- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- I-1272-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04038-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- G. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 3–6).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2013 m. daug kartų buvo konvojuojamas iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Klaipėdos areštinę (toliau – ir Areštinė) nesaugiai, ne tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos teisės aktuose, t. y. konvojavimas prilygo kankinimui, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, konvojavimas trukdavo iki 10 val., dėl perpildyto transporto trūkdavo oro, dėl to skaudėdavo galvą, taip pat nebuvo ventiliacijos, todėl vasarą būdavo labai karšta, o žiemą – labai šalta. Konvojavimui skirtuose automobiliuose įrengtos mažos sėdimos vietos, ant kurių buvo neįmanoma laisvai judėti, nes buvo suvaržyta judėjimo teisė, be to, neįrengti saugos diržai, kurie privalomi pagal Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), pareiškėjas konvojavimo metu bijojo, kad neįvyktų koks eismo įvykis. Konvojavimo metu nebuvo teikiamas karštas, normalus maistas, todėl po konvojavimo skaudėdavo skrandį, be to, nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu, todėl tekdavo kentėti, o po to pareiškėjas jautė skausmus šlapindamasis.
2.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Kudla prieš Lenkiją, Valašinas prieš Lietuvą, Peers prieš Graikiją), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracine byla Nr. A438-121/2009), nurodo, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnai akivaizdžiai pažeidinėjo pareiškėjo teises, dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius, psichologinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą ir nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės, pareiškėjas pradėjo jaudintis, pablogėjo sveikata, taigi, pareiškėjui turi būti priteistas prašomas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu kategoriškai nesutinka tiek turinio, tiek prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio prasme, kad skundas paliktinas nenagrinėtu, o teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 12–16).
1. Konvojavimo įvykis yra baigtinis, apibrėžtas laike, jis prasideda ir baigiasi konkrečią dieną, taigi, neturi tęstinumo požymio, konvojavimas – tai tik lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo proceso dalis. Remiantis pareiškėjo skundu konstatuotina, kad skundas yra abstraktus, o pareiškėjas nesiėmė visų jam prieinamų ir įmanomų priemonių, gindamas savo teises, tinkamai nesuformulavo skundo, nesukonkretino reikalavimų, jų nepagrindė, nepatikslino konvojavimo įvykių ir su jais susijusių aplinkybių. Pareiškėjas skunde pateikė objektyvių faktinių aplinkybių neatitinkančią informaciją apie Tarnybos automobilius, naudotus konvojuojant pareiškėją, skundo teiginiai grindžiami tik pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis ir nuomonėmis, taigi, pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai ir yra atmestini. Taigi, pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtu, nes pareiškėjas galimai pažeidė reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ), keliamus skundui.
2. Dėl specialiojo transporto
2.1. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas, remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi įvardytus dokumentus, jie išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais. Transporto priemonės registracijos liudijimas neginčytinai yra teisės aktas, kuris nėra apribotas, sustabdytas, ar atšauktas, todėl privalomai turi būti vykdomas, ypač statutinėje tarnyboje. Registracijos liudijimas yra paskelbtas viešai, todėl galioja ir vykdomas kaip visi teisės aktai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Registracijos liudijimas yra išorinė baigiamoji teisinio-techninio proceso dalis, visiems Tarnybai priklausantiems specialiesiems konvojavimo automobiliams atliekamas specializuotas teisinis-techninis vertinimas, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) reikalavimais, nustatoma ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtus tikslus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 dalį privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra – tai transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardytais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis.
2.2. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSPL) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. NVSPL patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Remiantis teismui pateiktais įrodymais, konvojavimo transportas atitiko ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
2.3. Remiantis turimais duomenimis Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo planinių konvojų maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius 6 kartus, Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)–Vilniaus PN–Lukiškių TI-K – 4 kartus skundo teisminio nagrinėjimo dalyko ribose. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) kurie atitiko teisės aktų reikalavimus. Automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakyme Nr. 2B-479 patvirtintus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus (toliau – ir Reikalavimai) priskiriami vienaukščiams mažiesiems autobusams, pritaikytiems kaliniams vežti (M₂-CWK), tai pažymėta jų registracijos liudijimuose, automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Reikalavimus priskiriami specialiosios paskirties sunkiajam automobiliui-furgonui su uždaru kėbulu, pritaikytam vežti žmones (N₂-BAMSG), automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Reikalavimus priskiriamas vienaukščiams mažiesiems autobusams (M₃-CA-SG). Nurodytas specialusis transportas planinių konvojų metu atitiko teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, visuose naudotuose automobiliuose įrengtos sėdimosios vietos, apšvietimo, vėdinimo ir šildymo sistemos. Prieš pradėdamas konvojavimą konvojus patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
3. Dėl vietos stokos
3.1. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Pagal Konvojavimo taisyklių 109 punktą buvo užtikrinta, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius: tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras; jeigu bendras konvojuotinų asmenų skaičius viršija leistiną ribą, skiriamos papildomos transporto priemonės. Taigi, užtikrinamas tiek bendras asmenų pervežimas, tiek izoliacija pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant įrašant apie tai konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pagal konvojavimo dokumentus, konvojuojant pareiškėją, maksimalus leidžiamas konvojuojamų asmenų skaičius nebuvo viršytas.
