- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-393-280/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kreditorius
- S. I.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai S. I. AS Lietuvos filialas, antstolei V. Ž. dėl antstolės veiksmų
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Skunde nurodė, kad antstolė V. Ž. vykdo išieškojimą 1 514,00 Eur, 5 proc. metinių palūkanų ir 34,00 Eur žyminio mokesčio kreditoriaus S. I. AS Lietuvos filialo naudai pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, išduotą 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-5578-956/2016 pagrindu. 2018 m. lapkričio 28 d. jis pateikė prašymą antstolei vykdymą sustabdyti, nes yra neįgalus, serga onkologine liga, darbingumo lygis sudaro 40 proc.
2. Antstolė skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo G. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolei V. Ž. buvo pateiktas vykdyti ir jos 2016-09-27 priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. vykdomasis raštas Nr.VR-1824 civilinėje byloje Nr.e2-5578-956/2016 ( vykd. bylos Nr.0113/16/01632 , b. l. 6-8 tomas 1) dėl 1 514 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laiką nuo 2016-06-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34 Eur žyminio mokesčio S. I. AS, veikiančio per S. I. AS Lietuvos filialą naudai. Antstolė 2016 m. rugsėjo 27 d. Raginimu įvykdyti sprendimą (vykd. bylos Nr.0113/16/01632 , b. l. 10, tomas 1) informavo skolininką G. K., kad jis per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos gali geruoju įvykdyti teismo sprendimą. Gera valia sprendimas neįvykdytas.
5. Teismas pareiškėjo skundą, kad antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į G. K. sąskaitoje esančias pinigines lėšas- neįgalumo pensiją- ir taip pažeidė imperatyvią CPK 736 straipsnio 6 punkte įtvirtintą nuostatą, atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą negalima išieškoti pinigų sumų, kurios yra mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir LR tikslinių kompensacijų įstatymą bei iš kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Pareiškėjas gauna netekto darbingumo pensiją, kurios gavimo tvarką ir sąlygas nustato LR Socialinio draudimo pensijų įstatymas ( patv. 1994 m. liepos 18 d. Nr.I-549). Pareiškėjo G. K. gaunama netekto darbingumo pensija nėra nurodyta CPK 739 straipsnio 6 punkte, draudimų išieškojimui iš šių piniginių sumų nėra ir antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo G. K. gaunamą netekto darbingumo pensiją, veikė teisėtai ir civilinio proceso normų, reguliuojančių vykdymo procesą, nepažeidė.
7. Vykdomąją bylą galima sustabdyti CPK 627 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu – skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška – gavus dokumentą iš gydymo įstaigos. Taigi antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne.
8. Iš vykdomojoje byloje pateiktų medicininių pažymėjimų (vykd. bylos Nr.0113/16/01632, b. l. 16-24 tomas 1) matyti, kad pareiškėjui G. K. yra diagnozuota eilė ligų, kurių pagrindinė nurodyta kaip (duomenys neskelbtini). Taigi, nors pareiškėjo medicininiuose dokumentuose vėžio stadija nėra nurodyta, teismas padarė išvadą, kad vėžys yra sunki liga.
9. Taigi tam, kad sustabdyti vykdomąją bylą CPK 627 straipsnio 2 punkto pagrindu , yra būtinos trys sąlygos:1) liga turi būti sunki , 2) liga neturi būti chroniška, 3) turi būti dokumentas iš gydymo įstaigos. Pažymėtina, kad pareiškėjas antstolei kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų apie jam nustatytas ligas, todėl, nesant duomenų, antstolė neturėjo pagrindo taikyti CPK 627 straipsnio 2 dalies nuostatas.
10. Įvertinus jau minėtus ankstesnius vykdomojoje byloje esančius medicininius dokumentus apie pareiškėjo sveikatos būklę, matyti, kad jis serga įvairiomis ligomis( tame tarpe ir sunkiomis) jau kelis metus, tačiau taip pat nėra gydytojo pažymos, jog nustatytos ligos nėra chroniškos. Taigi, pagal pateiktus medicininius pažymėjimus matyti, kad juose nurodytų duomenų apie pareiškėjo ligas nėra pakankama daryti išvadai dėl ligos chroniško/nechroniško pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal medicinos dokumentų išrašus, pareiškėjui vėžio recidyvai nenustatyti.
11. Tokiu būdu dėl nurodytų priežasčių nagrinėjama vykdomoji byla negali būti sustabdyta ar vykdymo veiksmai joje atidėti CPK 627 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes tam nėra įstatymo nustatytų sąlygų – dokumento iš gydymo įstaigos ir duomenų, kad liga nėra chroniška. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ši norma antstoliui suteikia teisę stabdyti, tačiau imperatyviai nereikalauja to daryti. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugsėjo 22 d. vykdomasis raštas Nr.VR-1824 civilinėje byloje Nr.e2-5578-956/2016 yra išduotas Panevėžio miesto apylinkės teismo įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, kuris nebūtų vykdomas antstolei pasinaudojus įstatymo suteikta teise sustabdyti vykdomąją bylą, todėl būtų pažeidžiami išieškotojo teisės ir interesai.
III.Atskirojo skundo argumentai
12. Atskiruoju skundu apeliantas G. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų, panaikinti antstolės 2018 m. gruodžio 17 d. patvarkymą S-2937 vykdomojoje byloje Nr. 0113/16/01632.
