Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjams E. K. ir V. K., pareiškėjų atstovei advokatei S. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovei J. G., trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui V. K.,

2013 m. gruodžio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. K. ir V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovaujamai Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad E. K. 2012-01-19 Klaipėdos TM viršininko pavaduotojo nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209³ str. 4 d. pinigine 200 Lt bauda bei nutarta grąžinti jam sulaikytus 96 litrus naftos produktų, sumokėjus paskaičiuotus muitinės mokesčius, taip pat sulaikytą lengvąjį automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės techninį pasą. Paaiškinama, kad E. K. buvo nubaustas už tai, kad jis 2012-01-05 vyko iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvą per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą lengvuoju automobiliu AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir muitinei raštu deklaravo, kad transporto priemonės kuro bake gabena 90 litrų benzino, tačiau atlikus automobilio muitinį tikrinimą ir mobilia kuro kiekio matavimo įranga išmatavus bake esantį kurą, nustatyta, kad faktiškai yra 6 litrais daugiau nei deklaravo, be to, gabeno kurą didesnėje nei standartinė kuro talpoje, todėl jam netaikyta privačiose motorinėse transporto priemonėse įvežamam kurui numatyta muitų ir mokesčių lengvata.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Klaipėdos TM 2012-01-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5800045/RŽ51-36 (b. l. 32) nutarta: E. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 4 d., ir nubausti 200,00 Lt bauda; sulaikytus naftos produktus (benzinas A92) - 96 litrus grąžinti E. K., sumokėjus paskaičiuotus muitinės mokesčius; sulaikytą lengvąjį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės techninį pasą Nr. D402630, grąžinti E. K. Nutarime nurodyta, kad E. K. pažeidė prekių, kurių gabenimui taikomi apribojimai, gabenimo tvarką, numatytą 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107-110 str.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-06-08 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-20-850/2012 (b. l. 21-25), nutarė: E. K. skundą patenkinti; Klaipėdos TM 2012-01-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5800045/RŽ51-36 panaikinti ir bylą nutraukti; sulaikytus naftos produktus (benzinas A92) – 96 l gražinti E. K. nesumokėjus muitinės mokesčių. Šiame nutarime teismas konstatavo, kad Klaipėdos TM neturėjo teisinio pagrindo E. K. apmokestinti bei skirti jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 4 d., o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be to, Klaipėdos TM neturėjo teisės 2012-01-05 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2LM5800045 paimti automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo techninio paso Nr. D402630.

Klaipėdos TM 2012-10-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5803520/RŽ51-1172 (b. l. 41) nutarė: E. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 4 d., ir nubausti 200,00 Lt bauda; sulaikytus naftos produktus (benzinas A92) – 96 litrai grąžinti E. K., sumokėjus paskaičiuotus muitinės mokesčius. Nutarime nurodyta, jog E. K. pažeidė prekių, kurių gabenimui taikomi apribojimai, gabenimo tvarką, numatytą 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107-110 str. ir Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439, 10-1.1. p.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-03-12 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-3-607/2013 (b. l. 13-17) nutarė: E. K. skundą tenkinti; Klaipėdos TM 2012-10-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5803520/RŽ51-1172 panaikinti ir bylą nutraukti; sulaikytus naftos produktus (benzinas A92) – 96 l gražinti E. K. nesumokėjus muitinės mokesčių. Šiame nutarime teismas konstatavo, kad Klaipėdos TM neturėjo teisinio pagrindo E. K. apmokestinti bei skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 4 d., o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga nustatyta, kad neįsiteisėjus nutarimui automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo realizuotas – perduotas valstybės nuosavybėn per Valstybinę mokesčių inspekciją ir šiuo metu priklauso kitam asmeniui ir nėra galimybės jį grąžinti jo savininkui.

Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-304-360/2012 (b. l. 18-20) Klaipėdos TM apeliacinio skundo netenkino ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-03-12 nutarimą paliko nepakeistą. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos TM neturėjo teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apmokestinti bei skirti administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 209³ str. 4 d. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. ABTĮ 58 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

