- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-04-01
- Bylos Nr.
- A6.-10-827/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02001-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Inga Štuopienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. I.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. I., a.k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą D. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, laiku neinicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, pažeidžiant kreditorės –VMI teises.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-17 nutartimi D. I. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl laiku neinicijuoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. I. teismo posėdyje nurodė, kad jis realiai nebuvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nežino apie jokias bendrovės skolas. Su jam pareikštu kaltinimu, kad jis neinicijavo bendrovės nemokumo proceso sutinka, tačiau paaiškino, kad tuo metu jis neturėjo kur gyventi, gyveno stotyje, ir vienas asmuo jam pasiūlė buvo persirašyti bendrovę savo vardu, jis sutiko, ir už tai jam buvo sumokėta 500 eurų. Minėto asmens, kuris jam pasiūlė persirašyti bendrovę savo vardu jis anksčiau nepažinojo, žino tik jo vardą „A.“, tačiau jį atpažino pagal nuotrauką, kurią jam pareigūnai parodė ikiteisminiame tyrime dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodė, kad jį apklausė FNTT tyrėjas šiame ikiteisminiame tyrime dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prieš tris savaites, tačiau ir prieš metus laiko, jis taip pat buvo apklaustas šioje byloje. Paaiškino, kad kai jis grįžo iš Suomijos, turėjo užsidirbęs pinigų, tačiau išgėrė ir jį apvogė, neturėjo kur gyventi, gyveno stotyje ir tas asmuo pats prie jo priėjo, pasiūlė persirašyti dokumentus. Perrašant įmonę, nurodė kontaktus Architektų g., dokumentai buvo tvarkomi Registrų centre. Jis sutiko būti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nes jam buvo reikalingi pinigai, tačiau turėjo savo gyvenimą, bendrovės reikalais nesirūpino. Taip pat nurodė, kad pirmą kartą FNTT pareigūnų jis buvo apklaustas kaip specialus liudytojas 2021 m. žiemą, paskutinį kartą apklaustas liudytojas jau atliekant bausmę (duomenys neskelbtini)namuose.
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) įsteigta 2020-02-27, bendrovės vadovas ir akcininkas nuo 2020-11-02 buvo D. I.. VMI 2021-08-24 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Vilniaus apygardos teismo 2021-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. EB2-2777-855-2001 minėtai bendrovei iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021-10-05. VMI yra Bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021-11-03 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 172 062,54 eurų, iš kurių pridėtinės vertės mokestis (PVM) sudaro 161 287,02 eurų ir delspinigiai 10 775,52 eurų. JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos susidarymas- tikslintos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius. Buvo atlikti šie mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2021-01-21 nurodymas nurašyti 8961,06 eurų mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2021-03-18 nurodymas nurašyti 152 668,58 eurų mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2021-04-08 nurodymas nurašyti 3055,28 eurų mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2021-05-04 nurodymas nurašyti 1451,40 eurų mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2021-05-25 sprendimas išieškoti 167 458,06 eurų mokestinę nepriemoką iš turto. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2021-01-17 (teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos) į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą išieškota tik 178,04 eurų.
Pareiškėja nurodo, kad D. I., žinodamas, kad bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad bendrovė jau nuo 2021-01-21 iš esmės nemoki, ir tai jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.
Pareiškime nurodoma, kad pagal suformuotą teismų praktiką, pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes, ar teiktų paslaugas. Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą nustatyta administracinė atsakomybė. Taip pat teismų yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nes administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai, ir vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. O ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.
Tai, kad Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki patvirtina šios aplinkybės: 1) bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, t.y. nevykdo ABĮ 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, kas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauną pajamas; 2) nuo 2021-01-21 metų Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore – VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 3) VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto bendrovė neturi;4) VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių; 5) VSDFV duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas (paskutinis atleistas darbuotojas 2021-2021-01-01), skola VSDFV sudaro 9,40 eurų.
Pareiškime nurodoma, kad bendrovės direktorius D. I. žinojo apie įmonės turimus įsipareigojimus, paskutinis darbuotojas atleistas 2021-01-01, taip pat VMI 2021-01-21, 2021-03-18, 2021-04-08 ir 2021-05-04 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2021-05-25 sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto priimti D. I. vadovaujant bendrovei. Todėl D. I. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, o kad įmonė yra nemoki jis privalėjo suvokti 2021-01-21, kai VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką, t.y. D. I. ne vėliau kaip 2021-01-21 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. I., žinojęs apie įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui (nuo 2021-01-21 nepriemoka nuo 8961,06 eurų iki 2021-09-27 teismo nutarties iškelti nemokumo bylą padidėjo iki 172 062,54 eurų), bei matydamas, kad įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veikslo nevykdė, t.y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, savo vadovaujamu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tuo pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus. D. I. tyčia pasireiškė tuo, kad jis būdamas UAB „B. T.“ direktoriumi, suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. I., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. D. I. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl savo neveikimu pažeidė kreditoriaus – VMI interesus ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymi, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2021-01-21, kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų, ir jei bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI interesus. Taip pat nurodė, kad 2021-09-27 bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla pagal pareiškėjos pareiškimą, todėl įrodinėti nemokumo fakto nėra pagrindo. Pareiškėja prašo paskirti D. I. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį (b.l. 2-6).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialus subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, nevykdymu.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal teismų praktiką įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020. Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Taigi tam, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą ar netinkamą veikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą (ar pavėluotą pateikimą) teismui, būtina buvo nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo D. I. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą bei atsižvelgdamas į VMI pateiktą prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą.
