Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. U. ir L. U. ieškinį atsakovei V. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir tripliką, kuriuose nurodo, kad su ieškovų ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti dalį ieškovų išlaidų, susijusių su bendro turto (stogo) rekonstrukcija.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei L. U. ir A. U. nuosavybės teise priklauso 32/100 dalis gyvenamojo namo, ieškovei L. U. – 9/50 dalių gyvenamojo namo, atsakovei V. Z. – ½ dalis gyvenamojo namo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi bendraturtis turi pareigą apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau šiuo atveju įstatymas nenustato konkretaus šią bendraturčių pareigą apibrėžiančių veiksmų turinio. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

12. Kaip nustatyta šalių paaiškinimais, nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė davė žodinį sutikimą stogo remonto darbams ir taip pat sutiko, kad ieškovai susitvarkytų stogą, jį iškeliant ir keičiant formą, taip pat ir dėl stogo dangos remonto bei išlaidų apmokėjimo. 2019 m. vasario 2 d. rašytiniu susitarimu ieškovai ir atsakovė susitarė, kad projekto „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ statytoju visuose statybos dokumentuose būtų statytojas L. U., kuriai būtų suteikiama teisė gauti savo vardu statybą leidžiantį dokumentą, pateikti įvairius prašymus ir gauti atsakymus. Susitarimą pasirašė ieškovai ir atsakovės įgaliotas asmuo Y. S.. Šalių paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo parengtas byloje esantis vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo techninis projektas ir pagal jį atlikti stogo rekonstrukcijos darbai, kito projekto tik stogo rekonstrukcijai nebuvo. Iš Techninio projekto bendro aiškinamojo rašto matyti, jog pastato antrame aukšte bus formuojamas šlaitinis stogas. Techniniame projekto architektūrinių sprendinių planavime nurodyta, kad nauji kambariai ar patalpos neprojektuojamos, tačiau bendras gyvenamojo namo plotas po rekonstravimo padidėja, t. y. iš 286,09 kv. m., ir tampa – 290,95 m kv. m., gyvenamasis plotas, pagalbinis ir rūsių plotas lieka nepakitęs. Šie duomenys patvirtina, kad po namo stogo rekonstrukcijos padidėjo naudingasis plotas ir iš 169,85 kv. m., tapo - 174,71 kv. m.. Taigi bylos duomenys patvirtina atsakovės argumentus, kad ieškovai, keisdami gyvenamojo namo išvaizdą, pakeičiant ne tik šlaitinio stogo dangą, bet ir formą, įrengiant stoglangius ir kt., pasididino jiems priklausančio antrojo aukšto naudingajį plotą. Be to, tai patvirtina ir byloje esančios tiek prie techninio projekto pridėta vizualizacija, tiek ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota situacija iki ir po rekonstrukcijos, iš kurių matyti, kad rekonstrukcijos metu buvo paaukštintos mūrinės namo antrojo aukšto sienos, todėl akivaizdu, kad padidėjo visas ieškovų nuosavybės teise valdomas plotas, be to, naujasis stogas, kur kas didesnio ploto, nei senasis namo stogas, išplėstas į šalis namo fasado atžvilgiu.

13. Ieškovai teigia, kad atsakovė žinojo, jog bus atliekama stogo rekonstrukcija, o atsakovė teigia, kad ji gyvena pirmame namo aukšte ir ji buvo suinteresuota tik stogo patvarkymu, bet ne jo formos keitimu, t .y ji sutiko, kad būtų atlikti tik būtinieji stogo remonto darbai, todėl davė sutikimą tik pastariesiems darbams atlikti. Pažymėtina, kad sąvokos stogo remontas ir stogo rekonstrukcija pagal savo reikšmę yra labai artimos ir vartotojų, ne statybos specialistų, gali būti painiojamos. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kokius stogo dangos pakeitimo/remonto ir/ar rekonstrukcijos darbus ketino atlikti ieškovai, teismas įvertina šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes: ieškovai siekė atlikti stogo rekonstrukciją, pakeičiant šlaitinio stogo dangą, t. y. stogą pakeliant. Kaip jau paminėta, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams siekiant pasididinti plotą antrame aukšte, buvo parengtas vieno buto gyvenamajame name rekonstrukcijos techninis projektas ir atskiro techninio projekto stogo rekonstrukcijai nebuvo, nes jau minėtame projekte buvo numatyta šlaitinio stogo rekonstrukcija pakeliant dalį stogo. Taigi akivaizdu, kad atsakovė neturi prievolės atlyginti visų ieškovų stogo rekonstrukcijai naudojamų medžiagų ir darbų vertės išlaidų pagal proporcingumo principą, to neginčija ir ieškovai.

14. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad ieškovai prieš atliekant stogo rekonstrukcijos darbus atsakovei nepateikė preliminarios lokalinės sąmatos, ir šalys nesitarė dėl darbų kainos. Pažymėtina, kad nei ieškovai, nei atsakovė neturėjo nei teisės, nei pareigos nurodyti, kokia dalimi jie sutinka ar pageidauja prisidėti prie išlaidų atlyginimo, nes išlaidų dydis (proporcija), tenkantis (tenkanti) kiekvienam bendrojo naudojimo objekto bendraturčiui, yra nustatytas įstatyme, prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 7 dalis). Tačiau kaip nustatyta šiuo nagrinėjamu atveju, ir šalys šių aplinkybių neginčija, kad ieškovai prieš darbų pradžią ir po jų atlikimo patys pasiūlė atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad pastaroji gyvena pirmame aukšte, į ieškovų ketinamų atlikti stogo rekonstrukcijos darbų apimtį, mokėti tik 1/3 sumos jų patirtų išlaidų rekonstruojant stogą, o atsakovė tam neprieštaravo. Tačiau ieškovai pakeitė savo poziciją ir jau ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti jų galimai patirtas išlaidas, skaičiuojant nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, t. y. pusę visų patirtų išlaidų sumos. Atsakovei ieškovų siųsto laiško turinys taip pat patvirtina šalių susitarimą dėl atsakovei tenkančios išlaidų stogo remontui apmokėjimo dalies, t. y., akivaizdu, kad šalys susitarė, jog atsakovei tenkanti dalis yra 1/3 visų patirtų išlaidų sumos. Tai, kad tarp šalių buvo toks susitarimas patvirtino tiek atsakovė, tiek ir patys ieškovai teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi šalys, būdamos bendraturtėmis, laisva valia susitarė dėl išlaidų stogo tvarkymo darbams pasidalijimo proporcijų, todėl ieškovai nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti didesnę išlaidų dalį, nei šalys buvo susitarusios. Teismas, atsižvelgdamas į šalių susitarimą, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei šalių sutarties laisvės principais, sprendžia, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovams 1/3 dalį ieškovų patirtų išlaidų stogo remonto darbams.

15. Byloje šalių ginčo dėl to, kad stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nėra. Kaip nustatyta šalių paaiškinimais, ieškovai su atsakove susitarė, kad stogo darbai, taupant pinigus, bus atliekami ūkio būdu. Atlikęs darbus ieškovas pateikė atsakovei ranka surašytą darbų sąmatą, kurioje nurodytos medžiagos bei darbų kainos, t. y. stogo danga – 2684 Eur, varžtai – 150 Eur, kraigo juosta – 110 Eur, „Stogų mozaika“ – 684 Eur, UAB „Navasta“ – 577 Eur, UAB „Mantemija“ – 470 Eur, mediena – 1600 Eur, plytos skiedinys, mūrijimas - 740 Eur, darbai: stogas – 2780 Eur, skardinimas – 520 Eur, pakalimai, skardų lankstymas – 1700 Eur, lietaus sistema – 245 Eur, kaminas – 150 Eur, kraigo juostos dėjimas – 65 Eur, senieji stogininkai – 1300 Eur, šiukšlių ir šiferio išvežimas į aikštelę – 250 Eur, viso 14025 Eur. Šioje sąmatoje taip pat ranka užrašyta „Viso už stogą – 14025 Eur, Jums (atsakovei) mokėti – 2675 Eur“.

16. Ieškovai į bylą taip pat yra pateikę ranka surašytą darbų ir medžiagų sąmatą, kuri neįtraukta į bendrą sąmatą, iš kurios matyti, kad ieškovai tiek pirmiau nurodytoje sąmatoje, tiek ir šioje sąmatoje įtraukė poziciją langai „Mantemija“ – 470 Eur (ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiek buvo sumokėta už du langus), tačiau ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad išlaidos, patirtos langams ir stoglangiams bei jų montavimui, priklauso jam ir jis šių išlaidų iš atsakovės neprašo priteisti. Taigi pagal pirmiau minėtą lokalinę sąmatą iš viso mokėtina 13555 Eur suma (14025 Eur – 470 Eur), atsakovei tenkanti mokėti suma – 4518 Eur (12871 Eur/3). Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovams yra sumokėjusi 3160 Eur, taigi atsakovė yra skolinga ieškovams iš viso 1358 Eur (4518 Eur – 3160 Eur).

