Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Agatai Minkel,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria įtariamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 15 d.

Teisėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo A. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. įtariamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, tai yra ne vėliau kaip 2010 m. sausio mėnesį sutarė su M. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais ne mažiau kaip 4 asmenimis neteisėtai įgyti, laikyti, gaminti ir platinti Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose narkotines medžiagas – kokainą ir kanapes, ir sudarė nusikalstamą planą, pagal kurį kiekvienas organizuotos grupės narys pasiskirstė vaidmenimis, įsipareigodamas neteisėtas įgyti kokainą ir kanapes, atsiskaityti už jas, įrengti slėptuves jų laikymui ir perduoti jomis prekiaujančiam bendrininkui, parduoti narkotines medžiagas narkotikus vartojantiems asmenims bei pasidalinti gautus pinigus.

Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio 15 d., veikdamas pagal susitarimą, laikydamasis konspiracijos ir kartu su bendrininkais Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, pardavinėdamas narkotikus vartojantiems asmenims narkotines medžiagas – kokainą ir kanapes, ir vykdydamas tęstinę nusikalstamą veiklą, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – ne mažiau kaip 500 g kanapių ir 0,2 g. kokaino. Tokiais savo veiksmais A. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 260 str. 2 d.

Be to, A. L. įtariamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo nustatinėjamais asmenimis, ne vėliau kaip nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio 15 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį – daugiau kaip 500 g, kanapių, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais A. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 265 str. 1 d.

2010 m. gruodžio 15 d. A. L. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. L. buvo tęsiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės tesimo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi įtariamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 15 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis A. L. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), nes yra įtariamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, veikė organizuota grupe, neturi tvirtų socialinių ryšių, nedirbantis, tai yra neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, lankėsi užsienyje ir turi ten ryšių. Be to, teismas konstatavo, kad byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, kadangi byloje sujungti keli ikiteisminiai tyrimai, tiriama daug galimai organizuotos grupės padarytų nusikalstamų veikų, įtarimai pareikšti 19 asmenų, byloje reikia atlikti daug ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Teismo argumentacija dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės, susijusios su pagrindinės žmogaus teisės – teisės į laisvę – suvaržymu, termino pratęsimo, atsižvelgiant į suėmimo taikymo trukmę, yra nepakankama, kad pagrįsti šios kardomosios priemonės taikymo teisėtumą. Europos žmogaus teisių teismas (toliau–EŽTT) yra kategoriškai pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka, kad tęsti paskirtosios kardomosios priemonės terminą, o inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją,Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją bei kt.). EŽTT 2009 m. kovo 10 d. sprendime, priimtame byloje Bykov prieš Rusiją, konstatavo Konvencijos 5 str. 3 d. pažeidimą, nes minėtas Rusijos pilietis buvo ilgą laiką laikomas suėmime, būtinybę taikyti suėmimą motyvuojant jam pareikštų kaltinimų sunkumu. Vilniaus apygardos teismas nesivadovavo EŽTT praktika ir neatsižvelgė į tai, kad kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo atidžiau turi būti analizuojami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę šį asmenį laikyti suėmime. Formali teismo išvada, kad įtariamasis, siekdamas išvengti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, gali pasislėpti nuo teismo, nesudaro pagrindo pratęsti suėmimo terminą.

Baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai reikalauja nustatyti ir teismo procesiniame sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Įtariamo gynėjas nurodo, kad A. L. praeityje neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, tėvas yra neįgalus ir sunkiai sergantis, įtariamasis pajamas gauna dalyvaudamas šeimos versle, tėvai turi kavinę, kurioje jis būtų įdarbintas oficialiai, todėl jo socialiniai ryšiai su gyvenamąja vieta yra itin tvirti. Nors nutartyje nurodyta, kad A. L. turi ryšių užsienyje, tačiau šie faktai nekonkretizuoti bylos duomenimis ir nesudaro pagrindo teigti, kad tokie ryšiai gali įtakoti įtariamojo sprendimus dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.

Be to, gynėjas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose numatytos minimalios asmenų teisių ir laisvių garantijos Ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, turi būti taikomos visiems asmenims vienodai, nedarant išlygų dėl jų pasirinktos gynybinės pozicijos ar kitų jų, kaip įtariamųjų, teisių įgyvendinimo, kitaip iš esmės būtų pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Gynėjas nurodo, kad šioje byloje kitam įtariamajam M. K., kuris įtariamas analogišku sunkiu nusikaltimu, tačiau prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei davė tyrimui naudingus parodymus, suėmimas buvo pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę. Gynėjo manymu, nepagrįstai ilgas suėmimo taikymo terminas A. L. yra susijęs su jo gynybinės pozicijos pasirinkimu, o ne siekiant BPK 119 str. numatytų tikslų. Įtariamajam A. L. suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai, kadangi nėra suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų, numatytų BPK 122 str. o BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. L. gynėjo adv. Gedimino Bukausko skundas atmetamas.

Sutinkamai su BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės paskyrimas visais atvejais reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju itin kruopščiai turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, tai yra paskyrus ją nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų ar pažeidžiant įstatyme numatytą kardomosios priemonės skyrimo procedūrą, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių pažeidimu.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemonė taikoma, padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą, sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis A. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra įtariamųjų ir liudytojų parodymai, duomenys gauti apžiūrų, kratų metu, taip pat specialistų išvados, slaptų tyrimo veiksmų protokolai, kita byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tik tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam A. L. suėmimo terminą, nurodė, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šį suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p., teismas motyvavo tuo, kad A. L. yra įtariamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, veikė organizuota grupe, neturi tvirtų socialinių ryšių, nedirbantis, tai yra neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, lankėsi užsienyje ir turi ten ryšių. Skundžiamos nutarties motyvai yra neišsamūs ir nepakankami suėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos, kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą ir kitas). Prie „kitų aplinkybių“ priskirtinas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta bausmė bėgimo (slėpimosi) tikimybę padidina, tačiau negali būti absoliučia sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę ir daryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kuo sunkesnio nusikaltimo padarymu įtariamasis yra įtariamas, tuo labiau tikėtina, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tačiau net ir vykstant procesui dėl pačių sunkiausių nusikalstamų veikų padarymo, remiantis visų kitų aplinkybių visuma gali būti padaryta išvada, kad taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę nėra būtina. Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės suėmimo termino pratęsimui, ir BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes įvertino kaip jų visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. praeityje neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, tačiau legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, o sprendžiant iš nusikalstamos veikos, kuria jis įtariamas, pobūdžio, tokia veikla galėjo būti jo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Atsižvelgtina į tai, jog byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog nusikalstama veika padaryta organizuota grupe, kas didina jos pavojingumą ir sudaro didesnės prielaidas manyti, jog taikant švelnesnę kardomąją priemonę, įtariamasis gali vengti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad A. L. turi ryšių užsienyje, kuriais, taikant švelnesnę kardomąją priemonę, jis gali pasinaudoti siekdamas išvengti ikiteisminio tyrimo. Aukštesniojo teismo nuomone, suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, apygardos teismo nutartyje nors ir neišsamiai, tačiau pagrįstai nustatytas.

Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. numatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų. Tačiau teismas nutartyje nenurodė motyvų, kurių pagrindu netenkino prokuroro prašymo pratęsti įtariamajam A. L. suėmimo terminą šiais pagrindais.

BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Ar įtariamajam būtina skirti suėmimą siekiant jam neleisti trukdyti procesui sprendžiama atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą. Prokuroras pareiškime nurodė, kad įtariamasis gali bandyti paveikti kitus galimus įtariamuosius bei liudytojus, derinti parodymus, sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. L. praeityje būtų ėmęsis neleistinų veiksmų ar ketina jų imtis siekdamas trukdyti procesui, todėl suėmimo paskyrimas šiuo pagrindu būtų galimas tik esant labai patikimai informacijai apie A. L. ketinimus kenkti procesui ateityje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso eigoje, rizika, jog įtariamasis gali trukdyti įtvirtinti bylai reikšmingus duomenis, nuolat mažėja, todėl ilga suėmimo trukmė šiuo pagrindu neturėtų būti grindžiama.

Skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada kai jis yra įtariamas vieno ar kelių BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, surinkti duomenys leidžia prognozuoti, kad būdamas laisvėje jis ir toliau gali daryti išvardintus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Įtariamasis A. L. įtariamas apysunkio ir sunkaus tęstinių nusikaltimų padarymu, tačiau praeityje neteistas, bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad jis yra linkęs nusikalsti ir ateityje darys naujus nusikaltimus.

Pažymima, jog BPK 122 straipsnyje yra nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad byla yra ypatingai sunki ir didelės apimties, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo atidžiau turi būti analizuojami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę šį asmenį laikyti suėmime. BPK 11 str. yra įtvirtintas proporcingumo principas, kurio laikymasis reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Sutinkamai su BPK 11 str. 1 d. kardomosios priemonės turi būti taikoma tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Todėl negalima taikyti ar pratęsti suėmimo terminą neturint tam pakankamo pagrindo, pavyzdžiu vien tik manant, kad įtariamojo laikymas suėmime paskatins jį duoti parodymus. Neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ar parodymų nedavimas negali įtakoti kardomosios priemonės parinkimo. Be to, proporcingumo principas įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonės griežtumu. Kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Šioje byloje A. L. įtariamas padaręs apysunkį ir sunkų nusikaltimus, suėmimas jam yra taikomas nuo 2010 m. gruodžio mėnesio, t. y. jau daugiau nei devynis mėnesius. Tačiau įvertinus tai, kad A. L. įtariamas dvejomis nusikalstamomis veikomis, padarytomis organizuota grupe, kurios yra tiriamos apie 9 mėnesius, o visa byla yra daug didesnės apimties ir tyrimas joje gali užtrukti, ateityje būtina svarstyti klausimą apie kardomosios priemonės A. L. pakeitimą švelnesne. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo byloje buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tyrimas vyksta pakankamai intensyviai, kas pateisina jam sugaištą laiką. Pratęsti suėmimo terminą A. L. atžvilgiu pakanka pagrindo, numatyto LR BPK 122 str. 1 dalies 1 punkte. Skundžiama apygardos teismo nutartis, nors ir su trūkumais, tačiau iš esmės yra teisėta ir ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais, šiuo metu nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo A. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti

Nutartis galutinė ir neskundžiama.