Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-24 · Administracinė byla Nr. eI-2452-402/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
eI-2452-402/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00264-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
L.Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Matilda Liatukaitė, Eglė Grucytė, Valerijus Karpovas
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-2452-402/2015Proceso Nr. 3-62-3-00264-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui L.Z., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L.Z. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Kauno tarnyba), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno tarnyba 2014-02-21 pareiškėjo prašymo pratęsti advokato paskyrimą, tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į LAT ir EŽTT netenkino, sprendimo pareiškėjas negavo, advokatas nepaskirtas, nesurašytas joks procesinis dokumentas baudžiamojoje byloje. Nors pagal pateiktus dokumentus advokato paskyrimas galiojo iki 2014-03-31. Pareiškėjas iš anksto bandė pasirūpinti gynyba. Nieko negavo, tuo neužtikrintos pareiškėjo teisės į gynybą, tai pažeidė EŽTPLAK 6 str. 3 d. „c“ punkto teisines normas, garantijas. Atsakovas 2014-03-24 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-N-242-1488 atsakė suteikti teisinę pagalbą, nors 2014-03-24 sprendimu Nr. TP-(2-2.2)-14-P-4217-1437 atsakovas turėdamas tuos pačius duomenis apie pareiškėją paskyrė advokatą Eglę Grucytę iki 2014-07-31. Apie tai, kad advokatas paskirtas pareiškėjas sužinojo tik iš atsakovo 2014-04-28 pateikto laiško, kurį gavo laisvėje. Minėta advokatė nedalyvavo per visus teismo posėdžius, tuo nebuvo užtikrinta gynyba. Faktiškai atsakovas galėjo paskirti pagal turimus duomenis ir pratęsti advokatės Matildos Liatukaitės atstovavimą, tačiau to nepadarė. Tokie veiksmai yra neteisėti (CK 6.271 str. 3 d.), nes atsakovas turėjo visus reikiamus duomenis apie pareiškėją, pratęsė pagal tuos duomenis atstovauti pareiškėjui kitose bylose, kitus advokatus. Atsakovas vilkino pateikti atsakymus, o remiantis tai, kad atsakovas 2014-01-22 gavo pareiškėjo prašymą, jis privalėjo prašymo turinį išnagrinėti per 20 darbo dienų, o nesant galimybei, pratęsti administracinę procedūrą, pranešti pareiškėjui. Atsakovas 2014-03-24 rašte teigia, jog jis 2014-01-22 informavo pareiškėją, tačiau pareiškėjas jokio laiško negavo. Apie tai, kad reikėjo kažkokių kitų įrodymų, tuščių formų, kurias privalo užpildyti pareiškėjas, niekas pareiškėjo neinformavo, neatsiuntė nuo 2014-01-22. Valstybės pareiga teikti informaciją. Šiuo atveju buvo nepagrįstai delsiama, neveikiama taip, kaip pagal įstatymus privaloma veikti, toks aktas neteisėtas (CK 6.271 str. 3 d.). Pareiškėjas buvo įkalinimo vietoje, tol jam buvo suvaržytos teisės kreiptis į LAT, o po to ir EŽTT, kas yra draudžiama EŽTPLAK 13 str., LR Konstitucijos 30 straipsnyje taip pat numatyta teisė kreiptis į teismą. Atsakovas 2014-03-24 rašte Nr. TP-2-(2.2)-14-P-4217-1434 teigia, jog gavo 2014-03-26 advokato Jaroslav Los prašymą, todėl atsakovas 2014-03-24 pakeitė a.b. Nr. I-2634- 402/2013 minėtą advokatą į kitą advokatą, Eglę Grucytę, tačiau pareiškėjas šitą raštą gavo tik po teismo, kada pasibaigė visi teisminiai procesai. Pareiškėjas 2014-02-20, 2014-02-21 atsakovui atsiuntė prašymus, atsakovas savo rašte 2014-02-25 atrašo, jog jis išsiunčia tuščias formas, tačiau išsiuntė kažkodėl 2014-04-28 laiške. Jokių kitų laiškų dėl 2014-02-20, 2014-02-21 prašymo pareiškėjas negavo. Nurodė, jog 2014-07-10 kreipėsi į atsakovą skundu, kuriame prašė: pradėti administracinę procedūrą, skundą užregistruoti, pranešti el.paštu gavimo faktą; atsakyti, kodėl 2012-10-24 advokatas Valerijus Karpovas nedalyvavo teismo posėdyje, Jonavoje; atsakyti, kodėl nesurašytas nei kasacinis skundas, nei pagal BPK 451 str. pareiškimas kreipiantis raštu į Matildą Liatukaitę; atsakyti, kodėl negautas sprendimas dėl advokato pratęsimo byloje Nr. 1-91-670/2012 nes remiantis