17. Teismas, kaip nepagrįstus, atmeta ieškovų argumentus, kad atsakovės 1160 Eur sumokėta suma ieškovams yra už jų iniciatyva parengtą projektą. Iš 2018 m. rugpjūčio 13 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 18-35 3.1 punkto matyti, kad bendra projektavimo darbų kaina yra – 3200 Eur, o trečdalis šios sumos, tenkančios mokėti atsakovei, ir dėl kurios buvo susitarusios šalys, sudarytų tik 1066 Eur. Kita vertus, kaip jau minėta pirmiau, gyvenamojo namo techninis projektas buvo reikalingas išimtinai ieškovams, kurių tikslas – ne tik suremontuoti stogą, bet ir pasigerinti savo buities gyvenimo sąlygas, pakeičiant stogo konstrukcijos formą, ir tokiu būdu pasididinti antrojo aukšto, kuriame gyvena ieškovai, naudingąjį plotą. Pažymėtina ir tai, kad atliekant būtinus paprastojo stogo remonto darbus, pavyzdžiui, pakeitus tik pastato stogo dangą tokia pačia danga (tokios pat formos ir spalvos) ir nepritvirtinus jokios naujos įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų ant šlaitinio stogo, pastato išvaizda nepasikeistų, ir tokiems darbams atlikti jokie projektai ir leidimai nereikalingi, o šiuo nagrinėjamu atveju buvo atliekama stogo rekonstrukcija, buvo keičiama pastato išvaizda - pakeista šlaitinio stogo danga, įrengti stoglangiai ir kt., dėl ko ieškovams savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojo (vyriausiojo architekto) sprendimu ir reikėjo gauti tiek statybą leidžiančius dokumentus (savivaldybės leidimą, pasidaryti projektą ir t. t.), tiek ir atsakovės, bendraturtės sutikimą tokiems darbams atlikti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 5 punktas). Ieškovai, išskyrus savo deklaratyvius argumentus bei samprotavimus, kad stogo konstrukciją buvo būtina keisti, kad paprastajam stogo remontui mieste yra būtinas leidimas, šią išvadą paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atsakovės ieškovams sumokėtą 3160 Eur sumą ar jos dalį nepriskiria projekto ir/ar kitokios dokumentacijos parengimui, ir sprendžia, kad atsakovės ieškovams sumokėta 3160 Eur suma buvo skirta išlaidoms už būtinuosius stogo remonto darbus padengti.

18. Ieškovai savo patirtas išlaidas stogo keitimo darbams grindžia teismui pateikta specialisto M. L. parengta lokaline sąmata, kuria teismas nagrinėjamu atveju nesivadovauja dėl žemiau nurodytų priežasčių.

18.1. Ieškovai patvirtino, kad teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje, pagal kurią jie prašo priteisti 10806,65 Eur sumą iš atsakovės, nurodytos kainos yra paskaičiuotos specialisto, ir ši sąmata parengta tik po to, kai atsakovė atsisakė sumokėti likusią jai priklausančią sumą. Kaip paaiškino ieškovų atstovas, ši lokalinė sąmata, kuria ieškovai grindžia savo ieškinio reikalavimus, parengta naudojant Aplinkos ministro įsakymu „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintos Sistela programos sąmatoms „Sistela“ programą, tačiau pažymėtina, kad lokalinė sąmata parengta po visų darbų atlikimo ir atsakovei tapo žinoma tik civilinės bylos nagrinėjimo metu. Lokalinėje sąmatoje darbų bei medžiagų įkainiai yra rekomendaciniai, nurodant vidutines medžiagų rinkos kainas, į ją įtraukti kitos sudėties, nei ieškovų patvirtintoje darbų ir medžiagų sąmatoje, darbai, nagrinėjamu atveju darbus atliko ieškovai ūkio būdu, dalis darbų buvo atlikti savo jėgomis, dėl to, kaip patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu, darbai buvo vykdomi sutartinėmis kainomis, o medžiagos pirktos, naudojantis nuolaidų sistema. Taigi teismas sutinka su atsakovės ir jo atstovo pozicija, kad stogo keitimo darbų bei medžiagų kaina negali būti tokia, kokia nurodyta teismui pateiktoje lokalinėje sąmatoje, t. y. 24081,70 Eur (su PVM).

