Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. N. dėl palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo sutuoktinė D. N. mirė (duomenys neskelbtini).

Po D. N. mirties jos vaikai ir sutuoktinis (duomenys neskelbtini) kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakė priimti pareiškimą ir užvesti paveldėjimo bylą, nes nėra objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad palikimas atsirado Lietuvos Respublikoje, kadangi mirusios D. N. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nors iki mirties D. N. nuolatinė gyvenamoji vieta ir buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ji nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje, jos vienintelis nekilnojamasis turtas buvo Lietuvoje, tačiau dėl savo sunkios sveikatos būklės nesuspėjo laiku savo gyvenamosios vietos deklaruoti savo faktinės gyvenamosios vietos adresu. Lietuvoje gyvena D. N. sutuoktinis ir keturi iš penkių jos vaikų. D. N. su Lietuva siejo tiek šeiminiai, tiek ir ekonominiai ryšiai. Todėl laikytina, kad yra pagrindas mirusios D. N. palikimo atsiradimo vietą laikyti paveldimo turto buvimo vieta, t. y. Lietuva gali būti laikoma palikimo atsiradimo vieta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. N., gimusi (duomenys neskelbtini), įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini). Jų vaikai: V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), I. R., gimusi (duomenys neskelbtini), R. N., gimęs (duomenys neskelbtini).

D. N. mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje Lietuvoje. Mirties liudijime nurodyta, kad D. N. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

D. N. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokoje su V. N.. D. N. ir V. N. (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

D. N. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių dėl pensijos dydžio peržiūrėjimo, (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl turto arešto panaikinimo.

Pateikti medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad į gydymo įstaiga kreipėsi grįžusi iš užsienio. Taip pat pateikti mokėjimo dokumentai apie 2024 metais mokėtus mokesčius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Šiuo atveju pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjos D. N. ekonominių ir asmeninių interesų vieta buvo Lietuvoje. Čia palikėja turėjo nekilnojamąjį turtą, kurį su sutuoktiniu įgijo (duomenys neskelbtini) metais. Kreipėsi dėl senatvės pensijos dydžio peržiūrėjimo, turto arešto panaikinimo. Pareiškėja gydėsi Lietuvos gydymo įstaigose, kur ir mirė.

Esant šioms aplinkybėms bei suinteresuotam asmeniui neginčijant pareiškimo, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. N. palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, pagal jos turimo nekilnojamojo turto buvimo vietą bei faktinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šio fakto patvirtinimo. Šis faktas turi juridinę reikšmę – jo pagrindu galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjos D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.