- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-06
- Bylos Nr.
- 1-1017-1083/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48153-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. 2019 m. lapkričio 11 d., būdamas neblaivus, važiavo (duomenys neskelbtini) gatvėmis vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2019 m. lapkričio 11 d., apie 21.17 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį patikrinę policijos pareigūnai nustatė jo neblaivumo požymius (alkoholio kiekio matuokliu 21.17 val. jam buvo nustatytas 2,23 ‰ girtumas, o 21.32 val. jam buvo nustatytas 2,10 ‰ girtumas).
Motyvuojamoji dalis
2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
2.1. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 11 d. apie 18 val. kartu su savo pažįstamu V. M. nuvyko į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Garaže jis (kaltinamasis) išgėrė apie 100–150 gramų stipriųjų alkoholinių gėrimų (brendžio ir degtinės). Po to, apie 19 val., jiedu jo automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis (kaltinamasis). Prieš važiuodamas į parduotuvę (duomenys neskelbtini) jis nejuto alkoholio poveikio, tačiau jam buvo žinoma, kad išgėrus alkoholio negalima vairuoti automobilio, kad už automobilio vairavimą būnant neblaiviu gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones ir konfiskuotas automobilis. Nepaisant to, jis vis tiek vairavo automobilį, nes jiems reikėjo detalių remontui. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini) jiedu užtruko iki 1 valandos, po to abu nutarė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jiems nuvykus pastaroji parduotuvė nebedirbo, nes buvo apie 20 val. Važiuodami atgal jiedu sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kapinių esančioje aikštelėje, kur sėdėdami automobilyje vartojo alkoholį – gėrė brendį. Kiek tąkart išgėrė alkoholio, nepamena. Po to (maždaug po 20 minučių) jie su V. M. išsiskyrė – V. M. išlipo iš automobilio, o jis (kaltinamasis) nuvažiavo. Toliau visko tiksliai nepamena – mano, kad jis galėjo važiuoti į parduotuvę (duomenys neskelbtini), bet kaip atsirado Tiekimo gatvėje jis nepamena. Pamena, kad bendravo su policijos pareigūnais, kad stovėjo prie savo automobilio. Policijos pareigūnai tikrino jo girtumą, tačiau koks tiksliai buvo nustatytas girtumas, nepamena. Tądien savo automobilį visąlaik vairavo jis pats. Savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu, vertina labai blogai, dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Minėtas automobilis registruotas jo vardu, tačiau tai yra šeimos turtas, valdomas bendros jungtinės nuosavybės teisėmis. Prašo automobilio nekonfiskuoti, o išieškoti jo vertę, nes automobilis reikalingas šeimai – juo naudojasi jo sutuoktinė, kuriai reikalinga vykti pas Kelmės rajone gyvenančią ir sergančią mamą. Automobilio vertė yra apie 1500 eurų. Jo vairavimo stažas yra nuo 1975 metų, per visą tą laiką jis niekada nevairavo automobilio būdamas neblaiviu, jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jo šeimos bendros pajamos per mėnesį šiuo metu yra apie 1400 eurų, dalį šių pajamų šeima išleidžia pragyvenimui, per mėnesį pavyksta sutaupyti apie 150–200 eurų. Turto, iš kurio gautų papildomų pajamų, jo šeima neturi. Santaupų kito automobilio įsigijimui jo šeima neturi. Palaiko dukros prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
2.3.1. liudytojų R. F. ir A. T. parodymais apie tai, kad 2019 m. lapkričio 11 d. dirbant AB (duomenys neskelbtini) sargais, apie 20.30 val. A. T., (duomenys neskelbtini), prie miškelio, eidamas atidaryti geležinkelio vartų tam, kad galėtų įvažiuoti traukinys su skalda, pamatė įtartinai manevruojantį automobilį. A. T. grįžus atgal į postą, pas jį atėjo liudytojas R. F.. A. T. papasakojo apie automobilį R. F.. Jiedu kartu išėjo į kiemą, prie posto, įjungė prožektorių ir pradėjo šviesti į šį automobilį bei žiūrėti į automobilį žiūronais. Automobilis buvo už 50–100 metrų. Tai buvo automobilis „Toyota“, valstybinio numerio skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). Stebint automobilį, iš automobilio niekas neišlipo, automobilio durys atidarytos nebuvo, jokių garsų nesigirdėjo ir žmonių aplinkui nebuvo. Traukiniui išvažiavus A. T. ėjo uždaryti geležinkelio vartų ir apšvietė minėto automobilio saloną, kuriame už vairo sėdėjo vienas užsimerkęs vyras, kuris nereagavo į prožektoriaus šviesą. Jiedu priėjo prie minėto automobilio, atidarė automobilio dureles. Iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Tada jie ištraukė automobilio raktelius. Po to pabudo automobilyje sėdėjęs vyriškis, kuris išlipo iš automobilio. Vyriškis akivaizdžiai svyravo. Vyriškis klausinėjo jų kas jie tokie, ko nori iš jo, kažką nerišliai aiškino. Tada R. F. iškvietė policijos pareigūnus, o atvykus policijos pareigūnams jiedu sugrįžo į apsaugos postą (1 t., 92–93, 99–100, 103–105 b. l.);