Pirmiausia pažymėtina, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įstaigos turto apskaitą, stebėti įstaigos finansinę padėtį ir, jei įstaiga turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (2007 m. sausio 18 d. įstatymas Nr. X-1048), 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988)). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. I. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perrašyta jo vardu už 500 eurų užmokestį, nes tuo metu jis neturėjo lėšų pragyvenimui, gyveno stotyje, sutiko būti minėtos bendrovės vadovu, nes jam buvo reikalingi pinigai. Realiai jis nebuvo bendrovės direktoriumi, nežinojo nei apie įmonės skolas, nei rūpinosi kitais bendrovės reikalais. Nurodė, kad FNTT pareigūnams nurodė asmens, kuris jam pasiūlė perrašyti bendrovę jo vardu vardą, ikiteisminio tyrimo metu atpažino minėtą asmenį pagal nuotrauką. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo D. I. parodymai iš esmės leidžia spręsti, kad, jo manymu, jis nebuvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl negali atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už įstatymu įmonės vadovui keliamą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas su tokiais argumentais neturi teisinio pagrindo nesutikti.
Teismas pažymi, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas inicijuoti nemokumo procesą (pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo) kelia juridinio asmens vadovui, kuris objektyviai suvokia, jog vadovauja konkrečiai įmonei. Šiuo atveju apklausiamas teisme D. I. nurodė, jog nesidomėjo nei įmonės veikla, nei dokumentais, jo vardu kiti asmenys fiktyviai valdė bendrovę. Pažymėtina, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų skyrius teismui pateikė atsakymą į paklausimą, kuriame nurodė, kad minėtoje institucijoje atliekamas plataus masto ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 04-6-0008-21 dėl G. B. ir kitų asmenų galimai apgaule, klastojant dokumentus, savo ar kitų naudai išvengtos didelės vertės turtinės prievolės (privalomų mokesčių sumokėjimo į LR biudžetą), pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. B. galimai veikdamas grupėje su kitais asmenimis ir siekdamas apgaule išvengti ar padėdamas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims išvengti privalomų mokesčių sumokėjimo į LR biudžetą, t.y. importo PVM mokesčio ir dalies muito mokesčio nuo įsigytų automobilių iš trečiųjų šalių stambiu mastu, prisidengdamas įvairių fiktyvių juridinių asmenų vardu atliko muitinės importo procedūras dėl transporto priemonių importo iš JAV ar kitų salų į Lietuvos Respubliką. Tyrimo metu nustatyta, kad šiam tikslui buvo naudojamos fiktyvios įmonės, kurias dažniausiai įsigydavo ikiteisminio tyrimo metu nustatyti asmenys ir jas perduodavo, t.y. pasakydavo juridinio asmens kodą, leisdavo šių įmonių vardu klastoti dokumentus, reikalingus nusikaltimui atlikti, G. B. ir su juo susijusiems asmenims. Tyrimo metu nustatyta, kad už fiktyvių įmonių steigimą atsakingi asmenys įvairiose Lietuvos vietose, daugiausia Vilniaus mieste, išekodavo asocialių, priklausomų nuo psichotropinių medžiagų asmenų, kurie su savimi turėdavo asmens tapatybės dokumentą ir tokiems asmenims pasiūlydavo įvairias pinigų sumas už tai, kad jie sutiktų tapti fiktyvių įmonių direktoriais. Būtent šiems asmenims būdavo paduodamos 5 įmonės akcijų pirkimo- pardavimo sutartys, kurias pasirašius dokumentai būdavo nusiunčiami paštu VĮ „Registrų centras“ ir užregistruojamas neva naujas įmonės akcininkas ir direktorius. Būtent tokiu būdu buvo naudojama ir viena iš fiktyvių įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)), kurios direktorius laikotarpiu nuo 2020-11-05 buvo paskirtas D. I., gim. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu D. I. buvo apklaustas spec. liudytojo statusu, o 2022-02-09 buvo apklaustas liudytojo statusu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai valdė, t.y. turėjo šios įmonės dokumentus, prisijungimus prie banko sąskaitų N. G., gim. (duomenys neskelbtini). Būtent su šiuo žmogumi siejami asmenys ir pasiūlė D. I. už finansinį atlygį tapti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Taip pranešimu informuojama, kad 2021 metais buvo atliktos procesinės prievartos priemonės - kratos D. I. atžvilgiu jo gyvenamojoje vietoje ir jo asmens krata, tačiau kratos metu nebuvo rasta jokių dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymu.
Todėl nagrinėjamu atveju galima daryti prielaidą, kad įmonės D. I. nėra tikrasis įmonės vadovas „(duomenys neskelbtini)“, o būtent kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai valdė, t.y. turėjo šios įmonės dokumentus, prisijungimus prie banko sąskaitų N. G., kuris buvo minėtos bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2021-10-13 iki 2020-11-05, ir būtent su šiuo žmogumi siejami asmenys ir pasiūlė D. I. už finansinį atlygį tapti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tokiu būdu D. I. neperėmė jokių bendrovės buhalterinių dokumentų, nieko nežinojo apie įmonės veiklą ir negalėjo nieko padaryti, kad sukeltų įmonės bankrotą ar pažeistų įmonės kreditorių teises, nes buvo tik formalus vadovas.
Apibendrindamas teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju, laikantis in dubio pro reo principo reikalavimų yra pagrindas spręsti, kad byloje nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, jog D. I. žinojo, kad vadovauja įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad sąmoningai prisiėmė pareigas kaip įmonės vadovas, atitinkamai darytina išvada, kad jis nebuvo ir negali būti pripažintas šios įmonės vadovu, t. y. subjektu, atsakingu už bankroto bylos neiškėlimą įmonei, kaip tai numato Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. I. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais.
nutaria:
administracinio nusižengimo bylos teiseną D. I., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.