13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad apeliantas serga sunkia liga, tačiau laikė, kad nėra pakankamai duomenų, kad tai ne chroniška liga.
14. Pagal apeliantą teismas nagrinėjamu atveju turi būti aktyvus ir nesant pakankamai duomenų apie ligos pobūdį turėjo pats imtis visų būtinų veiksmų tam išsiaiškinti.
15. Mano, kad sustabdžius vykdymo veiksmus iki kol apeliantas pasveiks, nebūtų pažeisti išieškotojo interesai, nes išieškotojas yra draudimo įmonė, kuriam išieškoma suma nėra ženkli, o skolininkas (apeliantas) yra nepasiturintis asmuo sergantis onkologine liga.
16. Nesutinka su teismo vertinimu, kad apelianto gaunama netekto darbingumo pensija nėra išmoka, iš kurios išieškojimas negalimas. Mano, kad tai yra tikslinė išmoka, iš kurios CPK 739 straipsnio 6 punktas draudžia išieškojimą.
17. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Atskirasis skundas netenkinamas, teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).
19. Apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
20. Byloje iškilo ginčas dėl antstolio veiksmų dėl išieškojimo iš invalidumo/netekto darbingumo pensijos apeliantui sergant.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo bylos medžiagą bei antstolio veiklą reglamentuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
22. Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. Tačiau CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas. Pensijos, išskyrus gaunamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, prilyginamos darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnio 7 punktas).
23. Bylos duomenims nustatyta, kad apeliantui yra mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija, kuri apeliantui buvo skirta pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, o ne pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, iš kurių išieškojimas draudžiamas (CPK 739 str. 6 d.). Todėl išieškojimas iš apelianto gaunamos invalidumo/netekto darbingumo pensijos yra galimas.
24. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnyje numatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo, o CPK 627 straipsnyje – fakultatyviniai pagrindai. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o pagal 627 straipsnį antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo veiksmus ar atidėti vykdymo veiksmus. Vienas iš CPK 627 straipsnio 2 punkte nustatytų pagrindų – skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška – gavus dokumentą iš gydymo įstaigos. Tai yra antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi diskreciją spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas serga eile ligų, kurių pagrindė yra – (duomenys neskelbiami), kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sunkia liga.
26. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad chroniškas (gr. chronios - ilgiau trunkantis) reikšmė, tai: 1. ilgesnį laiką trunkantis, lėtinis; 2. nuolatinis. Taigi norint taikyti įstatyme numatytą galimybę, turi būti nustatyta, kad liga ne tik sunki, bet ir ji nėra lėtinė/nuolatinė.
27. Ilgalaikio pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato ilgalaikio pacientų, segančių lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo, kurį vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys gydytojai specialistai, tvarką. Ilgalaikis sveikatos būklės stebėjimas – reguliarus paciento, sergančio lėtine liga, nurodyta Aprašo prieduose, sveikatos būklės stebėjimas, kurį nustatytu periodiškumu vykdo gydytojas specialistas, pagal poreikį skirdamas pacientui tyrimus, gydymą ir teikdamas išvadą bei rekomendacijas šeimos medicinos paslaugas teikiančiam gydytojui dėl tolesnės paciento sveikatos priežiūros. Ilgalaikis paciento sveikatos būklės stebėjimas skiriamas po aktyvaus gydymo. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V-288)
28. Į šį aprašą yra įtraukta liga, kurios (duomenys neskelbtini), taigi apelianto liga patenka į šį sąrašą ir tai patvirtina, kad apeliantas serga lėtine liga. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir konkrečiai nenurodė, kad liga nėra lėtinė, apelianto skundą atmetė, nes apelianto skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų.
29. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, kad antstolė neturėjo pakankamo pagrindo stabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
30. Šiai dienai pagal nustatytas aplinkybes stabdyti vykdomosios bylos pagrindo nėra, tačiau pasikeitus situacijai, sveikatos būklei pablogėjus ar apeliantui atsigulus į ligoninę, antstolė turėtų iš naujo svarstyti šį klausimą ir spręsti ar yra prielaidos sustabdyti vykdomąją bylą dėl skolininko ligos, ir toks bylos sustabdymas atitiktų skolininko interesus.
31. Atkreiptinas antstolės dėmesys, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos yra aktualios viso vykdymo proceso metu. Tam, kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti apie jiems įstatymo nustatytas teises.
32. Antra vertus, G. K., turėdamas nurodytas sveikatos problemas, turi teisę ne tik skųsti antstolės veiksmus, bet kreiptis tiesiogiai į išieškotoją ar teismą su prašymu atidėti ar išdėstyti sprendimo, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, vykdymą.
33. Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Esant sunkiai skolininko finansinei padėčiai, apeliantui išaiškinama galimybė kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
34. Tuo pačiu antstolis, turi pareigą rūpestingai įvertinti, ar asmuo dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises ir, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, nuspręsti, ar vykdomąją bylą stabdyti tam tikru laikotarpiu, ar ne. Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai antstolis gauna informacijos, jog skolininkas gydosi, jis turi imtis priemonių skolininko sveikatos būklei išsiaiškinti, o vykdomąją bylą sustabdyti CPK 627 straipsnio 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006).
35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.