- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2-2074/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00729-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kresko“
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenegrinėtu, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3972-560/2013, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rekosta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kresko“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 81 853,29 Lt skolą už pagrindinius darbus, 151 874 Lt skolą už papildomus darbus, 8 209,66 Lt delspinigių, 7,34 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovo atstovas teismo prašė palikti ieškinį nenagrinėtu bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi ieškinį apliko nenagrinėtu ir atsakovui iš ieškovo priteisė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad jeigu asmeniui pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tai klausimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali būti svarstomas, kai asmuo iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą, prašo bylos nagrinėjimą atidėti ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Šiuo atveju ieškovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau ieškovas teismui dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą į teismo posėdį, nepateikė. Pagal kasacinio teismo praktiką, šaliai iš viso neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis, teismas neturi nei galimybės, nei įstatyminės pareigos svarstyti klausimo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Todėl atsakovų atstovui neprašant teismo priimti sprendimo už akių, yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Rekosta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinyje buvo pateiktas prašymas, esant CPK nurodytoms aplinkybėms priimti sprendimą už akių. Tokio prašymo esmė yra ta, kad ieškovas teismą procesiniu dokumentu informavo iš anksto, kad jeigu susidarytų CPK numatytos aplinkybės (kaip ginčo atveju), tai ieškovas išreiškė raštu valią, jog byla būtų išnagrinėta iš esmės ieškovui nedalyvaujant (proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principas). Vadinasi, ieškovui (jo atstovui) neatvykus į teismo posėdį, teismas turėjo teisę ir pareigą bylą nagrinėti ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių arba bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą ieškovui nedalyvaujant. Tačiau teismas šio ieškovo prašymo nenagrinėjo, todėl iš esmės pažeidė proceso dalyvio (ieškovo) teises ir procesinės teisės normas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teismo prašė priimti sprendimą už akių, jei ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų arba atsiras CPK 285 straipsnyje nurodytos aplinkybės, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog atsakovų atstovas neprašė teismo priimti sprendimo už akių. Ieškovo nuomone, atsakovas tokiu būdu pakeitė procesiniame dokumente nurodytą poziciją, todėl ieškovas (jo atstovas) apie tai turėjo būti informuotas (CPK 42 str. l d.). Kadangi atsiliepime atsakovas aiškiai išreiškė sutikimą dėl sprendimo už akių priėmimo, ieškovas pagrįstai manė, kad ieškovo neatvykimas nesudarys kliūčių bylą nagrinėti ir sprendimą priimti ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant.
3. Tiek ieškovas, tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad yra galimybė sudaryti taikos sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas (jo atstovas) būtų pakeitęs poziciją šiuo klausimu, todėl teismas turėjo imtis priemonių šalims sutaikyti (CPK 23l str.).
4. Atsakovui pripažinus ieškinį ir dalį ieškinio sumos sumokėjus, teismas nebeturėjo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu, kadangi CPK 140 straipsnio 2 dalis nenumato tokios galimybės.
5. Dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, o ne pareiga. Teismas nebuvo pripažinęs ieškovo (jo atstovo) dalyvavimo būtinu. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ieškinio dalį pripažino, išreiškė norą ginčą spręsti taikiai, o ieškovo atstovas tuo metu atostogavo, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, nusprendė į parengiamąjį posėdi nevykti (kadangi tektų iš Klaipėdos vykti į Vilnių), todėl tikėjosi, jog esant pateiktiems procesiniams dokumentams, įrodymams ir prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, teismui nebus kliūčių nagrinėti bylą ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant.
6. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovo skolos pripažinimas ir dalies ieškinio sumos apmokėjimas laikytinas ieškinio dalies pripažinimu. Todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal CPK 296 straipsnį, teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu į teismo posėdį atvykęs atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Tai reiškia, kad ieškovui atsisakius dalyvauti procese, teismas turi teisę ir galimybę priimti tik 2 procesinius sprendimus: 1) priimti sprendimą už akių ieškinį pilnai atmetant, arba 2) palikti ieškinį nenagrinėtu ir bylą nutraukti. CPK 246 straipsnio 1 dalis nustato ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes - kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi, atsakovo atstovui atvykus į teismo posėdį ir nepaprašius priimti sprendimo už akių, teismas turėjo vienintelę procesinio sprendimo išeitį - palikti ieškinį nenagrinėtu ir bylą nutraukti.
Šalies argumentai
2. Ieškovas klaidina teismą, nurodydamas, kad atsakovas pripažįsta ieškinį, ar šalys ketino sudaryti taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus ieškovo atstovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (Civilinio proceso kodekso 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (Civilinio proceso kodekso 330 str.). Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (Civilinio proceso kodekso 338 str.). Taigi, skundžiama nutartis gali būti panaikinama tik tokiu atveju, jeigu yra pagrindas konstatuoti konkretų civilinio proceso ar materialinės teisės normų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų paliekant ieškinį nenagrinėtą, nėra konstatuota.
Pasirengimas bylos nagrinėjimui Vilniaus apygardos teismo 2013-06-04 nutartimi buvo paskirtas parengiamąjme teismo posėdyje (b.l. 173), nutartimi be kitos informacijos buvo nurodyta parengiamojo posėdžio data ir neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmės, numatytos CPK 230 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 246 straipsnyje; nutarties nuorašas ieškovo atstovui buvo įteiktas (b.l. 177 str.).