įrodymais 2014-02-21 atsakovui buvo išsiųstas laiškas, pridėti dokumentai; išspręsti klausimą dėl advokato paskyrimo baudžiamojoje byloje, nes pareiškėjas nori kreiptis į LAT dėl praleistų terminų atnaujinimo, o po to į EŽTT; atsakyti, kodėl iki šiol nesurašytas ieškinys prieš advokatūrą, ar prieš LR Valstybę, kadangi kreiptasi 2013-07-31 tuo klausimu, dėl to, kad LAT atsisakė priimti kasacinį advokato Valerijaus Karpovo surašytą skundą, neišsiaiškintos iki šiol priežastys, kas atliko neteisėtus veiksmus, padaryta didelė žala, suvaržyta teisė kreiptis į teismą. Iki šios dienos atsakovas nepateikė jokio atsakymo, tuo pažeidė VAĮ 31 str. reikalavimus, neužtikrino pareiškėjo teisių, pažeidė teisę į skundų nagrinėjimo tvarką VAĮ 1 str., 3 str. 1 d. 1 p. numatytą įstatymo viršenybės principą. Tokie aktai neteisėti (CK 6.271 str. 3 d.), užvilkintas sprendimo priėmimas (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p., VAĮ 31 str., 34 str.). Nurodė, jog pareiškėjas 2014-08-18 kreipėsi į atsakovą prašymu, kuriame prašė: prašymą užregistruoti, pranešti apie registraciją tokiu pat būdu, kaip prašymas - el.paštu; užklausti Lietuvos pašto, ar kitos pašto tarnybos, kur ji padėjo 2014-02-03 iš Kauno TI pareiškėjo laišką, adresuotą advokatei, kodėl neįteikė advokatei Matildai Liatukaitei, jei įteikė, tai kada ir kokiu būdu; užklausti Kauno TI, kokia pašto tarnyba paėmė 2014-02-03 pareiškėjo laišką advokatei, kur jį padėjo, ar iš viso pradangino, nes tokiu būdu buvo suvaržyta teisė apsiginti; pateikti siųstų turto deklaracijų kopijas (jei visas negalite, tai pirmų lapų) el.paštu pareiškėjui teisinei gynybai išsiųstų pareiškėjo Jums ir gautų Jūsų Tarnyboje nuo 2013-07-31 t.y. nuo pirmo kreipimosi surašyti kasacinį skundą ar civilinį ieškinį prieš LR valstybę dėl suvaržytų teisių kreiptis į LAT, nes nei tas, nei anas nesurašytas iki šiol, nors pareiškėjas pateikė tokią informaciją apie save, ir tokia forma, kokią jam suteikė valstybės įstaigos; atsakymą pateikti el.paštu (duomenys neskelbtini). Atsakovas iki šios dienos nepateikė pareiškėjui jokio atsakymo. Tai pažeidė VAĮ 1 str., 3 str. 1 d. 1 p., 14 str. reikalavimus, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatytus reikalavimus, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 str., 4 str. 14 str. reikalavimus. Tokie atsakovo aktai yra neteisėti (CK 6.271 str. 3 d., ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Kauno tarnybos veiksmų, netenkinant pareiškėjo 2014-02-21 prašymo dėl advokatės Matildos Liatukaitės atstovavimo pratęsimo baudžiamojoje byloje. Taip pat nurodo, jog neturtinę žalą kildina iš Kauno tarnybos veiksmų 2014-03-24 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-N-242-1488 atsisakant suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nors pareiškėjo teigimu, pagal tuos pačius duomenis, esant tai pačiai pareiškėjo materialinei ir socialinei padėčiai, tos pačios dienos, t.y. 2014-03-24 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-P-4217-1438 Kauno tarnyba suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje. Dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Kauno tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013-08-02 pareiškėjas pateikė Kauno tarnybai skundą, kuriuo skundėsi advokato V. Karpovo veiksmais, teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme. Kauno tarnyba 2013-09-06 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926 nusprendė pakeisti pareiškėjui paskirtąjį advokatą V. Karpovą kita advokate Matilda Liatukaite. 