Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. liepos 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 5 d., apie 17 val. 52 min., (duomenys neskelbtini) mieste, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,57 promilės vidutinis girtumo laipsnis, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi Q 7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nesilaikė visų atsargumo priemonių ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusią automobilių koloną pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu ,,Pagrindinis kelias“, prieš tai neįsitikinęs, kad priekyje ta pačia eismo juosta vienas iš jų vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, dėl ko sankryžoje susidūrė su į kairę pusę sukančiu automobiliu ,,VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. L.. Eismo įvykio metu buvo sugadinti abu automobiliai, kelio ženklai Nr. 708 ir 709, elektros stulpo atrama ir nukentėjusiajam G. L. nežymiai sutrikdyta sveikata. Savo veiksmais G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14, 136.2, 140.1 punktų reikalavimus. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutarimu G. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė jam 1303 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trijų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metamas.Kauno apylinkės teismas nutarime konstatavo, jog G. S. aiškinimas, kad ne jis vairavo eismo įvykio metu automobilį „Audi Q7, o V. R. – yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės bei pasekmių. Vadovaudamasis aptartais įrodymais, teismas sprendė, kad įrodyta, jog G. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas skunde nurodo, kad ne tik kad nėra objektyvių įrodymų dėl to, kad automobilį Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, tačiau nėra ir pakankamų objektyvių įrodymą dėl to, kad dėl eismo įvykio kaltas yra automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. G. S. skunde pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju G. S. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispoziciją, tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ši pavojinga veika buvo priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, tai yra šiuo atveju byloje surinkti įrodymai turėtų patvirtinti išvadą kad automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas lenkė (įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą) automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas rodė kairįjį posūkio signalą ir buvo persirikiavęs posūkiui į kairę, o ne apvažiavo jį iš dešinės ir (ar) nepalaukė, kol šis automobilis atlaisvins eismo juostą. G. S., nuomone, teismas aplamai nevertino kieno iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti bei formaliai nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas „Audi Q7“ vairuotojas G. S.. G. S. skunde rašo, kad V. R., apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad įvykio metu būtent jis vairavo automobilį „Audi Q7“. Jis nurodė, kad lenkė apie 4 mašinas, lenkimą pradėjo toje vietoje, kur yra punktyrinė linija ir kad VW Transporter vairuotojas kairiojo posūkio nerodė, taip pat nurodė, kad susidūrimas įvyko dar prieš įsukimą į kairėje esantį lauko keliuką. Skunde apeliantas nurodo, kad E. A. taip pat paliudijo, kad toje vietoje kur „Audi Q7“ atliko lenkimą yra punktyrinė linija leidžianti lenkti, bei tai, kad kiti vairuotojai važiuojantys priekyje posūkio į kairę nerodė. Liudytojas E. A. taip pat paaiškino, kad susidūrimas įvyko prieš pat įsukimą į kairėje esantį keliuką bei kad po susidūrimo ant asfalto dangos liko įdauža, kuria jis nufotografavo bei nufilmavo bei visa tai pateikė policijos pareigūnams. G. S. skunde dėsto, kad nukentėjusysis G. L. nenurodė, kad jis prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą būtų įsitikinęs, ar kas nors neatlieka lenkimo manevro, tiesiog paaiškino, kad įsitikino tik tai ar niekas neatvažiuoja iš priekio, o ar kas nors buvo atlikęs lenkimo manevrą jis nematė, kitaip tariant, nežiūrėjo ir tuo neįsitikino. Tik jau vėlesnių apklausų metu nurodė, kad prieš sukant į kairę pusę pasižiūrėjo per veidrodėlį, kad paskui važiuojantys automobiliai neatlikinėja lenkimo manevro. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiojo G. L. ir kitų asmenų parodymai skiriasi. Skunde daroma išvada, kad nukentėjusiojo G. L. parodymų, kad jam pradėjus kairio posūkio manevrą nieko lenkime nebuvo ne tik kad nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, tačiau priešingai jo tokius parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai (liudytojo V. R. ir E. A. parodymai). Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad „Audi Q7“ vairuotojas jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir atlikinėjo lenkimo manevrą bei kad VW Transporter vairuotojas jį turėjo pastebėti liudija ir tas faktas, kad „Audi Q7“ lenkė tris ar keturias mašinas, tad tam kad priartėti prie VW Transporter reikalingas laiko tarpas, tiek liudytojas V. R., tiek ir liudytojas E. A. nurodo, kad lenkimas įvyko esant punktyrinei linijai. Pagal Eismo įvykio vietos planą ištisinė linija prasideda ir eina viso 52,5 metro iki tol eina punktyrinė linija, kuriai esant ir buvo atliekamas lenkimo manevras, kas rodo, kad „Audi Q7“ vairuotojas iki susidūrimo nuvažiavo nemažą atstumą dėl ko VW Transporter turėjo jį pastebėti. Skunde nurodoma, kad kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano, jame yra pažymėta automobilio „Audi Q7“ palikti stabdymo pėdsakai ant kelio (5,2 metro), kaip matyti stabdymo pėdsakai yra susiformavę dar iki keliuko esančio kairėję, į kurį teigia sukęs nukentėjęs asmuo. Tiesa koks atstumas nuo pėdsakų pabaigos iki keliuko vedančio į kairę pradžios nėra nurodyta, tačiau pagal eismo įvykio vietos planą matyti, kad stabdymo pėdsakų pabaiga dar yra gerokai iki keliuko vedančio į kairę. Šios aplinkybės rodo, kad „Audi Q7“ buvo lenkime, jį VW Transporter vairuotojas turėjo pastebėti ir jam duoti kelia, tačiau jo nepastebėjo ir sukdamas į kairę sudarė kliūtį, kas ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. G. S. skunde daro išvadą, kad eismo įvykis įvyko dėl VW Transporter vairuotojo kaltės. KET 103 punkte nustatyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Nukentėjęs G. L. prieš susidūrimą suko į kairę, t. y. išvažinėjo iš kelio, tačiau nedavė kelio jį lenkiančiai „Audi Q7“ vairuotojui, t.y. sukdamas į kairę sudarė kliūtį, kas ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad net ir teismui surinkus pakankamai objektyvių įrodymų bei nustačius, kad „Audi Q7“ vairuotojas pažeidė KET 140.1 punkto reikalavimus, tai nesudaro pagrindui konstatuoti, kad jis būtent ir yra kaltas dėl šio eismo įvykio, t.y. kad šis pažeidimas buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiu kilti. Skunde remiamasi Kauno apygardos teismo byla ATP-526-238/2016, kurioje analizuojama panaši situacija, ir padaryta išvada, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, numatančius draudimą lenkti transporto priemones tam neskirtoje vietoje, nešalina kito vairuotojo kaltės padarius KET 103 punkto reikalavimų pažeidimą.Apeliantas nurodo, kad teismas atmetė prašymą skirti ekspertizę. G. S. nuomone, aptartų įrodymų pagrindu galima pagrįstai daryti išvadą, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kad dėl eismo įvykio kaltas „Audi Q7“ vairuotojas, priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo nukentėjusio G. L. veiksmai.Apelianto teigimu teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad „Audi Q7“ vairavo G. S.. Skunde pažymima, kad nei liudytoja A. D., nei liudytojas E. A. nenurodė, kas vairavo transporto priemonę, t.y. nenurodė, kad ja būtų vairavęs G. S.. Jis tik nurodė, kad kitų asmenų nematė, dėl ko ir padarė savo subjektyvią išvadą, kad vairavo būtent jis. Tačiau vien ta aplinkybė, kad atvykę liudytojai nematė kitų asmenų neduoda teismui pagrindo objektyviai išvadai, kad vairavo būtent G. S.. G. S. skunde nurodo, kad liudytojas E. A. parodė, kad tuo metu kaip priėjo prie G. S. jis į jį kreipėsi kitu vardu ir klausė ką tu padarei. Paklausus kokiu vardu, atsakė kad kreipėsi į jį vardu V. ir dar kartą pakartojo, jog G. S. ant jo pasakė „V. ką padarei“. Minėtas liudytojas taip pat paliudijo, kad „Audi Q7“ langai yra tamsinti, o priekinis stiklas buvo suskilęs gabaliukais ir pro juos nieko nesimatė. Kas sėdėjo už vairo nurodė, kad nematė ir pasakyti negali, taip pat paliudijo, kad mašinos viena nuo kitos buvo nutolę apie 30 metrų, kad „Audi Q7“ buvo griovyje ant šono, bei kad galinis langas pro kurį išlipo G. S. yra priešingoje pusėje žiūrint nuo VW Transporter pusės. Taip pat paliudijo, kad toje vietoje, kur po įvykio buvo „Audi Q7“ yra apie 1 metro griovys, bei nurodė, kad kol skambino, kol buvo prie VW Transporter negalinti pasakyti atsakyti pasišalino ar ne.Skunde nurodoma, kad V. R. pabėgo, nes buvo šoke, galvodamas, kad G. S. negyvas. Vėliau į įvykio vietą sugrįžo, iš kur sužinojo, kad G. S. yra nuvežtas į policiją. Tad į policiją nuvyko ir jis bei ten policijos pareigūnams pasakė, kad vairavo jis, bet jo niekas neklausė ir išvijo, tada jis vėl nuvyko į įvykio vietą pateikė pareigūnams mašinos dokumentus ir jam buvo gražinta mašina. Skunde daroma išvada, kad nė vienas liudytojas nepatvirtino, matęs kad transporto priemonę vairavo būtent G. S.. Tiek A. D., tiek ir E. A. nurodė, kad kas vairavo nematė. V. R. taip pat paaiškino, kad būtent jis policijos pareigūnams pateikė automobilio dokumentus, ir jam automobilis buvo atiduotas, jis paaiškino, kad po eismo įvykio su G. S. nebendravo ir kad dokumentai visuomet buvo pas jį kadangi jis ir vairavo. Ši aplinkybė taip pat liudija, kad „Audi Q7“ vairavo V. R..Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neapklausė E. R. (V. R. sutuoktinės), kuri matė ir galėjo paliudyti, kas vairavo transporto priemonę išvažiuojant iš namų, V. G., su kuriuo V. R. bendravo sustojus prie šašlikinės, V. P.. Nurodo, kad taip pat buvo prašoma iškvieti ir apklausti liudytojais teisme asmenis, kurie buvo apklausti policijos, o būtent A. V., I. N. ir L. V., tačiau juos iškviesti ir apklausti teismas taip pat atsisakė ir šių asmenų parodymų, nors jie ir buvo apklausti policijos, aplamai nevertino ir kodėl juos atmetė bei kodėl jais nesiremia teismo nutartyje nepasisakė. Apelianto teigimu minėti liudytojai ne tik kad patvirtino, kad vairavo ne G. S., o V. R., tačiau ir patvirtino, kad A. V. matė V. R. pasišalinant iš įvykio vietos bei jį atpažino policijoje pagal nuotraukas.Skunde nurodoma, kad buvo prašoma iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-45350-15, esančios Marijampolės apskrities VPK išreikalauti transporto priemonės Audi Q7 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-08-24 atliktos apžiūros metu paimtus bei supakuotus objektus, juos prijungti prie nagrinėjamos administracinės bylos bei paskirti mikroobjektų kriminalistinį tyrimą (pluoštinių bei biologinių medžiagų ekspertizę), G. S., ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Detalesni klausimai bus pateikti teismui išreikalavus bei prijungus prie bylos mikroobjektus. Tačiau teismas šį prašymą taip pat atmetė, motyvuodamas, kad byloje įrodymų pakanka.Skunde pažymima, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. Specialisto išvadoje Nr. G683/2015 (09) specialistas į jam užduotą klausimą ar G. S. konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu jam vairuojant automobilį atsakė, kad G. S. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti jam esant bet kurioje salono vietoje. Kas liečia dėl V. R. sužalojimų, specialistus 2015 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje Nr. G694/2015 (09) į jam užduotą klausimą ar V. R. konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu jam vairuojant automobilį atsakė, kad V. R. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir eismo įvykio metu jam vairuojant automobilį.G. S. skunde daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie objektyviai visų pirma patvirtintų kad dėl eismo įvykio yra kaltas būtent automobilio „Audi Q7“ vairuotojas, t.y. kad o veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie teismui leistų daryti pagrįstą išvadą, kad automobilį „Audi Q7“ vairavo G. S.. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime prašo G. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

G. S. apeliacinis skundas tenkintinas.Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.Nagrinėjamu atveju, G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad jis 2015-08-05, apie 17 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,57 promilės vidutinis girtumo laipsnis, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Audi Q 7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nesilaikė visų atsargumo priemonių ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusią automobilių koloną pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu ,,Pagrindinis kelias“, prieš tai neįsitikinęs, kad priekyje ta pačia eismo juosta vienas iš jų vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, dėl ko sankryžoje susidūrė su į kairę pusę sukančiu automobiliu ,,VW Transporter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu G. L.. Eismo įvykio metu buvo sugadinti abu automobiliai, kelio ženklai Nr. 708 ir 709, elektros stulpo atrama ir nukentėjusiajam G. L. nežymiai sutrikdyta sveikata.Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad bes specialaus tyrimo negalima daryti vienareikšmės neabejotinos išvados, kad tik G. S. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių, t. y. automobilių, kelio ženklų, elektros stulpo atramos apgadinimo ir nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. vairuojamas VW „Transporter“ suko į kairėje pagrindinio kelio esantį lauko įvažiavimą, kai tuo pačiu metu automobilių koloną lenkė automobilis „Audi Q7“. Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 103 punkte nustatyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Nagrinėjamu atveju iš faktinių aplinkybių matyti (to neneigia ir pats nukentėjusysis), kad G. L. prieš susidūrimą suko į kairę, t. y. išvažinėjo iš kelio, tačiau nematė jį lenkiančio automobilio „Audi Q7“. Nors byloje surinkta nemažai duomenų (eismo įvykio schema, fotonuotraukos, vaizdo medžiaga, liudytojų parodymai), tačiau jų nepakanka neabejotinai išvadai, kad tik automobilio „Audi Q7“ vairuotojo neatitinkantys KET veiksmai sudarė priežastį, kuri nulėmė minėtų padarinių atsiradimą. Byloje vertinant tik vieno eismo įvykio dalyvio veiksmus, nenustačius kito eismo įvykio dalyvio (G. L.) veiksmų teisingumo, nėra galimybės nustatyti įvykio būtinosios padarinių kilimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, siekiant pašalinti abejones, objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir patikrinti byloje iškeltas eismo įvykio versijas, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien fotonuotraukų, schemos, vaizdo įrašo, medicinos specialisto išvadų, apklaustų liudytojų parodymų bei pareigūnų vertinimo ir išvadų dėl įvykio mechanizmo, nepakanka. 2016 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu G. S. atstovas advokatas V. R. pateikė prašymą skirti kompleksinę medicininę - eismo įvykio ekpertizę. Teismas šį prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad teismui pakako duomenų priimti procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tikslinga spręsti klausimą dėl specialistų (ekspertų) pasitelkimo siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su G. S. skundo argumentu, kad teismas neapklausė ir nevertino visų liudytojų, kurie buvo apklausti bylą tiriant Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio metu liko neapklausti liudytojai, kurie tiesiogiai matė eismo įvykį ar buvo eismo įvykio vietoje, t.y. R. B., N. D., A. V.. Taip pat liko nepatikrinti ir neįvertinti įvykio tiesiogiai nemačiusių asmenų I. N. ir L. V. parodymai duoti įvykį tiriant kelių policijos skyriuje. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, tarp jų ir liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, teisme neapklausęs minėtų liudytojų, nesant tam objektyvaus pagrindo, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra svarbūs, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo argumentai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

G. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.