Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 m. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 19 MGL (715,36 Eur) dydžio bauda, bausmė neatlikta, bauda nėra išieškota, teistumas nėra išnykęs,

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Į. pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamieji K. B. ir R. K. 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 23.45 val., viešoje vietoje - kavinėje „P. Ž.“, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, be jokios pateisinamos priežasties demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamasis K. B. sudavė rankoje laikomu peiliu vieną smūgį nukentėjusiajam D. M. į galvos sritį, kuris nuo suduoto smūgio parkrito ant grindų, tada kaltinamasis K. B., ranka apkabinęs gulinčiojo kaklą, galvą atlošė atgal, tuo metu kaltinamasis R. K. viso ne mažiau penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, į dešinę ranką, kaltinamasis K. B. rankomis nukentėjusiojo galvą stumtelėjo žemyn, dėl ko nukentėjusysis D. M. veido kaire puse trenkėsi į laipto pakopą. Tokiais smurtiniais veiksmais kaltinamasis K. B. nukentėjusiajam D. M. sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštines žaizdas pakaušio ir kairio skruosto srityje, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairės akiduobės srities minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis R. K. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas dešiniame klube, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino. Parodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. buvo su draugais žvejoti Šventojoje, po to grįžę į Palangą, su sutuoktine I. K. nuėjo į kavinę „P. Ž.“, susitiko su draugais K. B. ir jo sutuoktine K. B. Bare susėdo prie stalelio, netoli baro, vartojo alkoholinius gėrimus - vyną, šampaną, dar buvo B. draugas J. Kažkur apie 23.30 val., baigiant vakaroti, nuėjo prie baro atsiskaityti ir pamatė kaip K. B. pakeltu tonu aiškinasi su D. M., taip jų prasidėjo kivirčas, jis bandė juos išskirti, tačiau jam nepavyko, po ko K. B. ir D. M. susikibo ir nugriuvo. Niekas D. M. nestumdė. Tada pamatė, kad D. M. atsistojo iš išbėgo iš kavinės, o grįžęs dūrė jam peiliu į krūtinę. Jis žino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad D. M. kabinėjosi prie K. B., jis pats matė, kaip prie baro D. M. piktai kažką aiškinosi su K. B.. Jis tiksliai pasakyti, ar K. B. D. M. trenkė, ar šiaip užgriuvo ant jo, negali. Prisimena, kad D. M. griuvo ant nugaros, o K. B. ant jo, matė, kaip D. M. galva trenkėsi, tačiau ar tai į grindinį, ar tai į laiptus, tiksliai neprisimena. Kai K. B. ir D. M. nugriuvo, jis juos paliko gulinčius, ir iškart išėjo iš baro, pakilo laiptais į kambarį. Kas ką darė gulint jis nematė, ar K. B. atliko kokius nors smurtinius veiksmus gulinčiam nukentėjusiajam. Prisimena, kad bandė juos išskirti į šalis ištiestomis rankomis, kai K. B. ir D. M. stovėjo, jų gulinčių išskirti nebandė. Taip pat tvirtina, kad nukentėjusiojo tikrai nespardė. Nors alkoholį vartojo, tačiau viską prisimena, buvo adekvatus. Iki asmenims nukritus, jis neprisimena, ar lietė juos rankomis. Ar, K. B. turėjo peilį, negali pasakyti, nes nematė. Iki nugriuvimo, ant D. M. kūno, veido nematė jokių sužalojimų, bet po D. M. nugriuvimo, kai šis atsistojo, matė kraują ant jo galvos. Tvirtina, kad šiuo metu viską prisimena geriau, o tuo metu, kai parodymus davė ikiteisminiame tyrime, galėjo visko ir neprisiminti, nes po jo sužalojimo, jis buvo prastos sveikatos, ilgai gydėsi, buvo gavęs daug narkozių, todėl galėjo netiksliai papasakoti įvykio aplinkybes. Nors liudytojos A. G. ir K. D. tvirtina, kad jis spyrė nukentėjusiajam, bet jų parodymais vadovautis negalima, nes A. G. yra nukentėjusiojo šeimos artima draugė, o K. D. dar iki bylos nagrinėjimo metu buvo bandoma paveikti, siūlant jai darbą Ispanijoje. Mano, kad nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, siekdamas susimažinti jam turimą skolą, susijusią su neturtinės žalos priteisimu. Prašo teismo jį išteisinti, nes jam pareikšti kaltinimai yra nepagrįsti.

Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d., susitikę su draugais žvejojo, po to nusprendė pavakaroti kavinėje „P. Ž.“, Palangoje. Visi susitikę linksmai leido laiką, šoko, vartojo alkoholinius gėrimus. Baigiantis baro darbo laikui, apie 23.30 val. ar 23.40 val., tiksliai neprisimena, su R. K. nuėjo prie baro atsiskaityti. Stovint prie baro, jis išgirdo šaukiant savo žmoną, po ko jis puolė į lauką gelbėt žmonos, ir pamatė, kaip D. M. laiko už jo žmonos striukės, netyčia bėgdamas užkliuvo už laiptelio ir užgriuvo ant šalia stovinčio D. M. Kai abu atsistojo, D. M., nusiteikęs agresyviai ir išsakydamas aštrius žodžius, bandė artintis prie jo. Kadangi jis apie 20 metų dirba apsaugos darbuotoju, jis iškart suprato jam kylančią grėsmę, todėl gindamasis, nenaudojant perteklinės jėgos, trenkė D. M. vieną kartą į veidą, po ko nukentėjusysis vėl nugriuvo ant grindų nugaros puse ir trenkėsi su galva į grindinį. Kur tuo metu buvo R. K. neprisimena, gal ir padėjo jam nugriuvusiam atsistoti. Tvirtina, tikrai matęs, kad nei pirmo, nei antro nukentėjusiojo griuvimo metu, niekas nieko jam nedarė, R. K. tikrai jo nespardė. Taip pat tvirtina, kad D. M. nestūmė, o užgriuvo ant jo netyčia. Po antro griuvimo, nukentėjusysis atsistojo ir išbėgo iš kavinės. Kai jis su R. K. sprendė, ar kviesti policijos pareigūnus, į barą grįžo D. M. ir peiliu dūrė arčiau prie durų stovinčiam R. K. į krūtinę. Jis tuo metu, kai užgriuvo ant nukentėjusiojo jokio peilio neturėjo, ir nors jo R. K. žmona minėjo, kad jis turėjo peilį, tačiau vėliau ji patikslino, kad tai buvo raktai, o ne peilis. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio minimaliai, todėl viską gerai prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ne taip išsireiškė, teigdamas, kad po stūmimo D. M. nugriuvo, kodėl pirminės apklausos metu, nenurodė, kad jis trenkė D. M. į veidą, gindamasis, negali pasakyti. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, prašo teismą jį atmesti, o jį išteisinti.

Nukentėjusysis D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 23 d., su sutuoktine E. M. bei pažįstamu A. N. vakarojo kavinėje „P. Ž.“. Į kavinę užeidavo dažnai, santykiai su personalu buvo geri. Kažkur apie 23.00 val., prieš uždarant kavinę, nuėjo į tualetą. Išėjus iš tualeto, einant link savo staliuko, iš už nugaros pusės pajuto smūgį į galvos užpakalinę dalį (į pakaušį) ir parkrito ant pilvo. Pajuto, kad ant jo (D. M.) užgriuvo stambus vyras. Vyriškis iš nugaros pusės ranka apkabino kaklą ir, atlošdamas galvą, sukėlė skausmą. Taip versdamas galvą atgal, jis šaukė, kad užmuš ar papjaus. Tuo pat metu juto suduodamus smūgius į dešinį šoną, buvo spardomas. Tikriausiai buvo norėta įspirti į veidą, tačiau šį dengėsi rankomis, todėl kliuvo smūgis į dešinę ranką. Viso buvo įspirta į dešinį šoną, ne mažiau kaip penkis kartus, dėl ko juto skausmą, be to, ties dešiniuoju klubu atsirado kraujosruva. Kaltinamasis K. B. sudavė smūgį į galvą iš nugaros pusės, po to jam parkritus ant žemės, vertė galvą atgal, o kaltinamasis R. K. tuo metu spardė. K. B., ištraukęs ranką iš po kaklo, sugriebė už drabužių sprando srityje ties kaklu, taip laikydamas patempė atgal, tokiu būdu šiek tiek pakėlė jojo galvą ir paleisdamas stumtelėjo galvą link žemės, dėl ko veido kaire puse trenkėsi į šalia virš galvos buvusį laiptelį (viskas vyko kavinės terasoje prie laiptų į J. B. g.). Nuo smūgio į laiptelį jam buvo sužalotas veidas prie kairės akies. Taip pat prisimena, kaip K. B. garsiai rėkė „papjausiu, užmušiu“, kodėl taip šaukė, jis nežino. Negali paaiškinti, kodėl šie vyriškiai jį mušė, jokio konflikto prieš tai su jais neturėjo, prie nieko tą vakarą nesikabinėjo, su K. B. žmona nebendravo, konflikto neprovokavo. Jis patyrė šoką, todėl daug ko neprisimena. Taip pat nurodė, kad kliūčių toje vietoje spyriams jokių nebuvo, todėl kaltinamasis R. K. tik taip sako, norėdamas išvengti atsakomybės. Civilinį ieškinį palaiko visiškai, prašo neturtinę žalą priteisti iš kaltinamųjų, nes po sužalojimų gydėsi apie penkis mėnesius, skaudėjo pakaušis, labai sunkiai gijo žaizda, skaudėjo galvą, blogai jautėsi.

Liudytoja K. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusįjį kaip baro lankytoją. Prisimena, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. leido vakarą kavinėje „P. Ž.“, Palangoje, į kavinę buvo atvykusi su savo sutuoktiniu K. B., R. K. ir J. K.. Ji alkoholio nevartojo, tačiau kiti – vartojo. Jos sutuoktinis tą vakarą buvo pavartojęs visai nedaug alkoholio. Vakare, visi pradėjo skirstytis namo, o ji parūkiusi lauke, nuėjo į tualetą. Nukentėjusysis D. M. stovėjo tarpduryje, patraukė jos striukės rankovę, ir tarp jų įvyko konfliktas. Kodėl taip pasielgė D. M. ji nežino, mano, kad gal žmogus ją su kuo nors supainiojo. Tada jie balsais apsipyko, po ko iš baro atbėgo jos sutuoktinis K. B., kuris neišlaikęs pusiausvyros užvirto ant D. M., ant kokio šono jie abu nukrito, ji negali pasakyti. Ji atsitraukė į šoną, tuomet atbėgo R. K. Ji nuėjo link išėjimo parūkyti ir atsisukusi pamatė, kad D. M. ant gulėjo sužalotas ir kėlėsi nuo žemės. Kas nukentėjusįjį D. M. sužalojo, ji nematė.

Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta, kartu važiuodavo žvejoti, o K. B. yra jo draugas. Jis iš esmės įvykio aplinkybių nematė, o ir apie įvykį nieko pasakyti negali, nes nieko neprisimena. Kai K. B. nuėjo atsiskaityti prie baro, jis nuėjo parūkyti ir kartu su juo nėjo. Jis tik matė kaip K. B. gaivino R. K. Buvo atvažiavę greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Pas K. B. tą vakarą jokio peilio nematė ar kitų aštrių daiktų nematė.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tiksliai visko neprisimena, nes įvykis buvo labai seniai. Prisimena, kad įvykio dieną buvo toje kavinėje su savo sutuoktiniu R. K., sėdėjo prie vieno stalo. Viso įvykio nematė, kadangi ji tuo metu buvo prie baro sumokėti už valgius ir gėrimus (už save ir savo sutuoktinį). Kiek jai žinoma, konfliktas įvyko dėl to, kad D. M. užgauliojo K. B. sutuoktinę. Ji matė, kad K. B. užgriuvo, bet ant ko jis griuvo, ji nematė. Teigia, kad R. K. vartojo alkoholį, bet nebuvo toks neblaivus, kad kažko nesuprastų, jis buvo adekvatus. Tiksliai pasakyti, ar matė peilį pas K. B., ji negali, gal ten buvo pakabukas. Pažymi, kad dabar duoda teisingesnius parodymus, nei pirmiau, nes tada dėl sutuoktinio sužalojimo buvo dideliame strese.