3.2. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.
3.3. Remiantis LVAT praktika ir Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) praktika (administracinė byla Nr. I-2338-121/2013), jeigu nuteistieji pervežami specialiaisiais konvojavimo automobiliais turi ne daugiau kaip 30 kg asmeninių daiktų, jų pervežimo sąlygos nepažeidžia esminių pervežimo reikalavimų, jų nežemina, jų nekankina, nežeidžia. Pažymėtina ir tai, kad sėdimos vietos ir kameros techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Remiantis teismui pateiktais įrodymais, konvojuojant pareiškėją konvojuojamų asmenų skaičius automobiliuose neviršijo juose įrengtų sėdimų vietų skaičiaus, kiekvienam konvojuojamajam buvo skiriama pakankamai vietos, automobiliai nebuvo perpildyti.
4. Dėl režimo reikalavimų, taikomų konvojuojamiesiems
Konvojuojami asmenys konvojaus metu privalo vykdyti specialius reikalavimus. Pagal Konvojavimo taisyklių 129 punktą, susodinus konvojuojamuosius į specialųjį transportą, konvojaus viršininkas ar jo padėjėjas paskelbia konvojuojamiesiems taikomus Konvojavimo taisyklių 126–128 punktuose nustatytus režimo reikalavimus. Tarnybos konvojaus pareigūnai, perveždami konvojuojamuosius specialiomis transporto priemonėmis, užkardo bet kokį pastebėtą režimo pažeidimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pastebėjęs režimo pažeidimą, privalėjo informuoti konvojaus pareigūnus.
5. Dėl saugos diržų
Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Visos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, registruotos teisės aktuose nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas, taigi, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
6. Dėl tualetų
Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tik patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje. Remiantis teismui pateikta konvojaus dokumentacija, konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.
7. Dėl pareiškėjo nusiskundimų reiškimo
7.1. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas apie tai įrašo konvojaus kelionės ar postų žiniaraščiuose, tačiau tokių duomenų pareiškėjo konvojavimo dokumentuose nėra. Pareiškėjas po konvojavimo galėjo raštu kreiptis į Tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje, tuo atveju kreipimasis laiku būtų sudaręs galimybes objektyviai ir visapusiškai ištirti nusiskundimus, o nustačius pažeidimus – imtis prevencinių priemonių jiems užkardyti. Pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Taigi, pareiškėjas nesiėmė laiku tinkamų ir pakankamų veiksmų savo interesams užtikrinti, todėl jis galimai neturi jokio pagrindo kaltinti Tarnybą jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus nepatogumus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus galimai yra tik pareiškėjo subjektyvios prielaidos ir nuomonės.
7.2. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą), pateikė tik abstrakčius teiginius dėl konvojavimo ir konvojavimo sąlygų, pagrįsdamas tai nuomone ir emocijomis, įvardydamas tai kaip faktinę ir teisinę visumą, t. y. neindividualizavo skundžiamų aplinkybių, nepagrindė savo teiginių duomenimis. Pažymėtina, kad asmens pažeista teisė gali būti apginta tuo atveju, jeigu jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais, be to, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, o turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT administracinė byla Nr. A146-1527/2012).
8. Remiantis VAAT administracine byla Nr. I-1950-580/2013, laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais; pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Konvencijos 3 straipsnis), vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tokių aplinkybių Tarnyboje iki šiol neužfiksuota. Pažymėtina, kad tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir erdvėje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui CK 6.270 straipsnio prasme. Šioje administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaip nors būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata konvojavimo metu / po jo ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Tai leidžia teigti, kad nėra priežastinio ryšio tarp tariamai pareigūnų neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių. Tarnybos konvojaus pareigūnai, konvojuodami pareiškėją, elgėsi pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai. Taigi, šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad kilo sąlygos, įtvirtintos CK 6. 271 straipsnyje. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Nepagrįstais kaltinimais pareiškėjas stengiasi pozicionuoti save kaip nukentėjusįjį, o jo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą traktuotinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Remiantis Tarnybos pateiktais kelionės žiniaraščiais, pareiškėjas G. S. buvo konvojuojamas: 2013 m. lapkričio 22 d. iš Vilniaus PN (Rasų g. 8) į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 17–19); 2013 m. lapkričio 25 d. iš Lukiškių TI-K į Klaipėdą (žiniaraščio kopija b. l. 20–22); 2013 m. gruodžio 3 d. iš Klaipėdos policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos PK) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) (žiniaraščio kopija b. l. 23–25); 2013 m. gruodžio 5 d. iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 26–28); 2013 m. gruodžio 6 d. iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 29–31); 2014 m. sausio 3 d. iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 32–34); 2014 m. sausio 6 d. iš Lukiškių TI-K į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinę (toliau – ir Areštinė) (žiniaraščio kopija b. l. 35–37); 2014 m. sausio 21 d. iš Klaipėdos į Šiaulių TI (žiniaraščio kopija b. l. 38–40); 2014 m. sausio 2 2d. iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 41–43); 2014 m. sausio 24 d. iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 44–46).
