- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-2153-431/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02626-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vidas Stankevičius, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Prienų energija“
- Atsakovas
- P. D.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Prienų energija“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Prienų energija“ ieškinį atsakovui P. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1.833,74 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia šilumą Trakų rajono teritorijoje esantiems vartotojams, taip pat ir atsakovo butui. Nuo 2010 m. lapkričio 1 d. atsakovas nemoka už pateiktą šilumos energiją, todėl iki 2013 m. rugsėjo 1 d. susidarė 1.833,74 Lt dydžio skola. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus. Kai norminis teisės aktas tiesiogiai nustato kaip pastate suvartotas šilumos kiekis turi būti paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, jokia šilumos vartojimo sutartis negali pakeisti šios teisės normos galiojimo ir taikymo. Pirmenybė pasirinkti šilumos paskirstymo metodą suteikta vartotojams. Tačiau jei vartotojai nepasinaudoja šia teise, tinkantį šilumos paskirstymo metodą privalo parinkti šilumos tiekėjas. Pastate, kuriame yra atsakovo butas, įrengtas automatizuotas individualus šilumos punktas, kurį prižiūri pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas UAB „Trakų šilumos tinklai“. Pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal daugiabučio namo šiluminiame punkte (įvade) įrengto vieno atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Pastate yra 22 butai, iš kurių vienas yra atjungtas nuo pastato šildymo sistemos, o likusieji prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumos paskirstymui naudojamus apskaitos prietaisus atitinka Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Tas pats Taisyklių punktas numatė, kad, jeigu dalis pastato patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), kartu su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 taikomas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5. Todėl pastate 2010-2011 metų šildymo sezono pradžioje pradėti taikyti Šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5, pagal kuriuos visa pastate suvartota šiluma dalijama į dvi dalis: 1) šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis metodo Nr. 5 nuostatomis ir paskirstomas visiems pastato bendrasavininkiams proporcingai kiekvieno jų naudingajam plotui, nepriklausomai nuo to ar jie naudojasi centralizuota šildymo sistema ar šildosi kitais būdais; 2) šilumos kiekį prijungtų prie centralizuoto šildymo sistemos butų šildymui ir karštam vandeniui ruošti, kuris vadovaujantis šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisyklėmis paskirstomas tik centralizuotos šildymo sistema vartotojams. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis numato, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pastato laiptinėse sumontuotų šildymo prietaisų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens vamzdynų bei kitų bendrojo naudojimo įrenginių išskiriama šiluma yra apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu. Dalis šios šilumos, kaip numato minėti teisės aktai, nepaisant buto padėties, atitvarų būklės, vidaus patalpų temperatūrų skirtumų ir pan., yra paskirstoma visų nuo šildymo ir karšto vandens sistemos atsijungusių butų ar kitų patalpų savininkams.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, jog naudojasi ieškovo paslaugomis, tiekiant šilumą vonioje esančiam standartiniam šildytuvui, nuo kitų bendrų sistemų jis yra atsijungęs ir kitomis ieškovo paslaugomis nesinaudoja. Atsijungimą nuo karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemų atsakovas yra įforminęs nustatyta tvarka, buvo parengtas projektas, suderinta su specialia komisija, tik tai nebuvo įregistruota registrų centre, nes atsakovas to nežinojo. Atsakovas pats pasišildo vandenį, šildosi butą elektra. Už ieškovo teikiamą šilumą standartiniam vonios šildytuvui jis visuomet susimoka, o kitomis ieškovo paslaugomis jis faktiškai negali naudotis dėl atjungtų sistemų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys rašytinės paslaugų teikimo sutarties nėra sudariusios. Paslaugos atsakovui yra teikiamos pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, tai yra pripažįstant, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tačiau atsakovas savo butą nuo centralizuotų karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemų yra faktiškai atjungęs ir šiomis ieškovo paslaugomis nesinaudoja, jo bute veikia tik standartinis vonios šildytuvas, kuriam šilumos energiją tiekia ieškovas. Atsakovas pateikė daugiabučio namo savininkų bendrijos pažymą, kurioje nurodoma, kad iki bendrijos įsikūrimo 2005 m. balandžio 18 d. apšildymas daugiabučio namo laiptinėje jau buvo atjungtas šio namo gyventojų prašymu ir iki šiol laiptinė nešildoma. Atjungimo paslaugą atliko UAB „Trakų šilumos tinklai“. Ieškovas reikalauja, kad iš atsakovo būtų priteistas įsiskolinimas, susidaręs nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio už šilumos kiekio cirkuliaciją 769,65 Lt ir už šildymą už bendrojo naudojimo patalpas 1064,09 Lt, iš viso – 1.833,74 Lt. Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimas patvirtina, kad tuo pačiu pagrindu ieškovo atsakovui reikštas ieškinys dėl 1.692,47 Lt skolos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. buvo atmestas. Teismas šiuo sprendimu, kuris jau yra įsiteisėjęs, pripažino, kad atsakovo butas yra faktiškai atjungtas nuo centralizuotos karšto vandens ir šilumos tiekimo sistemos, o atsakovas ieškovo teikiamomis paslaugomis (buto šildymu bei karštu vandeniu) faktiškai nesinaudoja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas atsakovui dėl skolos už šilumos kiekio cirkuliaciją priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d., įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pripažintas nepagrįstu, pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylos dalis dėl skolos už minėtą laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. yra nutrauktina.
Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis numato, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Kaip matyti iš daugiabučio namo savininkų bendrijos pažymos namo laiptinė nešildoma. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas atlyginti turėtas bendrųjų namo patalpų apšildymo išlaidas, apskaičiuotas pagal Taisyklių priedų 4 ir 5 metodus, būtų pagrįstas tuo atveju, jei namo bendrojo naudojimo patalpos būtų apšildomos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad namo laiptinė yra atjungta nuo šildymo, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 1.064,09 Lt už bendrojo naudojimo patalpų šildymą yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas UAB „Prienų energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1) Teismas netinkamai taikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus kitoje tarp tų pačių šalių nagrinėtoje byloje Nr. 2-1429-239/2013 ieškovo pareikštam ieškiniui. Teismas jau padarė tokią pačią klaidą, priimdamas 2014 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-194-424/2014. Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas panaikino 2014 m. birželio 12 d. nutartimi ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas nutraukti bylą dėl skolos yra nepagrįstas, nes ieškovo reikalavimas nėra tapatus pareikštam Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1429-239/2013. Ieškovas byloje Nr. 2-1429-239/2013 padarė klaidą, pareikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą už sunaudotą karštą vandenį ir šilumos energiją. Atsakovui pateikus įrodymus apie tai, kad jo butas yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos, ieškovo ieškinys buvo pagrįstai atmestas. Todėl ieškovas šio teismo sprendimo ir neskundė. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas savo reikalavimą grindė visai kitu pagrindu – CK ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, kurios nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovas šioje byloje reiškė reikalavimą priteisti susidariusią skolą ne už tiesiogiai atsakovo butui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, bet už šilumos energiją, skirtą daugiabučio namo bendrosioms reikmėms (bendro naudojimo patalpoms šildyti ir karšto vandens sistemos bendrosioms reikmėms), tenkančią (priskiriamą) atsakovui. Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui, ne kaip tiesioginiam šilumos ir karšto vandens vartotojui, o kaip bendrosios dalinės nuosavybės turėtojui.