Dėl Klaipėdos TM atliktų neteisėtų veiksmų

Pagal ATPK 269 straipsnio 1 dalį sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai; paimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui, arba sunaikinami; daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami teisėtam valdytojui, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) nutarimu realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso areštuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka; įstatymų nustatytais atvejais teisėtam valdytojui atlyginama realizuotų arba sunaikintų daiktų vertė. Pagal šio straipsnio 2 dalį padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 142⁴, 209, 209¹, 209², 209³, 209⁶, 210 straipsniuose, baudos išieškojimui užtikrinti leidžiama paimti daiktus (vertybes) iš pažeidimą padariusio asmens, jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-3-607/2013 medžiagos nustatyta, kad E. K. tiek 2012-01-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5800045/RŽ51-36, tiek 2012-10-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5803520/RŽ51-1172 administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad įvežė į Lietuvos Respubliką 96 litrus kuro, t. y. daugiau, nei Klaipėdos TM teigimu nustatyta tokios markės ir tokių pagaminimo metų automobilio bako techninėje charakteristikoje. Kaip minėta, tiek Tauragės rajono apylinkės teismas įsiteisėjusiu nutarimu, tiek Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, kad Klaipėdos TM apskritai neturėjo teisinio pagrindo pareiškėją E. K. patraukti administracinėn atsakomybėn, jį apmokestinti bei skirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 4 d. Tokia išvada motyvuojama tuo, kad nenustatyta, jog E. K. automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į LR muitų teritoriją kurą įvežė nestandartiniame bake. Atsižvelgiant į tai, laikytina kad Klaipėdos TM priimdama tiek 2012-01-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5800045/RŽ51-36, tiek 2012-10-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5803520/RŽ51-1172, kuriais skyrė administracines nuobaudas pareiškėjui E. K.i, veikė neteisėtai, t. y. ne taip, kaip nustatyta ATPK 30 str. 1 d. Be to, kitų aplinkybių, leidžiančių sulaikyti automobilį bei naftos produktus kaip teisės pažeidimo įrankį, tiesioginį objektą arba administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę, Klaipėdos TM nenurodė, todėl konstatuojama, kad naftos produktų – 96 l A92 markės benzino, automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo techninio paso Nr. D 402630, 2012-01-05 Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2LM5800045, Klaipėdos TM, nenustačiusi, jog E. K. automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į LR muitų teritoriją kurą įvežė nestandartiniame bake, paimti taip pat neturėjo teisinio pagrindo ir todėl darytina išvada, kad tokiu būdu Klaipėdos TM veikė neteisėtai, t. y. ne taip, kaip nustatyta ATPK 269 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Dėl pareiškėjų patirtos žalos ir šią žalą bei Klaipėdos TM neteisėtus veiksmus siejančio priežastinio ryšio

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y., ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Būtina pažymėti, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovės veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

4) 2012-03-15 sudarė susitarimą Nr. A-23/12 dėl jo atstovavimo administracinėje byloje, kurią nagrinėjo Tauragės rajono apylinkės teismas dėl 2012-01-19 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimo – advokatei sumokėjo 1000 Lt (2012-03-15 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 642234 (b. l. 36)).

Teismo vertinimu, šios 1576,80 Lt išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, Klaipėdos TM konkrečių šių išlaidų dydžių neginčija, be to, akivaizdu, jog šias išlaidas pareiškėjas E. K. patyrė būtent dėl Klaipėdos TM neteisėtų veiksmų, t. y. 2012-01-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5800045/RŽ51-3.

4) 2013-01-16 sudarė susitarimą Nr. A-06/13 su advokate dėl jo atstovavimo administracinėje byloje Tauragės rajono apylinkės teisme dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-10-16 nutarimo panaikinimo – advokatei už paslaugas sumokėjo 1300 Lt. (2013-01-16 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 678118 (b. l. 44);

5) 2013-04-15 sudarė susitarimą Nr. A-41/13 su advokate dėl atsiliepimo į Klaipėdos teritorinės muitinės skundą parašymo – advokatei sumokėjo 400 Lt (2013-04-15 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 678155 (b. l. 45)).

Teismo vertinimu, šios 1934,37 Lt išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, Klaipėdos TM konkrečių šių išlaidų dydžių neginčija, be to, akivaizdu, jog šias išlaidas pareiškėjas E. K. patyrė būtent dėl Klaipėdos TM neteisėtų veiksmų, t. y. 2012-10-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2LM5803520/RŽ51-1172.

Pareiškėjas E. K. taip pat nurodo, kad 2013-07-01 jo tėvui V. K. teisėtai ir pagrįstai atsisakius priimti ne tuos naftos produktus, kurie iš E. K. 2012-01-05 buvo paimti, jam yra padaryta turtinė žala – kadangi A-92 markės benzinu Lietuvos Respublikoje neprekiaujama, todėl skaičiuoja jam padarytą žalą A-95 markės benzino kaina šiai dienai, tai sudaro 450,24 Lt (96 l x 4,69 Lt). Teismo vertinimu, naftos produktus – 96 l A-92 markės benzino pareiškėjas prarado būtent dėl neteisėtų Klaipėdos TM veiksmų, t. y. neteisėtų daiktų paėmimo. Tačiau teismo vertinimu 450,24 Lt žala yra nepagrįsta, kadangi iš pareiškėjo E. K. pagal Klaipėdos TM 2012-01-05 Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2LM5800045 paimti naftos produktai – 96 l A-92 markės benzinas, buvo įvertinti 278,98 Lt suma. Pareiškėjo argumentai, kad A-92 markės benzinu Lietuvoje neprekiaujama ir turi būti paskaičiuota taikant A-95 markės benzino kainą, nepagrįsti, kadangi žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje žala yra pagrįsta tik dėl 278,98 Lt.

