- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-526-238/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. spalio 10 d., 19.40 val. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai 8,40 km, vairuodamas transporto priemonę su įjungta avarinės šviesos signalizacija, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš sukdamas į kairę, t. y. išvažiuodamas iš kelio, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 108, 111, 3 pr. 1.1 punktų reikalavimus.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Institucijos) 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu M. B. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 28 Eur bauda; 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 28 Eur bauda. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. Šį nutarimą M. B. apskundė Kauno apylinkės teismui
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi M. B. skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent dėl to, jog M. B., vairuodamas transporto priemonę su įjungta avarinės šviesos signalizacija, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš sukdamas į kairę, t. y. išvažiuodamas iš kelio, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei, įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.
Šalies argumentai
M. B. apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad teismas vadovavosi G. M., iš tikrųjų kaltos dėl įvykusio eismo įvykio, pasikviestų liudytojų J. P., K. A., A. P., D. P., I. R., J. J. ir kt. parodymais kaip objektyviais, nors visi šie asmenys yra glaudžiais draugystės ryšiais susiję su G. M., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, o M. B. parodymus laikė subjektyviais ir jais nesirėmė. Teismas dėl nesuprantamų priežasčių neskyrė eismo įvykio autotechninės ekspertizės. Mano, kad teismas nepagrįstai jo paaiškinimus vertino paprasčiausiai kaip gynybinę versiją, realiai nesiekdamas pašalinti byloje kilusių prieštaravimų ir neaiškumų ir tinkamai nenustatė, ar jo veiksmai buvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jo veiksmuose nebuvo veikos, kuri pažeistų KET reikalavimus, tarp jų ir 8, 9, 103, 106 ir 3 pr. 1.1 p., kadangi jis, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, norėdamas atkreipti kitų eismo dalyvių, kuriuos matė tolumoje važiuojančius už jo, dėmesį ir įspėti juos, jis įsijungė avarinę šviesos signalizaciją, o pamatęs teritoriją, į kurią yra galimas įvažiavimas (kelio ženklinimo juosta ties įvažiavimu yra punktyrinė, t. y. leidžianti atlikti toje vietoje manevrą) ir kurioje galėtų sustoti bei įvertinti, dėl kokių priežasčių prietaisų skydelyje įsijungė indikacinė lemputė, informuojanti apie perdegusį žibintą, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu visų pirma prieš pradėdamas posūkio manevrą sulėtino greitį, kad galėtų tinkamai jį atlikti. Po to, įvertinęs aplinkybes, kad kelio atkarpa, kurioje važiavo ir kurioje įvyko eismo įvykis, yra dviejų eismo juostų, o kelias yra paženklintas siaurąją ištisine linija, žyminčia priešingas eismo kryptis, o taip pat įsitikinęs, jog nėra iš priekio kita eismo juosta atvažiuojančių mašinų ir parodęs atitinkamos krypties posūkio signalą, taip įspėdamas paskui jį tolumoje važiuojančių transporto priemonių vairuotojus, pradėjo posūkio manevrą į kairėje pusėje esančią kavinės teritoriją. Nespėjus užbaigti manevro (įvažiuoti į kavinės teritoriją), tačiau jau visiškai jį atlikus, netikėtai išgirdo slystančio automobilio padangų garsą ir po kelių akimirkų pajuto stiprų smūgį į jo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės galinę dalį. Automobiliai po smūgio sustojo taip, kaip buvo užfiksuota byloje esančiose foto nuotraukose. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir transporto priemonėse padaryti pažeidimai. Kadangi posūkio manevrą atliko leistinoje vietoje, o iki tol buvo kelio atkarpa, kurioje bet koks transporto priemonių lenkimas, t. y. išvažiavimas į priešingą eismo juostą yra draudžiamas, buvo šokiruotas susidariusia situacija, kadangi sąžiningai ir pagrįstai tikėjosi, jog tokių grubių pažeidimų (lenkimo griežtai uždraustoje vietoje) už jo važiuojančios transporto priemonės nepadarys, todėl akivaizdu, kad jo veiksmuose jokių KET reikalavimų pažeidimų nebuvo. Teismas, konstatuodamas, kad jis kirto ištisinę kelio liniją, nesiaiškino ir nenustatė, dėl kokių priežasčių jam toje vietoje (o ne ties punktyrine linija) galėtų būti reikėję persirikiuoti į kitos kelio pusės kelkraštį, juo labiau kai už keliasdešimt metrų buvo sustojimui tinkama teritorija. Be to, objektyvių duomenų, paneigiančių jo pateiktus paaiškinimus dėl eismo įvykio, byloje nebuvo pateikta.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo M. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą.
M. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog M. B. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojai ir eismo įvykio liudytojai apklausti teisme pateikė skirtingas įvykio versijas. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad eismo įvykis kilo ir dėl to, kad M. B., kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Pripažindamas M. B. kaltę dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų G. M., K. A., A. P., V. U., N. U., J. J., V. Č., M. S., J. P. ir Š. J. parodymais, todėl teismas pagrįstai vertino juos kaip objektyvius M. B. kaltės įrodymus. Minėti liudytojai tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek duodami parodymus teisme nuosekliai nurodė, kad M. B. vairuojamas automobilis važiavo labai lėtai, su įjungtu avariniu signalu ir tuomet staiga suko į kairę.
KET 103 punkte nustatyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta (to neneigia ir pats apeliantas), kad M. B. prieš susidūrimą suko į kairę, t. y. išvažinėjo iš kelio, tačiau nedavė kelio jį lenkiančiai G. M. vairuojamai transporto priemonei. Vien tai, kad ši vairuotoja taip pat buvo nubausta už KET reikalavimo, numatančio draudimą lenkti transporto priemones tam neskirtoje vietoje, pažeidimą, nešalina M. B. kaltės padarius KET 103 punkto reikalavimų pažeidimą. Pažymėtina, kad jei M. B. būtų buvęs atidus ir sukęs į kairę tik įsitikinęs, kad jis nekerta jokios kitos transporto priemonės judėjimo krypties, o pastebėjęs, jog yra lenkiamas – davęs tai transporto priemonei kelią, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Šalies argumentai
Nors apeliantas skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos M. B. parodymais, kurie atitinka ir pažeidėjo nurodytas aplinkybes, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šios liudytojos parodymai laikytini nepatikimais. Liudytoja nurodė, kad po įvykio susidūrimo vieta ir šukės buvo vienoje vietoje, o kol atvyko pareigūnai po valandos – šukės jau buvo kitoje vietoje. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šių liudytojos parodymų nepatvirtina jokia kita byloje esanti medžiaga. Tiek M. B., tiek M. B. iki atvykstant policijos pareigūnams buvo eismo įvykio vietoje, tačiau nei vienas jų negalėjo nurodyti nei kas, nei kada galėjo perdėti automobilių šukes į kitą vietą, todėl tokie paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nelogiški. Manytina, kad tokiu būdu pažeidėjas ir jam artimas asmuo (jo žmona) siekė išvengti (padėti išvengti) gresiančios administracinės atsakomybės.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma skirti ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimus, kur tiksliai buvo automobilių susidūrimo vieta, ar padangų žymės yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, ar faktiniai automobilių sugadinimai atitinka byloje esančių duomenų ir jų pagrindu iškeltą eismo įvykio aplinkybių versiją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų tyrimas nėra begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl tiriamo įvykio. Šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog dėl eismo įvykio yra kaltas ir M. B.. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti visi įrodymai, nepagrįstas, nes kaip minėta, jo kaltė yra grindžiama byloje esančiais neabejotinais duomenims, jokių abejonių nekyla ir dėl jo veiksmų teisinio vertinimo atitikties nustatytoms aplinkybėms. Papildomai tirti kitus įrodymus, skiriant eismo įvykio techninę ekspertizę, vadovaujantis ekonomiškumo ir bylų tyrimo operatyvumo principais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be to, M. B. apie tai, kad padangų žymės buvo ne jo automobilio, eismo įvykio vietoje neminėjo, o šias aplinkybes nurodė tik administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu. Byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad visos eismo įvykio kilimo aplinkybės yra aiškios, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo būtina skirti specialų tyrimą – ekspertizę eismo įvykio kilimo aplinkybėms nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad KET 103 punkto pažeidimas nėra susijęs su leistinumu atlikti manevrą – vairuotojas, tiek kirsdamas ištisinę horizontalią kelio ženklinimo liniją (pvz., esant būtinybei išsukti iš kelio tam neskirtoje vietoje), tiek siaurą brūkšninę kelio ženklinimo liniją, visais atvejais išsukdamas iš kelio privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. B. pagrįstai pripažintas padaręs LR ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.