Paskirtu laiku ieškovo atstovas į teismą neatvyko. CPK 230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad apie parengiamąjį posėdį jam buvo tinkamai pranešta. Neatvykus į posėdį ieškovui teismas turi teisę priimti sprendimą už akių tik atsakovui to prašant. Šiuo atveju, kaip matyti iš parengiamojo posėdžio protokolo, atsakovo atstovas neprašė priimti sprendimo už akių, bet pareiškė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Aplinkybė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo išdėstęs prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų dokumentų arba atsiras aplinkybės, nurodytos CPK 285 straipsnyje, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo teismui procesine kliūtimi ieškinį palikti nenagrinėtą, nes pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko ne paruošiamųjų dokumentų būdu, bet parengiamajame posėdyje, o CPK 285 straipsnyje sprendimo už akių priėmimas taip pat tiesiogiai siejamas su atvykusios į posėdį šalies prašymu tokį sprendimą priimti. Taigi, tokio turinio prašymo išdėstymas procesiniame dokumente nereiškia atsakovo raštu išreikštos valios neatvykus į posėdį ieškovui, priimti dėl jo sprendimą už akių bei atitinkamos teismo pareigos, kaip kad teigiama ieškovo atskirajame skunde.
Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog ieškinyje išdėstydamas prašymą, esant CPK nurodytoms aplinkybėms, priimti sprendimą už akių, jis išreiškė valią, kad jam neatvykus į posėdį, byla būtų išnagrinėta iš esmės, jam nedalyvaujant. Ieškovo prašymu teismas gali priimti sprendimą už akių tik dėl atsakovo, o atsakovo prašymu- tik dėl ieškovo (CPK 285 str. 1, 2 dalys). Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės šaliai prašyti, kad teismas sprendimą už akių priimtų dėl jos pačios (šiuo atveju- ieškovo). Apeliantas neteisingai aiškina sprendimo už akių instituto prasmę, nes sprendimas už akių savo esme yra procesinė priemonė, drausminanti bei sukelianti neigiamas pasekmes pasyviai besielgiančiai ar piktnaudžiaujančiai proceso šaliai: tokio sprendimo priėmimo atveju atliekamas tik formalus įrodymų vertinimas (CPK 285 str. 2 d.), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas, neturi galimybės naudotis apeliacijos bei kasacijos teisėmis ir, tik esant tam tikroms sąlygoms gali prašyti sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 str. 5 d., 287 str.). Taigi, prašymo priimti sprendimą už akių išdėstymas ieškinyje negali reikšti prašymo bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, nes toks prašymas reiškia ieškovo poziciją, kad atsakovui veikiant procese pasyviai, teismas vertintų tik ieškovo pateiktus įrodymus ir priimtų sprendimą už akių dėl atsakovo, bet ne dėl paties ieškovo.
Iki parengiamojo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys ieškovo atstovo neatvykimą į teismą. Esant tokiai situacijai, teismas neturėjo teisinio pagrindo, numatyto CPK 285 straipsnyje priimti sprendimą už akių ir teisingai pritaikė CPK 246 str. 1 d. bei 230 str. 2 d. ir ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.).
Proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, kuriuos ieškovas akcentuoja atskirajame skunde, yra svarbūs, tačiau civilinio proceso principai taikomi bei aiškinami ne atsietai vienas nuo kito, bet visi kartu. Apeliantas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus aiškina vienpusiškai, tik sau palankia linkme, kaip teismo pareigą siekti bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau šie principai įtvirtina ir pačios šalies (taigi, ir apelianto) pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis priklausančiomis teisėmis. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu, todėl ieškovo atstovas privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo į teismą priežastis, o tuo atveju, jeigu norėjo, kad byla būtų nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant, pateikti teismui tokio turinio prašymą. Ieškovas aptartų reikalavimų nesilaikė, todėl nagrinėjamos bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu, laikantis civilinio proceso kodekso normų bei reikalavimų, negali būti vertinamas kaip proceso principų pažeidimas.
Apelianto argumentai, grindžiami tam tikrais teismų precedentais, jog toli pažengusio proceso atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą, nagrinėjamos bylos atveju nelaikytini pagrįstais, kadangi šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, ieškinys paliktas nenagrinėtu pasirengimo stadijoje, taigi, procesą laikyti toli pažengusiu, nėra pagrindo.
Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes po ieškinio pareiškimo atsakovas patenkino dalį reikalavimų, sumokėdamas dalį skolos, kas esą turėtų būti laikoma ieškinio dalies pripažinimu ir pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Šis argumentas taip pat nepagrįstas: ieškinio palikimas nenagrinėtu reiškia bylos baigtį, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, taigi, šiuo atveju ieškovo reikalavimai teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra patenkinami nei visiškai, nei iš dalies. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą reglamentuoja ne apelianto nurodomas CPK 93 straipsnis, bet 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į procesinį šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės būtent dėl ieškovo neatvykimo į parengiamąjį posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo procese patirtas išlaidas priteisė iš ieškovo.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nepagrįstai apeliuojama į civilinio proceso normų bei principų pažeidimus, skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329, 330, 338 str.), todėl UAB ,,Rekosta“ atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.