18.2. Atsižvelgus į tai, kad lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų bei medžiagų kaina neatitinka ieškovų patvirtintoje ir atsakovei pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos kainos, į ieškovų pripažinimą, kad galutinė kaina už stogą yra 14025 Eur, ir aiškų nurodymą atsakovei, kad jos mokėtinas skolos likutis – yra 2675 Eur, teismas sprendžia, kad 14025 Eur suma už būtinus stogo remonto darbus, kuriuos atliko ieškovai laikytina iš esmės atitinkanti CK 6.198 straipsnio 1 nurodytus kriterijus.

18.3. Be to, šalims dėl stogo remonto darbų atlikimo, jų apimties, naudotinų medžiagų darbams atlikti reikalingumo, preliminarios kainos, nesudarius jokios rašytinės sutarties, ieškovams nepateikus visas turėtas išlaidas, pagrindžiančių įrodymų, ir taip apsunkinus įrodinėjimą bei įrodymų tyrimo procesą byloje, patiems ieškovams tenka didelė rizika, ar teismas pripažins jų dėstomas aplinkybes. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi tais įrodymais, kurie yra labiau tikėtini, o šiuo atveju iš surinktų byloje įrodymų darytina išvada, kad visų darbų atlikimo bei medžiagų kaina yra 14025 Eur, būtent tokia, kokią atsakovei ne kartą nurodė ieškovai, yra labiausiai tikėtina, atitinkanti tikrąją situaciją, tiek šalių ketinimus, tiek ir jų valią. Tai, kad statybos (stogo rekonstrukcijos) darbai galėjo kainuoti 14025 Eur teisminio nagrinėjimo metu neginčijo ir atsakovė.

19. Atsakovė argumentams dėl stogo remonto darbų ir medžiagų kainų, ir jos turimo skolos likučio ieškovams, taip pat įrodinėjo jos į bylą pateiktu garso įrašu.

20. Ieškovai ir jų atstovas prašė teismo nesivadovauti šiuo garso įrašu, nes jų tvirtinimu, šis garso įrašas nėra leistina įrodinėjimo priemone – ieškovai apie daromą garso įrašą nebuvo įspėti, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintą ieškovų teisę į privatumą.

21. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

22. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, kuriems esant garso įrašas laikytinas leistinu įrodymu, į tai, kad nagrinėjamu atveju garso įrašas padarytas su neprasiskverbiančio pobūdžio (nespecializuotos sekimo) priemonės pagalba, atsakovė ir jos įgaliota atstovė, dalyvavausi pokalbyje, garso įrašą darė ne turint tikslą pažeisti ieškovų privatumą, o viešame teismo posėdyje apginti savo teises ir geriau įrodyti jai palankias bylai reikšmingas aplinkybes, pokalbio turinys yra apie stogo remontui patirtas išlaidas ir atsakovei likusio mokėti ieškovams skolos likučio apskaičiavimą, taigi, yra susijęs su šalis tarpusavyje siejančiais teisiniais santykiais, todėl teismas nesutinka su ieškovų ir jų atstovo argumentais, bei, vadovaudamasis CPK 177 straipsniu, sprendžia, jog garso įrašas nagrinėjamu atveju laikytinas leistinu įrodymu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-566-613/2017 ir kt. ).

23. Atsakovės pateiktas garso įrašas patvirtina, kad šalių pokalbio metu ieškovai kelis kartus pakartojo atsakovei, kad iš viso jie už stogo remonto darbus sumokėjo 14025 Eur, kad iš atsakovės ieškovai prašo priteisti tik trečdalį visų patirtų išlaidų sumos, ir, kad jos turimas skolos likutis yra 2675 Eur. Iš garso įrašo taip pat girdėti, kad atsakovei paklausus, ar ieškovų skaičiavimuose nėra klaidos, ieškovai į šį klausimą atsakovei negalėjo atsakyti. Pažymėtina, kad ir be garso įrašo, byloje yra kitų įrodymų, patvirtinančių realiai ieškovų patirtų išlaidų statybos remonto darbams ir/ar medžiagoms dydį. Kaip ir minėta pirmiau, tai, kad iš viso stogo darbams ieškovai turėjo 14025 Eur išlaidų, o atsakovės likutis ieškovų paskaičiavimu yra 2675 Eur, pagrindžia ir ieškovų patvirtinta pirminė sąmata atsakovei, taip pat ir jų pastarajai rašytas laiškas, kuriame jie nurodo, kad už stogo remonto darbus jie patyrė ženkliai daugiau išlaidų, įdėjo savo pastangas ir kt., tačiau iš atsakovės prašo tik 2675 Eur ir reikalauja grąžinti būtent tokio dydžio sumą.