2014-02-24 pareiškėjas pateikė Kauno tarnybai 2014-02-21 prašymą, kuriuo prašė pratęsti 2010-04-26 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-1094-1337 skirtos antrinės teisinės pagalbos galiojimo terminą. Kartu pateikė 2014-02-21 metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Kauno tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2014-02-21 prašymą, 2014-03-07 raštu Nr. O-2-(1.5)-861 informavo pareiškėją apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimus ir pasiūlė pareiškėjui pateikti dokumentą, įrodantį pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t.y. metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kurios forma yra patvirtinta LR teisingumo ministro 2013-12-27 įsakymu Nr. 1R-300. Kauno tarnyba 2014-03-07 raštu Nr. O-2-(1.5)-861 atsisakė pareiškėjui pratęsti 2010-04-26 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-1094-1337 skirtos antrinės teisinės pagalbos galiojimo terminą. Dėl pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės apie tai, jog pareiškėjas 2014-02-03 yra išsiuntęs advokatei M. Liatukaitei laišką, tačiau atsakymo iš jos negavo, Kauno tarnyba pažymi, kad Kauno tarnyba 2014-06-09 gavo LR teisingumo ministerijos raštą Nr.(1.23)7R-3988, kuriuo buvo prašoma įvertinti šią pareiškėjo skunde nurodomą aplinkybę. Kauno tarnyba 2014-06-12 raštu Nr. O-2-(L5)-2207 kreipėsi į advokatę M. Liatukaitę, prašydama paaiškinti L. Z. skunde nurodytas aplinkybes. Kauno tarnyba gavo advokatės M. Liatukaitės paaiškinimą, reg. Nr.O-l-(1.6)-3022, kuriame advokatė nurodė, kad jokio laiško iš L. Z. ji nėra gavusi, bei pareiškėjas 2013-09-06 sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926 pagrindu dėl antrinės teisinės pagalbos į advokatę nėra kreipęsis. Nurodė, jog 2014-01-22 Kauno tarnyba gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje. Pareiškėjas kartu su 2014-01-17 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, dokumento, įrodančio jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nepateikė, Kauno tarnyba 2014-01-22 raštu Nr.Q.T2-(1.5)-246 pasiūlė pareiškėjui per 30 dienų terminą pateikti pasirašytą metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti bei gautas pajamas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas per nustatytą 30 dienų terminą dokumento, įrodančio jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą nepateikė, Kauno tarnyba 2014-03-24 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-N-242-1488 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Tarnybos sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2014-03-24 paprasta pašto siunta. Kauno tarnyba 2014-03-24 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-P-4217-1487 ne suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, bet pakeitė antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje teikusį advokatą Jaroslav Los kita advokate Egle Grucyte. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjui administracinėje byloje Nr. I-2634-402/2013 buvo suteikta dar 2013-11-11 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-13-T-4217-4902, kuomet galiojo; iki 2014-01-01 Įstatymo redakcija ir dokumentas, įrodantis pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą buvo metinė gyventojo (šeimos) ir turto deklaracija. Apie tai, jog advokatė Eglė Grucytė nedalyvavo administracinės bylos Nr. I-2634-402/2013 teismo posėdžiuose, Kauno tarnyba duomenų neturi. Šiuo klausimu pareiškėjas į Kauno tarnybą nėra kreipęsis. Kadangi Kauno tarnyba veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą iš Kauno tarnybos dėl jos veiksmų yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl Kauno tarnybos veiksmų, netenkinant pareiškėjo 2014-02-21 prašymo dėl advokatės Matildos Liatukaitės atstovavimo pratęsimo baudžiamojoje byloje. Taip pat pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Kauno tarnybos veiksmų 2014-03-24 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-N-242-1488 atsisakant suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nors pareiškėjo teigimu, pagal tuos pačius duomenis, esant tai pačiai pareiškėjo materialinei ir socialinei padėčiai, tos pačios dienos, t.y. 2014-03-24 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-P-4217-1438 Kauno tarnyba suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl žalos, patirtos dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. adm. bylas: Nr. A5-665/2005; Nr. A525-1355/2010; Nr. A62-932/2011).

Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas ir administracinių teismų praktiką, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Kauno tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2014 m. vasario 21 d. prašymą (b.l. 18-22), 2014 m. sausio 17 d. prašymą (b.l. 42-46), atliko neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. adm. bylą Nr. A17-499/2007).

Nagrinėjamu atveju aktualūs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Toliau - ir VGTP įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 2, 3, 4 ir 6 punktai, numatantys, kad Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTP įstatymo 9 str. 3 d. 2 p.); priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (VGTP įstatymo 9 str. 3 d. 3 p.); sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą (VGTP įstatymo 9 str. 3 d. 4 p.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Kauno tarnyba 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-1094-1337 nusprendė teikti pareiškėjui L. Z. antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl mažamečio asmens tvirkinimo. Antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas Valerijus Karpovas. Kauno tarnyba 2013 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3201 pratęsė 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-1094-1337 skirtos antrinės teisinės pagalbos galiojimo terminą iki 2014 m. kovo 31 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. liepos 26 d. nutartimi Nr. 2P-829/2013 atsisakius priimti pareiškėjo kasacinį skundą, 2013 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas pateikė Kauno tarnybai skundą dėl advokato V. Karpovo veiksmų, teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme. Kauno tarnyba 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926 nusprendė pakeisti pareiškėjui paskirtąjį advokatą V. Karpovą kita advokate Matilda Liatukaite. 2014 m. vasario 24 d. Kauno tarnyboje buvo gautas pareiškėjo 2014 m. vasario 21 d. prašymas, kuriuo prašė pratęsti 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-1094-1337 skirtos antrinės teisinės pagalbos galiojimo terminą. Kauno tarnyba 2014 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. O-2-(1.5)-861 atsisakė pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes pareiškėjo pateiktoje 2014 m. vasario 21 d. metinėje gyventojo šeimos turto deklaracijoje nėra vietos mokesčių administratoriaus žymos, jog deklaracija pateikta (b.l. 6-23).

