Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. M. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį –1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios subendrintos bausmės pridėta dalis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (3 mėnesiai laisvės atėmimo) ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, D. M. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. ir nuo 2025 m. balandžio 16 d. iki 2025 m. birželio 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą taip pat sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024 m. rugsėjo 18 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vienoje rankoje laikydamas mačetę bei kitoje rankoje metalinę grandinę, grasino nukentėjusiajam R. G. sakydamas, kad jį sukapos su mačete, užsimojo ir kirto R. G. pataikydamas į jo automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles, taip pat spyrė į vairuotojo dureles, taip sugadino svetimą turtą – automobilio dureles, padarydamas nukentėjusiajam R. G. bendrą 300 eurų turtinę žalą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką grasino padegti R. G. turtą, sakydamas, kad padegs namą (duomenys neskelbtini); toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), į R. G. priklausantį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), parašė SMS žinutes: 1) 2024 m. lapkričio 9 d., 09:20 val., „Gyvenk kol kas aš grįšiu iš kalėjimo nedovanosiu vien dėl mamos pergyvenimo medžiosiu, kad ir kur butaj alah akbar man nėr ką prarast. Neištrink mano žinučių parodysi ant teismo noriu ilgiau sėdėt dėl tavo“; 2) 2024 m. lapkričio 9 d., 20:32 val., „Nedovanosiu už motinos ašaras niekad gyvenime keršysiu kol gyvas busiu parodyk mano žinutes teismui“; 3) 2024 m. lapkričio 10 d., 00:01 val., „Pasiekiau dugną šulinio bet Alahas didis mane iš ten ištrauks bus kraujo kerštas jis darys tai už mane“; 4) 2024 m. lapkričio 10 d., 16:23 val., „Nedovanosiu tau sutriau už mamos ašaras eik su mončkum senuku žudyt aš gryšiu žinok rasiu tave, kad ir šiaurės ašigalį, padarysiu taip kad pats nusišausi netekes šeimos man viskas <necenzūrinis žodis>j nėr ką prarast“, tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusįjį R. G. naudodamas psichinę prievartą, t. y. sukėlė nukentėjusiajam baimę, nerimą, stresą, nesaugumo jausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Susipažinus su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turiniu matyti, kad jame nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, veikų kvalifikavimas ar nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinkama su jam paskirtomis bausmėmis, teigiant, jog jam už kiekvieną nusikalstamą veiką galėjo būti paskirtos švelnesnės bausmės bei atitinkamai mažesnė galutinė subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo kontekste.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu bei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nurodė pakankamus bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra individualizuota tinkamai.

8. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, ir įvertinti ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

12. Apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vis tik, apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino dar vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. to kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dar ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. G. nurodė, kad D. M. atlygino jam padarytą 300 Eur žalą, todėl jis atsisakė pareikšti civilinį ieškinį (1 t., b. l. 31–32). Analogiškas aplinkybes dėl žalos atlyginimo nukentėjusysis patvirtino ir apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 7, 33). Tai, kad nukentėjusiajam atlygino 300 Eur padarytą žalą teigė ir pats nuteistasis (1 t., b. l. 183, 2 t., b. l. 71). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė pripažintina nuteistojo atsakomybę lengvinančia, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu. Be kita ko, buvo nustatyta ir viena D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas recidyvistu. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573). Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

14. Minėtas BK 27 straipsnio pakeitimas iš esmės laikytinas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis, kadangi nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, tuo tarpu teismas turi motyvuoti tokį sprendimą ir išdėstyti jį nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Apylinkės teismas, pripažindamas D. M. recidyvistu, tokį savo sprendimą glaustai motyvavo, nurodydamas, kad D. M. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą įvykdė naują nusikaltimą, taigi nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, be to nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisės aiškinimo klaidų nepadarė ir jį taikė tinkamai. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad iš tiesų nuteistasis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu būdamas teistas už dviejų nusikaltimų padarymą, už kuriuos teistumas jam nėra išnykęs, bei būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs dalies šiuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, padarė dvi nusikalstamas veikas. Be to, ankstesniu nuosprendžiu jis buvo teistas už svetimo turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, tuo tarpu šiuo skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas ne tik už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą, tačiau ir už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą. Taigi, darytina išvada, kad nuteistasis turi polinkį kartoti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tuo tarpu ankstesnė paskirtoji bausmė jo elgesio pokyčiui įtakos neturėjo, tad tai pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą D. M. pripažinti recidyvistu.