Liudytojas A. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis įvykio vakarą buvo kartu su D. M. ir jo sutuoktine bare „P. Ž.“. Parodė, jog nematė, kad D. M. būtų kabinėjęsis prie K. B. Konkrečiai muštynių taip pat nematė. Prisimena, jog vakarojant ir jam einant kavinės „P. Ž.“ sale ir sutiko moterį K., kuri tuo metu dirbo ir todėl ją pažinojo. Su ja pasisveikino, pasikalbėjo trumpai ir už nugaros išgirdo, kaip kažkoks vyriškis šaukia „aš jį užmušiu, aš jį užmušiu“ sėdėdamas prie stalo. Tas kuris taip šaukė yra K. B. Kai grįžo prie stalo, D. M. nebuvo, kaip suprato, jis nuėjo į tualetą. Besėdint išgirdo triukšmą, sąmyšį kavinėje. Nuo gatvės pamatė terasoje prie laiptų ant nugaros gulintį D. M., kurio galva buvo kruvina. Tarpduryje priešais gulintį D. M. stovėjo K. B., kuris prieš tai kavinėje iš tolo šaukė „užmušiu“. K. B., stovėdamas gulinčio D. M. kojų gale, mosikavo rankomis ir kažką šaukė, gal ir šaukė „papjausiu, užmušiu“. Tuo metu kai K. B. mosikavo rankomis į gulinčio D. M. pusę ir šaukė „papjausiu, užmušiu“, šalia jo buvo kitas vyriškis, kuris taip pat mosikavo rankomis, tačiau nesuprato, ar jis savo mostais bandė raminti K. B., ar jis kaip tik mosikuodamas skatino K. B. tęsti muštynes. Nematė aplinkybių kaip ant grindų pargriuvo D. M. Pamatė D. M. sukniubusį ir kruvinu veidu. Po įvykio jam pasakė nesikišti ir išeiti, nuėjo prie staliuko ir vėliau atvažiavo specialiosios pajėgos. Prie staliuko prieš įvykį buvo dviese arba trise, neatsimena – D. M., jis ir E. M. Įvykio metu ir po jo E. M. nematė, nežino, kur ji buvo. Greitoji medicinos pagalba nežino, kodėl atvažiavo, policijos pareigūnai buvo prie jo priėję, tačiau K. B. pasakė, kad jis nėra susijęs ir pareigūnai nuėjo.

Liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį K. B. pažįsta, jis yra jos vyro sūnėnas. Taip pat patvirtino, kad kavinė „P. Ž. “ registruota jos sutuoktinio vardu. Parodė, kad įvykio metu matė, kaip lyg ir susimušė kažkas. Buvo namuose, kavinės viršuje ir nusileido į kavinę uždaryti ją. K. B. stovėjo tarp durų iš kavinės vidaus. R. K. stovėjo prieš K. B., o ji už K. B. Kaip tiksliai buvo išsidėstę stovint asmenys, neatsimena. D. M. iš pradžių nematė, matė, kad jis parbėgo ir veidas buvo kruvinas, jis jai nieko nesakė ir ji jam nieko nesakė. Nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, tik tada kai išgirdo, kad „padūrė“. Daugiau nieko nematė.

Liudytoja N. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį K. B., nes jis dažnai lankosi kavinėje „P. Ž.“, kurioje ji dirba. Įvykio metu prie baro priiminėjo užsakymus, tačiau klientų prie staliukų neaptarnavo, nuo baro nebuvo nuėjusi. Kavinėje tą vakarą buvo D. M., K. B. su sutuoktine ir draugu. Prieš vidurnaktį įvyko incidentas, kurio metu K. B. draugas R. K. buvo sužalotas peiliu. Nematė, kad prieš šį incidentą būtų buvęs koks konfliktas tarp D. M., K. B. ir R. K. Ji nematė sužalotų asmenų, apie įvykį nieko negali pasakyti. Tik prisimena, kad darbo pabaigoje išgirdo sąmyšį, kad kažkas vyksta. Gal ir ji iškvietė pagalbą, tiksliai neprisimena. Kad K. B. kviestų vyrą K. B. į pagalbą, negirdėjo.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo kavinėje „P. Ž.“ kvietėju. Įvykio vakarą, beveik baigiantis kavinės darbo laikui, pastebėjo, kad kavinėje netoli baro diskutuoja D. M. ir K. B. žmona. Pokalbis atrodė įnirtingas, intensyvus. Po kurio laiko pastebėjo, kad K. B. užgriuvo ant D. M. iš nugaros/šono. Tuo metu D. M. grindinio su galva nebuvo palietęs. Po kurio laiko abu atsistojo, persimetė keliais žodžiais, tada K. B. sudavė smūgį D. M., po kurio D. M. griuvo ir trenkė galvą į akmeninius laiptus. K. B. trenkė D. M. kumščiu į veidą ir kraujas pas D. M. buvo po antro smūgio. Kelių minučių laikotarpyje, jis atsistojo ir paklausė „Už ką? Už ką?“ ir netrukus išėjo. Pas D. M. matė kraują pakaušio srityje. Kad kas nors būtų sudavęs D. M., išskyrus K. B., nematė. Jis taip pat nematė, kad K. B. būtų turėjęs ką nors rankose. Po įvykio jis ėjo į pagalbines patalpas pasiimti šluotos pavalyti kraujui. Grįžus valyti kraują, iš aplinkinių pradėjo girdėti žodžius, kad padurtas žmogus. Tada atsirado ir lankytojų reakciją į incidentą.

Liudytoja E. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. Parodė, kad ji atėjo su vyru (D. M.) į barą „P. Ž.“. Prie jų stalelio dar kartu sėdėjo A. N. Prie staliuko prieidavo A. G., kadangi toje kavinėje ji tuo metu koncertavo. Jie sėdėjo lauke, prie staliuko, vartojo alkoholinius gėrimus. Jos vyras tuo metu nebuvo neblaivus, jis buvo adekvatus. Apie 23.00 val. D. M. jai pasakė, kad ruoštųsi eiti namo, nes koncertas baigėsi, kavinė užsidarinėjo, taip pat nurodė, kad jis eina į tualetą. Vėliau, ilgai netrukus, išgirdo triukšmą ir pribėgo prie baro, pamatė savo vyrą keturiomis, kraujuota galva ir veidu. Lauke stovint, pamatė kaltinamuosius. Vyras bandė stotis, o kaltinamieji buvo jau toliau nuo D. M.. Ji davė D. M. ranką, kad padėtų atsistoti, jis atsistojo ir jo pirmi žodžiai buvo „už ką?“, ir išėjo iš kavinės, tačiau negalėjo pasakyti ar kartu išėjo, ar viena. Už ką sumušė jos vyrą, ji nežino. Anksčiau jos sutuoktinis nėra buvęs įsivėlęs į konfliktą. Taip pat parodė, kad ji pati nematė, kaip jos vyras buvo sumuštas, bet po įvykio jai jis pats papasakojo, kad pirmą smūgį gavo į galvą. Yra įsitikinus, kad jos sutuoktinį mušė abu kaltinamieji, nes po įvykio ji matė šalia sutuoktinio stovinčius abu kaltinamuosius. Kas konkrečiai sumušė D. M., ji nematė. Po įvykio, jos sutuoktinis buvo sužlugdytas, sveikata buvo bloga, skaudėjo ranką. Nė vienas iš kaltinamųjų, jos vyro dėl šio įvykio neatsiprašė.

Liudytoja A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 23 d., vakare laisvalaikį leido su draugais - sėdėjo lauke prie kavinės „P. Ž.“. Prie stalelio sėdėjo D. M., jo sutuoktinė. Apie vidurnaktį D. M. nuėjo į kavinės tualetą, nes jau ruošėsi eiti namo. Neilgai trukus, ėjo į kavinę susirasti savo sutuoktinį ir, eidama pro terasos duris, pamatė, kad K. B., rankomis kažkaip sugriebęs už D. M. iš nugaros pusės, jį stūmė ir D. M. nuo jo pastūmimo krito ant terasos grindų, ant pilvo, veidu į grindis, ir galva trenkėsi į akmeninius laiptus. Tada prie gulinčio D. M. priėjęs R. K. du kartus, o gal ir daugiau, spyrė D. M. į dešinį šoną kažkur ties pilvo sritimi. Gerai nepamena iš kurios tiksliai pusės spyrė, galimai spyrė gulinčiam D. M. iš kairės pusės, tačiau to tiksliai tvirtinti negali. Taip pat negali tiksliai pasakyti, ar K. B. D. M. pastūmė iš nugaros pusės, dėl ko pastarasis parkrito ant grindų, ar iš nugaros pusės trenkė ranka D. M. į galvą. Užfiksavo, tarsi K. B. rankomis D. M. pastumdamas parbloškė ant grindinio, D. M. „Išskrido“ veidu į lauką ant akmenų link jos. Kadangi visą vaizdą matė eidama jiems iš priekio, gali būti, kad gerai nepastebėjo, ką tiksliai K. B. D. M. iš nugaros pusės padarė - ar stūmė, ar sudavė. Kai D. M. parkrito, R. K. jam įspyrė, tiksliai pasakyti kiek kartų negali, bet vieną ar du kartus tikrai spyrė. Tie spyriai buvo tada, kai D. M. dar gulėjo. Ji dar pagalvojo, kad D. M. yra negyvas, nes jis gulėjo ir nejudėjo. Kai matė gulintį D. M., aplinkui buvo daug kraujo. Kai pamatė gulinčiam D. M. iš galvos bėgantį kraują, nubėgo į kavinės virtuvę atnešti ledukų. Nežino, dėl ko įvyko konfliktas tarp K. B. ir D. M., tačiau vėliau iš nuogirdų sužinojo, kad K. B. buvo supykęs, kad D. M. kažkada buvo įžeidęs jo sutuoktinę K. B. Tą dieną, ji neprisimena, kad tar D. M. ir K. B. būtų kilęs koks nors konfliktas. Kai nuo K. B. poveikio D. M. parkrito ant grindų kavinės terasoje, jis parkrito ant pilvo ir tuo metu trenkėsi galva į akmeninius laiptelius. Trenkėsi veidu. Tada prie gulinčio D. M. priėjęs R. K. (jis priėjo gulinčiam ant pilvo D. M. iš dešinės pusės (jai žiūrint nuo įėjimo į terasą, būtų iš kairės pusės) ir du kartus, o gal ir daugiau, spyrė D. M. į dešinį šoną kažkur ties pilvo sritimi.

