- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-27
- Bylos Nr.
- 2S-1949-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00234-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- Č. G.
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens Č. G. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų, suinteresuotasis asmuo – Č. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2016 m. sausio 21 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Nurodė, jog antstolė, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartimi, nustatė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimas yra visiškai įvykdytas išieškotojos lėšomis, todėl vykdomąjį dokumentą grąžino jį išdavusiam teismui. Tą antstolė padarė be pagrindo, žinodama, kad teismo sprendimas nėra visiškai įvykdytas. Tai patvirtina antstolės 2015 m. sausio 22 d. raštas. Be to, skundžiamas patvarkymas neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos, antstolė nepatikrino vietoje, ar teismo sprendimas yra įvykdytas.
Suinteresuotas asmuo nesutiko su skundu, nurodė, jog ginčijamas antstolės patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-89-262/2016 konstatavo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimas yra visiškai įvykdytas. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl aplinkybė dėl teismo sprendimo visiško įvykdymo turi prejudicinio fakto reikšmę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0045/14/00246 antstolės T. G. 2016 m. sausio 21 d. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento Nr. 3.5.-S001929 grąžinimo.
Teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-89-262/2016 konstatavo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimas yra visiškai įvykdytas išieškotojų lėšomis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patenkino išieškotojų prašymą bei ištaisė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus, tai yra iš nutarties motyvuojamosios dalies pašalino frazę „išieškotojos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad antstolės kreipimas į teismą dėl baudos skyrimo su jomis nebuvo derintas, jos baudos skirti neprašė ir nebenori toliau bylinėtis su skolininku šioje byloje. Esant šioms aplinkybėms, atlikti kokius nors papildomus 2010 m. sausio 5 d. sprendimo vykdymo veiksmus ne tik nėra pagrindo, tačiau tai netgi prieštarautų pačių išieškotojų interesams, pažeistų skolininko teises bei prieštarautų proceso ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 7 str., CK 1.5 str.)“; o iš nutarties motyvuojamosios dalies sakinio „kadangi 2010 m. sausio 5 d. sprendimas jau yra visiškai įvykdytas, tokio antstolės reikalavimo tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl iš esmės būtų beprasmis“ pašalino žodį „visiškai“. Todėl teismas padarė išvadą, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimas nėra visiškai įvykdytas, todėl antstolė neturėjo CPK 631 straipsnio 6 dalyje numatyto pagrindo vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo Č. G. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir palikti galioti antstolės 2016 m. sausio 21 d. patvarkymą. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismui iš 2016 m. sausio 6 d. nutarties pašalinus žodį „visiškai“, vis tiek lieka konstatuota, kad teismo sprendimas yra įvykdytas ir tai fakto nekeičia. Tarp šalių jau anksčiau buvo kilęs ginčas dėl teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi išaiškino, kad tik įvykdžius visą sprendimą galimas įvykdymo konstatavimas. Jei per nustatytą terminą neįvykdyta bent dalis sprendimo, konstatuotina, kad sprendimas nėra įvykdytas. Esant tokioms aplinkybėms, faktas dėl teismo sprendimo įvykdymo nesikeičia ir antstolė priėmė teisingą ir pagrįstą patvarkymą, todėl teismas neturėjo pagrindo jo naikinti. Pareiškėjai (išieškotojai) visą laiką keičia savo poziciją dėl sprendimo įvykdymo, todėl būtina vadovautis ne jų subjektyviais paaiškinimais, o oficialiais įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais. Pareiškėja antstolės veiksmus skundė dėl skolininko veiksmų, kurie nėra nustatyti teismo sprendimu. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimu skolininkas buvo įpareigotas atlaisvinti kelią iki augančių medžių. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi buvo išaiškinta šio sprendimo vykdymo tvarka ir pažymėta, kad teismo sprendimas vykdomas pagal faktinę padėtį, kurią nustatė teismas 2009 m. birželio 12 d., apžiūrėjęs kelią vietoje: šalia kelio auga medžiai. Šalčininkų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-31-181/2015 pasisakyta, kad medžiai nėra kliūtimi ir nėra šalintini. Nurodoma, jog akte pripažįstama, kad kelyje tebestovi geriamo vandens šulinys ir toliau akte paaiškinama, kodėl tai laikoma kliūtimi, tai yra šulinį apvažiuoti transporto priemone trukdo augantis medis, ant žemės gulintys betoniniai blokai. Šis paaiškinimas nereiškia ginčo kelyje esančių kliūčių, o tik nurodo, kodėl kelyje esantis šulinys laikomas kliūtimi.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog iki šiol nėra jokio dokumento, konstatuojančio teismo sprendimo įvykdymo faktą, o vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad sprendimas iki šiol neįvykdytas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi nenustatinėjo teismo sprendimo įvykdymo fakto. Nurodytoje byloje buvo tik sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi netenkino antstolės prašymo ir neskyrė skolininkui baudos. Skunde nurodytoje Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas suinteresuotojo asmens skundas dėl antstolės A. M. veiksmų.
