- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-951-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18799-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- U. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo U. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo U. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Swedbank, AB, B. Š., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas U. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės A. S. santuoką dėl abiejų sutuoktinų kaltės, išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos, išlaikymo jiems teikimo klausimus, padalinti santuokos metu įgytą turtą, turimas prievoles tretiesiems asmenims, priteisti iš ieškovo kompensaciją atsakovei už mažesnę turto dalį, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Teisme 2024 m. vasario 21 d. gautas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. S.ir M. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą, ir paskirti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti atsakovei.
3. Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurį grindė tuo, kad ji gyvena su nepilnamečiais vaikais ir viena jais rūpinasi, juos išlaiko, o ieškovas vaikams išlaikymo neteikia. Ieškovas pats ieškinyje pripažįsta, kad per mėnesį vienam vaikui reikalinga apie 600-700 Eur (visos būtinosios išlaidos).
Šalies argumentai
4. Ieškovas, atsiliepdamas į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė su juo nesutinkantis. Ieškovas prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų poreikių tenkinimo, jis šios pareigos niekada nevengė ir neketina vengti. Tai, kad ieškovas išlaikymui/poreikiams skirtų visų lėšų neperveda tiesiogiai atsakovei (tam tikros sumos būna mokamos ir į atsakovės sąskaitą), nereiškia, kad jis išlaikymo pareigos nevykdo ir kad būtina iš jo priteisti laikiną išlaikymą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad šalių vaikai jau yra paaugliai: R. – 17 metų, M. – 14 metų, todėl jie patys geba disponuoti piniginės lėšomis, jų vardu yra atidarytos sąskaitos bankuose; vaikai jau turi ribotą civilinį veiksnumą. Ieškovas gauna taip vadinamus „vaikų pinigus“ ir jis juos perveda tiesiogiai vaikams, nes jie skirti būtent jų poreikiams, išlaidoms dengti. Apie tai yra žinoma pačiai atsakovei ir toks buvo tėvų susitarimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė atsakovės A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; priteisti iš ieškovo U. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą po 350 Eur kiekvienam iš vaikų, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į atsakovės nurodytą banko sąskaitą; paskirti atsakovę A. S. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
6. Teismas sutiko su ieškovu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nėra pateikusi savarankiškų reikalavimų byloje, atsiliepimo į ieškinį. Tačiau šalys neginčija, kad jų abu nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove, kuriai tenka nuolat rūpintis kasdieniais vaikų poreikiais. Todėl akcentuojami būtent nepilnamečių vaikų interesai ir poreikis maksimaliai juos apsaugoti. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju sąlygotas būtinybe laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, tuo apsaugant nepilnamečių vaikų turtines teises.
7. Teismas nurodė, kad negalima teigti, kad ieškovas visiškai neprisideda prie materialinės vaikų gerovės ir neužtikrina bent dalies vaikų turtinių interesų. Nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina ieškovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus pripažinimą, tačiau tai, kad kiekvieną mėnesį jo pervedamos sumos vaikų išlaikymui yra skirtingos, epizodiškos, vaikų tėvai nesutaria dėl jų paskirties, pakankamumo, tarp jų nėra tikslaus sutarimo dėl išlaidų susijusių su nepilnamečiais vaikais pasiskirstymo, suponuoja poreikį teismo procesiniu sprendimu sureguliuoti nepilnamečiams vaikams ieškovo mokamą išlaikymą.
8. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro yra 924 Eur arba 708,24 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui yra 354 Eur (708,24/ 2 = 354,12 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur per mėnesį. Šalys neginčija, kad šią išmoką gauną ieškovas. Teismas atsižvelgė į tai, kad 96,25 Eur ir šios sumos sudaro valstybės mokama parama nepilnamečiam vaikui, todėl realus ieškovo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui sudaro 253,75 Eur. Teismo vertinimu, ieškovas pajėgus mokėti tokio dydžio laikiną išlaikymą kiekvienam sūnui, net ir 2024 m. sausio 8 d. ieškovui gimus dar vienam vaikui. Ši aplinkybė nepaneigia jo, kaip tėvo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Juolab, kad priteistina išlaikymo suma kiekvienam pilnamečiam vaikui yra tik minimaliems jų poreikiams patenkinti. Be to, ieškovas yra darbingo amžiaus, Sodra duomenimis, jis gauna pastovias pajamas (apie 4100 Eur neatskaičius mokesčių).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas U. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės: atsakovės A. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Atsiliepimas
9.1. ieškovas savo atsiliepime į prašymą atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė byloje nėra pareiškusi jokių reikalavimų ir procesine prasme nėra to, ką reikėtų užtikrinti. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą vaikams išlaikymą priteisti iš atsakovės. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais.