1.2. Pareiškėjas konvojuotas šiuo specialiuoju transportu: „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 49, 56, 64, 67, 70, 73, 79, 82, 88), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos (atitinkamai b. l. 50, 57, 65, 68, 71, 74, 80, 83, 89)).
1.3. Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis: specialiajame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), ventiliacija, apšvietimas, langai, šildymo įrenginiai ir sistema, evakuaciniai liukai (schema b. l. 48)); specialiajame automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 3 bendros kameros ir 2 vienutės, suolai, apšvietimas, šildymo sistema, vėdinimo liukai, atsarginis išėjimas (schema b. l. 55)); specialiajame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), ventiliacija, apšvietimas, langai, šildymo įrenginys ir sistema, evakuaciniai liukai (schema b. l. 63)); specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)be kita ko, įrengta: 6 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai, bagažo skyrius, oro kondicionierius (schemos (b. l. 66, 69, 72, 78, 81, 87)).
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. S. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už konvojavimą žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog, esą, jis buvo vežamas neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimus transporto priemonėmis, su juo buvo netinkamai elgiamasi konvojavimo metu.
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
Teismas įvertins, ar šioje administracinėje byloje yra Tarnybos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos faktai.
4. Šioje administracinėje byloje būtina įvertinti, ar Tarnybos pareigūnai atliko kokius nors priešingus teisei veiksmus, nes, pasak pareiškėjo, jis visais atvejais buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis.
4.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.
Pareiškėjas G. S. buvo konvojuojamas: 2013 m. lapkričio 22 d. iš Vilniaus PN (Rasų g. 8) į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 17–19); 2013 m. lapkričio 25 d. iš Lukiškių TI-K į Klaipėdą (žiniaraščio kopija b. l. 20–22); 2013 m. gruodžio 3 d. iš Klaipėdos policijos komisariato į Šiaulių tardymo izoliatorių (žiniaraščio kopija b. l. 23–25); 2013 m. gruodžio 5 d. iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 26–28); 2013 m. gruodžio 6 d. iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 29–31); 2014 m. sausio 3 d. iš Vilniaus PN į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 32–34); 2014 m. sausio 6 d. iš Lukiškių TI-K į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (žiniaraščio kopija b. l. 35–37); 2014 m. sausio 21 d. iš Klaipėdos į Šiaulių TI (žiniaraščio kopija b. l. 38–40); 2014 m. sausio 2 2d. iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K (žiniaraščio kopija b. l. 41–43); 2014 m. sausio 24 d. iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN (žiniaraščio kopija b. l. 44–46). Pareiškėjas konvojuotas šiuo specialiuoju transportu: „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas specialusis transportas registruotas teisės aktuose nustatyta tvarka (registracijos liudijimų kopijos (atitinkamai b. l. 49, 56, 64, 67, 70, 73, 79, 82, 88), atitinka techninius reikalavimus (techninių apžiūrų rezultatų kortelių (ataskaitų) kopijos (atitinkamai b. l. 50, 57, 65, 68, 71, 74, 80, 83, 89)). Remiantis nurodyto specialiojo transporto schemomis: specialiajame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), ventiliacija, apšvietimas, langai, šildymo įrenginiai ir sistema, evakuaciniai liukai (schema b. l. 48)); specialiajame automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 3 bendros kameros ir 2 vienutės, suolai, apšvietimas, šildymo sistema, vėdinimo liukai, atsarginis išėjimas (schema b. l. 55)); specialiajame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 7 kameros, bagažo skyrius, kėdės (sėdynės), ventiliacija, apšvietimas, langai, šildymo įrenginys ir sistema, evakuaciniai liukai (schema b. l. 63)); specialiuosiuose automobiliuose „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko, įrengta: 6 kameros, sėdimos vietos (kėdės su atlošais), šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, ventiliacija, evakuacinis liukas, langai, bagažo skyrius, oro kondicionierius (schemos (b. l. 66, 69, 72, 78, 81, 87)). Pažymėtina, kad minėtuose automobiliuose yra tinkama, efektyvi ventiliacija (b. l. 51, 53-54, 60-62, 92-93), dirbtinė apšvieta (b. l. 52, 58-59, 90-91), todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl šalčio žiemą ir karščio vasarą nėra pagrįsti. Remiantis bylos duomenimis, su pareiškėju važiavusių asmenų skaičius įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos. Pabrėžtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 244 punktą kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai važiuoti, nes buvo per daug daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.
Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.
Nors pareiškėjas nurodo, kad su juo netinkamai elgėsi Tarnybos pareigūnai, tačiau tokių faktų šioje administracinėje byloje nėra nustatyta. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjui buvo netinkamai teikiamas maistas.
Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tik patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje. Remiantis teismui pateikta konvojaus dokumentacija, konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose.
4.2. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo G. S. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Darytina išvada, kad pareiškėjo G. S. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.