Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo kaltinamosios L. B. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jos paieška.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 5 kartus, paskutinį kartą 2018 m. birželio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. sausio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartimi 2018 m. birželio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 21 d. Kelmės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir 2018 m. birželio 29 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 m. 10 mėn. laisvės atėmimo. 2021 m. balandžio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalį su intensyvia priežiūra. 2021 m. balandžio 13 d. paleista iš Panevėžio pataisos namų, 2021 m. balandžio 14 d. įtraukta į probuojamų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje.

2.1. 2021 m. lapkričio 9 d. apie 14 val., melagingai prisistatė seniūnijos darbuotoja ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į S. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajam S. K. priklausantį turtą – 1 000 eurų, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

2.2. 2021 m. lapkričio 17 d. apie 14 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai prisistatė „Telia“ darbuotojomis ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į R. M. U. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai R.M. U. priklausantį turtą – 470 eurų ir R. M. U. vardu išduotą pensininko pažymėjimą, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje;

2.3. 2021 m. lapkričio 29 d. apie 10.00 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai prisistatė esančios iš savivaldybės socialinio paramos skyriaus ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į I. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai I. B. priklausantį turtą – kosmetinę su 4 500 eurų, 2-jas auksines grandinėles su kryželio pakabučiais, bendros 400 eurų vertės, auksinį laikrodį, 1 500 eurų vertės, auksinį laikrodį, 1 500 eurų vertės, auksinį žiedą, 300 eurų vertės, auksinį žiedą, 500 eurų vertės, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

2.4. 2021 m. lapkričio 30 d. apie 12.00 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai nurodė, kad atnešė labdarą ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į V. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini) mstl, (duomenys neskelbtini) raj., iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai V. K. priklausantį turtą – 1 000 eurų, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

2.5. 2021 m. gruodžio 3 d. apie 09.30 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai prisistatė paramos senoliams atstovėmis ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į G. O. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai G. O. K. priklausantį turtą – 830 eurų, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

2.6. 2021 m. gruodžio 10 d. apie 13.05 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai prisistatė „Maisto banko“ darbuotojomis ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į D. Š. namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai D. Š. priklausantį turtą – 420 eurų, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

2.7. 2021 m. gruodžio 10 d. apie 13.00 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai nurodė, kad atnešė šventinį maisto paketą ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į I. V. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai I. V. priklausantį turtą – ne mažiau kaip 3 000 eurų, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

2.8. 2021 m. gruodžio 17 d. apie 13.00 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai prisistatė „Maisto banko“ darbuotojomis ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į V. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą – 700 eurų, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

2.9. 2021 m. gruodžio 20 d. apie 12.45 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai prisistatė „Maisto banko“ darbuotojomis ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į P. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai P. B. priklausantį turtą – 1 380 eurų, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

2.10. 2021 m. gruodžio 20 d. apie 14.30 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai nurodė, kad priklauso dovana ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į A. M. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai A. M. B. priklausantį turtą – 260 eurų, užrašų knygelę ir A. M. B. vardu išduotą „Swedbank“ banko kortelę, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje;

2.11. 2021 m. gruodžio 30 d. apie 12.00 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai prisistatė „Maisto banko“ darbuotojomis ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į E. A. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai E. A. B. priklausantį turtą – 1 600 eurų, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje;

2.12. 2021 m. gruodžio 30 d. apie 14.30 val., veikdama kartu ir iš anksto susitarusi su R. J., melagingai prisistatė „Maisto banko“ darbuotojomis ir taip apgaule vagystės tikslu įsibrovė į J. F. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė svetimą – nukentėjusiajai J. F. priklausantį turtą – 5 000 eurų, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

3. L. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (13 t., b. l. 56-58; 59-76). 2023 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla, kurioje L. B. kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir R. J. kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kardomosios priemonės L. B. atžvilgiu paliktos nepakeistos.