9.2. Atsakovė neįrodė ir net neįrodinėjo grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, o pirmos instancijos teismas šios sąlygos egzistavimo iš esmės nevertino, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais (citatomis).
9.3. Ieškovo vertinimu, pirmos instancijos teismas nutartimi nepagrindė/nenustatė grėsmės nepilnamečių vaikų interesams, dėl ko būtų poreikis ir būtinybė juos apsaugoti, užtikrinti jų poreikius, priteisiant laikiną išlaikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartyje nurodoma ir pripažįstama, kad „Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius kišenpinigių, valstybės mokamų pinigų pervedimą vaikams, drabužių jiems pirkimą, komunalinių mokesčių, būsto paskolos už butą, kuriame gyvena atsakovė su vaikais, sumokėjimą.“ – tai akivaizdu, kad vaikų poreikius tėvas patenkina, dėl ko neegzistuoja jokia grėsmė, juo labiau nuo 2023-12-22.
9.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad egzistavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, ieškovo įsitikinimu, skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria laikinas išlaikymas priteistas nuo 2023-12-22 (ieškovo ieškinio pateikimo dienos) yra absoliučiai nepagrįsta. Teismas visiškai nemotyvuoja, nenurodo jokių teisinių argumentų, dėl kurių laikinas išlaikymas priteisiamas nuo 2023-12-22.
9.5. Tam, kad teismas galėtų priteisti laikiną išlaikymą nuo ieškinio pateikimo dienos, buvo būtina nustatyti, kad nuo tos dienos ieškovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, jų poreikių tenkinimo, kad atsakovė dėl to patyrė papildomų išlaidų. Tokių įrodymų nepateikta, o priešingai, ieškovas pateikė išlaidas vaikų poreikiams patvirtinančius įrodymus, apie kuriuos teismas taip pat abstrakčiai pasisakė skundžiamojoje nutartyje.
9.6. Pirmos instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą nuo 2023-12-22, visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad šalių vaikai jau pakankamai didelio amžiaus paaugliai: R. – 17 metų, M. – 14 metų, todėl jie patys jau geba disponuoti piniginės lėšomis, jų vardu yra atidarytos sąskaitos bankuose, apie ką įrodymai taip pat buvo pateikti.
9.7. Su atsiliepimu į prašymą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas išlaiko ir dengia visas su būstu, kuriame gyvena ne tik nepilnamečiai vaikai, bet ir pati atsakovė, susijusias išlaidas: savo lėšomis (asmeninėmis) apmoka komunalinius mokesčius, mokesčius namo bendrijai; moka būsto paskolos įmokas – 293 Eur per mėnesį; turto draudimo išlaidas. Laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. vasario mėn. sumokėta iš viso paskolos įmokų 750,02 Eur Būsto išlaikymo ir aptarnavimo išlaidos per mėnesį vidutiniškai (imamas 6 mėn. laikotarpis) sudaro: bendrijai 54,35 Eur; šaltas vanduo 13,11 Eur; šildymas 40,50 Eur; šiukšlės 4,81 Eur; Telia paslaugos 36,69 Eur; elektros energija 13,33 Eur; turto draudimas 16,15 Eur. Taigi viso per mėnesį ieškovas patiria ne mažiau kaip 178,94 Eur išlaidų, nors jomis faktiškai nesinaudoja, negyvendamas būste, o ne mažesnis kaip trečdalis tokių išlaidų skiriama vaikų poreikiams. Buvo pateikti išrašai iš ieškovo banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad viso 2023 m. gruodžio mėn. M. pervesta 170,77 Eur; 2024 m. sausio mėn. – 185,75 Eur,; 2024 m. vasario mėn. – 172,25 Eur, ieškovas taip pat papildomai dengia M. muzikos mokyklos „Ąžuoliukas“ išlaidas, kurios per mėnesį sudaro 30 Eur (pridedamas tai patvirtinantis išrašas); ieškovas taip pat apmoka ir matematikos papildomus užsiėmimus, už kuriuos atsiskaito kiekvienų metų pabaigoje grynaisiais pinigais. Ieškovas perka ir rūbus vaikams arba perveda tam skirtus pinigus atsakovei, papildomas priemones: kaip pvz. M. nupirko džemperį ir kelnes (pridedamas kvitas 156 Eur sumai), taip pat dar 2023 m. lapkričio mėn. Atsakovei pervedė 150 Eur M. žieminiams rūbams nupirkti (pridedamas mokėjimo nurodymas); R. 2023 m. lapkričio mėn. nupirko žieminę striukę (160,99 Eur); skaičiuotuvą M. nupirko, padengė dienyno metinio abonemento išlaidas (21,90 Eur).