2) Teismas netinkamai įvertino atsakovo argumentus, kad bendrojo naudojimo patalpos nešildomos, ir ignoravo ieškinio argumentą, kad pastato laiptinėse sumontuotų šildymo prietaisų, šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens vamzdynų bei kitų bendrojo naudojimo įrenginių išskiriama šiluma yra apskaitoma įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, o dalis šios šilumos, kaip numato teisės aktai, nepaisant buto padėties, atitvarų būklės, vidaus patalpų temperatūrų skirtumų ir pan., yra paskirstoma visų nuo šildymo ir karšto vandens sistemos atsijungusių butų ar kitų patalpų savininkams. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Analogiškos nuostatos yra perkeltos ir į Šilumos ūkio įstatymą, kuris nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos, bei, kad butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šildymo būdas pakeistas, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams taip pat privalo kiekvieną mėnesį apmokėti už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Todėl šilumos vartotojai privalo apmokėti išlaidas, tenkančias visiems daugiabučio namo bendraturčiams. Minėtame daugiabutyje laiptinė ir atsakovo butas yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, tačiau name yra 22 butai, iš kurių tik vienas, priklausantis atsakovui, atjungtas nuo pastato šildymo sistemos, o likusieji prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. Net pats atsakovas pripažįsta, kad pastatas šildomas bendrojo naudojimo reikmėms priskiriama šiluma, kurią išskiria pastato karšto vandens tiekimo ir cirkuliacijos sistemos stovai bei vonios šildytuvai. Lygiai taip pat pastatas šildomas ir šiluma, kurią išskiria šilumos punktas, bei šilumą iki butų tiekiantys šildymo sistemos vamzdynai. Tokiu būdu šilumnešiui pratekant nuo pastato įvade įrengto apskaitos prietaiso iki butų, kuriuose vartojama šiluma, išskiriamas tam tikras šilumos kiekis, kuris de facto sunaudojamas pastato bendrojo naudojimo konstrukcijoms ir patalpoms apšildyti, todėl priskirtinas prie šilumos kiekio pastato bendrosioms reikmėms. Todėl sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 1.064,09 Lt už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, yra nepagrįsta ir naikintina.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad name yra atjungti ne tik šildymo prietaisai (radiatoriai), bet ir visi vamzdynai. Kol namo laiptinė nebuvo atjungta nuo šildymo sistemos, mokėjimas už bendro naudojimo patalpų šildymą buvo dalinamas proporcingai visiems laiptinėje esantiems butams. Šiuo metu visi gyventojai moka tik už savo buto patalpų šildymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti už bendro naudojimo namo patalpoms teikiamą šilumos energiją.
Byloje nustatyta, kad ieškovas tiekia šilumos energiją namui, kuriame yra atsakovo butas. Daugiabutyje yra įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (b.l. 9). Nuo 2010 m. lapkričio 1 d. name suvartota šilumos energija paskirstoma taikant Valstybinės kainų ir energetikos komisijos šilumos paskirstymo 4 ir 5 metodus, tai yra šiluma dalijama į dvi dalis: šilumą bendrojo naudojimo patalpų šildymui ir šilumą naudingojo ploto (prijungtų prie centralizuoto šildymo sistemos butų) šildymui. Šilumos kiekis, suvartotas bendrojo naudojimo patalpose, paskirstomas pagal kiekvieno vartotojo naudingąjį plotą, nepriklausomai nuo to, ar vartotojas atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos ar ne (b.l. 15). Daugiabučio namo savininkų bendrija patvirtino, kad dar iki benrijos įsikūrimo 2005 m. balandžio 18 d., namo laiptinėje apšildymas buvo atjungtas namo gyventojų prašymu ir laiptinė iki šiol yra neapšildoma (b.l. 71). Ieškovo reikalaujamą priteisti iš atsakovo skolą sudaro 1.064,09 Lt už bendro naudojimo patalpų šildymą ir 769,65 Lt už šilumos kiekio cirkuliaciją.
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1429-239/2013 pagal ieškovo UAB „Prienų energija“ ieškinį atsakovui P. D. dėl 1.692,47 Lt skolos už atsakovo butui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. Minėtu sprendimu teismas ieškinį atmetė, kadangi nustatė, jog atsakovo butas yra atjungtas nuo centralizuotų karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemų, ir šiomis paslaugomis atsakovas nesinaudoja. Sprendimas įsiteisėjo.