4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuspręsta skirti kaltinamajai L. B. kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbti jos paiešką. Nutartį vykdymui pasiųsti Marijampolės PK atsakingiems pareigūnams. Teismas konstatavo, kad kaltinamoji L. B. į 2023 m. gruodžio 11 d teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, byla teisme nagrinėjama jau beveik metus laiko, per tą laiką kaltinamoji neatvyko taip pat į 2023 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdį, taip pat be svarbių priežasčių, be to, kaltinamoji sistemingai pažeidinėja kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (15 t., b. l. 45), į 2023 m. gruodžio 11 d teisiamąjį posėdį buvo atvykusios ypač garbaus amžiaus, sunkiai vaikštančios nukentėjusiosios, kurioms ypatingai sunku atvykti ir dalyvauti teismo posėdžiuose. Pažymėjo, kad kaltinamajai ne kartą yra išaiškinta apie būtinybę dalyvauti teismo posėdžiuose, informuoti teismą dėl objektyvaus negalėjimo atvykti. Be to, kaltinamosios atžvilgiu yra priimti penki apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais ji yra nuteista už daugybės analogiškų apysunkių nusikaltimų padarymą, šioje byloje kaltinamoji kaltinama padariusi nusikalstamas veikas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu. Teismas sprendė, jog kaltinamoji, žinodama apie jos atžvilgiu nagrinėjamą bylą, galimai bandydama išvengti jai gresiančios atsakomybės, vilkina bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 2 dalis, 4 dalis), o švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės nėra pakankamos tam, kad būtų galima užtikrinti jos dalyvavimą teismo posėdyje (kaltinamoji praktiškai nesilaiko kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje), todėl skyrė griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.

5. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamosios L. B. gynėjas advokatas Erikas Rugienius pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti.

5.1. Skunde nurodo, kad skiriant kardomąją priemonę turi būti laikomasi tiek proporcingumo principo, tiek pagrindo skirti suėmimą egzistavimas turi būti patvirtintas konkrečios bylos duomenimis, o ne prievartos priemones taikančio subjekto prielaidomis. Pirma, nurodo, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Antra, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas, jog kaltinamoji darys naujus nusikaltimus taip pat yra nepagrįstas. Nusikalstamų veikų užkardymo kaip suėmimo pagrindo taikymas negali būti grindžiamas vien tik pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį pareikštais įtarimais. Byloje turėtų būti nustatyta, jog asmens ketinimai iki nuosprendžio priėmimo padaryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, yra realūs. Surinkti bylos duomenys turėtų leisti teismui prognozuoti, kad būdamas laisvėje asmuo ir vėl darys aukščiau minėtus nusikaltimus. Bet tokiu atveju galioja nekaltumo prezumpcija, o L. B. vaidmuo veikoje nelaikytinas išskirtinai aktyvaus pobūdžio, nepagrįstai remiamasi pozicija, kad pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, nors nėra duomenų, kad tyrimas atliekamas šioje byloje ir teisėjas turėjo galimybę susipažinti su jo duomenimis ir tuo pačiu juos vertinti.

5.2. Teigia, kad teismui remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais suėmimo skyrimo pagrindais, tačiau nesant jokių tai įrodančių objektyvių aplinkybių, skundžiama nutartis yra tinkamai nemotyvuota, tuo pažeidžiant BPK 122 straipsnio 6 dalies reikalavimą.

5.3. Dėl trukdymo procesui taip pat pažymėjo, kad dažnai pasitaiko, kai teisėjai šį suėmimo pagrindą motyvuoja deklaratyviai. Trukdymas procesui kaip suėmimo pagrindas turėtų būti taikomas turint duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius arba (ir) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-292/2011. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje manymas dėl trukdymo procesui grindžiamas tik formaliai nurodant, kad „2023 m. gruodžio 11 d. į teisiamąjį posėdį kaltinamoji L. B. neatvyko, advokatui telefonu teigė, kad sumaišė posėdžių datas“. Šiuo atveju advokatas teismą informavo, kad sumaišė laiką ir teisėjos nurodymu jau vyko į teismo posėdį ir į teismą atvyko, kuriame pateikė paaiškinimą dėl savo pavėlavimo.

5.4. Pabrėžė, kad suėmimo esmė ta, kad asmuo nustatytą laikotarpį sulaikomas ir izoliuojamas nuo visuomenės, nusiunčiant jį į įkalinimo įstaigą. Savo esme suėmimas yra artimas laisvės atėmimo bausmei, todėl teismai, taikydami šią priemonę, turi griežtai laikytis BPK reikalavimų ir kiekvienu atveju būti išmintingi, įvertindami poreikį ją skirti. Nusprendus siekti tikslo panaudojant prievartos priemones pirmiausia turi būti tikrinama švelniausių priemonių panaudojimo galimybė ir tik įsitikinus, kad tam tikram rezultatui pasiekti reikia taikyti griežtesnes priemones, priimtinas sprendimas dėl pastarųjų taikymo.