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmuo, prašantis suteikti antrinę teisinę pagalbą, nustatyti VGTPĮ 11, 12 straipsniuose. Pagal VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Siekdami gauti antrinę teisinę pagalbą, paminėti asmenys privalo įrodyti VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas aplinkybes dėl jų turimo turto ir metinių pajamų lygio. Tokiu įrodymu yra tarnybai teikiama metinė gyventojo (šeimos)turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta (VGTPĮ 13 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 1 dalis).

VGTPĮ 18 straipsnio, reglamentuojančio antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, 2 dalyje nustatyta, kad tarnyba priima sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tik gavusi visus įstatymo reikalaujamus dokumentus (tarp jų ir minėtą gyventojo (šeimos)turto deklaraciją) bei šio straipsnio 13 dalyje nurodytą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, kuri reikalinga nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjo prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. VGTPĮ 18 straipsnio 4 straipsnio 7 punkte taip pat numatyta, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, be kita ko, turi būti nurodytas nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju. Be to, VGTPĮ 18 straipsnio 8 ir 11 dalys įpareigoja tarnybą, jeigu teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus arba pasikeičia pareiškėjo turto ir pajamų lygis, iš naujo patikrinti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ir, esant reikalui, nustatyti kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Taigi, minėtų įstatymo nuostatų, nustatančių antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad sprendimas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) gali būti priimtas tik nustačius ir įvertinus visus šiam klausimui spręsti reikalingus duomenis, tarp jų ir duomenis dėl pareiškėjo turimo turto bei pajamų lygio.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių 151.2 punkte yra nustatyta, kad kai pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (be šeimos narių) <...> deklaracijas teikia tiesiogiai AVMI (teikiama popierinė deklaracija), tai mokesčių administratoriui turi pateikti du deklaracijos egzempliorius (t. y. du identiškus deklaracijos egzempliorius arba deklaracijos originalą ir jos kopiją), o šis, patikrinęs deklaracijoje nurodytus duomenis pagal mokesčių administratoriaus turimus duomenis, per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) grąžina vieną deklaracijos egzempliorių su žyma, kad deklaracija yra pateikta. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, priimančiai sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, <...>.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pateikdamas Kauno tarnybai 2014 m. vasario 21 d. prašymą, kuriuo prašė pratęsti 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-1094-1337 skirtos antrinės teisinės pagalbos galiojimo terminą su prašymu pateikė 2014 m. vasario 21 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nėra vietos mokesčių administratoriaus žymos, jog deklaracija pateikta (b.l. 23). Dėl šio fakto ginčo nėra.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Kauno tarnyba negalėjo vertinti pareiškėjo kartu su 2014 m. vasario 21 d. prašymu pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų kaip teisingų, kadangi šioje deklaracijoje nebuvo mokesčių administratoriaus žymos apie deklaracijoje nurodytų duomenų patikrinimą (deklaracijos pateikimą). Nagrinėdama pareiškėjo 2014 m. vasario 21 d. prašymą, Kauno tarnyba negalėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes susijusias su sprendimo pratęsti antrinę teisinę pagalbą priėmimu. Taigi, atsakovas 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. 0-2-1(1.5)-861 pagrįstai atsisakė pratęsti 2014 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-T-1094-1337 skirtos antrinės teisinės pagalbos galiojimo terminą.

2014 m. kovo 7 d. Kauno tarnybos raštas Nr. 0-2-1(1.5)-861 pareiškėjui išsiųstas 2014 m. kovo 7 d. paprasta pašto siunta (b.l. 24).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis 2014 m. vasario 3 d. yra išsiuntęs advokatei M. Liatukaitei laišką, tačiau atsakymo iš jos negavo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog Kauno tarnyba, gavusi Teisingumo ministerijos 2014 m. birželio 5 d. raštą Nr.(1.23)7R-3988, atliko VGTP įstatymo 9 str. 3 d. 4 p. nurodytus veiksmus, ėmėsi kontrolės priemonių, t.y. atliko rašte nurodytų aplinkybių patikrinimą 2013 m. birželio 12 d. raštu Nr. O-2-(1.5)-2207 kreipėsi į advokatę M.Liatukaitę dėl Teisingumo ministerijos rašte nurodytų aplinkybių paaiškinimo. Advokatė M.Liatukaitė 2014 m. liepos 24 d. paaiškinime Kauno tarnybai nurodė, kad jokio laiško iš L. Zenkovo ji nėra gavusi, bei pažymėjo, kad pareiškėjas 2013-09-06 sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-13-P-1094-3926 pagrindu dėl antrinės teisinės pagalbos į advokatę nėra kreipęsis, todėl ji neprivalėjo pareiškėjui pranešti apie jo pareigą pateikti dokumentą, įrodantį jo teisę ir toliau gauti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 25-26, 27, 29).