Ieškovas pakartotinai pareiškė ieškinį atsakovui, prašydamas priteisti 1.833,74 Lt skolos už patiektą šilumos energiją nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Naujame ieškinyje ieškovas savo reikalavimą grindė CK 4.76 straipsniu, nustatančiu kiekvieno bendraturčio pareigą proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas šiam turtui išlaikyti ir išsaugoti (b.l. 1-4). Tačiau Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl skolos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. priteisimo, ieškinio dalį dėl skolos už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. atmetė. Teismas minėtu sprendimu nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu tuo pačiu pagrindu pareikštas ieškinys jau buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantas (ieškovas) UAB „Prienų energija“, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymu 25 straipsniu ir CK 4.76 straipsniu, prašė priteisti iš atsakovo 1.833,74 Lt skolą už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d. už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, tai yra ieškovas reiškė reikalavimą ne dėl įsiskolinimo už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui tiektą šilumos energiją, bet reiškė reikalavimą atsakovui kaip bendrosios dalinės nuosavybės turėtojui, už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymą. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui, dėl kurio yra įsiteisėjęs 2013 m. spalio 1 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas, todėl nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir bylos dalį dėl skolos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. nutraukė.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ir skundžiamu sprendimu pirmos instancijos teismas padarė tą pačią teisės taikymo klaidą, tai yra nepagrįstai konstatavo, kad įsiteisėjusiu 2013 m. spalio 1 d. teismo sprendimu jau yra pripažintas ieškovo reikalavimas dėl skolos už šilumos kiekio cirkuliacijai priteisimo nepagrįstu, ir neteisėtai šią bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą nutraukė. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neanalizavo ieškovo pareikštų reikalavimų, neatsižvelgė į Šilumos ūkio įstatyme ir CK nustatytas daugiabučių namų gyventojų, atsijungusių nuo centrinio šilumos tiekimo, pareigas išlaikyti bendrojo naudojimo patalpas, nesivadovavo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (LAT 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendro naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos.
Paminėtina, kad ieškovas reikalavimą sumokėti skolą grindė tiek Šilumos ūkio įstatymo, tiek CK 4.76, 4.82 straipsnio normomis. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo (įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 1 d.) 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal pirmiau nurodytą įstatymą kasatoriui, kaip turto savininkui, tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti. Tik 2014 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas (Nr. XII-1346, 2014-11-20, paskelbta TAR 2014-12-01, i. k. 2014-18286). Kadangi ieškovas reikalauja skolos už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ši įstatymo pataisa šalių teisiniams santykiams netaikytina.
Nagrinėjamoje byloje atsakovui priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotai teikiamos šilumos, tačiau jis yra name, kuriam ieškovas centralizuotai tiekia šilumą. Laiptinė, priklausanti namo bendrojo naudojimo patalpoms, yra atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos. Tačiau pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (LAT 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir atsakovas, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog name nuo šildymo sistemos yra atjungta ne tik laiptinė, bet ir visi vamzdynai, tačiau nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Be to, kaip buvo nurodyta aukščiau, net ir atjungus bendrojo naudojimo patalpas nuo visų vamzdynų, jos vis tiek yra šildomos šiluma, sklindančia iš kitų butų, kuriems yra tiekiama centralizuota šilumos energija, išorinių, tai yra su bendrojo naudojimo patalpomis besiribojančių, sienų. Todėl atsakovas bet kokiu atveju turi mokėti ieškovui už šilumos energiją, tenkančią bendrojo naudojimo patalpoms.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas. Išdėstytieji motyvai dėl materialinės teisės normų pažeidimo sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovo ieškinį visiškai.
Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 72,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 7), 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l. 78-83) ir ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese, tai yra 35,85 € (b.l. 41; 96) žyminio mokesčio ir 318,57 € už advokato pagalbą (b.l. 42-43; 95; 97).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Prienų energija, j.a.k. 170795677, iš atsakovo P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 531,08 € (1.833,74 Lt) skolos už šilumos energiją, skirtą bendrojo naudojimo patalpoms, nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d., 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 € (72,00 Lt) žyminio mokesčio ir 115,85 € (400,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui UAB „Prienų energija, j.a.k. 170795677, iš atsakovo P. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 85 € žyminio mokesčio ir 318,57 € už advokato pagalbą apeliaciniame procese.