- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-431-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00013-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- K. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-614-1112/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ patikslintą ieškinį atsakovei K. V. dėl negrąžintos kredito dalies, mokėjimo (pelno) palūkanų, negautų pajamų (nuostolių), tarpininkavimo mokesčio, kompensuojamųjų palūkanų, įskaitant procesines, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės K. V.: 1) 2 835,17 Eur negrąžintą kredito dalį; 2) 231,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, priskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. lapkričio 3 d.; 3) 136,05 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo 2020 m. lapkričio 3 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo 2021 m. sausio 21 d.; 4) 24 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito (2835,17 Eur) dalį nuo patikslinto ieškinio pateikimo 2021 m. sausio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. birželio 29 d.; 5) 1688,53 Eur tarpininkavimo mokestį; 6) 0,99 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. birželio 30 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. lapkričio 3 d.; 7) 24 procentų kompensacines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito (2835,17 Eur) dalį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. birželio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 8) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) 110 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur atstovavimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. kovo 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovės K. V. ieškovei AB „NEO Finance“ 2 835,17 Eur negrąžintą kreditą, 231,04 Eur mokėjimo palūkanas, 271,62 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 337,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 211,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2 835,17 Eur negrąžinto kredito dalį.
4. Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 24 procentų dydžio metines palūkanas. Tai mokėjimo (pelno) palūkanos. Pagal sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2024 m. birželio 29 d. Sutartį nutraukus 2020 m. lapkričio 3 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 231,04 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl atitinkamas reikalavimas, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas.
5. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė po sutarties nutraukimo patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šiuos ieškovės reikalavimus atmetė.
6. Teismas nurodė, kad tarpininkavimo mokestis su nuolaida ir be jos yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida turėjo būti atsakovės mokamas ir tuo atveju, jei savo sutartines prievoles atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai. Tuo tarpu prievolė mokėti tarpininkavimo mokestį be nuolaidos numatyta tik atsakovei netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei trisdešimt dienų (sutarties 5.11 punktas). Tokiu būdu, pritaikytos nuolaidos dydį atitinkanti tarpininkavimo mokesčio dalis, neįtraukta į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, atlieka išimtinai kredito davėjo nuostolių kompensavimo funkciją ir savo esme tapati netesyboms. Nustačius tai, kad atsakovės prievolė mokėti tarpininkavimo mokestį be nuolaidos yra siejama išimtinai su vėlavimu mokėti įmokas ilgiau kaip trisdešimt dienų, turi būti taikoma Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas ieškovei priteisė tik tą tarpininkavimo mokesčio dalį, kuri įtraukta į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą ir nėra siejama su pavėluotu įmokų mokėjimu, t. y. 271,62 Eur.
7. Teismas darė išvadą, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostata dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgdamas į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, teismas sprendė, jog sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį apibrėžiančią sutarties sąlygą nesąžininga bei negaliojančia dėl to, kad ji nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę, taikomas ne netesybų mažinimo institutas ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgdamas į tai teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 0,99 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo.
8. Teismas konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei imperatyviai nustatyta VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 24 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo sutarties termino pabaigos 2024 m. birželio 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, dėl ko šis reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas yra sąlyginis bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas nurodė, jog negali nustatyti, ar tokio reikalavimo patekinimas neviršys sumos, kuri už pavėluotą įmokų mokėjimą galėtų būti ieškovei priteista pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Be to, reikalaujamų priteisti kompensacinių palūkanų metinis dydis (24 procentai) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentai), todėl tokia sutarties sąlyga nesąžininga ir negaliojanti. Dėl šių priežasčių reikalavimą priteisti 24 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas teismas atmetė.
9. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio sumą, ieškovei priteisė 211,52 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (310 Eur x 3 337,83 Eur ÷ 4 891,78 Eur).
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimą už akių: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki patikslinto ieškinio dienos (2021 m. sausio 20 d.) ir priteisti apeliantei AB „NEO Finance“ iš atsakovės K. V. 136,05 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki patikslinto ieškinio dienos (2021 m. sausio 20 d.); dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 29 d.) ir priteisti apeliantei iš atsakovės 24 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (2 835,17 Eur) nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 29 d.); dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 310 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 2 331,91 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
10.2. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovės galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Apeliantė, atsakovei nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
10.3. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, kurią atsakovė turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsakovei sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė sumokės visą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas.
10.4. Apeliantės reikalavimas priteisti nurodytas negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai bei tai aiškiai atsispindi teismui pateiktose Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo.
10.5. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisiamos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakove nutraukta nuo 2020 m. lapkričio 3 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau, pažymėtina, kad aukščiau aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
15. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
16. Atkreiptinas dėmesys, jog VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurią sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis su atsakove nuo 2020 m. lapkričio 3 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
20. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, motyvuodamas tuo, kad, nutraukus sutartį anksčiau termino, mokėjimo (pelno) palūkanos negali būti priteisiamos. Taip pat nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Kaip minėta, nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
22. Iš byloje esančių kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma – 24 procentai, taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo padengti per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
23. Šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos – 2 331,91 Eur, metinė palūkanų norma – 24 procentai, kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą nustatė 60 mėnesiams, t. y. iki 2024 m. birželio 29 d. Byloje taip pat nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 231,04 Eur, o nuo sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 3 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo (2021 m. sausio 21 d.) – 136,05 Eur.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė įrodė negautų pajamų realumą nuo sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 3 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo (2021 m. sausio 21 d.), todėl yra pagrindas šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti.
25. Apeliantė taip pat prašo priteisti 24 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito (2 835,17 Eur) dalį nuo patikslinto ieškinio pateikimo (2021 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 29 d.). Pažymėtina, kad šiuo atveju skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma – 24 procentus nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (2 835,17 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
26. Kaip jau minėta, įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį. Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, o atlikus ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė šiais įrodymais įrodė negautų pajamų faktą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 331,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo patikslinto ieškinio pateikimo (2021 m. sausio 21 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. birželio 29 d.) galėtų sudaryti 1 964,82 Eur (2 331,91 Eur – 231,04 Eur - 136,05 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 24 procentus metinių mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios susidarė laikotarpiu po patikslinto ieškinio pateikimo (2021 m. sausio 21 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 29 d..), tačiau jų dydis turi būti paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio mažėjančios kredito likučio sumos (pagal šalių sudarytą palūkanų mokėjimo grafiką), ir kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. birželio 29 d.), negali viršyti 1 964,82 Eur sumos.
27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje keičiamas – atsakovei taikytina civilinė atsakomybė (CK 6.221, 6.222 straipsniai), iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti jei sutartis būtų vykdoma tinkamai, t. y. priteisiamos 136,05 Eur negautos pajamos, paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 3 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo (2021 m. sausio 21 d.); 24 procentų negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo patikslinto ieškinio pateikimo (2021 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 29 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui, negali viršyti 1 964,82 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
28. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 310 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys yra patenkintas 90 procentų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį, ieškovei teismo sprendimu priteista 211,52 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 279 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 žyminis mokestis ir 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo esmę, sprendžia, kad yra pagrindas apeliantės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimą už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 136,05 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų ir 5 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 3 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo (2021 m. sausio 21 d.), 24 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo patikslinto ieškinio pateikimo (2021 m. sausio 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. birželio 29 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui, negali viršyti 1 964,82 Eur sumos.
Padidinti iš atsakovės K. V. ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ priteistą 211,52 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 279 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų).
Kitą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. kovo 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovės K. V. 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.