Pažymėtina, kad VGTP įstatymo 4 straipsnyje nustatyta pareiga pareiškėjams bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog negavęs atsakymo iš advokatės M.Liatukaitės, jis būtų siekęs bendrauti su jam paskirta advokate, todėl teismas daro išvadą, kad paties pareiškėjo veiksmai sudarė kliūtis pasinaudoti jam suteikta antrine teisine pagalba.

Dėl Kauno tarnybos veiksmų, priimant 2014 m. kovo 24 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-N-242-1488.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 17 d. kreipėsi į Kauno tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje. Kauno tarnyba, 2014 m. sausio 22 d. parengė raštą Nr. O-2-(1.5)-246, kuriuo paprašė pareiškėjo per 30 dienų terminą pateikti dokumentą įrodantį pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t.y. pasirašytą metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti ir pareiškėjo gautas pajamas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi pareiškėjas per Kauno tarnybos nustatytą 30 dienų terminą dokumento, įrodančiojo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą nepateikė, Kauno tarnyba 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-N-242-1488 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b.l 42-46, 47).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus. Nagrinėjamu atveju aktualios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintos normos, reglamentuojančios antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką. Paminėtina Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas 2014-01-22 gavęs pareiškėjo prašymą, jis privalėjo prašymo turinį išnagrinėti per 20 darbo dienų, o nesant galimybei, pratęsti administracinę procedūrą, pranešti pareiškėjui.

Pareiškėjo 2014 m. sausio 17 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno tarnyboje buvo gautas 2014 m. sausio 22 d. (reg. Nr. TP-1-(2.1)-242. Kauno tarnyba, 2014 m. sausio 22 d. parengė raštą Nr. O-2-(1.5)-246, kuriuo paprašė pareiškėjo per 30 dienų terminą pateikti dokumentą įrodantį pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, t.y. pasirašytą metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti ir pareiškėjo gautas pajamas pagrindžiančius dokumentus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno tarnybos 2014 m. sausio 22 d. raštas Nr. 0-2-(1.5)-246 pareiškėjui išsiųstas 2014 m. sausio 22 d. paprastu paštu. Kadangi pareiškėjas per Kauno tarnybos nustatytą 30 dienų terminą dokumento, įrodančiojo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą nepateikė, Kauno tarnyba 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-N-242-1488 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Kauno tarnybos 2014 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-14-N-242-1488 pareiškėjui išsiųstas 2014 m. kovo 24 d. paprastu paštu.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 5 dienų termino priimti sprendimą eigos pradžia yra siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (inter alia reikalavimų pagrindžiančių dokumentų ir dokumentų, įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą) gavimo data. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai kartu su prašymu suteikti minėtą pagalbą minėti dokumentai nėra pateikti, nurodytas 5 dienų terminas nėra skaičiuojamas. Kauno tarnyba veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t.y. sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą priėmė įstatyme numatytais terminais.

Teismas akcentuoja, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktai įpareigoja pareiškėją bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta pamatinė imperatyvi nuostata draudžianti piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis.

Taigi, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato teisės į antrinę teisinę pagalbą įgyvendinimo mechanizmą. Asmuo, siekiantis gauti antrinę teisinę pagalbą, savo valią išreiškia atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymą, kuris turi atitikti Įstatyme įtvirtintus formos ir turinio reikalavimus, taip pat prie prašymo turi pateikti dokumentus įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi įvertinti asmens prašymą ir prie prašymo pateiktus dokumentus, o nustačius trūkumus – paprašyti juos pašalinti.