Liudytoja K. D. parodė, kad 2017 m. kovo 27 d., ji dirbo padavėja kavinėje „P. Ž.“. Šioje kavinėje dažnai apsilankydavo D. M., jo sutuoktinė, taip pat ir K. B. Pastarasis buvo giminaitis ar tai su kavinės direktoriumi, ar tai su jo žmona. Šiuos asmenis žinojo kaip pastovius klientus. Kažkada K. B. buvo užsiminęs, kad jam nepatinka D. M. Vakare į kavinę atėjo K. B. su žmona, K. B. draugas R. K. su žmona, jie prisėdo prie staliuko pačioje kavinėje, prie scenos. D. M. su žmona sėdėjo prie stalelio lauke prie kavinės. Tą dieną Palangoje buvo renginys „Ilgasis stalas“, todėl stalelius iš kavinės buvo išnešę ir į lauką. Prie D. M. stalelio sėdėjo ir dainininkė A. G. Karts nuo karto aptarnaujant K. B. stalelį ar tai K. B. atėjus prie baro, nugirsdavo kaip jis sakydavo D. M. atžvilgiu „ir vėl jis čia, ko jam čia reikia“. Tą vakarą matėsi, kad K. B. yra įtūžęs, kad reiškia nepasitenkinimą D. M. Galbūt jo įtūžį D. M. atžvilgiu sustiprino tai, kad jis buvo nemažai išgėręs, galbūt tai alkoholio poveikis, nes niekad tokio įpykusio, įtūžusio nebuvo jo mačiusi. D. M., nors ir buvo neblaivus, tačiau buvo ramus, su niekuo nekonfliktavo. Jis mėgdavo priėjęs apsikabinti, pakalbinti. Gal tai išprovokuodavo K. B. pavydą, nes buvo girdėjusi, kad K. B. labai pavydus. Kažkur apie 23.00 val., gal kiek vėliau, kai D. M. ėjo iš kavinės tualeto, prie baro tarp K. B. ir D. M. įvyko konfliktas – K. B. pradėjo kabinėtis prie D. M., sakydamas „ko čia vaikštai, ko triniesi“ ar kažkaip panašiai. Atrodė, kad K. B. nori pats išprovokuoti konfliktą. D. M. atsakė ramiai „ko čia prie manęs kabinėjiesi“. Šalia K. B. stovėjęs R. K. liepė K. B. ramintis, girdėjo kaip pasakė, kad tik jis gali nuraminti K. B., daugiau niekas. Ji K. B. dešinėje rankoje pastebėjo peilį, nežino kada ir iš kur jis jį gavo, bet užfiksavo tą momentą, kai K. B. ta ranka, kurioje laikė peilį (peilis sulankstomas, rudu kotu, ant geležtės skylutės), šaukdamas „užmušiu, papjausiu“ ar kažkaip panašiai, sudavė D. M. į galvą iš nugaros pusės, nes D. M. tuo metu sukosi eiti nuo jo. Nuo smūgio D. M. parvirto ir iškart ant D. M. nuvirto K. B. Po K. B. smūgio D. K. į galvą, pastebėjo, kad iš D. M. galvos bėga kraujas. Kai K. B. užvirto ant D. M., pamatė, kad šalia buvęs R. K. įspyrė gulinčiajam tris spyrius į šoną, bet ne į kojas, o kažkur arčiau liemens dešinėje pusėje. Užfiksavo tris spyrius, nors galėjo būti ir daugiau, tačiau, kaip jau minėjo, vaizdą kartas nuo karto užstojo kiti asmenys. Pirmas atsistojo K. B., tada atsistojo D. M. ir išbėgo iš kavinės. Nepastebėjo kur ir kuriuo metu dingo K. B. peilis. Liudytoja taip pat patvirtino, kad nei nukentėjusysis, nei jo sutuoktinė jokio atlygio jai už parodymų davimą nesiūlė, nes nebuvo už ką duoti. Ji nukentėjusiajam pasakė, kad sakys tiesą, viską kaip buvo. Ji Ispanijoje nedirba ir niekas jai nesiūlė dirbti ir nors D. M. ją vežė į apklausą ikiteisminio tyrimo metu, nes ji nevairuoja, tačiau dėl to jos parodymai nesikeitė.

2019 m. vasario 6 d. skundu Klaipėdos apygardos prokuratūrai nustatyta, kad nukentėjusysis D. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą su skundu, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą K. B. ir R. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl jo sužalojimo 2017 m. rugsėjo 23 d. kavinėje „P. Ž.“, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1-2).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2772 (2017 (02) nustatyta, kad D. M. konstatuota muštinės žaizdos pakaušio ir kairio skruosto srityje, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės akiduobės srities minkštuosiuose audiniuose bei dešiniame klube padaryti kietu buku daiktu ir atitinka nurodytą laiką bei aplinkybes. Sužalojimai vertinamai nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes D. M. sveikata po traumos buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties parų (t. 1, b. l. 4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1886/2017(03) nustatyta, kad D. M. nustatyta sužalojimai: dvi muštinės galvos žaizdos-kairio paakio ir viršugalvio ar pakaušio srityje bei pakaušio dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva; sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, kairio paakio žaizda galėjo gautis sudavus ranka, o viršugalvio bei pakaušio sužalojimas – griūnant, atsitrenkus galvos skliauto užpakaline dalimi į grindinį po į veidą suduoto smūgio; D. M. sužalojimai paaiškinami dviem poveikiais; D. M. padaryti paviršiniai sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pG 2232/2017(03) nustatyta, kad specialisto išvadoje Nr. G 1886/2017(03) konstatuoti sužalojimai - dvi muštinės galvos žaizdos pa bei dešiniame klube, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių devintu punktu, vertinami kaip sužalojimai, pakaušio ir kairio skruosto srityje, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės akiduobės srities minkštuosiuose audiniuose bei dešiniame klube, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių devintu punktu, vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sutrikdė sveikatą ne ilgesniam kai dešimties dienų laikotarpiui; 2017 m. rugsėjo 24 d. naktį VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje D. M. apžiūrėjęs budintis neurochirurgas nustatė nedideles apie vieno centimetro muštines žaizdas viršugalvio (ar pakaušio) ir kairio paakio srityje, kurias susiuvo. Galvos smegenų sukrėtimas nediagnozuotas, siūlai iš sugijusių žaizdų pašalinti Kaune 2017 m. spalio 3 d., tada konstatuota, kad žaizdos sugijusios gerai. Byloje nustatytas įvykio laikas 2017 m. rugsėjo 23 d., 23.45 val., todėl sveikatos sutrikdymo trukmė skaičiuojama nuo 2017 m. rugsėjo 24 d., o 2017 m. spalio 3 d. D. M. jau buvo pasveikęs – sužalojimai nesukėlė ilgesnio, nei dešimt dienų sveikatos sutrikimo, todėl negali būti kvalifikuojami kaip sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 6-7).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 943/2019(03) nurodyta, jog tikėtina, kad D. M. dešinio klubo srities poodinė - minkštųjų audinių kraujosruva gavosi nuo vieno trauminio poveikio, griūnant ant dešinio šono; tikėtina, kad pakaušio dešinės pusės muštinė žaizda bei poodinė kraujosruva ir dešinio klubo srities kraujosruva galėjo atsirasti nuo vieno griuvimo ant kieto pagrindo; D. M. veido kairės pusės ir dešinio klubo srities sužalojimai negalėjo gautis nuo vieno griuvimo ant kieto pagrindo (veido kairės pusės sužalojimai padaryti kitu trauminiu poveikiu) (t. 1, b. l. 72-84).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas D. V. paaiškino, kad keli skersiniai šviesesni ruožai dešinio klubo poodinės kraujosruvos srityje galėjo likti nuo traumavusio paviršiaus, turėjusio tam tikrą reljefą, atspaudo. Mažai tikėtina, kad poodinė klubo kraujosruva galėjo būti padaryta spiriant, nes jos srityje nėra nubrozdinimo, bato pado atspaudo žymių bei kitų požymių, būdingų spardymui (t. 1, b. l. 167-168).

2020 m. spalio 14 d. teisiamajame posėdyje, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmą kartą, teismo ekspertas D. V. nurodė, kad D. M. nustatant sužalojimus, rėmėsi tik pateiktais medicininiais dokumentais. 2017 m. spalio 24 d. buvo duota specialisto išvada Nr. G1886, tyrimas atliktas, vykdant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. S. užduotį. Jam buvo pateikta Klaipėdos Respublikinės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė. Iš kortelės įrašo matėsi, kad D. M. į Klaipėdos Respublikinę ligoninę atvežė iš Palangos. 2021 m. spalio 24 d., naktį, 01.12 val. jį atlydėjo policijos pareigūnai. Apžiūrėjo budintis chirurgas. Apžiūrint D. M., kaip gydytojas nurodė, buvo stebimi neblaivumo požymiai, stebimi apie vieno centimetro muštinės žaizdos viršugalvio ir kairio paakio srityje. Atliktas pirminis chirurginis žaizdų sutvarkymas, susiuvimas, jis buvo paskiepytas nuo stabligės, atliktas skubus galvos smegenų tomografinis tyrimas, lūžių nenustatyta, galvos smegenų traumos požymių nebuvo, dešinėje pakaušinėje srityje potrauminis minkštųjų audinių komponentas (poodinė kraujosruva). Neurochirurgo diagnozė – skruosto žaizda ir galvos plaukuotosios dalies žaizda. Duota išvada, kad remiantis minėtais medicininiais duomenimis, jis daro išvadą, kad D. M. nustatyti sužalojimai – dvi muštinės galvos žaizdos (kairio paakio, viršugalvio ar pakaušio srityje) bei pakaušio dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes: kairio paakio žaizda galėjo gautis sudavus ranka, o viršugalvio ir pakaušio sužalojimas griūvant atitrenkus galvos skliauto užpakaline dalimi į grindinį po į veidą suduoto smūgio. D. M. pirmine išvada nurodyta, kad jam padaryti paviršiniai galvos sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pateikiant papildomą išvadą, jis turėjo D. M. sužalojimų nuotraukas, kur akivaizdžiai matėsi viena žaizda kairio paakio srityje (skruosto riba, akiduobės riba), kraujosruva kairės akies paakyje, bet tai nuo to pateis smūgio, taip pat antras sužalojimas galvos plaukuotojoje dalyje – viršugalvio pakaušio ribos dešinėje pusė, kuris būdingas griuvimui. Eksperto A. S. išvadoje buvo užfiksuota kraujosruva dešinio klubo srityje, kuri buvo intensyvi, lygiagrečios drūžės, lyg būtų reljefo atspaudas. Atsiradusią kraujosruvą ant dešinio klubo galima paaiškinti tai, kad nuo smūgio D. M. griuvus atbulom su dešiniu pakaušiu, taip pat griuvo ir su dešinės pusės klubo vieta. D. M. negalėjo pirmiausia griūti, o tik po to gauti smūgį į veidą, nes tokiu atveju būtų susižalojęs antakį, nosį. Jis negali pateikti nuoseklios sužalojimo eigos, gali pateikti tik galimą eigą. Labiausiai tikėtina, kad buvo smūgis į veidą, tuomet griuvimas ant pakaušio, taip pat galimi ir visi sužalojimai vienu griuvimu. Jei būtų apžiūrėjęs D. M. fiziškai, būtų galėjęs pateikti išsamesnę išvadą. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad iš nuotraukų žaizda buvo viršugalvio pakaušio riboje. Esant žaizdai pakauškalio gumbure, tai būdinga griuvimui be inercijos, be pagreičio, jei žaizda aukščiau yra laikoma griuvimui, kai kūnas įgauna pagreitį. Kompiuterinės tomografijos tyrimas rodė, kad aplink žaizdą buvo kraujosruvą ir jei ją aprašė, reiškia kraujosruva buvo nemenka. Žaizda viršugalvio pakaušyje galėjo būti padaryta buku daiktu. Jei tikėti gydytoju, tai jis nurodė, kad žaizda nedidelė „stebimos apie vieno centimetro muštinės žaizdos“, t. y. labai nedaug, nedidelė žaizda, todėl konkrečiai nurodyti, kokiu daiktu padaryta žaizda negalima. Tokių žaizdų kumščiu padaryti nebuvo galima, tačiau rankoje laikančiu daiktu - galima. Jo nuomone, sudavimas peilio rankena neprieštarauja žaizdos pobūdžiui. Kraujosruva dešinio klubo srityje negalėjo susidaryti nuo spyrio, kadangi buvo spirta ne į nuogą kūną, o kraujosruva per didelė pėdos dydžiui. S. S. išmatavo kraujosruvos dydį, kuris yra skersas, netaisyklingos formos, jos dydis 17x9 cm. Spiriant į tą pačią vietą, toks kraujosruvos dydis yra įmanomas. Kairės akies sužalojimo paviršiui labiausiai tinka kumštinis smūgis. Jo nuomone, D. M. buvo sužalotas bukais, neaštriais daiktais. Mažai tikėtina, kad sužalojimas paakyje, galėjo atsirasti griūnant, bet tokia tikimybė neatmetama. Sužalojimas pakaušyje, jo nuomone, yra daugiau būdingas griuvimui, o sužalojimas dešiniajame klubo šone tinka griuvimui, tačiau negalima atmesti versijos, kad buvo spiriama kelis kartus į tą vietą. Spardant dažnai lieka žaizdos ir nubrozdinimai (t. 4, b. l. 184-185).

Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., 01.46 val., K. B. nustatytas 0,94 promilės neblaivumas (t. 2, b. l. 10, t. 5, b. l. 88).

Kaltinamojo K. B. gynybos į bylą pateiktoje įvykio vietos – kavinės „P. Ž.“, esančios (duomenys neskelbtini), schemoje bei nuotraukose užfiksuoti įėjimo į barą, laiptų pakopų, bare stovinčių stalų, kėdžių, kitų daiktų (raižytų medžio dirbinių, dekoratyvinių daiktų, kolonų) buvimo vietos, bei nurodyti daiktų matmenys, jų medžiagiškumas, bei atstumai tarp objektų (t. 5, b. l. 123, 127-129).

III. Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos sutrikdymą, o būtent, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog kaltinamieji K. B. ir R. K., veikdami bendrai, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji K. B. ir R. K. 2017 m. rugsėjo 23 d., apie 23.45 val., viešoje vietoje - kavinėje „P. Ž.“, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, be jokios pateisinamos priežasties demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamasis K. B. sudavė rankoje laikomu peiliu vieną smūgį nukentėjusiajam D. M. į galvos sritį, kuris nuo suduoto smūgio parkrito ant grindų, tada kaltinamasis K. B., ranka apkabinęs gulinčiojo kaklą, galvą atlošė atgal, tuo metu kaltinamasis R. K. viso ne mažiau penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į dešinį šoną, į dešinę ranką, kaltinamasis K. B. rankomis nukentėjusiojo galvą stumtelėjo žemyn, dėl ko nukentėjusysis D. M. veido kaire puse trenkėsi į laipto pakopą. Tokiais smurtiniais veiksmais kaltinamasis K. B. nukentėjusiajam D. M. sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštines žaizdas pakaušio ir kairio skruosto srityje, minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairės akiduobės srities minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis R. K. nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei padarė minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas dešiniame klube, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje ginčo dėl to, kad įvykio pradžioje konfliktas įvyko tarp kaltinamojo K. B. ir nukentėjusiojo D. M. ir jis įvyko viešoje vietoje – kavinėje „P. Ž.“, (duomenys neskelbtini), nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, viešosios vietos požymio nei kaltinamieji, nei jų gynėjai teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, todėl dėl šios aplinkybės teismas išsamesnių argumentų nepateikia.

Kaltinamųjų veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymas.

Tiek kaltinamasis K. B., tiek ir R. K. ginčija savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis K. B. teigia, kad jis sudavė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, tvirtina, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, kuris kabinėjosi prie jo sutuoktinės K. B., o sudavė nukentėjusiajam tik gindamasis, kai nukentėjusysis, atsistojęs po to, kai ant jo jis netyčia užkliuvęs užvirto, puolė muštis, neigia, turėjęs peilį ir juo trenkęs į nukentėjusiojo pakaušį, taip pat neigia aplinkybę, kad ranka buvo apkabinęs gulinčiojo nukentėjusiojo kaklą, jo galvos atlošimą, galvos stumtelėjimą žemyn dėl ko nukentėjusysis D. M. veido kaire puse trenkėsi į laipto pakopą. Kaltinamasis R. K. taip pat neigia, kad jis spardė nukentėjusįjį, teigdamas, kad jis tik bandė išskirti besigrumiančius nukentėjusįjį D. M. su kaltinamuoju K. B., ir daugiau jis nieko nedarė.

Kaltinamasis K. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad vakarojo kavinėje „P. Ž.“ ir išgirdęs, kad jo sutuoktinė šaukia, nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Jis pamatė, kad D. M. laikė jo sutuoktinę už striukės ir jis eidamas aiškintis situaciją, už kažko užkliuvęs, netyčia užvirto ant D. M. Nukentėjusysis pradėjo šaukti, kuris atsistojęs pradėjo pulti ant jo. Jis gindamasis rankomis, sudavė D. M. vieną smūgį į veidą. Tada D. M. nukrito ant laiptų, ant nugaros, po to atsistojo, paklausė už ką jam sudavė ir išbėgo. Teigia, kad D. M. nestūmė, jam išskyrus vieną smūgį į veidą, nieko nedarė, peiliu į galvos pakaušį jam netrenkė. Taip pat tvirtino, kad R. K. pargriuvusio nukentėjusiojo nespardė. Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad baigiant vakaroti kavinėje „P. Ž.“, jam nuėjus prie baro atsiskaityti, jis pamatė, kad D. M. pykstasi su K. B. sutuoktine. Po to pamatė, kaip K. B. pakeltu tonu aiškinasi su D. M., jis bandė juos išskirti, rankomis iškeltomis į šalis, tačiau jam nepavyko, po ko K. B. ir D. M. susikibo ir nugriuvo. Jis negali pasakyti, ar K. B. pastūmė nukentėjusįjį, ar jam trenkė, ar užgriuvo netyčia, ar K. B. gulinčiam nukentėjusiajam ką nors darė, taip pat negali pasakyti, nes jis, kai abu besigrumiantys nugriuvo, iškart išėjo iš kavinės. Kai D. M. atsistojo, jis iš išbėgo iš kavinės, o grįžęs dūrė jam peiliu į krūtinę. Jis po nugriuvimo matė kraują ant D. M. galvos, kol nukentėjusysis su K. B. grūmėsi atsistoję, jis nematė ant nukentėjusiojo kūno ar veido jokių sužalojimų. Nors kaltinamasis R. K. viso proceso metu teikė teismui kelias įvykio versijas, tačiau jis nei teisiamojo posėdžio, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus, nagrinėjant bylą dėl jo sužalojimo, nors ir buvo, kaip teigia, šalia K. B. ir D. M. iki jų pargriuvimo, nepatvirtino matęs, kad K. B., gindamas save ir savo sutuoktinę, būtų trenkęs nukentėjusiajam į veidą, priešingai jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad K. B. ir D. M. mosikavosi rankomis, bet jokių smūgių nebuvo, iki nukentėjusiojo nugriuvimo jis sužalojimų ant jo veido nematė, tik po to, kai D. M. po nugriuvimo atsistojo, matė ant jo galvos kraują (t. 2, b. l. 129-130, 148-149, t. 4, b. l. 7). Kaltinamojo K. B. versiją apie įvykio eigą iš esmės patvirtino tik liudytojas M. M., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis dirbo kavinėje „P. Ž.“ kvietėju, jis matė, kad nukentėjusysis D. M. konfliktuoja su K. B. sutuoktine, taip pat matė, kad nuo baro link jų pribėgo K. B. ir neišlaikęs pusiausvyros krito ant grindų, ant pilvo, o ant jo užkrito K. B.. Kai nukentėjusysis ir kaltinamasis K. B. atsistojo, K. B. nukentėjusiajam trenkė su kumščiu į galvą, po ko nukentėjusysis nuo smūgio virto ant grindų ir galva trenkėsi į akmeninius laiptus, tada pamatė iš D. M. galvos bėgantį kraują, atsistojęs nukentėjusysis D. M. klausė „Už ką“. Kadangi visą įvykį matė, tai tvirtina, kad K. B. nieko nukentėjusiajam nedarė, išskyrus tą vieną smūgį į galvą, nuo kurio D. M. nukrito ant nugaros ir galva trenkėsi į laiptus. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis K. B. versiją apie tai, kad jis ant nukentėjusiojo užgriuvo netyčia, ir gindamasis sudavė jam vieną smūgį į veidą, iškėlė tik vėliau, o 2017 m. rugsėjo 24 d. ikiteisminio tyrimo metu, iškart po įvykio, apklausiamas kaip liudytojas nurodė, kad jis nepamena, kuris, ar jis ar R. K. pastūmė D. M., po ko D. M. virto atbulas, galva pataikydamas į akmenis. D. M., atsistojęs pradėjo pulti ant jo ir R. K., keikti necenzūriniais žodžiais, bandė pulti muštis. R. K. stovėjo jų tarpe, nugara į jį, veidu į nukentėjusįjį, įsirėmęs tarpduryje, nepraleisdamas jam praeiti. Po to nukentėjusysis išbėgo iš kavinės vidaus į lauką (...) (t. 2, b. l. 12). Taigi, kaltinamasis K. B. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu iškart po įvykio, patvirtino, kad kažkuris, jis ar R. K. pastūmė nukentėjusįjį, po ko jis nugriuvo, tačiau, kad jis būtų netyčia užkliuvęs ir užvirtęs ant nukentėjusiojo ir pastarajam elgiantis agresyviai, ir jam iškilus būtinybei gintis, jis trenkė vieną smūgį į galvos sritį, nenurodė.

Kaip ir minėta pirmiau kaltinamasis R. K. viso proceso metu taip pat buvo nenuoseklus, jis keletą kartų keitė savo parodymus, pateikdamas vis kitas gynybines versijas, prieštaraujančias viena kitai. Antai, kaltinamasis R. K., nagrinėjant šią bylą, teisiamojo posėdžio metu tvirtindamas, kad jis prieš nugriūvant, bandė išskirti besigrumiančius K. B. ir D. M., nieko daugiau nedarė, rankomis prie jų nebuvo prisilietęs, o kai šie abu nukrito, jis iškart pasišalino iš kavinės, ar K. B. užvirto ant D. M. netyčia, ar jį pastumdamas, nematė. Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl jo sužalojimo, R. K. tvirtino, kad tarp K. B. ir D. M. įvyko susistumdymas ir jie kartu su K. B. pabandė išprašyti šį asmenį (nukentėjusįjį) iš kavinės, vedė D. M. nuo konflikto vietos, buvo jį paėmę už rankų (posėdžio metu R. K. parodė fotonuotraukose, per kurias duris išvedė kaltinamąjį D. M.), po to nukentėjusysis su K. B. susistumdė prie išėjimo ir nuvirto, o kai abu parkrito, jis bandė juos išskirti, po susistumdymo nukentėjusysis dingo. Kaltinamasis R. K. 2019 m. kovo 25 d. apklaustas įtariamuoju nurodė, kad jis su K. B. išgirdę K. B. ir D. M. konfliktą, priėjo prie D. M., ir abu liepė jam ramintis, trauktis ir pan. Tada konfliktas įvyko tarp jų su D. M., jis jiems prieštaravo, ėmė juos įžeidinėti; vykstant šiam konfliktui, su K. B. jis D. M. rankomis ėmė stumti link durų, norėdami, kad jis išeitų, pasišalintų ir nekeltų konflikto. Pastarasis priešinosi, tarp jų visų įvyko susistumdymas ir tada pamatė, kad D. M. parkrito ant grindų kavinės terasoje. Tvirtina, kad D. M. parkrito nuo K. B. poveikio rankomis į D. M. – pamena jo ištiestą ranką ar tai abi rankas į D. M., po ko šis parkrito. Neprisimena, ar D. M. parkrito ant nugaros, todėl negali pasakyti, ar K. B. rankomis sudavė kokius smūgius D. M. ar tai ant šono, ar gal ant pilvo (...). Po to, kai nuo gulinčio D. M. atsistojo K. B., atsistojo ir D. M., kuris greitai išbėgo iš kavinės, netrukus grįžęs peiliu jį sužalojo (t. 1, b. l. 12, t. 2, b. l. 67-68, t. 2, b. l. 129-130). 2019 m. liepos 22 d. kaltinamasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė tapačias įvykio aplinkybes, kaip ir 2019 m. kovo 25 d. apklausoje, ir prašė šiais parodymais vadovautis, nes būtent šie parodymai yra teisingi (t. 2, b. l. 148-149).