24. Sutiktina su atsakove, kad ieškovai pateikę lokalines darbų sąmatas, taip įrodinėdami savo patirtas išlaidas, jas visų pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tačiau neginčytinai nustatyta, kad stogo remonto darbai realiai buvo atlikti, atsakovė dėl darbų atlikimo fakto ar jų kokybės pretenzijų nereiškė, ieškovai šiuos darbus atliko ūkio būdu, iš esmės savo jėgomis, medžiagas pirko naudodamiesi nuolaidų sistema, todėl tikėtina, kad visų sąmatoje nurodytų sumų pagrindžiančių įrodymų (visų medžiagų pirkimo kvitų, sąskaitų, mokėjimo nurodymų ir kt. dokumentų), ieškovai neturi galimybės pateikti, nes jų nėra išsaugoję. Kita vertus, ir atsakovė per visą statybų procesą iš ieškovų jokių mokėjimo dokumentų nereikalavo, kaip pripažino ir pati teismo posėdžio metu statybos darbų eiga nesidomėjo, pati sutiko prisidėti prie stogo remonto darbų ir sumokėjo dalį išlaidų, reikalingų darbams atlikti, sumos, o likusios dalies skolos ieškovams nesutiko mokėti, manydama, kad ieškovai jai yra skolingi už jai nuosavybės teise priklausančią jų apgadintą verandą. Be to, pažymėtina, kad ieškovų 2020 m. gruodžio 13 d. pateikta specialisto M. L. lokalinė sąmata, kuri buvo parengta po darbų atlikimo, leidžia pagrįstai manyti, kad, jei stogo remonto darbus būtų atlikusi įmonė darbų bei medžiagų kainos akivaizdžiai būtų didesnės, todėl ieškovų pirminėje sudarytoje sąmatoje nurodytos stogo keitimo darbų ir medžiagų kainos pripažintinos protingomis, ne per didelėmis, juo labiau, kad ir atsakovė iš esmės ieškovų sudarytoje sąmatoje nurodytos išlaidų sumos dydžio, nurodytų remonto darbų apimties bei darbų ir medžiagų kainų neginčijo, nepateikė domenų, galinčių paneigti ieškovo sudarytos lokalinės sąmatos, neįrodinėjo, kad kainos nurodytos netinkamai, taip pat neįrodinėjo, kad ne visi joje numatyti darbai buvo atlikti. Be to, atsakovė, nesutikdama su ieškovų jai pateikta sąmata turėjo teisę teikti savo sąmatą, tačiau tokia galimybe teisminio nagrinėjimo metu nepasinaudojo. Teismas procesinį sprendimą byloje priima remdamasis turimais įrodymais, kadangi atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ne visi ieškovų patvirtintoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti (kad ne visos nurodytos išlaidos buvo realiai patirtos), juolab, kad teismo manymu, už kiekvieną darbą turi būti tinkamai atlyginama, todėl aplinkybė, įvertinus tai, kad stogo remonto darbai buvo atlikti, jog didžiąją dalį darbų ieškovai atliko savo jėgomis, negali paneigti fakto, kad už atliktus stogo remonto (keitimo) darbus bei medžiagas turi būti sumokėta.

25. Apibendrinant tai, kas išdėstytą pirmiau, teismas ieškovų ieškinį tenkina iš dalies ir iš atsakovės priteisia likusią ieškovams nesumokėtą 1358 Eur dydžio sumą už atliktus darbus bei medžiagas, atliekant stogo remonto darbus.

26. Kadangi ieškovai prašo priteisti penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, iš dalies patenkinus ieškovų ieškinį, teismas už priteistą sumą (1358 Eur) priteisia šias procesines palūkanas iš atsakovės ieškovams (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

28. Ieškovai pateikė prašymą priteisti jų patirtas 1743 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 243 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 1500 Eur advokato pagalbai apmokėti, rengiant įrodymus ir pateikiant juos teismui, ieškinio bei dubliko parengimui, atstovavimui teisme.

29. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos turėtas 1800 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, teikiant konsultacijas, renkant įrodymus, atliekant kitus procesinius veiksmus.

30. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad šalių nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos teisme atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.

31. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovų bei atsakovės rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų dydį, Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, įvertinęs bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 13 procentų), ieškovams iš atsakovės priteisia 227 Eur bylinėjimosi išlaidas, atitinkamai atsakovei iš ieškovų priteisia – 1566 Eur (1800 Eur - 13 proc.), lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo po 783 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. Z. ieškovams A. U. ir L. U. 1358 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) skolą, 5 (penkis) procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą 1358 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 227 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei V. Z. 1566 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų A. U. ir L. U., iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, t. y. po 783 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 00 ct).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.