Pareiškėjas V. K. nurodo, kad 2012-04-28 paaiškėjus, kad jo automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regtra“ registracijos liudijimas Nr. D 402630 administracinio pažeidimo byloje Nr. II-3-607/2013 ( b. l. 16)) atsirado visiškai svetimų asmenų žinioje ir yra jų naudojamas, 2012-04-30 kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminius tyrimus dėl galimo jo automobilio vagystės, kadangi manė, kad automobilis yra pavogtas. Paaiškina, kad tuo tikslu iš Tauragės m. vyko į Klaipėdos m., o po to į Telšių m., važiavo jam priklausančiu automobiliu AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas nuo Tauragės iki Klaipėdos yra 112 km, nuo Klaipėdos iki Telšių – 89 km ir nuo Telšių iki Tauragės - 95 km, viso – 296 km, automobiliui reikalinga 7 l degalų 100 km, todėl išnaudojo 20,72 l degalų (dyzelino), kuriuos buvo į automobilį įsipylęs 2012-04-28 ir mokėjo po 4,69 Lt už 1 l, viso – 97,18 Lt, be to, paaiškina, kad likęs sunaudotas degalų kiekis buvo likęs automobilio bake iš anksčiau. Taip pat nurodo, kad neturėdamas žinių, kaip jo automobilis atsirado pas svetimus asmenis, jis paprašė sūnaus E. K. interesus ginančios advokatės, kad kreiptųsi dėl informacijos gavimo į VĮ „Regitra“ – užklausimas buvo parašytas 2012-05-03, tą pačią dieną buvo surašytas atsakymas, už kurį 2012-05-04 sumokėjo 28 Lt. Teismo vertinimu šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir padarytų neteisėtų veiksmų, kadangi šiuo atveju žala atsirado dėl pareiškėjo V. K. subjektyvios nuomonės, jog automobilis gali būti pavogtas ir negali būti grindžiama Klaipėdos TM neteisėtais veiksmais. Pareiškėjas pirmiausia galėjo kreiptis į Klaipėdos TM dėl savo automobilio išsiaiškinimo.

Pareiškėjas V. K. taip pat nurodo, kad 2012-01-05 neteisėtai paėmus iš naudotojo sūnaus E. K. jam priklausantį automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį neteisėtai realizavus, jam (V.K.) padaryta 2000 Lt turtinė žala. Teismo vertinimu, ši 2000 Lt žala pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, t. y. 2012-01-05 Daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 2LM5800045, kuriame automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 2000 Lt, be to, akivaizdu, jog esant situacijai, kai automobilis nebegali būti grąžintas teisėtam jo savininkui, šias išlaidas pareiškėjas V. K. patyrė būtent dėl Klaipėdos TM neteisėtų veiksmų, t. y. 2012-01-05 daiktų ir dokumentų paėmimo bei automobilio realizavimo (pardavimo).

Pareiškėjas V. K. taip pat nurodo, kad veikdamas pagal E. K. įgaliojimą, 2013-07-01 automobiliu iš Tauragės m. vyko į Panevėžio mieste esantį Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sulaikytų prekių administravimo skyrių pasiimti 2012-01-05 iš E. K. paimto 96 l A-92 markės benzino. Paaiškina, kad važiavo jam priklausančiu automobiliu AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas nuo Tauragės iki Panevėžio yra 173 km ( į abi puses 346 km), automobiliui reikalinga 7 l degalų 100 km ( dyzelino), todėl išnaudojo 24,22 l degalų, už kuriuos 2013-07-01 mokėjo po 4,35 Lt už 1 l, viso 105,36 Lt. (internetinės svetainės www.maps.lt maršruto išklotinė (b. l. 61), UAB „Ravita ir Ko“ 2013-07-01 degalų pirkimo kvitas Nr. 192/1335 (b. l. 62)). Teismo vertinimu, šios 105,36 Lt išlaidos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, Klaipėdos TM konkretaus šių išlaidų dydžio neginčija, be to, akivaizdu, jog šias išlaidas pareiškėjas E. K. patyrė būtent dėl Klaipėdos TM neteisėtų veiksmų, t. y. 2012-01-05 daiktų ir dokumentų paėmimo.

Pareiškėjas E. K. nurodo, jog patyrė pareigūnų pažeminimą ir patyčias 2012-01-05 sulaikymo metu, buvo apšauktas, iš jo buvo pasityčiota. Teigia, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė nepatogumus: teko ilgai aiškintis, laukti kol paims iš jo degalus ir automobilį, važinėti pas muitinės pareigūnus, kurių buvo klausinėjamas ir tardomas, o vėliau beveik pusantrų metų turėjo lankytis teismuose ir įrodinėti, kad nepadarė tų veiksmų, kurių padarymu buvo kaltinamas. Nurodo, kad lankydamasis pas muitinės pareigūnus ir teisme, aš jautė stresą, įtampą, pažeminimą dėl jam reiškiamų kaltinimų, todėl jam padarytą neturtinę žalą pinigine išraiškia vertina 2000 Lt.

Byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos TM pareigūnai būtų ant pareiškėjų E. K. ir V. K. šaukę ar tyčiojasi iš jų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos TM pareigūnai neteisėtai paėmė pareiškėjams E. K. bei V. K. priklausančius daiktus bei dokumentus, net du kartus netesėtai patraukė atsakomybėn pareiškėją E. K., ko pasekmėje nuo 2012-01-05, kai buvo paimti daiktai, iki 2013-05-15, kol Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įsiteisėjo nutarimas panaikinti administracinę nuobaudą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjo E. K. atžvilgiu, t. y. beveik pusantrų metų, pareiškėjams teko patirti daug nepatogumų, streso ir įtampos, teismas pareiškėjui E. K. padarytą neturtinę žalą įvertina 1000 Lt, o pareiškėjui V. - 500 Lt.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuojama, jog nustačius viešajai atsakomybei visų trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, pareiškėjui E. K. priteistina 3790,15 Lt (1576,80 + 1934,37 +278,98) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei pareiškėjui V. K. priteistina 2105,36 Lt (2000 + 105,36) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjas E. K. prašo priteisti iš atsakovės išlaidas turėtas advokato pagalbai apmokėti - 600 Lt už skundo surašymą ir 400 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme; pareiškėjas V. K. - 600 Lt už skundo surašymą ir 400 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme

Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas E. K. už atstovavimą ir dokumentų surašymą 2013-10-16 atstovei advokatei S. J. sumokėjo 1000 Lt (2013-10-16 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 715570 (b. l. 64)), pareiškėjas V. K. taip pat už atstovavimą ir dokumentų surašymą 2013-10-16 atstovei advokatei S. J. sumokėjo 1000 Lt (2013-10-16 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 715571 (b. l. 65)). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad į bylą pateiktas vienas skundas (b. l. 7-12), be to pareiškėjų atstovė advokatė S. J. dalyvavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdyje, vykusiame 2013-12-16 nuo 10:24 val. iki 12:09 val., t. y. 1 val. 33 min.

Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, jog priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant priteistiną užmokestį už pareiškėjams suteiktas paslaugas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nustatyta, kad nuo 2013-01-01 MMA lygi 1000 Lt ir pagrindu užmokesčiui už skundo surašymą paskaičiuoti imama 1000 Lt dydžio MMA.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, priteistina maksimali suma už advokato teikiamas paslaugas surašant ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, yra 3000 Lt (1000 Lt x 3). Kadangi pareiškėjų prašoma bendra priteisti suma už skundo surašymą yra 1200 Lt (600 + 600) ir neviršija maksimalaus dydžio, byla teisės aiškinimo ir taikymo atveju nėra sudėtinga ir specifinė, tačiau skundas yra didelės apimties, todėl surašyti reikėjo daugiau laiko, šiuo atveju laikytina, jog prašoma priteisti suma už skundo surašymą pagrįsta.

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, priteistina maksimali suma už advokato teikiamas paslaugas, atstovaujant pareiškėją teisme už vieną valandą yra 150 Lt (1000 x 0,15). Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, kad, jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad už advokatės dalyvavimą pirmosios instancijos teismo posėdyje 2013-12-16 nuo 10:24 val. iki 12:09 val., t. y. 1 val. 33 min. priteistina suma yra 300 Lt (150 x 2), t. y. po 150 Lt pareiškėjams E. K. ir V. K..

Taigi, priteistinos bylinėjimosi išlaidos: pareiškėjui E. K. 750 Lt (600 + 150) ir pareiškėjui V. K.750 Lt (600 + 150).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės (j. a k. 190735335), pareiškėjui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 3790,15 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt litų 15 ct) turtinei žalai atlyginti, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų);

priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės (j. a k. 190735335) pareiškėjui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2105,36 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkis litus 36 ct) turtinei žalai atlyginti, 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.