Taigi tiek kaltinamojo K. B., tiek kaltinamojo R. K. parodymų turinio skirtingose procesų stadijose analizė leidžia teismui kaltinamųjų parodymus vertinti kritiškai, o jų gynybines versijas kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys tarpusavyje, juo labiau, kad juos paneigia byloje esantys kiti įrodymai.

Šioje byloje sprendžiant kaltinamųjų kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo klausimą, atsižvelgiama į nukentėjusiojo D. M. parodymus, kurie viso proceso metu dėl esminių šiai bylai aplinkybių buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis D. M. parodė, kad jam išėjus iš kavinės „P. Ž.“ tualeto, jis pajuto smūgį į pakaušį, ko pasėkoje jis nugriuvo ant pilvo, o ant jo užgriuvo kaltinamasis K. B., kuris apkabino jo kaklą ir atlošė jo galvą, šaukdamas, kad nukentėjusįjį užmuš, papjaus. Tuo metu kaltinamasis R. K. jį spardė kojomis į dešinį šoną. Po to, K. B., ištraukęs ranką iš po kaklo, sugriebė jį už drabužių sprando srityje ties kaklu, taip laikydamas patempė atgal, tokiu būdu šiek tiek pakeldamas nukentėjusiojo galvą ir paleisdamas stumtelėjo galvą link žemės, dėl ko veido kaire puse jis trenkėsi į šalia virš galvos buvusį laiptelį, ko pasėkoje jo veidas buvo sužalotas. Esminiai prieštaravimai nukentėjusiojo skirtingu proceso metu duotuose parodymuose nėra nustatyti, parodymus teisme jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nuosekliai nurodė visas tiriamo įvykio aplinkybes, išsamiai atsakė į teismo ir proceso dalyvių pateiktus tikslinančius klausimus. Spręsti apie galimą nukentėjusiojo suinteresuotumą šioje byloje, siekį pakenkti kaltinamajam jį apkalbant, taip pat nėra pagrindo. Kaltinamieji ir nukentėjusysis patvirtino, kad iki šio įvykio jie nebuvo pažįstami, jokių konfliktų, pykčių nėra buvę, pagrindo apkalbėti nukentėjusysis neturi. Taigi nukentėjusiojo parodymai pripažintini BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu, todėl teismas jais vadovaujasi priimant nuosprendį.

Byloje esančios specialistų išvados Nr. G2772 (2017 (02), Nr. G 1886/2017(03), papildoma specialisto išvada Nr. pG 2232/2017(03) taip pat patvirtina, kad D. M. buvo padarytos muštinės žaizdos pakaušio ir kairio skruosto srityje, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės akiduobės srities minkštuosiuose audiniuose, išvadose taip pat konstatuota, kad šie sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1886/2017(03), be kita ko, nurodyta, kad kairio paakio žaizda galėjo gautis sudavus ranka, o viršugalvio bei pakaušio sužalojimas – griūnant, atsitrenkus galvos skliauto užpakaline dalimi į grindinį po į veidą suduoto smūgio; D. M. sužalojimai paaiškinami dviem poveikiais; D. M. padaryti paviršiniai sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 4). Teismo posėdžio metu teismo ekspertas D. V. patvirtino, kad nukentėjusiojo pakaušyje padarytas sužalojimas negalėjo atsirasti suduodant ranka, žaizda viršugalvio pakaušyje galėjo būti padaryta buku daiktu. Tokių žaizdų, kaip nustatė gydytojas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį, kumščiu padaryti nebuvo galima, tačiau rankoje laikančiu daiktu - galima. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad sudavimas peilio rankena neprieštarauja žaizdos pobūdžiui. Tai, kad D. M. buvo padaryti sužalojimai kairės akies vokuose, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu į kairio skruosto – akies sritį, taip pat viršugalvio srityje, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu į minėtą anatominę galvos sritį, taip pat patvirtina ir kaltinamojo K. B. gynybos į bylą pateikta 2022 m. gruodžio 26 d. teismo medicinos konsultacinė specialisto P. P. išvada Nr. 0077/22. Šioje konsultacinėje išvadoje taip pat sumodeliuotas įvykio mechanizmas, nurodant, kad D. M. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu būdu: K. B. smogiant ranka D. M. į veidą galėjo būti padaryta muštinė žaizda kairio skruosto srityje su poodine kraujosruva kairio skruosto – kairės akies vokuose ir D. M. po smūgio krentant aukštielninkais buvo padaryti sužalojimai dešinėje kūno pusėje – tai galvos pakaušio – viršugalvio bei dešinio klubo sužalojimai. Teismo posėdžio metu specialistas P. P. paaiškino, kad išvadose jis pateikė labiau tikėtiną įvykio eigą, t. y., kad K. B. smogiant ranka D. M. į veidą galėjo būti padaryta muštinė žaizda kairio skruosto srityje su poodine kraujosruva kairio skruosto – kairės akies vokuose, ir D. M. po smūgio krentant aukštielninkais buvo padaryti sužalojimai dešinėje kūno pusėje – tai galvos pakaušio – viršugalvio bei dešinio klubo sužalojimai, ir nurodė, kad jis kategoriškai netvirtina, kad įvykio mechanizmas buvo būtent toks, nes įvykio eiga galėjo būti ir kitokia.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje esančios specialistų išvados ir šias išvadas pateikusio eksperto D. V. bei specialisto P. P. paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusysis D. M. buvo sužalotas nurodytu laiku, jam, be kitų sužalojimų, buvo konstatuoti ir sužalojimai muštinės žaizdos pakaušio ir kairio skruosto srityje, minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairės akiduobės srities minkštuosiuose audiniuose, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu į kairio skruosto – akies sritį, taip pat viršugalvio srityje, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu į minėtą anatominę galvos sritį ir nepaneigia tikimybės, kad minėtus specialistų konstatuotus sužalojimus D. M. galėjo patirti patikslintame kaltinime nurodytu būdu, t. y. kaltinamajam K. B. sudavus rankoje laikomu peiliu vieną smūgį nukentėjusiajam D. M. į galvos sritį, kuris nuo suduoto smūgio parkrito ant grindų, po to kaltinamajam K. B., ranka apkabinus gulinčiojo nukentėjusiojo kaklą, galvą atlošus atgal, po to ją stumtelėjus žemyn, dėl ko nukentėjusysis D. M. veido kaire puse trenkėsi į laipto pakopą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tikėtinos ekspertizės akto išvados įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti byloje daromas išvadas, jei eksperto išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas remiantis tikėtinomis specialistų išvadomis, juolab pagrįstomis vien tik nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis, negali daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus kitu būdu, nei nurodyta kaltinime, nes, šios pirmiau aptartos specialistų išvados, susijusios su jų modeliuojamu įvykio mechanizmu, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – tiesiogiai įvykyje dalyvavusio nukentėjusiojo, taip pat ir įvykį mačiusių liudytojų K. D. bei A. G. parodymams, kurie patvirtina, kad K. B. kaltinamajam sudavė rankoje laikomu peiliu vieną smūgį nukentėjusiajam D. M. į galvos sritį, kuris nuo suduoto smūgio parkrito ant grindų, po to kaltinamasis K. B., ranka apkabinęs gulinčiojo nukentėjusiojo kaklą, atlošė galvą atgal, po to ją stumtelėjo žemyn, dėl ko nukentėjusysis D. M. veido kaire puse trenkėsi į laipto pakopą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2772 (2017(02), kuri buvo duota po aptariamo įvykio, t. y. 2017 m. rugsėjo 26 d., tiriamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiojo D. M. dešinio klubo srityje tarp vidurinės ir užpakalinės pažastų linijos 1,5 m virš pado prasideda skersinio netaisyklingo ovalo formos violetinės spalvos kraujosruva 17x19 cm, kurios viršutinis kraštas su iškilimu, primenančiu skiauterę 3 cm aukščio ir 2 cm pločio ir šioje kraujosruvoje galima skirti kelis skersinius, labai neryškius mažiau intensyvius odos ruoželius. Čiuopiant klubikaulis nelūžęs. Teismo medicinos ekspertas padarė išvada, kad dešiniame klube padaryti kietu buku daiktu ir atitinka nurodytą laiką bei aplinkybes (t. 1, b. l. 3). Papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 943/2019(03), be kita ko, nurodyta, jog tikėtina, kad D. M. dešinio klubo srities poodinė - minkštųjų audinių kraujosruva gavosi nuo vieno trauminio poveikio, griūnant ant dešinio šono (t. 1, b. l. 72-84). Ikiteisminio tyrimo metu specialistas D. V. paaiškino, kad keli skersiniai šviesesni ruožai dešinio klubo poodinės kraujosruvos srityje galėjo likti nuo traumavusio paviršiaus, turėjusio tam tikrą reljefą, atspaudo. Mažai tikėtina, kad poodinė klubo kraujosruva galėjo būti padaryta spiriant, nes jos srityje nėra nubrozdinimo, bato pado atspaudo žymių bei kitų požymių, būdingų spardymui (t. 1, b. l. 167-168). 2020 m. spalio 14 d. teisiamajame posėdyje teismo ekspertas D. V. bylą nagrinėjant pirmą kartą teisme, nurodė, kad kraujosruvos dydis 17x9 cm neatitinka pėdos dydžio, todėl mažai tikėtina, kad poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta spiriant, nes jos srityje nėra nubrozdinimo, bato pado atspaudo žymių bei kitų požymių būdingų spardymui, tačiau neatmeta versijos, kad galbūt ir buvo nukentėjusiajam spiriama kelis kartus į dešinį klubą. Teikdamas tokius paaiškinimus ekspertas taip pat pažymėjo, kad nustatant D. M. sužalojimus rėmėsi pateiktais medicininiais dokumentais, taip pat teikiant papildomą išvadą tyrė ir nuotrauką, kurioje užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimai, visgi išsamesnę išvadą būtų buvusi galima, jei tik būtų apžiūrėjęs nukentėjusįjį fiziškai. Bylą nagrinėjant teisme antrą kartą, kaltinamieji pateikė 2022 m. gruodžio 16 d. teismo medicinos konsultacinę specialisto teismo medicinos gydytojo P. P. išvadą, kurioje nurodyta, kad D. M. kūne užfiksuoti trijų trauminių poveikių sužalojimai skirtingose kūno anatominėse vietose, iš kurių du galėjo būti griuvimo pasekoje, nes išsidėstę toje pačioje dešinėje kūno pusėje – tai galvos pakaušio – viršugalvio bei dešinio klubo sužalojimai. D. M. kūne užfiksuoti sužalojimai dešinėje kūno pusėje yra būdingi griuvimui – tai galvos pakaušio – viršugalvio bei dešinio klubo sužalojimai. D. M. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti tokiu būdu: K. B. smogiant ranka D. M. į veidą galėjo būti padaryta muštinė žaizda kairio skruosto srityje su poodine kraujosruva kairio skruosto – kairės akies vokuose ir D. M. po smūgio krentant aukštielninkais buvo padaryti sužalojimai dešinėje kūno pusėje – tai galvos pakaušio – viršugalvio bei dešinio klubo sužalojimai. D. M. yra nustatyti sužalojimai dešiniame klube, kurie padaryti kietu buku daiktu, o dešinėje rankoje sužalojimų nekonstatuota (t. 5, b. l. 124, 130). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. P. patvirtino savo išvadą, nurodydamas, kad labiau tikėtina, jog nuo spyrio nukentėjusiajam tokio sužalojimo ant dešinio klubo negalėjo būti, taip pat nurodė, kad tokias išvadas padarė remiantis tik medicininiais dokumentais. Kaip matyti, byloje yra iš viso keturios specialistų išvados ir kurių dvi (papildoma Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. pG 943/2019(03) ir kaltinamųjų pateikta 2022 m. gruodžio 16 d. teismo medicinos konsultacinė specialisto teismo medicinos gydytojo P. P. išvada) dėl nukentėjusiajam aptiktų sužalojimų ant dešinio klubo mechanizmo, nėra kategoriškos. Teismo ekspertas D. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino neatmetantis versijos, kad galbūt nukentėjusiajam galėjo būti spiriama kelis kartus į dešinį klubą, o specialistas P. P. taip pat nurodė, kad įvykio mechanizmas galėjo būti ir kitoks, nei jis nurodė išvadose. Be to, kaip minėjo specialistai tiek D. V., tiek ir liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu, visos jų pirmiau paminėtos tikėtinos išvados buvo padarytos remiantis medicininiais dokumentais, tiesiogiai nukentėjusiojo neapžiūrėjus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad byloje esančios specialistų išvados ir šias išvadas pateikusių eksperto D. V. bei specialisto P. P. paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusysis D. M. buvo sužalotas nurodytu laiku, jam, be kita ko, jo dešiniame klube buvo nustatytas sužalojimas, tačiau nepaneigia ir tikimybės, kad minėtus specialistų išvadose konstatuotus sužalojimus dešiniame klube nukentėjusysis galėjo patirti ne griūdamas, bet nuo spyrių, kai kaltinamasis R. K. jį pargriuvusį spardė. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas remiantis tikėtinomis specialistų išvadomis, juolab pagrįstomis vien tik nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis, negali daryti kategoriškos išvados, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus dešiniame klube griūdamas, nes, šios pirmiau aptartos specialistų išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – tiesiogiai įvykyje dalyvavusio nukentėjusiojo, taip pat ir įvykį mačiusių liudytojų K. D. bei A. G. parodymams, patvirtinantiems, kad visgi kaltinamasis R. K. spardė gulintį nukentėjusįjį D. M. Taigi visos šios ir pirmiau teismo aptartos aplinkybės paneigia kaltinamojo R. K. nurodytus argumentus, kad jis nukentėjusiajam nieko nedarė ir jo nespardė.