9.8. Prašymas priteisti laikiną išlaikymą nuo 2023-12-22 yra retrospektyvinis, todėl tokio prašymo pagrįstumas turėtų būti vertinamas pagal tuo metu (nuo 2023-12-22) buvusias faktines aplinkybes, tačiau tokių aplinkybių visapusiškai teismas negali vertinti, nes tokio vertinimo spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neatlieka (ką teismas akcentuoja ir savo nutartyje). Todėl teismo nutartis priteisti laikiną išlaikymą nuo 2023-12-22 yra neteisinga, nepagrįsta, nes teismas neįvertino ir nenustatė (net pareigos tam neturėjo) visų faktinių aplinkybių, kurios galės būti nustatytos tik bylą nagrinėjant iš esmės. Tokia teismo nutartis, kai esant įrodymams (į juos atsižvelgus tik preliminariai), kad ieškovas nuo 2023-12-22 prisidėjo prie vaikų poreikių tenkinimo, teismas dar papildomai priteisė po 350 Eur kiekvienam vaikui (kas nuo 2023-12-22 iki 2023-03-07 sudaro daugiau kaip 2000 Eur), uždeda papildomą nepagrįstą finansinę naštą ieškovui ir sudaro sąlygas naujam ginčui tarp šalių kilti.
9.9. Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsigalioja ir turi būti vykdomos nuo jų priėmimo dienos (LR CPK 152 str.), todėl darytina išvada atgaline tvarka laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, ypač esant pateiktiems įrodymams, kad su vaikų išlaikymu, jų būtinaisiais poreikiais susijusios išlaidos buvo faktiškai patirtos (išlaikymas iki teismo nutarties priėmimo dienos buvo faktiškai teikiamas).
9.10. Esant įrodymams ir atsakovės patvirtinam faktui, kad ieškovas dengia būsto paskolos įmokas ir visas komunalinių paslaugų išlaidas, kurių dalis priskirtina ir vaikų poreikiams, iš prašomos 350 Eur sumos, ši dalis turėjo būti išskaičiuota.
9.11. Priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, faktas, kad ieškovas nuo šių metų sausio mėn. turi dar vieną išlaikytinį – dukrą, S. S., gimusią (duomenys neskelbtini), yra teisiškai reikšmingas vertinant ieškovo pareigos vienodai lygiomis dalimis išlaikyti visus savo vaikus mastą ir galimybes. Dar vieno išlaikytino gimimas lemia papildomas išlaidas ir papildomą finansinę naštą ieškovui. Teismui priteisus atsakovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, t. y. po 350 Eur, tai ne mažiau turi būti skiriama ir trečiajam išlaikytiniui – dukrai. Vien visų trijų vaikų išlaikymui ieškovas turėtų skirti ne mažiau kaip 1050 Eur per mėnesį, neskaitant paties pragyvenimo išlaidų, būsto paskolos. Tokia situacija neatitikta teisingumo ir protingumo principų, nėra adekvati ir proporcinga.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo U. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-07 nutarties ir palikti ją nepakeista. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
10.1. Remiantis CK 3.65 str. 1 d. ir 2 d. 4 p., pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje turėjo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš ieškovo laikiną išlaikymą vaikams, net ir nesant atsakovės pareikštiems reikalavimams byloje. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant pareikšto atsakovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, motyvuodamas tuo, kad sprendžiant dėl atsakovės prašymo šioje proceso stadijoje, yra akcentuojami būtent nepilnamečių vaikų interesai ir poreikis maksimaliai juos apsaugoti, bei, kad prašymas šiuo atveju sąlygotas būtinybe laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, tuo apsaugant nepilnamečių vaikų turtines teises.