2.3.2. liudytojų Š. B. ir R. B. parodymais apie tai, kad 2019 m. lapkričio 11 d., apie 21.09 val. dirbdami kartu gavo pranešimą, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojai sulaikė automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus vyras. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko AB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojai R. F. ir A. T., kurie paaiškino, jog matė, kaip automobilis „Toyota“ važiavo. Abu apsaugos darbuotojai įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Vyriškis, stovėjęs šalia minėto automobilio, buvo neorientuotas, neblaivus. Minėto automobilio vairuotojui A. M. buvo patikrintas girtumas – alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu (21.17 val.) buvo nustatytas 2,23 ‰ girtumas, o po 15 minučių, antro patikrinimo metu – 2,10 ‰ girtumas. A. M. paaiškino, jog važiavo namo, bet daugiau aplinkybių nepaaiškino. A. M. vykti į gydymo įstaigą girtumo patikrinimui nepageidavo, jis buvo pristatytas į policijos įstaigą (1 t., 81–82, 85–86, 110–111 b. l.);
2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 48–55 b. l.);
2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 11 d. A. M. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę A. M. eiti tiesia linija (pėda po pėdos), o taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) – negali. Alkoholio kiekio matuokliu 21.17 val. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,23 ‰ girtumas, 21.32 val. antrojo tikrinimo metu – 2,10 ‰ girtumas (1 t., 56 b. l.);
2.3.5. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. 21.09 val. buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini), sulaikytą girtą automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją (1 t., 170, 172–173 b. l.);
2.3.6. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra A. M. (1 t., 78 b. l.).
2.4. Kaltinamasis A. M. tvirtina, kad prieš išvažiuojant į parduotuvę „Senukai“ jis nejuto alkoholio poveikio. Tačiau jam nustatytas girtumas (2,23 ‰ ir 2,10 ‰) nepalieka abejonių, jog vėliau (po to, kai važiuojant iš (duomenys neskelbtini) jis sustojo (duomenys neskelbtini), prie kapinių esančioje aikštelėje, kur sėdėdami automobilyje kaltinamasis su savo pažįstamu vartojo alkoholį) kaltinamasis A. M. suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tačiau jis vis tiek važiavo ir vairavo minėtą automobilį. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. M. padarė veikdamas tyčia.
2.5. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamajam A. M. policijos pareigūnai neblaivumo požymius nustatė 21.09 val. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog tokiu laiku buvo gautas pranešimas Bendrajame pagalbos centre apie sulaikytą neblaivų vairuotoją (1 t., 170, 172–173 b. l.). Neblaivumo požymius kaltinamajam policijos pareigūnai nustatė vėliau, po to, kai gavę pranešimą atvyko į įvykio vietą ir patikrino kaltinamojo A. M. girtumą alkoholio kiekio matuokliu, t. y. apie 21.17 val. Atsižvelgiant į tai, kaltinime nurodytas kaltinamojo girtumo požymių nustatymo laikas iš 21.09 val. keičiamas į 21.17 val.
2.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.7. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
3.1. 2020 m. spalio 27 d. teisme buvo gautas kaltinamojo A. M. dukros R. M. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (R. M.) atsakomybei (2 t., 124 b. l.).
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. ir laiduotoja R. M. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis (duomenys neskelbtini), tačiau ji pakankamai dažnai grįžta į (duomenys neskelbtini) ir matosi su kaltinamuoju, jiedu dažnai (beveik kasdien) bendrauja telefonu. Jie yra artimi (artimiausi iš šeimos narių), jiedu konsultuojasi vienas su kitu svarbiais klausimais ir kaltinamasis atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja R. M. nurodė, kad sutinka būti savo tėčio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo tėčiui. Anksčiau kaltinamasis A. M. nėra nusikaltęs, vairavęs transporto priemonę būdamas neblaiviu, jai nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo A. M. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš paties kaltinamojo – tuo metu ji buvo grįžusi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir tėčiui sugrįžus iš policijos įstaigos jis pirmiausiai jai pasipasakojo apie aptariamą savo poelgį. Kaltinamasis dėl savo veikos labai pergyvena, jie apie tai ne kartą kalbėjo. Kaltinamasis A. M. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, jiedu nesipyksta ir ji (laiduotoja) mano, kad ji yra autoritetas savo tėčiui. Jos pačios požiūris į neblaivius vairuotojus yra labai neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, ji darbovietėje charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, iniciatyvi, atkakli ir patikima darbuotoja, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra (2 t., 125–126, 129 b. l.). Pasak pačios laiduotojos R. M., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti tėčio laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo dukros R. M. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. M..
3.4. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis A. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka (baustumas išnykęs), jis nedirba (iš darbo buvo atleistas dėl aptariamo įvykio), jis neįgalus, nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės kabinetų įskaitas (1 t., 175–184, 188–189, 192 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamojo A. M. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. M. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokuroro poziciją, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (jos mėnesinės pajamos sudaro apie 800–900 eurų; ji turi nuosavą butą, kuriame gyvena pati; papildomų pajamų iš turimo turto ji negauna), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. M. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. M. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, jam nustatytas vidutinis girtumas. Kaltinamojo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.
4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. M. administracine tvarka nebaustas, per visus savo vairavimo metus (jo vairavimo stažas – 45 metai, nuo 1975 metų) jis nebuvo teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, draudimo vairuoti transporto priemones terminas kaltinamajam nustatomas švelnesnis už numatytą tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 2 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).
4.4. 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu kaltinamajam A. M. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (2 t., 55–56, 60–61, 63 b. l.). Minėtos kardomosios priemonės taikymas buvo nutrauktas 2020 m. birželio 18 d. ir tą pačią dieną kaltinamajam A. M. buvo sugrąžintas vairuotojo pažymėjimas (2 t., 76–77 b. l.). Tačiau 2020 m. liepos 16 d. kaltinamajam A. M. vėl buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas (2 t., 68–69, 71–72, 74 b. l.). Atsižvelgiant į tai, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir į jos terminą įskaitomas laikotarpis, kuriuo kaltinamajam A. M. buvo faktiškai suvaržyta jo teisė vairuoti transporto priemones t. y. laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. birželio 18 d. ir nuo 2020 m. liepos 16 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. nurodė, kad nors automobilis registruotas jo vardu (1 t., 78 b. l.), šis automobilis yra įgytas jam gyvenant santuokoje, t. y. šį automobilį jis valdo bendros jungtinės nuosavybės teise kartu su savo sutuoktine. Automobiliu taip pat naudojasi jo sutuoktinė, kuriai automobilis reikalingas važiuoti pas sergančią senyvą mamą, gyvenančią kitame rajone ir rūpinantis jos sveikata bei gerove. Pasak kaltinamojo A. M., jo šeima santaupų kitam automobiliui įsigyti neturi. Tokiu būdu šiuo konkrečiu atveju konfiskavus automobilį, be kita ko, nukentėtų kitų, su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusių asmenų interesai. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju konfiskuoti kaltinamojo A. M. šeimos automobilį netikslinga, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamojo A. M. šeimos automobilis grąžinamas kaltinamajam, o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, valstybei išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
5.5. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Svarbu tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).
5.6. Šiuo konkrečiu atveju, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad kaltinamojo A. M. nusikalstamai veikai panaudoto automobilio vidutinė rinkos vertė yra 1450 Eur (su PVM) (1 t., 77 b. l.). Teismo nuomone, visos tokios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. M. šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga ir perteklinė priemonė, todėl iš kaltinamojo tikslinga konfiskuoti automobilio vertės dalį.
5.7. Nustatydamas konfiskuotiną turto vertės dalį teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. M. nedirba (iš darbo jis buvo atleistas dėl aptariamo įvykio), jis yra neįgalus (jam nustatytas tik 40 % darbingumas), jis neturi nuosavo būsto (gyvena sutuoktinės asmeninės nuosavybės teise valdomame būste), kaltinamojo šeima iš turimo turto pajamų negauna, didžiąją dalį pajamų išleidžia pragyvenimui (per mėnesį pavyksta atidėti tik nedidelę pinigų sumą – apie 150–200 Eur) ir jo šeimos turtinė padėtis nėra labai gera; padarytas nesunkus nusikaltimas, dėl kurio kaltinamasis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi; kaltinamasis automobilį vairavo jo apsvaigimui esant vidutiniam. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog dalies automobilio vertės – 900 eurų išieškojimo iš kaltinamojo pakaks aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl iš kaltinamojo A. M. išieškoma būtent tokio dydžio konfiskuotino turto – automobilio – vertės dalis.
6.1. Prokuroras prašė skirti kaltinamajam A. M. dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes (į kaltinamojo asmenybę, jo amžių, turtinę padėtį, sveikatą (neįgalumą) ir kitas svarbias aplinkybes) teismas mano, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai gali būti pasiekti netaikant paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės.
6.2. Kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., 52–53, 55–56, 60–61, 65–66, 68–69, 71–72 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.
6.3.1. automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo rakteliai (saugomi UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 61 b. l.)) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinami kaltinamajam A. M.;
6.3.2. kaltinamajam A. M. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.4. Byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamojo A. M. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamojo A. M. neišieškomos.
6.5. Civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į šios baudžiamojo poveikio priemonės laiką įskaityti laikotarpį, kuriuo A. M. buvo faktiškai suvaržyta jo teisė vairuoti transporto priemones t. y. laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. birželio 18 d. ir nuo 2020 m. liepos 16 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. valstybei išieškoti automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 900 Eur (devynis šimtus eurų).
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
- automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelius ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti A. M.;
- A. M. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.