15. Vertinant nuteistojo asmenybę bausmės skyrimo kontekste buvo atsižvelgta į tai, kad ankščiau jis teistas, o paskutinysis jo teistumas yra susijęs su svetimo turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu (1 t., b. l. 119–147). Be to, D. M. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, praėjus vos kiek daugiau nei mėnesiui nuo lygtinio paleidimo instituto taikymo pradžios. Šios aplinkybės suponuoja išvadą ne tik apie tai, kad nuteistasis yra linkęs daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nukreiptas į svetimą turtą, turtines teises bei interesus, tačiau ir apie tai, jog jis nepasimokė iš savo teisei priešingo elgesio bei teigiamų išvadų dėl savo elgesio pokyčių nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, jog nuteistojo atžvilgiu net penkis kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 145 straipsnio atitinkamos dalies nuostatas (1 t., b. l. 119–129). Nors šie ikiteisminiai tyrimai D. M. atžvilgiu buvo nutraukti, tačiau tai vis tik rodo, kad jis jau ne kartą yra susidūręs su teisėsaugos institucijomis būtent dėl reiškiamo kvestionuotino turinio bendravimo būdo kitų asmenų atžvilgiu.

16. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad trejų metų laikotarpiu D. M. administracine tvarka yra baustas tris kartus, du administraciniai nusižengimai yra padaryti jam esant neblaiviam, yra sumokėjęs tik vieną jam paskirtą baudą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 148–150). Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo apskritai neturėjo darbo vietos, nes Sodra ir Užimtumo tarnybos registrų duomenimis, paskutinieji jo darbo santykiai nutrūko 2023 m. vasario 28 d., tuomet jis atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo lygtinai paleistas 2024 m. rugpjūčio 22 d., o Užimtumo tarnyboje pradėjo registruotis nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. (1 t., b. l. 152–153, 156). Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, gautame ekspertizės akte Nr. 83TPK-303/2025 konstatuota, kad D. M. turi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu savo veiksmų esmę suprato bei galėjo juos valdyti, atitinkamai savo veiksmų esmę supranta ir šiuo metu bei gali juos valdyti (2 t., b. l. 56–60). Taigi, iš esmės nuteistasis sąmoningai renkasi asocialaus pobūdžio gyvenimo būdą, kas kartu lemia ir jo polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas.

17. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam skirtinų bausmių dydžius, įvertino ir tai, kad D. M. nusikalstamas veikas daro sistemingai, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nors jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ji buvo išaiškinta tyrimo metu. Šios aplinkybės nulėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą nustatyti D. M. bausmes, kiek didesnes nei straipsnių sankcijų minimalus dydis. Šiuo gi atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nustatytais bausmių dydžiais. Net ir nustačius vieną papildomą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, ji vis tik nėra tokia svari, kad paneigtų kitas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias tiek su nuteistojo asmenybės, tiek su jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu. Juolab, nuteistajam paskirta tinkamai subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, tad dar labiau ją švelninti apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo.

18. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdyto nusikaltimo pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę, todėl ją keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

19. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodė vieną iš baudžiamojo įstatymo, numatančio nusikaltimą veiką, kurios padarymu buvo kaltinamas nuteistasis, straipsnio dalį, t. y. vietoje D. M. inkriminuotos BK 145 straipsnio 2 dalies nurodė BK 145 straipsnio 1 dalį. Vis tik, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas sprendė nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, klausimą, bei jį nuteisė, be kita ko, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, tad šis skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytas netikslumas laikytinas rašymo apsirikimo klaida ir ištaisytinas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

20. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2025 m. spalio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos Mečislovui Norvaišai ginant nuteistąjį D. M. sudaro 245,20 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo. Be to, tenkinus nuteistojo prašymą dėl gynėjo pakeitimo, apygardos teisme buvo gauta 2025 m. spalio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos Alvydai Rimai Medišauskienei ginant nuteistąjį D. M. sudaro 411,86 Eur.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

22. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistasis šiuo metu turėtų oficialią darbo vietą ar legalų pajamų šaltinį, jis nedirbo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Bylos duomenimis, nuteistasis neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto (1 t., b. l. 157–162). Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl jo įsidarbinimo galimybės yra pakankamai ribotos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba D. M. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo D. M..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. M. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišos apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą ( BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad D. M. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš D. M. valstybės naudai 245,20 Eur ir 411,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 1 d., 2025 m. spalio 21 d. pažymas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.