Kaip matyti iš aukščiau ištirtų rašytinių įrodymų pareiškėjas prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nepridėjo Tarnybai pasirašytos metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti ir pareiškėjo gautas pajamas pagrindžiančių dokumentų, taip nesilaikydamas Įstatymo 18 str. nustatytos antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarkos ir nevykdydamas Įstatymo 4 str. numatytos pareiškėjo pareigos bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalba gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, todėl Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, nes pats pareiškėjas netinkamai vykdė Įstatymo nustatytas pareigas bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir nepateikė visos reikiamos informacijos, reikalingos efektyviam ir kokybiškam antrinės teisinės pagalbos suteikimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Kauno tarnyba nepagrįstai 2014 m. kovo 24 d. sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nors turėdama tuos pačius duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį, tos pačios dienos, t.y. 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-P-4217-1487 paskyrė advokatę Eglę Grucytę teikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno tarnyba 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-P-4217-1487 ne suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, bet pakeitė antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje teikusį advokatą Jaroslav Los kita advokate Egle Grucyte. Antrinė teisinė pagalba pareiškėjui administracinėje byloje Nr. I-2634-402/2013 buvo suteikta dar 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-4217-4902, kuomet galiojo; iki 2014-01-01 Įstatymo redakcija (Žin.,2005, Nr. 18-572) ir dokumentas, įrodantis pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą buvo metinė gyventojo (šeimos) ir turto deklaracija, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nuo 2014-01-01 įsigaliojo nauja Įstatymo 13 str. 1 d. redakcija (Žin., 2013, Nr. 54-2675), kurioje nurodyta, jog dokumentas, įrodantis asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą yra pasirašyta deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti:

Teismas daro išvadą, kad Kauno tarnybai 2014 m. sausio 22 d. priimant raštą Nr. O-2-(1.5)-246 ir 2014 m. kovo 24 d. priimant sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-N-242-1488, pareiškėjo 2013 m. pateikta 2013-08-26 metinė gyventojo (šeimos) ir turto deklaracija", 2014-01-01 įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, nebuvo priskirtina prie dokumentų, įrodančių pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Dėl neatsakymo į pareiškėjo 2014 m. liepos 10 d. skundą ir į 2014 m. rugpjūčio 18 d. prašymą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, spręsdamos joms pavestą uždavinį užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal VGTP įstatymą, privalo vadovautis ne tik minėtu įstatymu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip vientisu ir tiesiogiai taikytinu aktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (vienas iš šio įstatymo uždavinių – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą), Viešojo administravimo įstatymu (garantuoja teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą) ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams. Taigi, bet kuris viešojo administravimo sistemos subjektas (kuriuo yra ir Kauno tarnyba), priimdamas sprendimą viešojo administravimo srityje, turi vadovautis ne tik tiesiogiai specialiai atitinkamus visuomeninius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir kitais teisės aktais, skirtais viešojo administravimo sistemos subjektams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog <..> Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. [...]. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo […] nustatyta tvarka.“ Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo: 14 straipsnis – „Informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. [...]“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (galiojo nuo 2012-0-25 iki 2015-09-01): 9.1. 5 punktas – „Prašymo nagrinėjimas – valstybės tarnautojo veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui“; 9.2. 30 punktas – „Asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje.“

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. liepos 10 d. Kauno tarnyba gavo L.Z. skundą (2014-07-10 Nr. TP-9-(2.9)-902), kuriame prašė: pradėti administracinę procedūrą, skundą užregistruoti, pranešti el.paštu gavimo faktą; atsakyti, kodėl 2012-10-24 advokatas Valerijus Karpovas nedalyvavo teismo posėdyje, Jonavoje; atsakyti, kodėl nesurašytas nei kasacinis skundas, nei pagal BPK 451 str. pareiškimas kreipiantis raštu į Matildą Liatukaitę; atsakyti, kodėl negautas sprendimas dėl advokato pratęsimo byloje Nr. 1-91-670/2012 nes remiantis įrodymais 2014-02-21 atsakovui buvo išsiųstas laiškas, pridėti dokumentai; išspręsti klausimą dėl advokato paskyrimo baudžiamojoje byloje, nes pareiškėjas nori kreiptis į LAT dėl praleistų terminų atnaujinimo, o po to į EŽTT; atsakyti, kodėl iki šiol nesurašytas ieškinys prieš advokatūrą, ar prieš LR Valstybę, kadangi kreiptasi 2013-07-31 tuo klausimu, dėl to, kad LAT atsisakė priimti kasacinį advokato Valerijaus Karpovo surašytą skundą, neišsiaiškintos iki šiol priežastys, kas atliko neteisėtus veiksmus, padaryta didelė žala, suvaržyta teisė kreiptis į teismą (b.l. 53-54).

