- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-19
- Bylos Nr.
- eI-2603-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02522-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Remigijus Arminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- VŠĮ "Gargždų švara"
- Atsakovas
- A. E., J. D.
2021 m. kovo 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovams A. E. ir J. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi prašymu į teismą, prašydamas iš atsakovo A. E. priteisti 183,30 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir iš atsakovės J. D. priteisti 22,30 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Šių Nuostatų atitinkamos redakcijos (patvirtintos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 ir kt.) numatė konkrečius vietinės rinkliavos dydžius, apskaičiuotinus priklausomai nuo nekilnojamojo daikto paskirties.
Žemesnės instancijos teismas
Tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovams vietinė rinkliava skaičiuojama už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, paskirtis gyvenamoji, esantį (duomenys neskelbtini). Teigiama, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis iki 2019 m. gruodžio 19 d. šis objektas buvo įregistruotas A. E. nuosavybe, o nuo 2019 m. gruodžio 20 d. registre nuosavybė įregistruota po ½ dalį kiekvienam iš atsakovų.
Šiam objektui buvo pritaikytas Nuostatų I priede nustatytas vietinės rinkliavos administravimo parametras – butas kaime.
Atsiliepimas
Atsakovė J. D. atsiliepime į prašymą nurodė, kad jai yra iškelta bankroto byla ir kreditoriniai reikalavimai turi būti teikiami bankroto administratoriui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcijos patvirtintos: 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415; 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92; 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494; 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 su vėlesniais pakeitimais; 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T11-402; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T11-216 patvirtinta nauja Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija) (toliau – ir Nuostatai)), reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėjimą.
Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirta VšĮ „Gargždų švara“.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovų pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Dėl reikalavimo A. E. pagrįstumo
Pareiškėjas atsakovui A. E. vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiavo už visą nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. vietinė rinkliava apskaičiuota abiem bendraturčiams A. E. ir J. D..
Pagal nekilnojamojo turto registro išrašus apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą turtą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įvardijamas nekilnojamasis daiktas – butas, paskirtis gyvenamoji iki 2019 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties Nr. e2A-1366-459/2019 įregistravimo viešajame registre buvo A. E. nuosavybė, taigi vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. pagrįstai apskaičiuota kaip šio turto savininkui, kuriam pagal Nuostatų reglamentavimą tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą.
2021 m. kovo 4 d. pareiškėjas teismui pateikė informaciją, kad yra gautas A. E. pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apylinės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. 2FB-2537-793/2021 nutarė priimti pareiškėjo A. E. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo nėra priimtas. Taigi reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo pareikštas tinkamai ir nagrinėtinas šioje byloje.
Dėl reikalavimo J. D. pagrįstumo
Atsakovei J. D. 2020 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Pareiškėja 2021 m. kovo 4 d. teismui nurodė, kad pateikė kreditorinį reikalavimą dėl 14,87 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Pagal 2021 m. kovo 4 d. kreditorinių reikalavimų apskaičiavimą nustatyta, kad atsakovei J. D. apskaičiuota vietinė rinkliava laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 7,43 Eur.
Šioje byloje reiškiamas reikalavimas prašant priteisti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau draudžiamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nėra nuostatos, jog asmuo, kuriam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, yra atleidžiamas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – ir FABĮ) įtvirtintos nuostatos leidžia teigti, kad bankrutuojančio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos mokėti mokesčius, tame tarpe vietinę rinkliavą (FABĮ 6 straipsnio 9 dalis). Taigi fizinio asmens bankroto proceso metu mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, nes iškėlus bankroto bylą atsakovė nebuvo atleista nuo einamųjų mokėjimų už teikiamas komunalines paslaugas, tame tarpe ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėja atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamąjį turto objektą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (butų), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kurio 2.1; 4.1 punktuose nurodyta, kad nuo 2020 m. sausio 17 d. padarytas įrašas apie J. D. daiktinės tesiės įregistravimą. Kadangi iš byloje teikiamų duomenų nustatyta jog atsakovė laikotarpiu, kuriuo skaičiuojama vietinė rinkliava, buvo nekilnojamojo daikto dalies savininkė, pagal Nuostatus ji buvo vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuojama, kad pareiškėjos kreditoriniai reikalavimai dalyje dėl 14,87 Eur vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. yra pareikšti fizinio asmens bankroto byloje ir joje nagrinėtini, todėl prašymas šioje dalyje netenkinamas.
Kaip jau paminėta, pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostatas fizinio asmens bankroto proceso metu mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka. Po bankroto bylos iškėlimo apskaičiuotos vietinės rinkliavos 7,43 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokėjimas yra atsakovės prievolė, todėl prašymas šioje dalyje tenkintinas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
Nuostatų 22 punktas numato, kad nuo vietinės rinkliavos mokesčio kalendoriniais metais atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, kai jie pateikia duomenis pagrindžiančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudojama arba jis yra sunykęs. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų kreipęsi dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galiojančio kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl atsakovų atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, nėra pagrindo nepriteisti aukščiau nurodytą vietinę rinkliavą.
Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovai tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkinti dalinai.
Iš atsakovo A. E., pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ priteisti 183,30 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Iš atsakovės J. D. pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ priteisti 7,43 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.