10.2. Nėra ginčo dėl to, kad vaikai šiuo metu gyvena su atsakove, ieškovas yra išsikraustęs iš bendrų šeimos namų. Tačiau ieškovas nemoka atsakovei jokio išlaikymo vaikams, ką pripažįsta ir pats ieškovas (žr. Išvadą), bei netgi jam yra pervedamos valstybės mokamos išmokos vaikams, kurios mokamos vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Paties ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovo sumokami buto komunaliniai mokesčiai vaikui sudaro tik apie 45 Eur. Papildomai ieškovas sumoka sūnaus M. S. lankomos Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos mokestį, kuris sudaro tik 30 Eur per mėn. Ieškovo pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas yra tik kelis kartus vaikams nupirkęs drabužius ar kelias mokymuisi skirtas priemones už nedidelę sumą. Tačiau visos kitos vaikų išlaikymo išlaidos tenka vienai atsakovei.
10.3. Atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kurie neva patvirtina, kad ieškovas prisideda prie vaikų išlaikymo. Priešingai, teismas šiuos įrodymus ištyrė ir nustatė, kad kiekvieną mėnesį ieškovo pervedamos sumos vaikų išlaikymui yra skirtingos, epizodiškos, šalys nesutaria dėl jų paskirties, pakankamumo ir pan.
10.4. Atskirajame skunde nepagrįstai kritikuojamos teismo išvados dėl to, kad laikinas išlaikymas priteistas nuo 2023-12-22 (ieškinio padavimo teismui dienos). Remiantis CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia. Šiuo atveju vertinant tai, kad teismas nustatė, jog ieškovas neteikia vaikams išlaikymo, teismas pagrįstai nusprendė priteisti laikiną išlaikymą vaikams nuo ieškinio padavimo dienos. Tokios pozicijos taikant laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo laikomasi ir teismų praktikoje.
10.5. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad 350 Eur kiekvienam vaikui nustatyta laikino išlaikymo suma yra neproporcinga ir nepagrįsta. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė tokį išlaikymą, kuris neva tik galėtų būtų priteistas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 709 Eur, laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, kas sudaro viso 354,50 Eur. Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 350 Eur išlaikymą – pusė minimalios mėnesinės algos dydžio sumą, kuri neva tik galėtų būtų priteista išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovas gauna valstybės mokamą išmoką vaikams. Kaip pagrįstai nustatė teismas, įvertinant valstybės mokamą išmoką vaikams – 96,25 Eur, realus ieškovo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui sudaro tik po 253,75 Eur.
10.6. Tai, kad ieškovas turi vykdyti prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB taip pat nesudaro pagrindo mažinti laikiną išlaikymą vaikams. Paskolos įmokos kreditoriui „Swedbank“, AB negali būti priskiriamos prie vaiko išlaidų, kadangi nekilnojamasis turtas, už kurį mokamos šios įmokos, yra ieškovo ir atsakovės nuosavybė ir netampa vaikų nuosavybe. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio byloje, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad šalių du nepilnamečiai vaikai (17 m. ir 14 m. amžiaus) gyvena su atsakove, pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinojo nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentu, kad nesant pareikšto materialinio reikalavimo teisme ir procesine prasme nesant to, ką reikėtų užtikrinti, teismas negalėjo priteisti laikiną išlaikymą vaikams iš atsakovo.
17. Visų pirma, pažymėtina tai, kad abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas.
18. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
19. Taigi, atsižvelgiant į bylai aktualų įstatyminį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių byloje tik dėl to, kad atsakovė šioje byloje nėra pareiškusi materialinio pobūdžio reikalavimo.
20. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu ir nurodo, kad pirmosios instancijos nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo patiriamas išlaidas būstui, kuriame atsakovė gyvena su vaikais, į jo asmeniškai vaikams pervedamas pinigines lėšas ar jų interesams skiriamas išlaidas. Ieškovo nuomone, vaikams priteistinas išlaidų dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į ieškovo skiriamas būstui, paskolai ir kt. išlaidas, susijusias su vaikų poreikiais. Taip pat, ieškovo nuomone, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) turi dar vieną vaiką, todėl jam reikia išlaikyti iš viso tris vaikus.
21. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovu, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
22. Bylos duomenimis, abu nepilnamečių vaikų tėvai (ieškovas ir atsakovė) yra darbingi, turi darbus, gauna iš jų pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kiekvieną mėnesį ieškovo pervedamos sumos vaikų išlaikymui yra skirtingos, epizodiškos, vaikų tėvai nesutaria dėl jų paskirties, pakankamumo, tarp jų nėra tikslaus sutarimo dėl išlaidų susijusių su nepilnamečiais vaikais pasiskirstymo, suponuoja poreikį teismo procesiniu sprendimu sureguliuoti nepilnamečiams vaikams ieškovo mokamą išlaikymą.
23. Akcentuotina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą išnagrinėjus iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokio dydžio abiejų tėvų teikiamas išlaikymas labiausiai atitiktų šalių vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus dėl jo nurodomų vaikų poreikiams patiriamų išlaidų ir galimybių trims jo vaikams teikti išlaikymą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, vertinant protingumo, teisingumo, sąžiningumo aspektais, akivaizdu, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius yra 708,42 Eur (nuo 2024 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 924 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, atsižvelgiant į šį kriterijų, išlaikymo dydis kiekvienam vaikui būtų po 354 Eur/mėn. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė po 350 Eur/mėn., todėl nėra pagrindo šį dydį dar labiau sumažinti. Tuo labiau, kad ieškovas gauna iš valstybės mokamą išmoką vaikams (96,25 Eur), ir kaip teisingai pirmosios instancijos nurodo, realus ieškovo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui sudaro tik po 253,75 Eur.
25. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, nenurodo jokių teisinių argumentų, dėl kurių laikinas išlaikymas priteisiamas nuo 2023-12-22 (ieškinio pateikimo dienos). Ieškovas laiko neteisėtu iš jo laikino išlaikymo priteisimą nuo 2023 m. gruodžio 22 d. Sutiktina su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo tokios savo išvados. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad toks pagrindas egzistuoja CK 3.200 straipsnio pagrindu, kurioje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovės argumentais nesutinka.
26. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas) – yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
27. Laikinajam išlaikymui, kaip laikinajai apsaugos priemonei, yra būdingi visi laikinųjų apsaugos priemonių kriterijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinasis išlaikymas pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Tai nėra materialusis teisinis civilinių teisių gynimo būdas. Laikinasis išlaikymas yra laikino pobūdžio suvaržymas, jo taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir galioja iki galutinio ginčo išsprendimo.
28. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas nulemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir galioja tik į ateitį, t. y. jos neveikia retrospektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-464/2020).
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis teismų praktikos nuostatomis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti laikino išlaikymo nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. gruodžio 22 d.). Pažymėtina, kad CK 3.200 straipsnis, reglamentuojantis išlaikymo priteisimą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nesusijęs su nagrinėjamu klausimu. Išlaikymo priteisimo nuo 2023-12-22 klausimas, jei byloje bus sprendžiamas išlaikymo iš ieškovo klausimas, yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, nes būtent bylą nagrinėjant iš esmės yra tiriamos aplinkybės, kokio dydžio turi būti priteistas išlaikymas. Priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra išsprendžiamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. gruodžio 22 d.) iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos (2024 m. kovo 7 d.), t. y. materialinio pobūdžio reikalavimas.
30. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis keistina, nustatant, kad iš ieškovo laikinas išlaikymas priteisiamas ne nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. gruodžio 22 d.), bet nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (2024 m. kovo 7 d.) iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
ieškovo U. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad iš ieškovo U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamas po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam iš vaikų, kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo nutarties priėmimo dienos (2024 m. kovo 7 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.