5.5. Skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalyje, taikyti formaliai nurodant BPK 122 straipsnio 2-4 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Reikšmingų neutralių (pvz., socialinių ryšių Lietuvoje neturėjimas, artimųjų asmenų buvimas užsienyje ir t. t.) ar neigiamai asmenį charakterizuojančių (pvz., teistumo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kt.) aplinkybių nenustatyta. Taikant bet kurį pagrindą byloje turėtų būti užfiksuoti duomenys, rodantys realius asmens ketinimus trukdyti vykstančiam baudžiamajam procesui, bėgti (slėptis), daryti naujus nusikaltimus. Tokių aplinkybių nepagrindus objektyviais duomenimis laikytina, kad skundžiama nutartimi suėmimas skirtas nesant realios būtinybės.

5.6. Be to, atkreipė dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje teismas, svarstydamas kardomosios priemonės suėmimo klausimą, iš esmės ignoravo tą aplinkybę, kad BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų galima pasiekti ir neskyrus suėmimo, o paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, būtų visiškai sukontroliuota jo bėgimo, slėpimosi rizika, nes būtų žinoma kaltinamojo buvimo vieta, o tai užkardytų jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti procesui. Todėl nebuvo ir būtinos suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas faktiškai net nesvarstė galimybės kaltinamosios dalyvavimą procese, netrukdymą procesui bei naujų veikų užkardymą užtikrinti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, ypač kai jai tokios priemonės dar nebuvo taikytos. Teismas turėjo nurodyti motyvus, kodėl šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tokiu būdu nebuvo laikomasi imperatyvių reikalavimų, buvo pažeistas proporcingumo principas. Mano, kad šiuo atveju pervertinta griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė, o sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, iš esmės neatsižvelgta į papildomas reikšmingas aplinkybes, skundžiamos nutarties argumentai yra priimti formaliais pagrindais, išdėstyti pakankamai stereotipiškomis formuluotėmis, neįsigilinus į bylos esmę, kaltinamosios asmenybę. Tokiu būdu skundžiama nutartis naikintina.

6. Teismo posėdyje kaltinamoji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamosios L. B. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundas tenkintinas

7. Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo/kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės. Griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 122 straipsnyje. Minėto straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 139 straipsnyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.

8. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (13 t., b. l. 56-58; 59-76). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje L. B. kaltinama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir R. J. kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal iš anksto suderintą teisiamojo posėdžio grafiką, paliekant paskirtas kardomąsias priemones nepakeistas. Kaip matyti, į 2023 m. vasario 28 d. teisiamąjį posėdį kaltinamoji L. B. atvyko, 2023 m. kovo 27 d. teisiamasis posėdis atšauktas dėl advokato V. Paltanavičiaus negalėjimo jame dalyvauti. 2023 m. balandžio 4 d. L. B. į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl objektyvių priežasčių, pateikė tai patvirtinančią medicininę pažymą (14 t., b. l. 174). Vėliau, tiek į 2023 m. balandžio 27 d., tiek į 2023 m. gegužės 22 d., tiek į 2023 m. liepos 4 d. teisiamuosius posėdžius kaltinamoji atvyko, tačiau paskutinieji 2 posėdžiai buvo atidėti dėl kitos kaltinamosios prastos sveikatos būklės. 2023 m. rugpjūčio 25 d. teisiamajame posėdyje šalys nedalyvavo, nes iš anksto buvo pranešta dėl kaltinamosios L. B. advokato patirtos traumos ir negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. 2023 m. rugsėjo 6 d. teisiamajame posėdyje L. B. iš tiesų nedalyvavo, kas itin akcentuojama skundžiamoje nutartyje, tačiau pastebėtina, kad į šį posėdį neatvyko ir kaltinamosios L. B. advokatas Erikas Rugienius, kuris buvo pateikęs prašymą dėl posėdžio atidėjimo, pridėtas advokato nedarbingumo pažymėjimas, patvirtinantis, kad nedalyvavimas posėdyje sąlygotas sveikatos būklės (15 t., b. l. 32-35). Nors kaltinamajai po šio posėdžio buvo skirtas atvesdinimas (15 t., b. l. 40-41), tačiau kaip matyti pareigūnams vykdantiems atvesdinimo nutartį ji aiškiai nurodė, kad į kitus posėdžius atvyks, apie juos žino, o 2023 m. rugsėjo 6 d. posėdyje nedalyvavo, nes jos advokatas sirgo, ir būtent jis pateikė prašymą dėl posėdžio atidėjimo, todėl ji tai žinodama į posėdį net nevyko (15 t., b. l. 68). Vertinant tolimesnį L. B. dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose matyti, kad į 2023 m. spalio 5 d., 2023 m. lapkričio 23 d. posėdžius kaltinamoji taip pat atvyko, 2023 m. spalio 27 d. posėdis nevyko, nes kaip ir dera buvo pateikta medicininė pažyma, patvirtinanti L. B. sveikatos būklę ir jos negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Tuo tarpu pats paskutinis posėdis, 2023 m. gruodžio 11 d. 9.30 vykęs Kauno apylinkės teisme, į kurį neatvyko L. B. (tame tarpe ir kita kaltinamoji R. J.) bei iki posėdžio pradžios nepateikė, tai patvirtinančių objektyvių duomenų, lėmė pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą jos atžvilgiu. Visgi, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartą, neturi pagrindo abejoti kaltinamosios L. B. dalyvavimo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aktyvumu, tokiu būdu pritartina gynėjo skundo argumentams, jog apylinkės teismo nutartis priimta skubotai ir formaliai, neįvertinus visų šiam klausimui svarbių aplinkybių, todėl naikintina.

9. Kaip matyti, visi anksčiau vykę teisiamieji posėdžiai ir jų atidėjimai buvo sąlygoti ne išimtinai L. B. veiksmų, o daugiau kitų proceso dalyvių ir jų prašymų, tai yra advokatų prašymai ir jų užimtumai kitose bylose, advokato negalėjimas dalyvauti dėl sveikatos būklės, taip pat kitos kaltinamosios R. J. dažni neatvykimai ir jos teikiami medicininiai dokumentai dėl prastos sveikatos būklės (jos nėštumo). Tuo tarpu L. B. didžiojoje dalyje organizuojamų posėdžių dalyvavo, o dėl savo ligos nedalyvavo tik 2 teismo posėdžiuose iš anksto apie tai pranešdama teismui ir pateikdama, tai patvirtinančią medicininę pažymą. Toks kaltinamosios elgesys rodo, jog pastaroji nėra linkusi be pateisinamų priežasčių praleidinėti teismo posėdžių, net ir turint galvoje, kad į 2023 m. rugsėjo 6 d. posėdį ji neatvyko vien dėl to, jog žinojo ir buvo įspėta, jog jos advokatas pateiks teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo, kadangi advokatas turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju analizuojant itin aktualų L. B. neatvykimą į paskutinįjį 2023 m. gruodžio 11 d. 9. 30 val. teisiamąjį posėdį Kauno apylinkės teisme negali būti ignoruojama jos gynėjo išsakyta pozicija, jog susiekus su kaltinamąja, ji nurodė, kad sumaišė datas. Be to, šias aplinkybes betarpiškai patvirtino ir pati kaltinamoji Kauno apylinkės teismui dar 2023 m. gruodžio 11 d. po įvykusio posėdžio, kuriame pati nedalyvavo, pateikdama paaiškinimą raštu dėl nedalyvavimo posėdyje, kuris teismų informacinėje sistemoje Liteko registruotas tą pačią dieną kai jį neatvyko į posėdį, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d. 11.31 val., kas iš tiesų patvirtina, kad kaltinamoji buvo atvykusi į teismą, nors ir vėluodama, apie savo vėlavimo priežastis išdėstė rašte, nurodydama, kad buvo įsitikusi, jog posėdis vyks po pietų, taigi sumaišė posėdžio laiką. Kaip matyti apylinkės teismas šio kaltinamosios pateikto rašto tinkamai neįvertino ir jau tą pačią dieną 2023 m. gruodžio 11 d. 15.00 val. paskelbė nutartį skirti kaltinamajai L. B. suėmimą, kas apygardos teismo teisėjų vertinimu, nėra teisinga. Be to, nagrinėjant skundą teismo posėdžio metu tiek gynėjas, tiek kaltinamoji nurodė, kad kaltinamoji taip pat susimaišė su laikais ir dėl to, kad tą pačią dieną kaltinamajai buvo numatyti du posėdžiai, t. y. vienas posėdis buvo numatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 9.30 val., o kitas posėdis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 11.00 val. (tai patvirtina ir informacinė teismu sistema Liteko).

10. Vadovaujantis BPK 247 straipsniu, teismas iš tiesų turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. Kita vertus, ši procesinė norma nenurodo, jog griežtinant kardomąją priemonę būtina iš karto skirti suėmimą, kaip ir nenurodo, jog skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pakanka nustatyti vien tik šios kardomosios priemonės taikymo formalų pagrindą. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti paskirta tik tuo atveju, kai egzistuoja ir šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas, ir sąlygos. Žmogaus laisvės neliečiamumas yra viena iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 5 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis. Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikoma tik preciziškai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

11. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai neįvertino aukščiau išdėstytų aplinkybių apie kaltinamosios L. B. paaiškinimą, dėl jos nedalyvavimo 2023 m. gruodžio 11 d. 9.30 val. teisiamajame posėdyje, neatsižvelgė, jog didžioje dalyje posėdžių ji dalyvavo ir tik 2 atvejais yra pateisinusi savo nedalyvavimą medicinine pažyma, o perteklinę reikšmę suteikė jos nedalyvavimui 2023 m. rugsėjo 6 d. teisiamajame posėdyje be pateisinamų priežasčių, kuris iš esmės buvo atidėtas dėl jos advokato sveikatos būklės ir taip nebūtų vykęs. Atitinkamai BPK 11 straipsnyje yra įtvirtintas proporcingumo principas, kurio laikymasis reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjančio teismo manymu, apylinkės teismas bylos duomenų kruopščiai nepatikrino, dėl ko kaltinamajai L. B. paskyrus suėmimą, buvo pažeistas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principas, kadangi šiuo metu kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas.

12. Nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad kaltinamoji pažeidinėja kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (15 t., b. l. 45). Visgi, tai nesudaro besąlyginio pagrindo jai iškart skirti suėmimo už tai, kad ji neatvyko į posėdį, prieš tai neįvertinus švelnesnių kardomųjų priemonių keitimo galimybę, ką apylinkės teismas vengė daryti. Be to, pagal bylos duomenis, matyti, kad dar 2023 m. birželio 29 d. kaltinamoji yra pateikusi prašymą dėl šios kardomosios priemonės pakeitimo švelnesne, iš esmės paliekant vien tik rašytinį pasižadėjimą neišvykti (15 t., b. l. 11-13), tačiau šis prašymas jokiu procesiniu sprendimu išspręstas nebuvo. Minėtos aplinkybės rodo, kad ir pati kaltinamoji siekia, kad jos atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės būtų peržiūrėtos.

13. Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su gynėjo skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalyje, taikyti formaliai nurodant tik BPK 122 straipsnio 2-4 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Tuo tarpu taikant bet kurį pagrindą byloje turėtų būti užfiksuoti duomenys, rodantys realius asmens ketinimus trukdyti vykstančiam baudžiamajam procesui, bėgti (slėptis), daryti naujus nusikaltimus. Tokių aplinkybių nepagrindus objektyviais duomenimis pagrįstai laikytina, kad skundžiama nutartimi suėmimas skirtas nesant realios būtinybės. Vien tai, kad L. B. yra kaltinama nusikaltimų, už kuriuos įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu, nesudaro besąlyginio pagrindo kaltinamosios atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę.

14. Aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą konstatuoja, kad atsižvelgiant į BPK 11 straipsnyje įtvirtintą procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principą, kaltinamosios asmenybę (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruota Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jos atžvilgiu inicijuotus kitus ikiteisminius tyrimus ar užvestas bylas, nėra), į tai, kad kaltinamoji L. B. nėra linkusi praleidinėti teismo posėdžių dėl subjektyvių priežasčių, nedalyvavimo paskutiniame teismo posėdyje aplinkybes išdėstė raštu, į posėdį buvo atvykusi tik pavėlavo, darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, kaip neteisėta ir nepagrįsta. Tačiau pažymėtina, jog šios nutarties priėmimas, neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms ir/ar L. B. toliau nedalyvaujant teismo posėdžiuose, iš naujo svarstyti klausimą dėl paskirtų kardomųjų priemonių pakeitimo (griežtinimo).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios L. B. gynėjo advokato Eriko Rugieniaus skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria kaltinamajai L. B. paskirtas suėmimas ir paskelbta jos paieška.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.