Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

bausmę vykdančios institucijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotajai atstovei Resocializacijos skyriaus vyriausiajai specialistei G. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – ir Institucija) teikimą dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Z. Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 9 punktus ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. gegužės 6 d. Bausmės pradžia 2003 m. vasario 19 d.

2. 2024 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atvyko 2013 m. spalio 19 d. Nuteistasis nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

2.2. Analizuojant nuteistojo situaciją, tiesioginių sąsajų tarp nuteistojo ryšių su artimaisiais bei jo nusikalstamo elgesio raiška nestebima. Nuteistasis palaiko artimą ryšį su šeimos nariais, sulaukia paramos ir palaikymo iš jų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu V. Z. įgijo elektrinių krautuvų eksploatatoriaus specialybę. Kaip nurodė nuteistasis, būdamas laisvėje jis dirbo (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybininko pareigose. 2013 m. atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą išreiškė norą dirbti, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Laisvės atėmimo bausmės metu stebimas teigiamas požiūris į darbą. 2024 m. vasario 10 d. gauta MB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad mažoji bendrija priims iš įkalinimo įstaigos grįžusį asmenį. 2024 m. vasario 14 d. gauta VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis būtų priimtas į 6-12 mėnesių adaptacijos programą Vyrų adaptacijos centre.

2.3. V. Z. teistas pirmą kartą, su teisėsauga pirmą kartą susidūrė būdamas 21 metų, kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, už kurį asmuo šiuo metu atlieka neterminuotą laisvės atėmimo bausmę. V. Z. pripažįsta, kad buvo nusikalstamos veikos organizatorius, tačiau teigia, kad nusikalstamą veiką įvykdė spontaniškai. Atlikdamas bausmę nuo 2010 m. V. Z. nėra pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, ne kartą skatintas. Bausmės atlikimo metu 6 kartus yra pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarką, 2 kartus baustas drausmine tvarka, 32 kartus skatintas. Bausmės atlikimo metu stebimas struktūruotas elgesys: įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veikla, siekia įgyti aukštesnį išsilavinimą, pagal galimybes dalyvauja įstaigoje psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamose programose bei užsiėmimuose. 2024 m. planuoja siekti šaltkalvio-suvirintojo profesinio išsilavinimo. Įkalinimo įstaigoje sėkmingai įgijo sandėlio operatoriaus ir elektrinio krautuvo eksploatatoriaus profesines kvalifikacijas, mokymosi metu nuosekliai dirbo.

3. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė, nuteistasis ir jo gynėja teismo prašė teikimą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji prašė teikimą atmesti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

5. Svarbu pažymėti, kad minėtas įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) bei yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas įstatymų leidėjo yra įpareigotas įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir tikimybę, kad išėjęs į laisvę toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių, yra pakankamai motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. Z. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2003 m. vasario 19 d., tačiau vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, jog būtų galima teigti, kad egzistuoja pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, itin svarbu įvertinti nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. 2024 m. balandžio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijęs impulsyvaus pobūdžio elgesys, savitvardos stokos bei agresyvaus elgesio apraiškos nusikalstamo elgesio istorijoje, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, spontaniškas elgesys bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu išlaikyti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimus.

8. Nors V. Z. nebūdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas, tačiau su teisėsauga pirmą kartą susidūrė įvykdžius labai sunkų, smurtinį nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Nusikaltimą jis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats V. Z. pripažįsta, jog buvo nusikalstamos veikos organizatorius, nusikaltimą įvykdė spontaniškai, t. y. su bendrininku būdami apsvaigę nuo alkoholio norėjo dar išgerti, tačiau auka atsisakė alkoholio parduoti. Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog V. Z. laisvalaikio praleidimo būdas ir pažįstami ar draugai turėjo įtakos poreikiui nusikalsti. Nors V. Z. nurodo, kad laisvėje alkoholiu nepiktnaudžiavo ir vartojo jį saikingai, tačiau taip pat pripažįsta, kad būdavo atvejų, kuomet gerdavo itin daug, taip pat nurodo suprantantis, kad alkoholis turėjo tiesioginės įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nors nuteistojo smurtinis elgesys ir yra susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška, tačiau būtent struktūruotoje aplinkoje problemos susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiu neišryškėjo. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo motyvacijos spręsti problemas, susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu išlaikymas bei didinimas.

9. Iš nuteistojo V. Z. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos planą, nepažeidinėja režimo reikalavimų, aktyviai dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose. Institucijoje nėra duomenų apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 32 kartus, o drausminio poveikio priemonės jam buvo taikytos 6 kartus. Nors šiuo metu nuteistasis ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo ir atskleidžia jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei taip pat neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Visi V. Z. padaryti pažeidimai buvo fiksuoti pirmais septyniais bausmės atlikimo metais, tuo metu nuteistasis nebuvo gavęs jokių paskatinimų. Taigi, nuteistojo elgesys pradėjo intensyviai keistis tik nuo 2011 metų, kuomet matoma, kad nuteistasis pradėjo gauti paskatinimus už gerą elgesį.

10. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam V. Z. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: vienas statinis (smurtinio elgesio istorija) ir penki dinaminiai (buvo įtakojamas asocialios grupės, praeityje fiksuotas smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, praeityje fiksuotas impulsyvus elgesys, praeityje fiksuotas agresyvus elgesys, praeityje fiksuotas savitvardos praradimas). Nuteistajam šiuo metu yra nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir esant laisvėje nustatomas vidutinis didelės žalos rizikos lygis visuomenei ir pažįstamiems suaugusiems. Nors nuteistajam priskiriami kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo elgesiu praeityje, tačiau būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinusi V. Z. asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad dar anksti daryti išvadą, jog nuteistojo pastangos yra pakankamos siekiamam paskirtos bausmės keitimui į švelnesnės rūšies bausmę.

11. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis nesusidūrė su sunkumais dėl gyvenamosios vietos ar jos pastovumo. Galimo terminuoto laisvės atėmimo paskyrimo atveju (lygtinio paleidimo ar po laisvės atėmimo bausmės atlikimo) nuteistasis nurodo, kad grįžtų gyventi pas brolį. Vis dėl to, gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju negali būti laikomas apsauginiu veiksniu, nes V. Z. turėjo gyvenamąją vietą ir padarydamas nusikalstamą veiką ir tai jo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo.

12. Nuteistasis V. Z. būdamas laisvėje įgijo darbinės patirties, tačiau ji ne visa buvo oficiali, pats nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje du metus neoficialiai dirbo miškų ruošos darbus. Atlikdamas bausmę darbine veikla pradėjo užsiimti nuo 2008 m. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių (dabar Pravieniškių 2-asis kalėjimas) išreiškė norą dirbti ir nuo 2014 m. gruodžio 18 d. buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki šiol. Byloje yra MG „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad mažoji bendrija priims dirbti iš įkalinimo įstaigos grįžusį nuteistąjį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo profesinių kvalifikacijų, planuoja įgyti šaltkalvio-suvirintojo profesinį išsilavinimą. Tai parodo, kad būdamas struktūruotoje aplinkoje V. Z. išlaiko motyvaciją dirbti ir mokytis, įgyja oficialios darbinė patirties. Vis dėl to, byloje esanti pažyma, kad išėjęs į laisvę V. Z. bus įdarbintas, nėra įpareigojantis dokumentas, kuris reiškia, kad būdamas laisvėje nuteistasis iš tiesų bus įdarbintas. O vertinant tai, kad pradėjęs atlikinėti laisvės atėmimo bausmę V. Z. ne iš karto bandė įsidarbinti, šiuo metu dar negalima teigti, kad nekontroliuojant nuteistojo elgesio jis iš tiesų įsidarbins ir tokiu būdu realizuos save visuomenėje priimtinais būdais.

13. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu bendrauja su broliu ir seserimis, o pakartotinio vertinimo metu nuteistasis nurodė atkūręs ryšius su viena iš seserų, su kuria anksčiau nebendravo. Nuteistojo ryšys su artimaisiais yra palaikančio pobūdžio ir gali palengvinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Vis dėl to, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad nuteistojo ryšiai su šeimos nariais taip pat egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesustabdė jo nuo smurtinio nusikaltimo padarymo nužudant tris žmones.

15. Šiuo metu V. Z. atžvilgiu yra nagrinėjamas antras teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad po teikimo atmetimo V. Z. toliau tęsia darbinę veiklą, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 4 d. dalyvavo 100 pozityvaus užimtumo užsiėmimų bei renginių, aktyviai įsitraukia į periodiškai vykdomus užsiėmimus bei būrelius, taip pat atliko individualias užduotis dirbantiems nuteistiesiems. Nuo 2023 m. sausio 3 d. savanoriškai lankosi individualiose konsultacijose, kuriose siekiama keisti nuteistojo nuostatas dėl smurtinio elgesio ir alkoholinių gėrimų vartojimo. 2023 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavo Smurtinio elgesio prevencijos paskaitoje, 2023 m. spalio 19 d. dalyvavo pykčio valdymo paskaitoje. 2023 m. kovo 31 d. gauta Resocializacijos skyriaus psichologės pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų programą, paremtą 12 žingsnių programa. Be to, po paskutinio teikimo nagrinėjimo nuteistasis buvo penkis kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą, taip pat už dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje.

16. Nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo V. Z. elgesyje – dirba, aktyviai dalyvauja resocializacijos vykdomose programose, siekiant tobulinti savo asmenybę – vis tik neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pakankamai ilgą laiką bausmės atlikimo metu nuteistasis nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus (jo padaryti pažeidimai fiksuojami nuo 2003 m. kovo 14 d. iki 2010 m. balandžio 8 d., kai tuo tarpu pirmasis paskatinimas V. Z. paskirtas tik 2011 m., tai yra, praėjus 7 metams nuo bausmės pradžios. Nuo pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo V. Z. rizika pakartotinai nusikalsti išlieka maža, nors stebima mažėjimo tendencija, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas matomas būtent struktūruotoje aplinkoje.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Institucijos teikimo dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam V. Z. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.