Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2012 m. sausio 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2LM5800045 pagal ATPK 209³ str. 4 d. dėl to, kad E. K. 2012-01-05, 11 val. 40 min., vykdamas iš RF į LR per Panemunės muitinės kelio postą automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raštu deklaravo, kad gabena 90 l benzino A-92, tačiau mobilia kuro kiekio matavimo įranga nustatyta, kad kuro bake yra 96 l benzino (kuro kiekio kontrolės įrangos rodmenys-405 mm). Vairuotojas kuro talpykloje, siekiant išvengti mokesčių, bei nedeklaravus gabeno 6 l kuro daugiau nei deklaravo. Vairuotojui deklaravus ne visą gabenamą kuro kiekį, bei gabenant kurą didesnėje, nestandartinėje kuro talpykloje lengvata gabenamam kurui netaikoma. Vairuotojas už gabenamą kurą sumokėti mokesčius -279 Lt atsisakė, todėl kuras 96 l su automobiliu sulaikytas. Patikrinimas padarytas siekiant užtikrinti 2009-11-16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.1186/2009 XXVII skyriaus 107-110 str. numatytų sąlygų vykdymą, bei vadovaujantis Klaipėdos TM viršininko 2010-07-10 įsakymu Nr. RŽ3-361 patvirtintomis kovos su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia apyvarta priemonėmis, bei vykdant per valstybės sieną vykstančių lengvųjų automobilių gabenamo kuro kiekio kontrolę.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas 2012 m. sausio 19 d. nutarimu E. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 4 d. ir nubaudė 200 Lt bauda, sulaikytą kurą – 96 litrus benzino, nutarė grąžinti E. K. sumokėjus paskaičiuotus muitinės mokesčius, taip pat grąžinti paimtą automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nustatė faktinės bylos aplinkybes: E. K. iš Rusijos Federacijos į Lietuvą įvežė 96 litrus benzino A-92; gamintojo techninėje dokumentacijoje yra nurodyta, kad visų to paties tipo (duomenys neskelbtini) automobilių kuro bako talpa yra 80 litrų, E. K. gabeno kurą talpoje, kuri neatitiko gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodytai kuro talpai. Teismas, vertindamas kuro, importuojamo motorinių transporto priemonių kuro talpyklose, kuriose įvežama daugiau kuro nei šio tipo gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyto kuro kiekis, apmokestinimo ir gabenimo teisinį reglamentavimą, išskyrė tokius esminius reikalavimus kuro bakams, kad juose įvežamas kuras būtų atleistas nuo muitų ir kitų mokesčių, kaip: kuro bakas turi būti stacionarus, t. y. jis turi būti nuolatinai pritvirtintas prie to tipo motorinės transporto priemonės; kuro bakas turi būti skirtas automobilio normaliam veikimui, t. y. iš jo kuras turi patekti tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas; kuro bakas turi būti originalios konstrukcijos, t. y. toks, koks numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje: neperdirbtas, nepadidintas, neišpūstas ar kitu būdu pakeistas. Teismas, tokio teisinio reglamentavimo prasme vertindamas faktines aplinkybes, nurodo, jog nenustatė, kad E. K. automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į LR muitų teritoriją kurą įvežė nestandartiniame kuro bake. Šie teismo nurodyti reikalavimai (kriterijai) formuluotini iš Bendrijos reglamento 107 straipsnyje numatyto apibrėžimo „standartinis bakas“, bei iš Taisyklių 10¹.1. str. sąvokos „transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose“, todėl sutinkama su šiais teismo išskirtais kriterijais standartiniam bakui, tačiau, muitinė išskiria ir dar vieną standartinio bako kriterijų, kurio teismas nenurodė, t. y. „bakas turi būti pritvirtintas prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių“, kas reiškia, kad transporto priemonė turi būti tokia pat kaip visos to paties tipo transporto priemonės, su vienodais visoms transporto priemonėms techniniais parametrais, tame tarpe ir tokio pačio tūrio kuro talpykla. Be to, teismas, kriterijų „toks, koks numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje“ susiaurina iki „neperdirbtas, nepadidintas, neišpūstas ar kitu būdu pakeistas“, nors muitinės nuomone, techninė dokumentacija apibrėžia vieningus transportų priemonių techninius parametrus, o vienas iš tokių parametrų — kuro bako talpa, kuri turi būti tokia pati visose to paties tipo transporto priemonėse. Šiuo nagrinėjamu atveju, transporto priemonės (duomenys neskelbtini) kuro bako talpykla - 80 litrų. O byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad į ginčo kuro baką tilpo 96 litrai parodo, kad šis kuro bakas yra didesnis nei visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatyta kuro talpykla, todėl nesutinkama su teismo išvada, kad Institucija nenustačiusi, kad E. K. vairuoto automobilio kuro bakas būtų buvęs kokiu nors būdu padidintas, kad jis būtų neoriginalios konstrukcijos, kad jis būtų buvęs nestacionarus, neįrodė, kad E. K. gabeno kurą nestandartinėje kuro talpoje, todėl Institucija neturėjo teisinio pagrindo E. K. apmokestinti bei skirti nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 4 d. Muitinės nuomone, atsakomybei pagal šio straipsnio dispoziciją atsirasti, yra svarbu tai, jog be priklausomų mokėti muitinės mokesčių yra įvežamas didesnis kuro kiekis, nei galėtų tilpti į visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytą kuro talpyklą. Aukščiau paminėtuose teisės aktuose nėra numatyta, jog fizinis asmuo negali gabenti kuro tiek, kiek telpa jo automobilio kuro talpykloje, minėti teisės aktai kalba apie kuro bakui keliamus reikalavimus, kuriuos atitikus kuras yra neapmokestinamas, ir kurių vieno, šiuo nagrinėjamu atveju, neatitiko, t. y. nustatyto visų to paties tipo motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje kuro talpos parametro. Todėl asmenims gabenti daugiau kuro nėra draudžiama, tačiau privaloma mokėti valstybės nustatytus mokesčius.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant šią administracinę bylą teisme, buvo nustatyta nauja faktinė aplinkybė - E. K. vairuojamas automobilis variklio darbui naudojo suskystintas dujas, o ne benziną, o ši aplinkybė parodo, kad benzinas buvo gabenamas kaip prekė, o ne buvo skirtas automobilio veikimui, kaip vienas iš aukščiau paminėtų kriterijų kuro bakui iš visumos, būtinų kad jame įvežamas kuras būtų atleistas nuo muitų ir kitų mokesčių. Šios aplinkybės teismas savo nutarime neaptarė, todėl yra pagrindas grąžinti bylą muitinei nagrinėti iš naujo ir nustatyti bei vertinti naujas aplinkybes. ATPK 209³ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių (daiktų), kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimo tvarkos pažeidimą, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Sulaikyto kuro vertė 278,98 Lt. Iš trečiųjų šalių įvežamam kurui, kaip importo muito objektui, yra nustatyti įvežimo apribojimai. E. K. mokėti mokesčius už jo įvežtą kurą atsisakė, todėl laikytina, kad įvežė kurą, pažeidžiant nustatytą įvežimo tvarką ir jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 209³ straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apygardos teismas vertina, jog šiuo atveju nebuvo laikytasi visų paminėtų ATPK nuostatų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė dėl to, jog E. K. vairuojamas automobilis variklio darbui naudojo suskystintas dujas, o tai svarbu vertinant, ar kuro bake vežamas kuras atleistinas nuo muitų ir kitų mokesčių. Apygardos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog priimant sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įvertintos visos faktinės aplinkybės. Tačiau nėra pagrindo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kuris administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo pagal skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės priimto 2012-01-19 nutarimo, o tikslinga bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Klaipėdos teritorinei muitinei, kuri, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės, turės galimybę įvertinti visas reikšmingas, tarp jų ir naujai paaiškėjusias aplinkybes.

Be kita ko, ATPK 209³ str. 4 d. nustato administracinę atsakomybę už prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Taigi minėta norma yra blanketinė, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą ATPK 209³ str. 4 d. pagrindu, privalo būti nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.

E. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos ne visos blanketinės teisės normos, kurias pareigūnas, surašęs protokolą, laikė pažeistomis, nors šios normos jau surašomos 2012-01-19 nutarime. Tiesa, kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, pats E. K. nelaiko, jog tokiu būdu buvo apribota jo teisė į gynybą, tačiau, grąžinus bylą iš naujo tirti Klaipėdos teritorinei muitinei bei siekiant užtikrinti teisę į gynybą, tikslinga tinkamai surašyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiksliai žinotų, kokius teisės aktus pažeidė ir galėtų gintis nuo inkriminuojamo pažeidimo, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Klaipėdos teritorinei muitinei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Klaipėdos teritorinei muitinei.

Nutartis neskundžiama.