Kaltinamasis R. K., gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat argumentavo, kad įspirti D. M. nebuvo jokių objektyvių galimybių, nes kavinėje, įvertinus nukentėjusiojo griuvimo vietą, ir jo buvimo vietą įvykio metu, kurią nurodo nukentėjusysis, nebuvo vietos spyriui. Bylos nagrinėjimo metu šiems argumentams pagrįsti kaltinamųjų gynyba pateikė į bylą kavinės „P. Ž.“, esančios (duomenys neskelbtini), schemą bei nuotraukas, kuriose užfiksuoti įėjimo į barą, laiptų pakopų, bare stovinčių stalų, kėdžių, kitų daiktų (raižytų medžio dirbinių, dekoratyvinių daiktų, kolonų) buvimo vietos, bei nurodyti daiktų matmenys, jų medžiagiškumas, bei atstumai tarp objektų (t. 5, b. l. 123, 127-129). Teismas, siekdamas patikrinti šią kaltinamojo R. K. versiją, paskyrė įvykio vietos apžiūrą, kurią atlikus, įsitikino, kad kaltinamojo argumentai yra nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad palyginus byloje visas esančias nuotraukas, susijusias su įvykio vieta, taip pat ir nukentėjusiojo pateiktas nuotraukas, kuriose įvykio vieta užfiksuota 2017 metais, su kaltinamųjų pateiktomis nuotraukomis, bei įvykio vietos schema, akivaizdžiai matyti, kad įvykio vietoje esantys objektai bei jų išsidėstymas skiriasi, t. y. 2017 metais dalies objektų kavinėje, nei yra šiuo metu, nebuvo. Nepaisant to, net ir esant pasikeitusiai įvykio vietai, padaugėjus joje objektų (daiktų, kaip antai raižytų medžio dirbinių, dekoratyvinių daiktų), teismas įvykio vietos apžiūros metu įsitikino, kad kojos užsimojimui ir spyriams gulinčiam asmeniui ant grindų, vietos akivaizdžiai pakanka, todėl kaltinamojo R. K. argumentai, susiję su vietos spyriui nebuvimu, atmestini ir vertintini kaip jo gynybos taktika.

Kaltinamojo R. K. deklaruojamos aplinkybės dėl jam padaryto sužalojimo nagrinėjamo įvykio metu neturi tiesioginio ryšio su šioje nagrinėjamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes šioje byloje vertinami būtent tiek jo paties, tiek kito kaltinamojo K. B. veiksmai. Šiuo aspektu pasisakytina, jog kaltinamajam R. K. padarytas sužalojimas buvo vertinamas kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-973/2018, kurioje kaltinimai buvo pareikšti D. M., ir kurioje pastarasis 2018 m. liepos 10 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė. Be to, teismui gynybos pateikti argumentai, charakterizuojantys nukentėjusįjį (t. y. apie tai, kad jis kaltinamajam R. K. iš keršto padarė sunkų sveikatos sutrikdymą) taip pat nieko bendro neturi su nagrinėjama byla, nes baudžiamasis įstatymas gina visų asmenų sveikatą, jų fizinį neliečiamumą, nepaisant to, kad D. M. po jo sužalojimo, iš keršto sužalojo R. K., juolab kad ši aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo parodymų patikimumo.

Kaltinamojo K. B. gynybos argumentai, jog jo ginamojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios padaryti nusikalstamą veiką, o taip pat nebuvo ir kitų BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, taip pat atmetami. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu pagal BK 284 straipsnį paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusįjį atitinka BK 284 straipsnio sudėtį, teismas vertina, kokius padarinius sukėlė kaltinamųjų viešoje vietoje naudotas smurtas. Remiantis teismų praktika būtent kilę padariniai (visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas) yra esminis šio nusikaltimo požymis, leidžiantis konstatuoti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam ginčo dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko viešoje vietoje – kavinėje, kurioje įvykio metu buvo kavinės lankytojų, be to kavinėje savo darbines funkcijas atlikinėjo ir keletas darbuotojų. Nagrinėjamą įvykį bei jo metu prieš nukentėjusįjį kaltinamųjų atliktus neteisėtus smurtinio pobūdžio veiksmus matė liudytojai. Nors kaltinamasis K. B. neigia savo kaltę, nurodydamas, kad konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, tačiau visų pirma, tokia neteisėto elgesio priežastis, teismo vertinimu, niekaip neeliminuoja jų pavojingumo, o antra, kaip byloje nustatyta, patį konfliktą pradėjo būtent K. B. Abu kaltinamieji prieš nukentėjusįjį D. M. naudojo fizinį smurtą ir neabejotinai suvokė savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei galinčius kilti padarinius, suvokė, jog neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant kitiems asmenims ir norėjo taip veikti. Kaltinamųjų atlikti veiksmai prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms, dėl tokių veiksmų buvo sukelti neigiami padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka. Teismui nekyla abejonių, kad viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, kurie įvykio vietoje buvo susirinkę praleisti laisvalaikį arba atliko savo darbines funkcijas, visiškai nemotyvuotas smūgio sudavimas kitam žmogui, kuris tokio veiksmo net nesitiki, į gyvybiškai svarbią kūno vietą, taip pat kaip ir gulinčio žmogaus, ant kurio užvirtęs kitas asmuo, spardymas, yra vertintinas kaip įžūlus elgesys. Tokie akivaizdžiai agresyvūs veiksmai yra moralės požiūriu nepriimtini, visuomenėje netoleruotini, rodantys nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, ir, be jokios abejonės, šokiruojantys kitus žmones, sukeliantys neigiamas emocijas, trikdantys rimtį bei pažeidžiantys viešąją tvarką. Šiuo atveju nekyla jokių abejonių dėl to, kad dėl K. B. ir R. K. nusikalstamų veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Iš nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie kaltinamųjų veiksmus vertino kaip šokiruojančius, moralės požiūriu nepriimtinus. Nukentėjusysis nurodė, kad jis įvykio metu buvo išsigandęs, šokiruotas. Liudytoja E. M. nors nematė paties įvykio, tačiau nurodė, kad jos sutuoktinis D. M. nuėjo į tualetą, vėliau ji išgirdo triukšmą, o pribėgusi prie baro, pamatė savo sutuoktinį kraujuota galva ir veidu, ir tai ją labai išgąsdino, ji buvo šokiruota. Liudytoja K. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu kavinėje buvo nemažai žmonių, ir jiems toks įvykis nepatiko, jis juos sukrėtė, jie norėjo kuo greičiau išeiti iš kavinės, žmonės buvo išsigandę, prašė sąskaitų. Liudytoja N. N. įvykio metu dirbusi barmene, taip pat patvirtino, kad kavinės lankytojai išėjo iš kavinės anksčiau ne dėl kavinės užsidarymo, o dėl įvykusio įvykio. Liudytoja A. G. parodė, kad kai pamatė sužalotą D. M., ji nuėjo atsinešti ledukų, tam, kad galėtų juos uždėti ant nukentėjusiojo galvos. Liudytojas M. M., dirbantis kavinėje kvietėju, parodė, kad po įvykio jis nuėjo į pagalbines patalpas pasiimti šluotos, nes reikėjo pavalyti kraują, kuris tekėjo iš D. M. pakaušio. Taigi dėl kaltinamųjų veiksmų aplinkiniai buvo išsigandę, kuo greičiau norėjo išeiti iš kavinės, kai kas iš įvykio vietoje buvusių iš asmenų buvo atsitraukęs nuo tiesioginių pareigų atlikimo (kvietėjas nutraukė savo veiklą, imdamasis veiksmų, kad pavalytų nukentėjusiojo kraują),o kai kurie kavinės lankytojai bandė padėti nukentėjusiajam. Faktas, kad policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba buvo iškviesti tik po to, kai D. M. peiliu smogė R. K., nepaneigia, kad viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta ir nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį.

Dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių sąlygų (ne)buvimo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad smurtinį elgesio modelį pasirinko pats kaltinamasis K. B.. Byloje jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo D. M. agresyvaus, pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi prieš K. B., ar kitą asmenį, išskyrus nurodytus jo paties teiginius, kad nukentėjusysis puolė muštis, buvo agresyviai nusiteikęs, tačiau aplinkybę, kad kaltinamasis K. B. gynėsi, paneigia byloje esantys įrodymai. Nukentėjusysis D. M. viso proceso metu tvirtino, kad jam išėjus iš kavinės tualeto, jis pajuto smūgį į pakaušį, ko pasėkoje jis nugriuvo ant pilvo, o ant jo užgriuvo K. B., kuris apkabino jo kaklą ir atlošė jo galvą, šaukdamas, kad nukentėjusįjį užmuš, papjaus. Tuo metu kaltinamasis R. K. jį spardė kojomis į dešinį šoną. Po to, K. B., ištraukęs ranką iš po kaklo, sugriebė jį už drabužių sprando srityje ties kaklu, taip laikydamas patempė atgal, tokiu būdu šiek tiek pakeldamas nukentėjusiojo galvą ir paleisdamas stumtelėjo galvą link žemės, dėl ko veido kaire puse trenkėsi į šalia virš galvos buvusį laiptelį, ko pasėkoje jo veidas buvo sužalotas. Taip pat kaltinamojo K. B. parodymus paneigia ir liudytojos K. D., įvykio metu dirbusios kavinėje barmene, ir mačiusios konfliktą parodymai. Liudytoja K. D. parodė, kad kaltinamasis K. B. jai yra sakęs, kad „D. jam nepatinka“ ir būtent jis pradėjo konfliktą. Taip pat parodė, kad įvykio vakarą dėl pavartoto alkoholio K. B. buvo agresyvus, pamatęs iš tualeto išėjusį nukentėjusįjį D. M., dar labiau suagresyvėjo, girdėjo, kaip K. B. sakė, kad užmuš, papjaus, po to išsitraukė iš kišenės peilį, atlenkė jos geležtę ir davė smūgį nukentėjusiajam iš nugaros į galvą, po ko D. M. nugriuvo, o ant jo užgriuvo kaltinamasis K. B., nukentėjusiajam begulint, kaltinamasis R. K. jam spyrė, kiek pamena tris kartus. Tuo tarpu nukentėjusysis D. M. įvykio vakarą su niekuo nekonfliktavo, matė, kad kalbino K. B. sutuoktinę, bet jie kalbėjo ramiai, apie ką kalbėjo pasakyti negali. Be to, ir liudytojas D. M. parodė, kad D. M. nebuvo užsimojęs K. B., be to, jis girdėjo, kaip atsistojęs nukentėjusysis D. M. klausė „Už ką“.

Bylos duomenys patvirtina, jog būtent kaltinamasis K. B. sudavė nukentėjusiajam, nukentėjusiajam nugriuvus, jis (K. B.) užgriuvo ant jo, jis toliau tęsė smurtinius veiksmus, prie kurių prisijungė ir R. K., spardydamas nukentėjusįjį, K. B. nevengė kilusio konflikto ir nesiekė jo baigties taikiu savo elgesiu, bet priešingai, kartu su kitu kaltinamuoju smurtavo D. M. atžvilgiu. Teismo vertinimu, toks pasirinkto elgesio modelis akivaizdu nesudaro būtinosios ginties situacijos. Bylos duomenimis, nukentėjusiajam, einančiam iš kavinės tualeto, buvo smūgiuota iš pasalų, į pakaušį, akivaizdu, kad tokio iš matymo pažįstamo žmogaus smurtinio elgesio jis nesitikėjo, nukentėjusysis įvykio metu neturėjo jokių pavojingų, žalojančių daiktų, kuriuos būtų galėję panaudoti prieš kaltinamuosius, tuo tarpu kaltinamieji buvo agresyvūs ir keliantys akivaizdų pavojų nukentėjusiojo sveikatai, kas tik patvirtina K. B. atliktų veiksmų nusikalstamą, o ne gynybinį pobūdį.

Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad 2018 m. liepos 10 d. Plungės apylinkės teismo įsiteisėjusiojo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-973/2023, kuriuo D. M. buvo pripažintas kaltu sužalojus R. K., ir už tai buvo nuteistas, motyvuojamoje dalyje, taip pat konstatuotos analogiškos išvados, kurias padarė teismas, nagrinėjantis šią bylą, apie tai, kad konfliktą sukėlė ne D. M. ir ne nukentėjusysis R. K., o būtent K. B. Taigi ir paminėtoje baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad konflikto iniciatorius buvo būtent K. B., todėl tai taip pat paneigia K. B. gynybinę versiją apie jam ar jo sutuoktinei iškilusį pavojų, dėl ko jis turėjo neišvengiamą būtinybę gintis nuo D. M.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus ir atsižvelgdamas į nustatytas bei jau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju joks pavojingas kėsinimasis neegzistavo, nes, kaip nustatyta, smurtauti pradėjo būtent kaltinamasis K. B., kai nei jam, nei kitiems kartu su juo buvusiems asmenims jokio tiesioginio pavojaus nebuvo, nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų kurie galėtų būti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į kaltinamąjį K. B. ir jo aplinkos žmones. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis K. B. priešingai nei teigia, smurtavo ne gynybos, o puolimo tikslais, abiejų kaltinamųjų vartoto smurto pobūdis ir intensyvumas buvo nulemti pykčio, pavartoto alkoholio, o ne būtinybės gintis. Todėl šioje susiklosčiusioje situacijoje, kaltinamajam K. B. vienareikšmiškai ir nekilo teisė į būtinąjį gintį (BK 28 straipsnis).

Šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo kilusi ir būtinojo reikalingumo (BK 31 straipsnis) situacija, nes nenustatyta, kad būtų kilęs ar grėsęs koks nors pavojus kaltinamiesiems ar kitiems kartu su jais buvusiems asmenims, todėl vertinti K. B. veiksmus būtinojo reikalingumo aspektu taip pat nėra jokio pagrindo. Be kita ko, ir kaltinamojo K. B. pateikiama versija, kad nukentėjusysis išprovokavo jo veiksmus, kibdamas prie jo sutuoktinės ar/ir puldamas jį mušti, teismo vertintina taip pat tik kaip išgalvota gynybinė versija, siekiant sušvelninti atsakomybę, nes K. B. pateikta įvykių versija, kaip nurodyta pirmiau, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

III. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, jų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaltinamųjų K. B. ir R. K. atsakomybę už nusikaltimą lengvinančių aplinkybių nėra. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jie veiką padarė, būdami neblaivūs, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo K. B. apsvaigimas nuo alkoholio buvo nustatytas iškart po įvykio. Be to, patys kaltinamieji neneigė vartoję alkoholinius gėrimus, tai, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus patvirtino ir su jais kartu laisvalaikį leidę asmenys, t. y. liudytojos K. B., R. K., taip pat tai, kad K. B. buvo neblaivus ir dėl to elgėsi agresyviai patvirtino ir įvykio vakarą dirbusi baro darbuotoja liudytoja K. D. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, daroma išvada, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos kaltinamųjų apsisprendimui nusikalsti, įsitraukiant į konfliktą su nukentėjusiuoju bei panaudojant smurtinius veiksmus jo metu. Teismas kaltinamųjų K. B. ir R. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįsta ir tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

Kaltinamasis K. B. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 284 straipsnyje. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą (t. 2, b. l. 188; t. 4, b. l. 83 ). Po nusikaltimo padarymo praėjus daugiau nei penkeriems metams naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Kaltinamasis K. B. po nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 189). Kaltinamasis vedęs, jis dirba (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 190, t. 4, b. l. 90-91), verčiasi individualia veikla, turi du nepilnamečius vaikus. Darbdavio administracijos kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, atsakingas, drausminių nuobaudų neturintis darbuotojas (t. 3, b. l. 98). Kaltinamasis K. B. yra asociacijos „K. R. Ž.“ narys. Asociacijos „K. R. Ž.“ valdybos pirmininkas kaltinamąjį K. B. charakterizuoja kaip aktyvų, neatlygintinai dalyvaujantį įvairiuose gamtos tausojimo, saugojimo ir švarinimo projektuose, aktyviai prisidedantį organizuojant edukacines bei pažintines žvejybas ir renginius vaikams, atsakingą, punktualų bei draugišką asmenį (t. 3, b. l. 97). Taip pat kaltinamasis K. B. yra policijos rėmėjas prie Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, jis vykdo veiklą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate. Byloje esančioje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato policijos rėmėjo charakteristikoje nurodoma, kas K. B. tinkamai atlieka jam pavestas užduotis, sugeba orientuotis ir veikti sudėtingesnėmis aplinkybėmis, yra mandagus, draugiškas, paslaugus, už pasižymėjimą saugant viešąją tvarką ir visuomenę, užkertant kelią nusikalstamoms veikoms ir kitiems pažeidimams, K. B. buvo tris kartus skatintas policijos įstaigos vadovo padėka ir dovanomis (t. 3, b. l. 99).

Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamojo K. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę už padarytą nusikaltimą lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dviejų sunkinančių aplinkybių egzistavimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad būtent jis buvo aptariamo įvykio iniciatorius, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, jam už nusikaltimą skiriama BK 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – bauda, mažesnė, nei šios nuobaudos vidurkis, numatytas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojanti įstatymo redakcija nuo 2017 m. birželio 3 d. iki 2017 m. spalio 6 d.; pastaba - už nesunkų nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį numatyta bauda nuo 1 MGL iki 500 MGL dydžio). Nustatant MGL dydį, taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis (1 MGL – 37,65 Eur), kuris nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo Nr.1897, 1 punktu, galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.

Kaltinamasis R. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis yra teistas, jis nėra atlikęs bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas, susijęs su aplaidžiu apskaitos tvarkymu), 184 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas, susijęs su turto išvaistymu), 246 straipsnį (nesunkus nusikaltimas, susijęs su aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės išvaistymas at paslėpimas), taigi teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vadinasi R. K. aptariamą nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą. Nors nusikalstamos veikos iniciatorius buvo K. B., tačiau R. K. vaidmuo taip pat buvo aktyvus, ne jis kartu su K. B. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, pastarajam gulint ant grindų, jį spardė, todėl ir jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo pakankamai aktyvus. Tačiau teismas įvertina tai, kad tokio pobūdžio nusikaltimą R. K. padarė pirmą kartą, be to, byloje duomenų, kad po priimto teismo baudžiamojo įsakymo praėjus daugiau nei dešimt metų ir po šiuo nuosprendžiu aptariamo nusikaltimo padarymo praėjus daugiau nei penkeriems metams R. K. būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra. Kaltinamasis R. K. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 161). Kaltinamasis turi šeimą, augina vieną nepilnametį vaiką, nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, t. y. iki 2023 m. gegužės mėnesio dirbo, tačiau šiuo metu laikinai nedirba, ir jo teigimu, jis registruojasi Užimtumo tarnyboje bei ieškosi darbo.

Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamojo R. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę už padarytą nusikaltimą lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dviejų sunkinančių aplinkybių egzistavimą, taip pat atsižvelgiant į jo vaidmenį, darant nusikalstamą veiką, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, jam už nusikaltimą skiriama BK 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – bauda, mažesnė, nei šios nuobaudos vidurkis, numatytas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nesunkų nusikaltimą (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojanti įstatymo redakcija nuo 2017 m. birželio 3 d. iki 2017 m. spalio 6 d.; pastaba - už nesunkų nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį yra numatyta bauda nuo 1 MGL iki 500 MGL dydžio). Nustatant MGL dydį, taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis (1 MGL – 37,65 Eur), kuris nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 897, 1 punktu, galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d..

Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 m. baudžiamuoju įsakymu R. K. pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 19 MGL (715,36 Eur) dydžio bauda. Iš byloje esančios pažymos apie kaltinamojo R. K. teistumus ir antstolio M. P. kontoros 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateiktos informacijos teismui, matyti, kad baudos išieškojimas pagal pirmiau paminėtą teismo baudžiamąjį įsakymą iš kaltinamojo R. K. vykdomas nuo 2009 metų, tačiau iki 2023 m. rugpjūčio 14 d., nė dalies baudos nėra išieškota. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nėra įvykdęs, šiuo teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padarė, būdamas neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, todėl teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie nauju teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės prideda visą neatliktos bausmės (nesumokėtos baudos) dalį. Visa tesmo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda pridedama, atsižvelgiant tiek į baudžiamajame įsakyme, tiek ir šiame nuosprendyje nurodytų bausmių skyrimo motyvus, į padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis R. K. per daugiau kaip dešimt metų nė dalies baudos nėra sumokėjęs, nors kaip matyti iš byloje esančių duomenų tokią galimybę objektyviai turėjo (dirbo, šeima turi nekilnojamojo turto).

IV. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Nukentėjusysis D. M. pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme kaltinamiesiems K. B. ir R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 17000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 95-96). Teismas 2019 m. gruodžio 11 d. teisiamojo posėdžio metu protokoline teismo nutartimi civilinis ieškinys priimtas ir nukentėjusysis pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l. 103-105). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. M. pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir prašė, taikant dalinę civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į kiekvieno iš kaltininkų padarytus nusikalstamus veiksmus prieš jį, priteisti iš kaltinamojo K. B. – 10 000 Eur, o iš kaltinamojo R. K. – 7000 Eur, neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis D. M. savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą motyvuoja patirtu fiziniu skausmu, dideliais neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais bendraujant su kitais asmenimis.

Nukentėjusio civilinis ieškinys 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė baudžiamojo proceso metu įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims pareikšti civilinį ieškinį, jeigu dėl nusikalstamos veikos jis patyrė turtinės arba ne turtinės žalos. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos samprata pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje, kuriame numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be kita ko, baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą, ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į teismų praktikoje suformuotus priteistinos turtinės arba neturtinės žalos dydžius panašiose arba analogiško pobūdžio bylose.

Svarbu paminėti ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, objektyviai negali būti pasiekiamas visiško žalos atlyginimo principas, nes asmens patirtos neturtinės žalos dydis negali būti tiksliai įvertintas pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti parenkama tokia materiali kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau atlygintų nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį bei fizinį skausmą. Visgi, vertinant tai, kad žalos atlyginimo paskirtis yra ne dar labiau nubausti kaltininką, o nukentėjusiajam kompensuoti jo patirtus neigiamus emocinius ir fizinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti paremtas objektyviu jos dydžio vertinimu, t. y. nesuabsoliutinant nukentėjusiojo interesų kartu paisant ir kaltininko interesų, be kita ko, nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltojo asmens interesus, tačiau kartu ir nukentėjusiojo, nes būtų apsunkinta reali žalą patyrusio asmens galimybė gauti kompensaciją dėl jo patirtų išgyvenimų.

Byloje surinktais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog kaltinamieji K. B. ir R. K. bendrais veiksmais padarė BK 284 straipsnyje, numatytą nusikaltimą, byloje nustatyti šios nusikalstamos veikos, kurią padarė kaltinamieji padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo), todėl nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą turi pareigą atlyginti šią žalą padarę kaltinamieji.

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų, t. y. dėl viešoje vietoje be jokios priežasties kaltinamojo K. B. nukentėjusiajam suduoto rankoje laikomu peiliu smūgio į galvą, bei šiam nugriuvus ant grindų, kaklo apkabinimo, galvos atlošimo, galvos stumtelėjimo žemyn, po ko nukentėjusysis veidu trenkėsi į laipto pakopą ir kaltinamojo R. K. nukentėjusiajam suduotų spyrių į nukentėjusiojo šoną, dešinę ranką, jis patyrė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados Nr. G 1886/2017(03) matyti, kad nukentėjusiajam konstatuotos dvi muštinės galvos žaizdos, kas patvirtina, jog pirmasis smūgis nukentėjusiajam buvo suduotas į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą, be to konstatuoti ir sumušimai veido kairėje bei dešinio klubo pusėse. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad abu kaltinamieji elgėsi įžūliai, tyčia, dėl menkavertės priežasties užpuolė nukentėjusįjį, K. B. nukentėjusiajam trenkė į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, o kaltinamasis R. K. gulintį nukentėjusįjį spardė, kas neabejotinai galėjo sukelti didesnes pasekmes nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei. Teismui nekelia abejonių ir tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, kuriuos jie atliko viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, galėjo patirti baimės, pažeminimo jausmus, nerimą dėl savo sveikatos būklės. Visgi, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų neteisėti veiksmai nesukėlė nukentėjusiajam ilgalaikių, nepašalinamų, liekamųjų reiškinių, nes nukentėjusiajam padaryta muštinės žaizdos viršugalvyje ir kairio paakio srityje, taip pat susiformavusios kraujosruvos veide bei dešiniame klube, buvo trumpalaikio pobūdžio sužalojimai. Byloje esančiais specialisto išvadose pateiktais duomenimis iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis po įvykio buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba – susiūtos nedidelės apie vieno centimetro muštinės žaizdos viršugalvio (ar pakaušio) ir kairio paakio srityje, tačiau galvos smegenų sukrėtimas nediagnozuotas, siūlai pašalinti po dešimties dienų, konstatuota, kad žaizdos sugijusios gerai, taigi sužalojimai nesukėlė ilgesnio nei dešimties dienų sveikatos sutrikimo (t. 1, b. l. 5-10). Taigi, kaip matyti, jokių rimtesnių sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo nustatyta. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad nors nukentėjusysis patyrė tam tikrus išgyvenimus dėl įvykusio įvykio, dėl sužaloto veido buvo kiek apribota galimybė bendrauti su kitais asmenimis, tačiau nukentėjusysis nenurodė, kad jo rutina būtų esmingai pakitusi, jam nebuvo atliekama jokia operacija, taip pat nebuvo skirtas stacionarinis gydymas, jis nesikreipė ir į psichologus ir pan..

Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims už panašaus pobūdžio sužalojimus, kuomet padarius viešosios tvarkos pažeidimą nežymiai sutrikdoma asmens sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, net ir vėlesnėje teismų praktikoje, nei įvykęs įvykis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse, tačiau tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Atsižvelgdamas į pirmiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma – 17000 Eur, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį, kaltinamųjų turtinę padėtį (šiuo metu R. K. laikinai nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, jo pajamas per mėnesį sudaro tik gaunama bedarbio pašalpa, kurios dydis yra apie 300 Eur, tačiau, jo paties teigimu, jo šeima turi nekilnojamąjį turtą - butą, žemės sklypą, taip pat jis augina nepilnametį vaiką; K. B. dirba, apsaugos darbuotoju, taip pat verčiasi individualia veikla, ir gauna per mėnesį apie 1500 Eur pajamų, turi nekilnojamąjį turtą – yra paveldėjęs dalį pastato ir žemės sklypo, šeima turi automobilį, augina du nepilnamečius vaikus), jų kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, yra pernelyg didelė, neadekvati, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamųjų nukentėjusiajam priteistinas 1300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, tokia suma laikytina proporcinga ir neviršija teismų praktikoje priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti priteista didesnė, nei teismo priteistoji suma neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo D. M. pareikšto civilinio ieškinio, jis prašo kaltinamiesiems taikyti dalinę civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į kiekvieno iš kaltininko padarytus nusikalstamus veiksmus prieš jį.

Pagal bendrąją Civiliniame kodekse įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartota ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, t. y. atsakomybė yra solidarioji, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Bendrininkaujant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas solidariai priteisiamas iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). CK 6.279 straipsnio 4 dalyje nustatyta to paties straipsnio 1 dalies išimtinė taisyklė, reglamentuojanti atvejus, kai keli asmenys atliko atskirus, o ne bendrus veiksmus. Įrodžius, kad žala atsirado būtent dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, atsako tik tas asmuo, o kitiems asmenims atsakomybė neatsiranda. Tada būtina nustatyti, kad tarp jų veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens veiksmus.

Byloje nustatyta, kad dėl bendrų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, nuosprendyje kvalifikuotų pagal BK 284 straipsnį, nukentėjusiajam D. M. padaryta neturtinė žala, kurią teismas įvertino 1300 Eur. Kaltinamųjų neteisėti veiksmai atlikti tuo pačiu metu ir jie priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su nukentėjusiajam atsiradusia žala. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, tiek kaltinamasis K. B., tiek ir kaltinamasis R. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jie yra atsakingi dėl jam kilusios žalos – būtent dėl abiejų kaltinamųjų veiksmų – panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį, pastarasis patyrė fizinį skausmą ir jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Tiek K. B. smurtinių veiksmų pasekmės - muštinių žaizdų pakaušio ir kairio skruosto srityje, minkštųjų audinių sumušimai, kraujosruvos kairės akiduobės srities minkštuosiuose audiniuose, tiek R. K. - minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos dešiniame klube, nulėmė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl neabejotinai abu kaltinamieji yra solidariai atsakingi už bendrais nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes (fizinio skausmo sukėlimą ir nežymaus sveikatos sutrikdymą) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, nusikaltimu padarytą neturtinę žalą privalo atlyginti ją padarę asmenys, konkrečiu atveju – kaltinamieji K. B. ir R. K., taikant jiems solidariąją atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų leisti konstatuoti, kad šiuo atveju kaltinamųjų atsakomybė turėtų būti ne solidarioji, o dalinė. Nukentėjusysis taip pat jokių argumentų, kodėl kaltinamųjų prievolę reikėtų traktuoti kaip dalinę, o ne solidariąją nei civiliniame ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Vien faktas, kad kaltinamasis K. B. buvo incidento iniciatorius, trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, o kaltinamasis R. K. jį tik spardė, nesudaro pagrindo taikyti dalinės civilinės atsakomybės rūšies, nes kaip paminėta pirmiau, abiejų kaltinamųjų neteisėti veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. abu kaltinamieji padarė žalą nukentėjusiajam ir priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Teismas pažymi, kad atsakomybės rūšies nustatymas yra teisinis santykio kvalifikavimas pagal šalių nurodytas aplinkybes, todėl net ir tais atvejais, kai teismas nesivadovauja ieškovo prašoma taikyti civilinės atsakomybės rūšimi, o teismas ex officio (pagal pareigas) taiko kitą rūšį, tai nelaikytina ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60-516/2017).

Teismas konstatavęs solidariąją kaltininkų prievolę, šiuo nagrinėjamu atveju neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl kaltinamųjų dalių esant civilinei atsakomybei nustatymo, nes solidariosios atsakomybės skolininkai kreditoriui atsako visos prievolės dydžiu ir nėra teisinio pagrindo šioje byloje spręsti dėl tokių dalių nustatymo.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis D. M. patyrė 900 Eur išlaidų už jam advokato teikiamą teisinę pagalbą byloje, kurias prašo priteisti iš kaltinamųjų (t. 4, b. l. 61). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad advokatas nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, susipažino su byla, parengė civilinį ieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui, atstovavo nukentėjusįjį teisiamuosiuose posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį, prašymus, teikė papildomus įrodymus (2019 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 10351540, 2020 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1082854.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji prašė visiškai juos išteisinti, su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, konstatuoja, kad nukentėjusysis, norėdamas tinkamai apginti savo interesus teisme, turėjo išlaidas, susijusias su jam teikiama teisine pagalba. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama du kartus, vieną kartą apeliacinės instancijos teisme, iš viso vyko vienuolika teismo posėdžių, vienas iš analizuotų klausimų teisme buvo tiesiogiai susijęs su nukentėjusiuoju ir jam priteistos neturtinės žalos dydžiu, todėl nukentėjusiajam teisinė pagalba buvo būtina, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajam patirtos išlaidos privalo būti atlygintos.

Teismas, priteisdamas išlaidų dydį, privalo atsižvelgti į šias aplinkybes: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atstovas advokatas R. P. šioje byloje parengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį D. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisiamųjų posėdžių metu, taip pat atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisiamųjų posėdžių skaičių bei trukmę, nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, ginant nukentėjusiojo interesus teisme, suteiktų paslaugų apimtį, įvertinęs visus kriterijus, nurodytus pirmiau, daro išvadą, kad prašoma priteisti 900 Eur išlaidų suma yra pagrįsta, proporcinga proceso sudėtingumui ir atitinka teismų praktikoje paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydį, todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas priteisti visas nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas – 900 Eur. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir jos priteistinos nukentėjusiajam D. M. iš kaltinamųjų R. K. ir K. B. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno kaltinamojo po 450 Eur.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Tyrimui reikšmingi daiktai, nusikalstamos veikos priemonės ir objektai, ant kurių išlikę šios nusikalstamos veikos pėdsakų – 4 fotonuotraukos bei skaitmeninė laikmena (1 CD) su informacija, gauta atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 100 MGL (3765 Eur) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam paskirti 100 MGL (3765 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 m. baudžiamuoju įsakymu R. K. paskirta ir neatlikta galutine subendrinta bausme – 19 MGL (715,36 Eur) dydžio bauda, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 100 MGL baudos pridėti visą 19 MGL (715,36 Eur) dydžio baudą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 m. baudžiamąjį įsakymą ir paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – 119 MGL (4480,36 Eur) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nukentėjusiojo D. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistųjų K. B. ir R. K. nukentėjusiajam D. M. solidariai priteisti 1300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti nukentėjusiajam D. M. 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų lygiomis dalimis iš nuteistųjų R. K. ir K. B., t. y. iš kiekvieno nuteistojo po 450 Eur.

Skaitmeninę laikmeną (1 vnt. CD) su informacija, gautą atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus ir 4 fotonuotraukas, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.