Taip pat nustatyta, kad Kauno tarnyba pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 18 d. prašymą gavo 2014 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjas paminėtu prašymu prašė: prašymą užregistruoti, pranešti apie registraciją tokiu pat būdu, kaip prašymas - el.paštu; užklausti Lietuvos pašto, ar kitos pašto tarnybos, kur ji padėjo 2014-02-03 iš Kauno TI pareiškėjo laišką, adresuotą advokatei, kodėl neįteikė advokatei Matildai Liatukaitei, jei įteikė, tai kada ir kokiu būdu; užklausti Kauno TI, kokia pašto tarnyba paėmė 2014-02-03 pareiškėjo laišką advokatei, kur jį padėjo, ar iš viso pradangino, nes tokiu būdu buvo suvaržyta teisė apsiginti; pateikti siųstų turto deklaracijų kopijas (jei visas negalite, tai pirmų lapų) el.paštu pareiškėjui teisinei gynybai išsiųstų pareiškėjo Jums ir gautų Jūsų Tarnyboje nuo 2013-07-31 t.y. nuo pirmo kreipimosi surašyti kasacinį skundą ar civilinį ieškinį prieš LR valstybę dėl suvaržytų teisių kreiptis į LAT, nes nei tas, nei anas nesurašytas iki šiol, nors pareiškėjas pateikė tokią informaciją apie save, ir tokia forma, kokią jam suteikė valstybės įstaigos; atsakymą pateikti el.paštu (duomenys neskelbtini)(b.l. 59-60).

Atsakovas į bylą pateikė duomenis, jog į pareiškėjo 2014 m. liepos 10 d. skundą buvo atsakyta Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. O-2-(1.5.)-2975. Atsakymas pareiškėjui išsiųstas tą pačią dieną paprasta pašto siunta. Į 2014 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjo prašymą (kuris gautas Tarnyboje 2014 m. rugpjūčio 19 d. reg. Nr. TP-9-(22.9)-1119 atsakyta Tarnybos 2014 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. O-2-(1.5)-3391 pateikiant pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus. Atsakymas išsiųstas tą pačią dieną paprasta pašto siunta (b.l. 57, 58, 59-60, 61).

Apibendrinus informaciją, dokumentus, teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Kauno tarnyba pareiškėjo kreipimusis išnagrinėjo nepažeidžiant Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos bei Prašymų nagrinėjimo taisyklių 30 punkto nuostatų (galiojo nuo 2012-0-25 iki 2015-09-01), reglamentavusių, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje, nes atsakymas, į 2014 m. liepos 10 d. Tarnyboje gautą pareiškėjo 2014 m. liepos 10 prašymą, pareiškėjui pateiktas Tarnybos 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. O-2-(1.5)-2975; atsakymas į 2014 m. rugpjūčio 19 d. Tarnyboje gautą pareiškėjo 2014 rugpjūčio 18 d. prašymą pareiškėjui pateiktas Tarnybos 2014 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. O-2-(1.5.)-3391. Visi nurodyti Tarnybos raštai bei su šiais raštais siunčiami dokumentai pareiškėjui buvo pateikti paprasta pašto siunta. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad Tarnyba vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo nedelsiant raštu pranešti pareiškėjui apie priimtą sprendimą, tačiau sprendimo įteikimo būdai šiame teisės akte nėra detaliau reglamentuoti. Vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatomis valstybės institucijos, taip pat ir Tarnyba, registruota pašto siunta privalo pateikti tik privačią informaciją.

Nenustačius Kauno tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų Kauno tarnybos darbuotojų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L.Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė