Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė –1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2015 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, ir patikslintos 2017 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, neatliktos dalies (2019 m. liepos 9 d. – 4 metai 6 mėnesiai ir 6 d.) pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 5 metams ir 2 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. D., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti t.y. 2018 m. liepos 20 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrio nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, surado ir taip neteisėtai įgijo 5 vnt. polietileninių paketėlių su dideliu kiekiu 4,8611 g narkotinių medžiagų - metadono, kuriame 3,5777 g (73,6 %) gryno metadono, kurias neteisėtai laikė be tikslo jas platinti po savo mūvimų šortų juosmeniu, iki 2018 m. liepos 20 d. 13.35 val., kol (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnas, kratos metu 5 vnt. polietileninių paketėlių su dideliu kiekiu 4,8611 g narkotinių medžiagų - metadono, kuriame 3,5777 g (73,6 %) gryno metadono, surado ir paėmė.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį A. D. atžvilgiu konstatavo, jog baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų įrodančių, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje t. y. įrodyta, jog kaltinamasis neteisėtai įgijo ir disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant A. D. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad A. D. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, visas abejones aiškino ne A. D., kaip to reikalauja įstatymai, bet kaltinimo iškeltos versijos naudai. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo A. D. nurodoma versija, jog jis pataisos namuose ant grindų rado penkis polietileninius paketėlius, kuriuos užsikišo už šortų gumos neturėdamas kur juos įsidėti bei nežinodamas, koks jų turinys, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė disponavęs narkotinėmis medžiagomis, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.

9. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Aukštesniojo teismo vertinimu A. D. veikoje nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas A. D. kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojo N. F. parodymais, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais ir teismo posėdyje ištirtais rašytiniais bylos duomenimis.

10. Kaip nustatyta liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) apsaugos ir priežiūros pareigūno N. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jis 2018 m. liepos 20 d. su kitais bendradarbiais atlieko nuteistųjų kratas. Jas atlikdamas naudojo tarnybinį vaizdo registratorių bei metalo ieškiklį. Nuteistieji lauke buvo išrikiuoti ir eilės tvarka buvo atliekama kiekvieno iš jų krata. Darant A. D. kratą jis pastebėjo, kad pas jį už dėvimų sportinių šortų juosmens gumos sudėti penki plastikiniai paketėliai. Juos pastebėjęs, jų nelietė, nuteistąjį atskyrė nuo kitų nuteistųjų bei apie pastebėtus neaiškios kilmės paketėlius pranešė kriminalinės tarnybos pareigūnams. Apie tai, kad kažką turi, iki kratos pradėjimo A. D. nepranešė. Kratos metu, iki pastebint paslėptus paketėlius, taip pat buvo patikrintos ir nuteistojo dėvėto džemperio bei šortų kišenės. Kad jose būtų skylių, neprisimena, tačiau pamena, kad jose buvo įvairių lapelių su užrašais. Jie taip pat buvo paimti ir perduoti kriminalinės tarnybos pareigūnams (t. 1 b. l. 22-24, t. 2 b. l. 28-29). Minėto liudytojo parodymus patvirtina ir 2018 m.lapkričio 29 d. daikto-vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas 2018 m. rugpjūčio 1 d. daiktų pateikimo metu paimtas kompaktinis diskas su dviem vaizdo įrašais. Pirmajame vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas pradeda tikrinti A. D. ir už šortų juosmens randamas šviesios spalvos permatomas polietileninis paketėlis. Toliau pareigūnas nuveda A. D. prie kitų pareigūnų ir laukia, kol bus iškviestas Kriminalinės žvalgybos pareigūnas. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas tikrina A. D. mūvimo sportinio bliuzono kišenes, kuriuose randa tyrimui nereikšmingas popieriaus skiautes, po to tikrina mūvimų šortų kišenes ir viename iš jų taip pat randa tyrimui nereikšmingą popieriaus skiautę. Atvykus Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojui, pakelia A. D. mūvimus marškinėlius ir už šortų juosmens matyti paslėpti polietileniniai paketėliai, kurie paimami Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbuotojo mūvint vienkartinę pirštinę. Po to A. D. sulaikomas ir nuvedamas į budėtojų dalį (t. 1 b. l. 14-17). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. D. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat grindė ir 2018 m.liepos 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1 b. l. 4-5); (duomenys neskelbtini) namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto N. F. tarnybiniu pranešimu (t. 1 b. l. 6); 2018 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pataisos namų 5-ojo lokalinio sektoriaus kiemas. Kieme stovi (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis A. D.. Šalia jo stovi pareigūnas. Pakėlus nuteistojo A. D. marškinėlius, matomi už jo mūvimų sportinių trumpikių juosmens užkišti šviesios spalvos polietileniniai paketėliai. Su vienkartine pirštine išimami paketėliai ir matoma, kad už juosmens buvo 5 vnt. polietileninių paketėlių. Paketėliai sudedami į plastikinį voką (pakuotės numeris 1541165), o nuteistasis A. D. palydimas į budėtojų dalį (t. 1 b. l. 7-13); 2018 m. spalio12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1587(18), kuria nustatyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje yra narkotinės medžiagos - metadono. Tirti pateiktoje medžiagoje, kurios masė - 4,8611 g, yra 3,5777 g (73,6 proc.) gryno metadono (t. 1 b. l. 34-35). Ir nors nuteistojo teigimu, byloje nėra nustatytos visos aplinkybės turinčios reikšmės bylai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako A. D. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

11. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, jog jis jokiu būdu negalėjo matyti ir suprasti kas yra prieš pat kratą rastų paketėlių viduje, kadangi jie buvo nepermatomi, tačiau kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo rastų paketėlių patalpinimas už juosmens gumos prie kūno, o ne kišenėse, pilnai įrodo tokio talpinimo vienintelį tikslą – paketėlių slėpimą nuo galimo suradimo, padiktuotą akivaizdžiu suvokimu, jog jų turinį sudaro ne kas kita, o būtent narkotinė medžiaga. Tai, kad nuteistasis turėjo suvokimą apie narkotines medžiagas ir jų pakavimą, patvirtina ir aplinkybės, jog nuteistasis atlieka bausmę už veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir jis prisipažino disponavęs keletu rūšių neleistinų medžiagų su tikslu jas platinti. Taip pat vaizdo įrašas bei liudytojo N. F. parodymai atskleidžia, jog iki A. D. dalinės kratos atlikimo buvo pakankamas laiko tarpas, per kurį jis, būdamas įsitikinęs, kaip teigia, kad su savimi turi ne narkotines medžiagas, turėjo galimybę tai deklaruoti kratas atliekantiems pareigūnams, tačiau to nepadarė. Todėl visiškai sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog A. D. veikimo būdas – paketėlių slėpimas, jų laikymas ne kišenėse, jų turėjimo nedeklaravimas iki jo dalinės kratos pradžios, įrodo, jog jis suvokė, jog paketėlių viduje yra narkotinė medžiaga ir siekė, kad jie nebūtų surasti. Tokiu būdu yra akivaizdu, jog nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y., veikė tiesiogine tyčia.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nuteistojo ne tik šortų, bet ir bliuzono kišenės buvo kiauros, todėl jis negalėjo rastų paketėlių ten įsidėti. Pažymėtina, jog tiek liudytojo N. F. parodymais, tiek vaizdo įrašu ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad be šortų, A. D. dar dėvėjo ir bliuzoną su kišenėmis. Kratos metu, tiek jo dėvimų šortų, tiek ir bliuzono kišenėse buvo rastos popieriaus skiautės su užrašais, kas priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, jog nei šortų nei bliuzono kišenės nebuvo kiauros ir jose nuteistasis galėjo patalpinti surastus maišelius.

13. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog būtent nuteistojo liga (sklerozė) galėjo įtakoti tokį jo elgesį, kad jis neapdairiai, neįvertindamas galimų pasekmių paėmė nuo grindų maišelį, nežinodamas jo tūrio. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės, negalėtų suprasti savo atliekamų veiksmų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistasis jokių prašymų ar pastabų dėl savo sveikatos būklės nepateikė, sutiko duoti parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes. Nei byloje dalyvaujančiam nuteistojo gynėjui, nei kitiems proceso dalyviams jokių abejonių dėl nuteistojo sveikatos būklės, teisiamojo posėdžio metu, taip pat nekilo. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, dėl neva tai jam nustatytos ligos įtakos jo elgesiui, vertintinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir tendencingai ir dėl to, kad nuo paketėlių nebuvo paimti biologiniai pėdsakai, kurie būtų padėję nustatyti tikrąjį savininką. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų A. D. kaltei pagrįsti ir jo atžvilgiu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas priėmė kitokį procesinį sprendimą bei paskyrė kitokią bausmę ne tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 9 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.