Antstolė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei su vykdomosios bylos užbaigimu ir vykdomojo dokumentu grąžinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5-371/2010, kuriuo atsakovas (suinteresuotasis asmuo) buvo įpareigotas per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, o atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovėms suteikta teisė atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių juos nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi išaiškino 2010 m. sausio 5 d. Šalčininkų rajono teismo sprendimo vykdymo tvarką, kad atsakovas privalo atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos pagal jo naudojimo parametrus, nurodytus (duomenys neskelbtini) miesto LDT vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir prie jo pridėtos schemos iki užtvėrimo bei pagal faktinę padėtį, kurią nustatė teismas 2009 m. birželio 12 d. apžiūrėjęs kelią vietoje. Taip pat išaiškino, kad esančio šulinio viršutinės dalies nuėmimas ir gręžinio uždengimas metaliniu dangčiu, nepažeistų atsakovo kaip savininko teisių naudotis šuliniu, tai netrukdytų ieškovėms įvažiuoti į savo namų valdą ir tokiu būdu būtų įvykdytas 2010 m. sausio 5 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas. Antstolės 2014 m. kovo 6 d. patikrinimo aktu (nuvykus į vietą) nustatyta, kad privažiuoti prie namų valdos su transporto priemone nėra galimybės, pravažiuojamasis kelias nėra atlaisvintas. Pagrindinė kliūtis – stovintis vandens šulinys. Pareiškėjos atstovė 2015 m. sausio 21 d. antstolei pranešė, jog išieškotojos iš dalies įvykdė teismo sprendimą – nuėmė viršutinę šulinio dalį. Kita teismo sprendimo dalis liko neįvykdyta – pravažiuojamasis kelias teismo nustatytais parametrais nebuvo atlaisvintas – jame liko augti skolininko naujai pasodinti medžiai, kurie trukdo pravažiuoti, jų atsakovas neleido iškasti. Taip pat liko betoniniai šulinio pamatai.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-496-419/2015 konstatavo, kad skolininkas nepateikė teismui antstolės vykdomo sprendimo įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, todėl netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, kuriuo jis prašė įpareigoti antstolę patikrinti skolininko nurodytas aplinkybes dėl teismo sprendimo įvykdymo, o pasitvirtinus, kad teismo sprendimas įvykdytas, vykdomąją bylą pareiškėjo atžvilgiu užbaigti. Taip pat Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23-419/2015 atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui už Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo nevykdymą. Minėtoje byloje teismas išaiškino, kad pagal vykdomą Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą antstolė turėjo inicijuoti CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, tai yra surašytą sprendimo neįvykdymo aktą perduoti teismui dėl nutarties taikyti sprendime nurodytas pasekmes priėmimo. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas antstolės atskirąjį skundą, 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-89-262/2016 paliko minėtą Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje rėmėsi išieškotojų atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog teismo sprendimas jau yra įvykdytas išieškotojų lėšomis, nes jos pasamdė įmonę ir kelią užtvėrusio šulinio viršutinė dalis buvo pašalinta. Šiuo metu išieškotojos kitoje civilinėje byloje siekia prisiteisti patirtas išlaidas iš skolininko, todėl tolesnis bylinėjimasis šioje byloje neturi prasmės. Apeliacinės instancijos teismas cituojamoje nutartyje nurodė: „Kadangi 2010 m. sausio 5 d. sprendimas jau yra visiškai įvykdytas, tokio antstolės reikalavimo tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl iš esmės būtų beprasmis.“ Antstolė, susipažinusi su minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, 2016 m. sausio 21 d. patvarkymu konstatavo, kad yra pagrindas įvykdytą vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiam teismui, o vykdomąją bylą užbaigti, išieškojus iš skolininko vykdomosios bylos išlaidas. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-89-262/2016 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi ištaisė 2016 m. sausio 6 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus ir iš šios nutarties motyvuojamosios dalies sakinio „kadangi 2010 m. sausio 5 d. sprendimas jau yra visiškai įvykdytas, tokio antstolės reikalavimo tenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl iš esmės būtų beprasmis“ pašalino žodį „visiškai“. Ši nutartis buvo priimta pagal išieškotojų prašymą, pateiktą jau po atskirojo skundo išnagrinėjimo. Jos teigė, kad 2010 m. sausio 5 d. sprendimas realiai nėra visiškai įvykdytas: skolininkas nepašalino nuo įvažiavimo medelių ir jie trukdo išieškotojoms įvažiuoti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d., tiek Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartyje buvo sprendžiamas antstolės prašymo skirti skolininkui baudą pagrįstumo klausimas. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas nurodytoje nutartyje nenagrinėjo aplinkybių, ar antstolės vykdomas vykdomasis raštas yra įvykdytas, tačiau nurodė, jog ji turinti inicijuoti CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą. Kadangi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime buvo nurodyta, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovės turi teisę atlikti šiuos veiksmus ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį apie tai turėjo surašyti aktą ir perduoti jį vykdymo vietos teismui, kuris turėtų priimti nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų. Taigi, pirmos instancijos teismas baudos neskyrė pagrįstai. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas antstolės skundą dėl šios pirmos instancijos teismo nutarties, neanalizavo taikytų teisės normų bei faktiškai netyrė, ar teismo sprendimas yra įvykdytas, tačiau vadovavosi tik išieškotojų atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kurias jos pačios vėliau iš dalies paneigė. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos buvo ištaisytos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties rezoliucinėje nutartyje buvo tik konstatuotuota, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista, tačiau nebuvo pripažinta, kad antstolės vykdomas teismo sprendimas yra įvykdytas, nes tai nebuvo atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas. Todėl antstolė neturėjo remtis minėtos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytu teismo teiginiu bei jo pagrindu, nepatikrinusi vietoje ar nepaklaususi išieškotojų, užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti teismui vykdomąjį raštą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje vykdomojoje byloje teismo išduotame vykdomajame rašte yra nurodyta, jog išieškotojos turi teisę teismo sprendimą įvykdyti pačios ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog priėmus teismo sprendimą, įpareigojantį skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius, ginčas dėl teisės yra pabaigiamas, o tokio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo klausimai sprendžiami toje pačioje byloje, kurioje buvo išspręstas ginčas iš esmės, todėl išieškotojo išlaidos patirtos vykdant tokį teismo sprendimą, yra priskiriamos prie vykdomųjų išlaidų, kurios turi būti atlygintos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai (LAT 2015 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-494-701/2015). Remiantis minėtu išaiškinimu ir nagrinėjamoje byloje, esant teismo sprendime nustatytai ieškovių teisei pačioms įvykdyti teismo sprendime atsakovui nustatytus įpareigojimus, kurių jis nevykdo, ir išieškoti iš atsakovo reikiamas lėšas, antstolė turėjo toliau tęsti vykdymo veiksmus, išsiaiškindama, kokias išlaidas patyrė ieškovės, iš dalies įvykdydamos teismo sprendimą, ir nukreipdama šių išlaidų išieškojimą iš atsakovo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš suinteresuotojo asmens 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi atskirasis skundas atmestas, pareiškėjai yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjos nurodyta neviršija CPK 98 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16. punkte nustatytos 299 Eur sumos, mokėtinos už kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Tačiau nagrinėta byla nepripažintina teisės požiūriu itin sudėtinga, todėl pareiškėjai priteistina tik pusė rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, tai yra 150 Eur.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotojo asmens Č. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.