktiniai nekilnojamo turto pagerinimus atliko gyvendami santuokoje, tuo tikslu atsakovas pateikė byloje PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina šalių turėtas išlaidas būsto pagerinimui, tad laikoma, kad nei vienai iš šalių nenuginčijus prezumpcijos, jog nekilnojamo turto pagerinimo išlaidos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pirmosios instancijos teismas lygiomis dalimis priteisė sutuoktiniams turto pagerinimo išlaidų sumą. Taigi kiekvienam iš sutuoktinių atiteko po ½ d. šios sumos (po 23 451 Lt), todėl mažinti atsakovui tenkančios teismo sprendimu priteistos turto pagerinimo išlaidų sumos nėra pagrindo.

Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija laiko neįrodytu, tad nepagrįstu ieškovės motyvą, kad į nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuosavas lėšas investavo tretieji asmenys S. Ž. ir T. Ž., nes ieškovė šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.), o pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog šalių nekilnojamo turto pagerinimo išlaidos yra padarytos ieškovės ir jos sutuoktinio lėšomis, o ne kitų byloje dalyvaujančių asmenų, tretieji asmenys šioje byloje neginčija. Byloje nenustatyta, kad tretiesiems asmenims pirmosios instancijos teismo buvo būtina išaiškinti, kad jie turėtų pasirūpinti atstovavimu teismo procese (CPK 161 str.). Todėl galiojant dispozityvumo principui tretieji asmenys galėjo laisvai disponuoti savo teisėmis, savarankiškai ginti savo teises procesinės teisės priemonėmis teisme, tačiau to nepadarė, nors pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo, buvo informuoti apie šalių priešpriešinius reikalavimus (CPK 5 str. 1 d., 13 str.). Todėl atmestinas apeliantės motyvas dėl trečiųjų asmenų procesinės teisės pažeidimo.

Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis R. A. v. R. A. byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. B. v. A. B. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.).

Šioje byloje atsakovas mano, kad 220/1100 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 4 800 Lt, priteistina natūra ieškovei, tačiau su tuo sutikti negalima, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko turto padalinimo būdą, skirdamas žemės sklypą atsakovui natūra.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai skundžiamame sprendime nurodė atsakovui priteistino žemės sklypo vertę, remiantis NTRCDB išrašu (b. l. 13, 1 t.), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė yra 4 800 Lt (220/1110 d.: 24 000 Lt), o ne 24 000 Lt, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas (1 t., b. l. 173). Todėl priteistino kiekvienai iš šalių turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies vertė sudaro 2 400 Lt (4800:2), o ne kaip nurodyta skundžiamame sprendime 12 000 Lt. Dėl to keistina bendra sutuoktinių dalintino turto vertė, kuri, teisėjų kolegijos apskaičiavimu, sudaro 121 702 Lt, o ne kaip nurodė pirmosios instancijos teismas 140 902 Lt. Taip pat keistina priteistinos kiekvienai iš šalių ginčo turto dalies vertė, kuri sudaro 60 851 Lt ir keistina suma priteistinos iš ieškovės piniginės kompensacijos atsakovui, pasikeitus turto vertei priteistinos atsakovui kompensacijos suma padidėja iki 46 051 Lt, o ne kaip nurodyta teismo sprendime 36 451 Lt (1 t., b. l. 173). Todėl ši teismo sprendimo dalis keistina, o apelianto skundas tenkintinas.

Paaiškėjus, kad byloje netinkamai nustatyta dalintino turto vertė, keistina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 5 d.). Nustačius byloje, kad bendra dalintino tarp sutuoktinių turto vertė yra 121 702 Lt, tuo pagrindu mažintina žyminio mokesčio suma, kurią privalėjo sumokėti šalys valstybei už ieškinio reikalavimus paduodant ieškinio pareiškimus teismui ir ji sudaro (3434 ir 139) 3 573 Lt žyminio mokesčio. Taigi kiekviena šalis privalėjo valstybei sumokėti ½ d. šios sumos (3 573 Lt ), tai yra 1786,50 Lt žyminio mokesčio. Kaip nustatyta byloje, ieškovė, pateikdama ieškinio pareiškimą pirmosios instancijos teismui, kartu su pareiškimu pateikė tris kvitus, patvirtinančius, kad 2006 Lt žyminį mokestį jos vardu sumokėjo S. Ž. (b. l. 6–8, 1 t.), todėl ieškovei turėtų būti grąžinta permokėta žyminio mokesčio dalis – 219,50 (2006 – 1786,50) Lt. Ši suma priteistina iš atsakovo. Atsakovas už priešieškinio reikalavimus sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį (1 t., b. l. 43), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 1 286,50 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 5 d.). Kita teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekeistina.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-11 nutartimi (1 t., b. l. 175–176) ištaisė rašymo apsirikimo klaidas ir perskaičiavo žyminio mokesčio išlaidas, kurias ieškovė sumokėjo valstybei. Ši nutartis byloje yra neaktuali, nes kaip nustatyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė dalintino turto vertę, todėl atlikti teismo paskaičiavimai šioje nutartyje yra neteisingi.

Esant tokioms aplinkybėms ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, dėl to skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistina valstybei dalis žyminio mokesčio – 693,53 Lt už apeliacinį skundą, kurio ieškovė nesumokėjo paduodama apeliacinį skundą (b. l. 25, 2 t.), ir bylinėjimosi išlaidos atsakovui, kuris sumokėjo 288 Lt (b. l. 2, 2 t.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93, 96 str.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovo interesams atstovavo advokatė K. Č., remdamasi 2012-07-11 atstovavimo sutartimi (2 t., b. l. 33), advokatė atsakovo vardu surašė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (2 t., b. l. 3–4, 29–31). Atsakovo teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidas, iš viso 400 Lt, patvirtina 2012-07-13 pinigų priėmimo kvitas Nr. 658816 (2 t., b. l. 32). Teismas iš esmės sutiko su atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, todėl teisinga ir protinga priteistina atsakovui advokato atstovavimo išlaidų suma, teisėjų kolegijos nuomone, yra 400 Lt (CPK 98 str.). Ši išlaidų suma priteistina iš ieškovės atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str. ,

nutaria:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą ir išdėstyti tokia tvarka:

priteisti iš ieškovės R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 46 051 (keturiasdešimt šešių tūkstančiai penkiasdešimt vieno) Lt piniginę kompensaciją atsakovui R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 219,50 (du šimtus devyniolika litų 50 ct) Lt ieškovei R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) );

iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 1 286,50 (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių Lt 50 ct) Lt žyminį mokestį;

iš ieškovės R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti valstybei dalį už apeliacinį skundą nesumokėto žyminio mokesčio – 693,53 (šešis šimtus devyniasdešimt tris Lt 53 ct) Lt;

iš ieškovės R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 288 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių) Lt žyminį mokestį, 400 (keturių šimtų) Lt advokato atstovavimo išlaidas, iš viso 688 (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Lt atsakovui R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas