- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- A8.-133-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03494-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. V.
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Advokatai
- Akvilė Povilanskaitė, Agnė Aleksejevaitė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VĮ Registrų centras 2020 m. lapkričio 26 d. surašė O. V. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadove (direktore), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) tvarkytojui Bendrovės 2018 m. ir 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. V. apie teismo posėdžio vietą , ir laiką informuota tinkamai (b. l. 45–47, 48). Teismui pasiūlius O. V. pateikti nuomonę dėl teismo posėdžio organizavimo rašytinio proceso tvarka, jame nedalyvaujant ir pateikiant rašytinius paaiškinimus, O. V. atstovė advokato padėjėja Akvilė Povilanskaitė el. paštu pateikė teismui sutikimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir rašytinius paaiškinimus (b. l. 15–19). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą, VĮ Registrų centro atstovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, o O. V. atstovė advokatės padėjėja Agnė Aleksejevaitė – papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 53–58, 68–76). Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir VĮ Registrų centro atstovui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).
Pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose O. V. atstovė nurodė, kad O. V., kaip vienintelė įmonės akcininkė, 2017 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą sustabdyti įmonės veiklą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sustabdymą buvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai. O. V., priėmusi sprendimą dėl įmonės veiklos sustabdymo, 2017 m. birželio 28 d. priėmė papildomą spendimą – nutraukti darbo sutartį. O. V., kaip įmonės direktorės, darbo sutarties nutraukimas buvo registruotas Valstybinėje socialinio draudimo fondo valdyboje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne tik priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį, tačiau Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka priėmė sprendimą dėl direktorės atleidimo (atšaukimo). Nutraukus darbo sutartį nuo 2017 m. birželio 30 d., faktą įregistravus Valstybinėje socialinio draudimo fondo valdyboje, O. V. neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo vykdyti įmonės direktorės funkcijų, atsakyti už įmonės dokumentų/duomenų teikimą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra šio nusižengimo padarymo subjektas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei 2018 m., nei 2019 m. veikos nevykdė, pinigų srautų nebuvo, sandoriai, kurių pagrindu įmonė būtų įgijusi turto ir/ar prievolių, nebuvo sudaryti. Todėl ir įmonės veiklos rezultatų, kuriuos reikėtų pateikti Registrui, nebuvo. Visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklauso vienam akcininkui – O. V., todėl akcininko raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Ji pagal vienintelės akcininkės O. V. pranešimą buvo įstatymo nustatyta tvarka atšaukta iš įmonės vadovės pareigų. Todėl O. V. nekilo pareiga/prievolė pateikti Registrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 m. ir 2019 m. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo požymiams, kadangi O. V. nėra ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo specialusis subjektas (b. l. 15–19).
VĮ Registrų centro rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad, Registro duomenimis, O. V. nuo 2008 m. kovo 26 d. paskirta Bendrovės vadove. Šie duomenys įregistruoti nuo 2008 m. balandžio 3 d., kaip ir duomenys, kad O. V. yra vienintelė Bendrovės akcininkė. Bendrovės 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus Registro tvarkytojui 2018 m. gegužės 28 d. interaktyviai pateikė buhalterė, nurodžiusi, kad finansines ataskaitas pasirašė direktorė O. V.. Registro tvarkytojui pateiktą 2017 m. gruodžio 31 d. trumpo balanso priedą pasirašė būtent O. V.. Aplinkybė, kad Bendrovė informavo VMI apie veiklos sustabdymą ir gavo leidimą neteikti VMI finansinių deklaracijų, neapima įpareigojimų kitiems valstybės subjektams. Pagal ABĮ 19 straipsnio 1 dalį, bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – vadovą. Nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas sietinas su O. V., kaip Bendrovės darbuotojos, pareigomis, tačiau neatleidžia jos nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo. O. V. atsakomybės nešalina aplinkybė, kad ji yra pateikusi prašymą nuo 2017 m. birželio 30 d. atleisti ją iš Bendrovės direktorės pareigų ir jos, kaip vienintelės akcininkės, 2017 m. birželio 30 d. sprendimas dėl O. V. atleidimo iš pareigų. Registro duomenis, O. V. iki šiol yra Bendrovės akcininkė ir direktorė. Apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą ir darbo sutarties pasibaigimą bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės valdymo organo įgaliotas asmuo privalo pranešti Registro tvarkytojui (ABĮ 37 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju informacija apie Bendrovės vadovo pasikeitimą Registrui nebuvo pranešta. Be to, O. V. nepateikė duomenų apie vienintelės akcininkės sprendimą priimti į Bendrovės direktoriaus pareigas kitą asmenį. Negalima situacija, kai Registre įregistruotas juridinis asmuo neturėtų vadovo (ABĮ str. 1 d.).
Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose O. V. atstovė nurodė, kad po Bendrovės vienintelės akcininkės 2017 m. birželio 30 d. sprendimo dėl direktorės atleidimo O. V. kreipėsi į VĮ Registrų centrą siekdama išsiaiškinti, ar ji turi informuoti apie bendrovės valdyme įvykusius pasikeitimus. Jai buvo atsakyta, kad dokumentus reikia pateikti tik tuo atveju, kai keičiamas vadovas. O. V. pakartotinai 2021 m. sausio 18 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pasikeitimo, tačiau buvo nustatyti prašymo trūkumai, nurodant, kad nepateiktas dokumentas, patvirtinantis sprendimą dėl naujo bendrovės vadovo paskyrimo. Sustabdžius veiklą, su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone buvo susitarta, kad 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai bus pateikti 2018 m. Atsižvelgiant į šį susitarimą, taip pat į tai, kad 2017 m. Bendrovė iš tiesų 6 mėn. vykdė veiklą, Bendrovės vardu 2018 m. buvo pateikti 2017 m. finansinės atsakomybės dokumentai. Bet tai nereiškia, kad O. V. buvo Bendrovės vadovė 2018 m. O. V. pasirašė 2017 m. gruodžio 31 d. balanso priedą ne kaip vadovė, einanti pareigas, o kaip asmuo, ėjęs šias pareigas 2017 m. šešis mėnesius. VĮ Registrų centro atsisakymas išregistruoti O. V. Registre kaip Bendrovės direktorę, neatitinka nei viešojo intereso, kad valstybės viešajame registre skelbiama informacija būtų objektyvi, nei paties Registro paskirties, nei O. V. teisėtų lūkesčių.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 6–8) matyti, kad O. V. nuo 2008 m. kovo 26 d. paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d. (t. y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 10 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai turėjo būti pateikti Registro tvarkytojui atitinkamai iki 2019 m. birželio 1 d. ir 2020 m. birželio 1 d., tačiau nebuvo pateikti. Kaip ir nėra ginčo, kad pareigą pateikti šiuos dokumentus turėjo būtent Bendrovės vadovas. Atsižvelgiant į protokolą surašiusios institucijos ir O. V. rašytinius paaiškinimus, esminis šios bylos klausimas yra tai, ar O. V. minėtos pareigos vykdymo metu buvo Bendrovės vadove, t. y. ar ji yra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas.
Iš Registro išplėstinio išrašo matyti, kad O. V. taip pat nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki šiol yra Bendrovės vienintelė akcininkė. Prieš teismui atsakant į iškeltą klausimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo atveju teismas O. V. inkriminuotą veiką (tiksliau, neveikimą) vertina jos, kaip Bendrovės vadovės, o ne akcininkės, pareigų kontekste. Kitaip tariant, teismas nevertina, ar O. V., kaip Bendrovės akcininkės, elgesys nepaskyrus naujo vadovo yra (ne) tinkamas.
Žemesnės instancijos teismas
Nepaisant to, kad Registro išplėstiniame išraše nurodyta, jog O. V. iki šiol yra Bendrovė direktorė, iš O. V. teismui kartu su pirminiais rašytiniais paaiškinimais pateiktų priedų matyti, kad: 1) ji Bendrovės vienintelei akcininkei pateikė 2017 m. birželio 28 d. prašymą dėl atleidimo iš einamų pareigūnų savo noru nuo 2017 m. birželio 30 d. (b. l. 24); 2) Bendrovės vienintelės akcininkės 2017 m. birželio 30 d. sprendimu nuspręsta O. V. atleisti iš direktorės pareigų (b. l. 25); 3) darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (savo noru) ir vienintelės akcininkės sprendimu nutraukta nuo 2017 m. birželio 30 d. (b. l. 20–23); 4) 2017 m. birželio 30 d. pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą nurodyta, kad O. V. valstybinio socialinio draudimo pabaiga yra 2017 m. birželio 30 d. (b. l. 32). Taigi, iš pateiktų dokumentų matyti, kad O. V. nuo 2017 m. birželio 30 d. yra atleista iš Bendrovės direktorės pareigų.
Be abejo, teismui yra žinoma apygardos teismų išplėtota praktika, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Sodros duomenys iš esmės reiškia tik tai, jog Sodrai buvo pateiktas pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Sodros duomenys yra susiję su bendrovės vadovo socialinėmis garantijomis („vidiniai“ santykiai), bet nėra vienareikšmiškas įrodymas, jog asmuo nustojo buvęs juridinio asmens vadovu ir jam neprivalomos ABĮ nustatytos pareigos. Įmonės vadovas nėra įprastas įmonės darbuotojas, kadangi bendrovės vadovas yra ne tik bendrovės darbuotojas, bet vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABI 37 str. 1 ir 4 d.), kuriam privalo būti taikoma specifinė ABI reglamentuota išrinkimo, atšaukimo/atleidimo ir atsistatydinimo tvarka. Dėl šios priežasties vadovo pareigų bendrovėje ėjimo laikotarpis negali būti apibrėžiamas remiantis tik Sodros nurodomomis valstybinio socialinio draudimo pradžios ir pabaigos datomis. Pareiga teikti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus yra įtvirtinta įstatymais („išoriniai“ santykiai) (CK 2.66 str. 4 d., 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 2, 7 p.), dėl šios priežasties nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su įmonės vadovo, kaip darbuotojo, pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas (24 punktas) ir kt.).
Kita vertus, minėtame apygardos teismo nutarime ir kitoje institucijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytoje teismų praktikoje nagrinėjamos kiek kitokios situacijos, nei susiklostė šioje byloje. Teismas turi omeny šiai bylai esminę aplinkybę – nuo 2017 m. birželio 30 d. pasibaigė O. V. ne tik „vidiniai“ santykiai, bet ir „išoriniai“, nes ji iš direktorės pareigų buvo atleista Bendrovės vienintelės akcininkės sprendimu. Minėtame apygardos teismo nutarime išaiškinta, kad tik tuomet, kai bus priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas asmenį atšaukti/atleisti, šio asmens, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai bus teisėtai pasibaigę (27 punktas).
Institucijos rašytinių paaiškinimų argumentai dėl duomenų apie O. V. atleidimą iš direktorės pareigų nepateikimą Registro tvarkytojui (dėl ko iki šiol Registre Bendrovės direktore nurodyta O. V.) nepaneigia O. V. teismui pateiktų kitų duomenų, iš kurių matyti, kad ji iš direktorės pareigų atleista vienintelės akcininkės sprendimu. Pažymėtina, kad duomenys Registre atlieka ne teisių ir (ar) pareigų nustatančią, o išviešinimo funkciją. Kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais O. V. pateikė duomenis (VĮ Registro centro pranešimas apie nustatytus trūkumus, b. l. 81–82), kurie patvirtina, kad Registre neregistruojamas bendrovės vadovo atšaukimo/atleidimo iš pareigų faktas, jeigu, be kita ko, nepateiktas dokumentas dėl naujo vadovo paskyrimo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai naujas vadovas Bendrovėje nebuvo paskirtas. Viena vertus, bendrovėje yra privalomas valdymo organas (ABĮ 19 str. 1 d.). Kita vertus, praktikoje tikrai gali susiklostyti situacija, kai pasibaigus buvusio vadovo įgaliojimams, nėra paskiriamas naujas, o buvusiam vadovui lieka tik pareiga apie jo įgaliojimų pasibaigimą pačiam pranešti Registro tvarkytojui (ABĮ 37 str. 6 d.). Pažymėtina, kad tokiu atveju buvęs vadovas neturi pareigos pateikti Registro tvarkytojui duomenis apie naują bendrovės vadovą. Taigi, vien aplinkybė, kad iki šiol Registre O. V. nurodyta kaip Bendrovės direktorė, neįrodo, jog ji iš tikrųjų eina Bendrovės direktorės pareigas, iš kurių išplaukia šiai bylai aktuali pareiga dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimo Registro tvarkytojui.
Teismo vertinimu, taikant administracinę atsakomybę asmeniui vien atsižvelgiant į viešų registrų duomenis, nepaisant kitų byloje surinktų ir jiems prieštaraujančių įrodymų, būtų formuojama ydinga teisės taikymo praktika, pagal kurią asmeniui teisinio poveikio priemonės būtų taikomos formaliai. Suprantama, kad netoleruotina situacija, kai bendrovėje nėra vadovo, kuriam įstatymas numato tam tikras pareigas, tarp jų, teikti Registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Kita vertus, kaip matyti, tokia situacija faktiškai gali susiklostyti, todėl įstatymų spraga, iš esmės neužkertanti kelio atsistatytinus/atleidus/atšaukus/ buvusį vadovą neskirti naujo, neturėtų būtu vertinama O. V., kaip buvusiai Bendrovės direktorei, nenaudai.
Dėl teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje akcentuotos aplinkybės, kad O. V. 2018 m. gegužės 28 d. (t. y. po 2017 m. birželio 30 d.) Registro tvarkytojui buvo pateikusi 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, išsamiai pasisakyta O. V. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose. Teismą visiškai įtikina nurodyti argumentai, kad O. V. pasirašė 2017 m. balansą, nes Bendrovė visgi 2017 m. pusmetį vykdė veiklą, taip pat buvo toks susitarimas su buhalterinę apskaitą tvarkančia bendrove (b. l. 85). Be to, iš institucijos rašytinių paaiškinimų matyti, kad šiuos dokumentus interaktyviu būdu pateikė buhalterė, o ne pati O. V..
Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, t. y. nenustačius O. V. veikoje (neveikime) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).
Nepaisant to, kad byla išnagrinėta O. V. naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas. Institucijos rašytiniuose paaiškinimuose teisingai nurodyta, kad pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidos atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normos. Analizuodamas BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, nuostatas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinio nusižengimo teiseną dėl O. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.